Administracinė byla Nr. eI3-2955-644/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02509-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija: 17.6; 17.7.; 55.1.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 15 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Urbonienės,
sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,
dalyvaujant atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija)
2022 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 2D-18538 ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-09-06 prašymą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Inspekcija 2021-08-27 R. M. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus Nr. PN-1299 ir Nr. PN-1300 (toliau – ir Privalomieji nurodymai). Privalomaisiais nurodymais statytojui nurodyta nugriauti malkinę, pirtį (su priblokuota terasa), esančius pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas). Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2022 m. vasario 26 d. Inspekcija 2022-03-02 priėmė sprendimus dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-98 ir Nr. RE-97, kuriais pratęsė Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iki 2022-08-26.
Privalomieji nurodymai negalėjo būti įvykdyti Inspekcijos nustatytu ir pratęstu terminu dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, todėl pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su prašymu pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą dar 6 (šešiems) mėnesiams iki 2023 m. vasario 26 d.
Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-9123-644/2022 priėmė pareiškėjo prašymą dėl Privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo, todėl pareiškėjas apie pateiktą prašymą teismui Inspekciją informavo 2022-09-06 elektroniniu laišku bei prašė, remiantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, Privalomųjų nurodymų neperduoti priverstiniam vykdymui, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jų vykdymo termino pratęsimo ir atlieka veiksmus, kad pašalinti Privalomuosiuose nurodymuose nustatytus pažeidimus.
Inspekcija skundžiamu 2022 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 2D-18538 informavo pareiškėją, kad artimiausiu metu atliks Privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimą vietoje ir jeigu privalomieji nurodymai bus neįvykdyti, kreipsis į antstolį dėl jų priverstinio vykdymo.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu ir nurodo, kad jo prašymas teismui pratęsti Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą buvo pateiktas bei teismo priimtas 2022-09-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-9123-644/2022. Vadinasi, teisme buvo iškelta byla dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tuo pačiu, tai reiškia, kad atsirado pagrindas Inspekcijai taikyti išimtį, įtvirtintą Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje (Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo). Pareiškėjo teigimu, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalis reglamentuoja, kad tokiais atvejais, kai yra iškelta byla, privalomasis nurodymas perduodamas vykdyti antstoliui, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju Inspekcija galėtų priimti sprendimą perduoti Privalomuosius nurodymus antstoliui tik tuomet, kai įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-9123-644/2022.
Ginčo atveju Inspekcija, vietoj to, kad vadovautųsi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio
9 dalimi ir laukusi teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, kurioje sprendžiamas Privalomųjų nurodymų termino pratęsimo klausimas, nusprendė priimti sprendimą perduoti tų pačių Privalomųjų nurodymų priverstinį vykdymą antstoliui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kas, pareiškėjo įsitikinimu, prieštarauja Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatoms.
Pareiškėjas pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. eI3-9123-644/2022 teismas nuspręs ir priims sprendimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, tačiau teisės spręsti už teismą ar daryti prielaidas, kokį sprendimą priims teismas, bei tokiomis prielaidomis remtis priimant administracinius sprendimus, Inspekcija neturi. Atitinkamai Inspekcija neturi jokių įgaliojimų spręsti pareiškėjo situacijos klausimą, remiantis kitų teismų priimtais sprendimais kitose bylose, kai teismas nagrinėja ginčą ir dar nėra jo išsprendęs. Tokiu būdu Inspekcija viršijo savo įgaliojimus bei skundžiamą sprendimą priėmė ne savo kompetencijos ribose, tuo pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo principus (įskaitant teisėtumo ir įstatymo viršenybės principą).
Pareiškėjo teigimu, Inspekcijos sprendimas pažeidžia jo teises, kadangi pareiškėjas siekia pašalinti Privalomuosiuose nurodymuose nustatytus pažeidimus, imdamasis aktyvių veiksmų, tačiau Inspekcija savo veiksmais siekia užkirsti kelią pareiškėjui tuos veiksmus įgyvendinti bei įstatyme numatytu būdu pašalinti Privalomuosiuose nurodymuose konstatuotus pažeidimus.
