Civilinė byla Nr. 2A-1332-232/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03269-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.1;2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2.4.2;3.3.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 11 d.

     Vilnius

             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,

teisėjų Jadvygos Mardosevič, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus pataisos namai.

       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

NUSTATĖ:

          I.GINČO ESMĖ.

         I. M. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 Lt neturtinės žalos ir 5 460 Lt turtinės žalos. Nurodė, kad yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnį. ir 264 straipsnio 2 dalį aštuoniems metams laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2010 02 22, bausmės pabaiga -2018 02 22. Ieškovas nurodė 2013 08 26 kreipęsis į Vilniaus pataisos namų direktorių su prašymu pristatyti jį Lygtinio paleidimo komisijai dėl lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą. 2013 09 23 raštu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojas R. S. atsisakė ieškovą pristatyti svarstymui dėl lygtinio paleidimo, kadangi pagal 2012 06 05 bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste BVK) 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo Nr. XI- 2040 1 ir 2 straipsnių nuostatas nuo 2013 01 01 lygtinis paleidimas netaikomas asmenims nuteistiems pagal BK 149 straipsnio 3 ir 4 dalis, 150 straipsnio 3 ir 4 dalis, 151 straipsnio 2 dalį ir 153 straipsnį. Toks sprendimas ieškovo manymu yra neteisėtas, nes 2013 01 01 įsigaliojusi BVK 158 straipsnio nauja redakcija sunkina ieškovo teisinę padėtį. 201311 04 Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino minėtą komisijos 2013 09 23 sprendimą ir įpareigojo jį pristatyti lygtinio paleidimo komisijai svarstymui. Ieškovas mano jog R. S. savaip aiškindamas įstatymų nuostatas,  tyčia veikė neteisėtai, tuo savo veiksmais padarydamas ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas kreipėsi į psichologą. Pats faktas, kad buvo priverstas kreiptis į teismą ieškovo nuomone yra pakankamas pagrindas konstatuoti jam padarytą neturtinę žalą. Atsisakymas pristatyti ieškovą svarstymui Komisijos pirmininko pavaduotojas diskriminavo jį kitų nuteistųjų atžvilgiu ir pažeidė Konstitucijos 29 straipsnį, Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį. Kadangi toks neveikimas sunkių pasekmių nesukėlė, ieškovas neturtinę žalą įvertino 1 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad Turtinės žalos minimalų dydį apibrėžia BK 65 straipsnis, pagal kurį viena diena negali būti vertinama mažesne suma kaip 2 MGL kas sudaro 260 Lt. Atsižvelgdamas jog kalba eina apie teisėtai kalinamo asmens teisę būti lygtinai paleistam pažeidimus, ieškovas prašomą priteisti sumą sumažino iki pusės BK 65 straipsnyje numatytosios sumos dydžio ir vieną dieną įvertino 130 Lt. Turtinės žalos dydį ieškovas apskaičiavo nuo jo teisių pažeidimo dienos – 2013 09 23 iki teismo sprendimo dienos – 2013 11 04, kas sudaro 42 dienas ir atitinkamai 5 460 Lt sumą. Taip pat žalą sudaro ne tik kaltųjų asmenų gautas darbo užmokestis per jo teisių pažeidimo laikotarpį, bet ir darbdavio sumokėtos kompensacijos, priemokos. Ieškiniu nesiekia pasipelnyti, todėl šių sumų nereikalauja. Ieškovo teigimu jam turit būti atlyginta 1 000 Lt neturtinės žalos ir 5 460 Lt turtinės žalos.

          Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog Teisingumo ministerija yra netinkamas atsakovo atstovas. Teisingumo ministerija atsakovo atstovu trauktina tose bylose, kuriose skundo pagrindu yra neteisėti teismo ar teisėjo veiksmai arba skundžiamas Teisingumo ministerijos priimtas viešojo administravimo aktas. Teisingumo ministerijai pagal kompetenciją nėra priskirta vertinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos priimtų sprendimų, todėl pasisakyti dėl kilusio ginčo neturi teisinio pagrindo. Žalos atlyginimas pinigais priteisiamas tuomet, kai konkrečiu atveju nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalą pinigais nėra. Vadovaujantis CK 6.273 straipsnio 1 dalimi valstybei turi atstovauti Vilniaus pataisos namai, o ne Teisingumo ministerija.