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu ir teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 10 punkte ir Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2016-12-22 įsakymu Nr. 1V-175 (toliau – Aprašas) nustato privalomųjų nurodymų, nurodytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4, 5 dalyse ir
14 straipsnio 2 dalyje, priverstinio vykdymo organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija. Statybos valstybinės priežiūros specialistas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais patikrina, ar privalomasis nurodymas įvykdytas ir surašo privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą. Jei priimtas Inspekcijos sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino, arba gauta informacija apie iškeltą bylą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo, privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo veiksmai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atliekami pasibaigus Inspekcijos sprendimo nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą apskundimo terminui arba minėtiems teisminiams procesams. Jei privalomasis nurodymas surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, jo patikrinimo veiksmų atlikimas neatidedamas, jei asmuo dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo kreipėsi tiesiogiai į teismą (prieš tai nesikreipęs į Inspekciją) arba teisme ginčija Inspekcijos sprendimą nepratęsti privalomojo nurodymo vykdymo termino, jei prieš tai Inspekcija terminą buvo pratęsusi administracine tvarka (Aprašo 30.1 papunktis).
Atsakovė nurodė, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyta savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio
2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
Nagrinėjamu atveju, privalomaisiais nurodymais nustatyti pažeidimai priskirtini statybai, pažeidžiančiai teisės aktų reikalavimus (neteisėtai statybai), todėl Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos. Šiuo atveju patikrinus ir nustačius, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti, nebuvo pagrindo remiantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi spręsti, jog pareiškėjo kreipimasis į Teismo Kauno rūmus dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo ilgesniam laikotarpiui pripažintinas kliūtimi perduoti privalomuosius nurodymus antstoliui vykdyti priverstinai, kadangi minėtoje nuostatoje termino pratęsimas siejamas su atvejais, kai privalomojo nurodymo teisėtumas ginčijamas teismui, tačiau pareiškėjas neginčijo privalomųjų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo. Privalomieji nurodymai yra galiojantys ir nenuginčyti, o jų įvykdymo terminai apibrėžti aiškia kalendorine data – 2022-08-26. Pareiškėjas su prašymu 2022-08-26 kreipėsi į Teismo Kauno rūmus dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, ko Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nenumato.
Atsakovė paaiškino, kad Privalomieji nurodymai, dėl kurių įvykdymo terminų pratęsimo į Teismo Kauno rūmus kreipėsi pareiškėjas, priimti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio
6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo
11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Šiuo atveju tai nėra savavališka statyba ir negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos yra specialiosios, taikytinos tik savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrose, o specialaus teisinio reglamentavimo nuostatų plečiamam taikymui ir ginčo teisiniams santykiams nėra jokių teisinių pagrindų.
Atsakovė taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ginčijamu raštu nebuvo priimtas joks sprendimas (perduoti ar neperduoti privalomuosius nurodymus priverstiniam vykdymui), o pareiškėjas tebuvo informuotas, jog Inspekcija artimiausiu metu atliks minėtų privalomųjų nurodymų įvykdymų patikrinimą vietoje ir, jeigu minėti privalomieji nurodymai bus neįvykdyti, Inspekcija kreipsis į antstolį dėl jų priverstinio vykdymo, t. y. pareiškėjo skundžiamas sprendimas teisinių pasekmių nesukelia ir pareiškėjo teisinės padėties nekeičia. Be to, Inspekcija tik patikrinusi privalomųjų nurodymų įvykdymą ir 2022-10-19 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini) nustačiusi, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti, priėmė sprendimą perduoti privalomuosius nurodymus vykdyti priverstinai (Inspekcija 2022-11-07 raštu Nr. 2D-20086 perdavė antstoliui vykdyti privalomuosius nurodymus).
Atsakovė pažymėjo, kad pagal pareiškėjo 2022-12-02 skundą Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje pareiškėjas ir ginčija antstolio veiksmus iš esmės tais pačiais argumentais, jog pareiškėjo kreipimasis į Teismo Kauno rūmus dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo ilgesniam laikotarpiui buvo kliūtis antstoliui priimti vykdyti privalomuosius nurodymus. Taigi, šioje civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų ir bus galutinai išspręstas klausimas, ar antstolis pagrįstai priėmė vykdyti privalomuosius nurodymus, ar pareiškėjo kreipimasis į Teismo Kauno rūmus dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, ko Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nenumato, gali būti vertinamas kaip kliūtis antstoliui priimti vykdyti privalomuosius nurodymus.