            Trečiasis asmuo Vilniaus pataisos namai pateikė prašymą, kuriame nurodo, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nėra priklausoma nuo Vilniaus pataisos namų, nėra šios įstaigos skyrius ar kitokia struktūrinė dalis, nėra atskaitinga Vilniaus pataisos namų vadovybei ir Vilniaus pataisos namai negali būti šalimi byloje, kurioje ginčijami Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos veiksmai.              

    II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI 

          Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.             Priteisė iš ieškovo M. N. valstybės naudai 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, nurodė, jog nors Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2013 09 23 atsakyme ir buvo nurodyta, jog ieškovas nebus pristatytas svarstymui dėl lygtinio paleidimo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 11 04 nutartimi buvo panaikintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo R. S. 2013 09 23 sprendimas Nr. 42-357/1 ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija buvo įpareigota svarstyti M. N. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ką minėta komisija ir padarė, t.y. įvykdė teismo įpareigojimą dėl ieškovo svarstymo minėtoje komisijoje. Pažymėjo, jog teisinėje valstybėje kreipimasis į teismą yra asmens konstitucinė teisė tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, ieškovas šią savo teisę realizavo įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas iki šiol nėra lygtinai paleistas iš pataisos namų, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovo minimas laikotarpis nuo 2013 09 23 iki 2013 11 04 niekaip negalėjo įtakoti nei turtinės, nei neturtinės žalos atsiradimo ieškovui. Teismas konstatavo, jog ieškovas, reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, neįvykdė procesinės pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Jis, reikšdamas ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįrodė trijų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų: komisijos neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos. Kadangi neįrodyta nė viena iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes nagrinėjamu atveju žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

  Apeliantas (ieškovas) M. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

Nurodė, kad 2014-07-17 teismo sprendime nurodyta, jog trečiasis asmuo Vilniaus pataisos namai pateikė prašymą. Tačiau ieškovas apie trečiojo asmens į bylą pateiktą prašymą nebuvo informuotas. Apelianto teigimu teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą dėl ko teismo sprendimas naikintinas. Pažymėjo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi nagrinėti bylą neišsprendęs klausimo dėl atsakovo tinkamo atstovavimo. Tai yra esminis proceso pažeidimas, dėl ko skundžiamas sprendimas taip pat naikintinas. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, tikslinga spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo atstovavimo – tinkamu atstovu galėtų būti žalą padariusios Komisijos steigėjas Kalėjimų departamentas. Skundžiamame sprendime teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė Komisijos neteisėtų veiksmų. Komisijos veiklos neteisėtumas konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimu. Neteisėtais veiksmais iš ieškovo buvo atimta galimybė laikotarpiu nuo 2013-09-23 iki 2013-11-04 pasinaudoti savo teise būti svarstomam dėl lygtinio paleidimo. Teisės atėmimas, kaip įrodytas ankstesniu sprendimu, buvo neteisėtas. Todėl įrodytos visos trys būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – teisių pažeidimas, neteisėti veiksmai ir tiesioginis priežastinis ryšys.

          Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teismas nurodė, kad tretieji asmenys neprivalo, o tik gali pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, jeigu teismas nenustato kitaip. Šiuo atveju teismas nebuvo įpareigojęs trečiojo asmens pateikti atsiliepimą, todėl atsiliepimo nepateikimas nelaikytinas CPK pažeidimu. Pažymėjo, jog teismas neprivalo informuoti apelianto apie gautus į bylą dokumentus, išskyrus procesinius dokumentus. Be to apeliantas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios turėjo teisę susipažinti su visa civilinės bylos medžiaga. Apeliantas, reikšdamas ieškinį šioje byloje atsakovo atstovu nurodė Teisingumo ministeriją, o ieškinio faktiniu pagrindu nurodė Komisijos neteisėtus veiksmus bei dėl šių veiksmų atsiradusią žalą, todėl teigti, kad atsakovo atstovas Teisingumo ministerija į bylą įtraukta teismo iniciatyva, yra visiškai nepagrįsta. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė priežastis dėl kurių manė, kad yra netinkamas atsakovo atstovas. Be to Teisingumo ministerija teismo prašė bylą nagrinėti Teisingumo ministerijos atstovui nedalyvujant ir vadovauajntis į bylą pateiktu procesiniu dokumentu. Teismas nepripažino atsakovo atstovo dalyvavimu nagrinėjant civilinę bylą būtinu, todėl nei teismas, nei Teisingumo ministerija civilinės bylos nagrinėjimo nuostatų nepažeidė. Vien tai, kad Komisijos priimtas sprendimas buvo panaikintas nėra pagrindas turtinei ar neturtinei žalai kilti. Asmens teisės pažeidimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Žalos atlyginimas pinigais priteisiamas tuomet, kai konkrečiu atveju nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka. Atsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes, į tai, kad apeliantas iki šiol nėra lygtinai paleistas pagrindo priteisti turtinę ir neturtinę žalą nėra.

         IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

            Dėl apeliacinio skundo motyvo,  kad pirmosios instancijos teismas, ėmėsi bylą nagrinėti neišsprendęs tinkamo atsakovo atstovavimo klausimo, kolegija sprendžia jog šiuo atveju ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad jo manymu netinkamas atsakovo atstovavimas teisme kaip nors įtakojo ieškovo teises procese. Be to pažymėtina jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Nuostatus Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kurios paskirtis – metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą (Nuostatų 1 punktas, atskaitingas Teisingumo ministerijai (Nuostatų 11,17.4  punktai). Todėl ta aplinkybė, kad Valstybei byloje atstovauja ne Kalėjimo departamentas, bet Teisingumo ministerija, kuriai savo ruožtu šis Departamentas yra atskaitingas ir kuri tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą yra pasisakiusi savo poziciją dėl ginčo esmės ir pagrįstumo, nesudaro pagrindo teigti jog valstybė kaip atsakovas byloje buvo atstovaujama netinkamai, o juo labiau jog tokiu atstovavimu buvo pažeistos ieškovo teisės ar padarytas esminis proceso pažeidimas. Taip pat nelaikytina esminiu proceso pažeidimu ir ta aplinkybė, kad ieškovui nebuvo išsiųstas trečiojo asmens Vilniaus pataisos namų prašymas (b.l.30,31), kurį ieškovas vadina atsiliepimu į ieškinį,  kuriuo  šis trečiasis asmuo prašė pašalinto jį iš byloje dalyvaujančių asmenų tarpo, nurodydamas jog neturi galimybės įtakoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, kuri yra nepriklausoma ir sudaroma Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu, veiklos. Šis procesinis dokumentas yra byloje, ieškovas buvo etapuotas į parengiamąjį teismo posėdį ir turėjo visas galimybes prašyti teismo susipažinti su visa bylos medžiaga.

               Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė Komisijos neteisėtų veiksmų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pagal civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.271 straipsnį, galima taikyti tik byloje nustačius tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnios) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos veiksmus (neveikimą), turtinės ir neturtinės žalos ieškovui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos komisijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios turtinės bei neturtinės žalos. Taip pat negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu jog Komisijos veiksmų neteisėtumas konstatuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-04 sprendimu, kuriuo buvo panaikintas Komisijos sprendimas, nes pats savaime faktas, kad komisija buvo priėmusi sprendimą, kuris vėliau panaikintas nesudaro pagrindo teigti jog ryšium su tuo  ieškovas patyrė žalą. Ieškovas turėjo teisę skųsti neteisėtą komisijos sprendimą ir šia teise nekliudomai pasinaudojo, sprendimas buvo panaikintas, kas esant byloje nustatytoms aplinkybėms laikytina pakankama satisfakcija.

          Vilniaus miesto apylinkės teismui 2013 11 04 nutartimi panaikinus Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo R. S. 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 42-357/1 ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisiją įpareigojus svarstyti M. N. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jo teisė į svarstymą buvo įgyvendinta Komisija vykdydama teismo įpareigojimą apsvarstė ieškovo lygtinio paleidimo galimybes ir prašymą atmetė. Ieškovas nurodė, jog pats faktas, kad buvo priverstas kreiptis į teismą yra pakankamas pagrindas konstatuoti neturtinę žalą. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas  teisinėje valstybėje kreipimasis į teismą yra asmens konstitucinė teisė tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovas savo teisę realizavo be jokių kliūčių įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat byloje ne mažiau svarbi ir aplinkybė, kad kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ieškovas nebuvo paleistas iš pataisos namų, vėliau vykusiems teismas konstatavus jog BVK yra procesinis įstatymas ir pakeitimai apsunkinantys nuteistųjų padėtį galioja nuo jų priėmimo ir įsigaliojimo datos, t.y. galioja ir  ieškovo atžvilgiu, remiantis šiomis teismų išvadomis ieškovas kaip jau pasakyta nebuvo paleistas lygtinai.

               Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

      Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.),

      Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

                                             NUTARIA:

    Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                   Liuda Uckienė

                                                                                              Jadvyga Mardosevič

                                                                                               Rūta Veniulytė-Jankūnienė