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija 2021 m. rugpjūčio 13 d. atliko patikrinimą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, 2021 m. rugpjūčio 27 d. statytojui surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus Nr. PN-1299 ir Nr. PN-1300. Inspekcijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimais minėtų privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. Pareiškėjas taip pat prašymu kreipėsi į teismą dėl minėtų privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-9123-644/2022 pareiškėjo prašymas buvo priimtas. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 6 d. pranešimu kreipėsi į Inspekciją, informuodamas, kad Regionų apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl privalomųjų nurodymų Nr. PN-1299 ir Nr. 1300 įvykdymo terminų pratęsimo, todėl prašė Inspekcijos šių privalomųjų nurodymų neperduoti priverstiniam vykdymui. Inspekcija 2022 m. spalio 11 d. raštu Nr. 2D-18538 „Dėl jūsų pranešimo“ informavo pareiškėją, kad „nagrinėjamu atveju abu privalomieji nurodymai, dėl kurių įvykdymo terminų pratęsimo Jūs kreipėtės į teismą, buvo priimti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. <...> Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, vadovaudamasis Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2016-12-22 įsakymu Nr. 1V-175 (2022-06-17 redakcija Nr. 1V-93), artimiausiu metu atliks minėtų privalomųjų nurodymų įvykdymų patikrinimą vietoje. Jeigu minėti privalomieji nurodymai bus neįvykdyti, Inspekcija kreipsis į antstolį dėl jų priverstinio vykdymo“.
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022-10-11 rašto Nr. 2D-18538 „Dėl Jūsų pranešimo“ (toliau – ir skundžiamas Raštas), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2022-09-06 pranešimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) atsižvelgti į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra ne kartą nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011 ir kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/201 ir kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.). Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020).
Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, šalių paaiškinimus ir į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad skundžiamas Raštas yra tik informacinio pobūdžio, nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims nenustatantis jokių teisių ir pareigų, neįtvirtinantis jokių privalomų vykdyti administravimo subjektų patvarkymų, kuriuo nėra keičiamas pareiškėjo teisių ir pareigų turinys ir kurio panaikinimas bei įpareigojimas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022-09-06 pranešimą nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Minėtu raštu pareiškėjas buvo tik informuotas, kad pagal galiojantį reglamentavimą Inspekcija artimiausiu metu ketina atlikti privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimą vietoje, o dėl privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo bus sprendžiama po patikrinimo, t. y. įvertinus patikrinimo rezultatus. Iš ginčijamo rašto turinio matyti, kad Inspekcija kol kas nėra priėmusi jokių pareiškėjui teisines pasekmes sukeliančių sprendimų dėl minėtų privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo ar kreipimosi į antstolį.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 6 d. pranešimu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas privalomųjų nurodymų neperduoti priverstiniam vykdymui. Inspekcija, atsakydama pareiškėjui, skundžiamu Raštu informavo, kad tik atlikusi privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimą vietoje, bus priimtas sprendimas dėl privalomųjų nurodymų priverstinio vykdymo, t. y. byloje ginčijamu Raštu nebuvo priimtas joks pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Priešingai, tik po skundžiamo Rašto priėmimo, Inspekcija, vykdydama jai priskirtas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, 2022-10-19 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini)nustačiusi, jog privalomieji nurodymai yra neįvykdyti, 2022-11-07 priėmė sprendimą Nr. 2D-20086 perduoti antstolio G. S. kontorai privalomuosius nurodymus vykdyti priverstinai. Teismo vertinimu, būtent šis 2022-11-07 sprendimas Nr. 2D-20086 „Dėl 2021-08-27 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PN-1299 ir PN-1300 priverstinio vykdymo“ perduoti privalomuosius nurodymus, kurie yra vykdomieji dokumentai (Priežiūros įstatymo 11 str. 10 d.), priverstiniam vykdymui ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, tačiau jis nėra šios bylos nagrinėjamo ginčo dalyku. Be to, Rašto panaikinimas pats savaime teisinių pasekmių nesukeltų ir pareiškėjo teisinės padėties nepakeistų ir dėl to, kad Inspekcijai 2022-11-07 perdavus antstoliui vykdyti privalomuosius nurodymus, pareiškėjas, iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir nagrinėjamoje byloje, apskundė antstolio veiksmus dėl priėmimo vykdomųjų dokumentų vykdymo, ir šiuo metu civilinė byla Nr. 2YT-783-835/2023 dėl antstolio veiksmų teisėtumo, priimant šiuos vykdomuosius dokumentus vykdymui, yra išnagrinėta Alytaus apylinkės teisme, tačiau šio teismo 2023-01-24 priimta nutartis atskiruoju skundu apskųsta Kauno apygardos teismui. Taigi šioje civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų ir bus išspręstas klausimas, ar antstolis, neatsižvelgiant į tai, jog Regionų apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo, pagrįstai priėmė vykdyti privalomuosius nurodymus.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo minima administracinė byla Nr. eI3-9123-644/2022 dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo, dėl kurios, jo manymu, atsakovė negalėjo perduoti privalomųjų nurodymų vykdymui, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi yra nutraukta, nes pareiškėjo prašymas dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. kovo 22 d. nutartimi atmetus pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą (Administracinė byla Nr. eAS-136-602/2023).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje skundžiamas Raštas yra tik informacinio pobūdžio, nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims nenustatantis jokių teisių ir pareigų, neįtvirtinantis jokių privalomų vykdyti administravimo subjektų patvarkymų, kuriuo nėra keičiamas pareiškėjo teisių ir pareigų turinys ir kurio panaikinimas ir įpareigojimas iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022-09-06 prašymą nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir nedarytų įtakos jau vykstančiam nustatytų su statybą reglamentuojančių teisės aktų susijusių pažeidimų padarinių šalinimui.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, o konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį Nr. AS442-505/2009). Taigi išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015, 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1322-662/2021, 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021).
Teismas taip pat pažymi, kad Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2016-12-22 įsakymu
Nr. 1V-175 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) (toliau – Aprašas) nustato privalomųjų nurodymų, nurodytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 13 straipsnio 4, 5 dalyse ir
14 straipsnio 2 dalyje, priverstinio vykdymo organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija (Aprašo 1.1 papunktis). Pagal Aprašo 30.1 papunktį statybos valstybinės priežiūros specialistas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais patikrina, ar privalomasis nurodymas (toliau – ir PN) įvykdytas, ir surašo PN patikrinimo aktą. Jei priimtas Inspekcijos sprendimas nepratęsti PN terminą, arba gauta informacija apie iškeltą bylą dėl PN teisėtumo arba PN įvykdymo termino pratęsimo/nepratęsimo, PN įvykdymo patikrinimo veiksmai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atliekami pasibaigus Inspekcijos sprendimo nepratęsti PN terminą apskundimo terminui arba minėtiems teisminiams procesams. Jei PN surašytas TPSVP įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, jo patikrinimo veiksmų atlikimas neatidedamas, jei asmuo dėl PN vykdymo termino pratęsimo kreipėsi tiesiogiai į teismą (prieš tai nesikreipęs į Inspekciją) arba teisme ginčija Inspekcijos sprendimą nepratęsti PN vykdymo termino, jei prieš tai Inspekcija terminą buvo pratęsusi administracine tvarka. Aprašo 31 punktas numato, kad teisininkas, gavęs Aprašo 30 punkte nurodytą užduotį, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo užduoties DVIS sukūrimo dienos, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka, pateikia PN pasirinktam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra statyba, išskyrus atvejus, kai yra teisinių kliūčių tai padaryti (pavyzdžiui, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės), taip pat kai nėra pasibaigęs Inspekcijos sprendimo dėl PN termino nepratęsimo, PN teisėtumo apskundimo terminas, gauta informacija apie iškeltą bylą dėl PN teisėtumo arba PN įvykdymo termino pratęsimo (išskyrus PN pašalinti kitus pažeidimus, surašyto TPSVP įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu termino pratęsimo teisme).
Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad privalomieji nurodymai surašyti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, perduodami antstoliui, neatsižvelgiant į tai, jog teisme nagrinėjama byla dėl šių privalomųjų nurodymų termino pratęsimo.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui privalomieji nurodymai buvo surašyti Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas konstatuoja, jog Inspekcija, vadovaudamasi jau minėtu teisiniu reglamentavimu, turėjo teisę ir pareigą perduoti privalomuosius nurodymus priverstiniam vykdymui, net ir esant informacijai apie tai, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl šių privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022-10-11 raštą Nr. 2D-18538 „Dėl Jūsų pranešimo“ bei įpareigoti atsakovę pareiškėjo 2022-09-06 prašymą išnagrinėti iš naujo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Audrius Grauželis
Daina Kukalienė
Asta Urbonienė