Civilinė byla Nr. 2-166-636/2012
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03222-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
30.12.2..; 116.1.; 116.4.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 12 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja S. G.,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J.,
dalyvaujant ieškovui Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei A. J.,
dalyvaujant atsakovės UAB „S.“ atstovui direktoriui K. V.,
trečiojo asmens nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Valstybinės įmonės Mažeikių miškų urėdijos atstovui miškų urėdui A. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro, ginant viešąjį interesą, ieškinį atsakovei UAB „S.“, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, Valstybinei įmonei Mažeikių miškų urėdijai dėl Valstybės interesų gynimo ir
nustatė:
Šiaulių apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama atsakovę UAB „S.“ įpareigoti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 11 B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miško žemes sklype, kurio unikalus Nr. . kadastrinis Nr. , esančiame Mažeikių r. sav. teritorijoje, B. girininkijos kvartalo sklype įrengtą akmeninį fontaną (alpinariumą), išardyti sklype įrengtą pėsčiųjų taką, grįstą betoninėmis plytelėmis, sutvarkant ir atkuriant iki minėtų objektų įrengimo buvusią aplinką, o nurodyto įpareigojimo atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius, leisti Valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdijai nugriauti savavališkai įrengtus objektus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, 2009 m. gruodžio 8 d. buvo nustatyta, kad Valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos (toliau - VĮ Mažeikių miškų urėdija) patikėjimo teise valdomame ir prižiūrimame B. girininkijos grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miško kvartalo sklype UAB „S.“prie viešbučio – restorano „ P.“ savavališkai įrengė akmenų fontaną ir sklype į mišką įrengė dirbtinės dangos taką, kurio ilgis apie 50 metrų, o plotis apie 1 m. Mažeikių r. sav. teritorijoje, B. girininkijos kvartale, sklype rengtas akmeninis fontanas (alpinariumas), sklype įrengtas pėsčiųjų takas, grįstas betoninėmis plytelėmis, yra grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miške, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise perduotas Valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdijai. UAB „S.“ minėtus objektus įrengė neturėdama Valstybinės įmonės Mažeikių miškų urėdijos leidimo. Tokiu būdu buvo savavališkai užgrobtas valstybinės reikšmės miško plotas ir pažeista Valstybes įmonės Mažeikių miškų urėdijos nuosavybės teises valdyti ir naudotis turimu turtu. Savavališkas valstybinės reikšmės miško žemės užėmimo faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. . Aplinkybė, kad UAB „S.“ priklausantis viešbutis – restoranas yra šalia valstybinės reikšmės miško, kuris yra priskirtas rekreacinei miškų grupei, nereiškia teisėto pagrindo įrengti akmeninį fontaną (alpinariumą), pėsčiųjų taką, grįstą betoninėmis plytelėmis. Surinkti duomenys patvirtina, kad savavališkai įrengti objektai iš esmės yra skirti komercinę veiklą vykdančio viešbučio – restorano „P.“ klientams, jų poreikių tenkinimui, suteikia estetinį vaizdą viešbučio – restorano aplinkai, tačiau prieštarauja parengtai rekreacinei schemai ir kelia pavojų valstybinės reikšmės miško ištekliams.
Atsakovė UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus K. V., atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad UAB „S.“ gamtovaizdžio sutvarkymą, VĮ Mažeikių miškų urėdijos įvardinta kaip statiniai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. atliktame patikrinimo akte, yra aiškiai nurodyta, kad objektai nėra statiniai ir, kad UAB „S.“ nėra padariusi įstatymo pažeidimų. Tirkšlių pušyno teritorija, esanti šalia UAB „S.“ teritorijos, yra reakreacinis valstybinės reikšmės miškas, t. y. skirtas žmonių poilsiui, kur žmonės gali laisvai lankytis, sportuoti. VĮ Mažeikių miškų urėdija, atlikdama rekreacinio tvarkymo darbus vadovaujasi reakreacine schema. UAB „S.“, nevieną kartą prašė urėdijos pateikti šią schemą, kad galėtų labiau susipažinti, bet gavo neigiamą atsakymą, todėl atsakovė nesutinka, kad jos sukomponuota žemių kalva su lauko rieduliais, bei senai esamo tako sutvarkymas, žmonių vaikščiojimo patogumui, neatitinka minėtos reakreacinės schemos, be to, už keletą šimtų metrų yra labai didelė žaidimų ir laisvalaikio praleidimo aikštė, su įvairiais didžiuliais statiniais. Atsakovė nurodė, kad pastoviai prižiūri miško teritorijos dalį, surenka šiukšles, sutvarko pakelę. Ne kartą VĮ Mažeikių miškų urėdijos prašė leidimo sutvarkyti taką, kuris jungia miško žaidimų aikštę ir UAB „S.“ restoraną, nes žmonėms sunku ateiti, dažnai apsemtu vandeniu taku. Urėdas, sąmoningai, norėdamas pakenkti bendrovės veiklai, nedavė leidimo, motyvuodamas, kad gali padidėti gaisringumas, tačiau ta vieta yra drėgniausia visame miško plote. UAB „S.“ sutvarkydama miško teritoriją, nepažeidė viešojo intereso ir suteikė visuomenei naudotis patogesnėmis sąlygomis, nedarydama žalos gamtai ir miško ištekliams.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Mažeikių miškų urėdija atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Šiaulių apygardos prokurorė A. J. ieškinį prašė tenkinti iš dalies ir nurodė, kad ieškinio dalyje dėl įpareigojimo atsakovę nugriauti 11 B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miško žemes sklype, kurio unikalus Nr. , kadastrinis Nr. , esančiame Mažeikių r. sav. teritorijoje, B. girininkijos kvartalo sklype įrengtą akmeninį fontaną (alpinariumą) atsisako, kadangi šis objektas yra išardytas, teritorija, kurioje buvo įrengtas fontanas (alpinariumas) yra sutvarkyta. Prokurorė nurodė, kad 2011 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas Valstybinės įmonės Mažeikių mišku urėdijos 2011 m. spalio 27 d. prašymas dėl valstybės teisių ir teisėtų interesų gynimo, tai yra dėl neteisėtai pastatytų objektų valstybinėje miško žemėje, pašalinimo. 2009 m. gruodžio 8 d. buvo nustatyta, kad Valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomame ir prižiūrimame B. girininkijos II B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miško kvartalo sklype UAB „S.“ savavališkai įrengė akmenų fontaną ir 21 sklype į mišką įrengė dirbtinės dangos taką, kurio ilgis apie 50 metrų, o plotis apie 1 m. 2009 m. gruodžio 11 d. Valstybinės reikšmės miškų statuso pažeidimo B. girininkijoje patikrinimo aktu nustatyta, kad: 1) kvartalo sklype įrengtas akmeninis fontanas, kurio matmenys – 7,5 m x 10 m (75m2); 2) kvartale sklype pastatytos sūpuoklės (matmenys 3,5x1,5 m. – 5.3 m ), smėlio dėžė (matmenys 2 m x 2 m - 4 m ), įrengtas pėsčiųjų takas, grįstas betoninėmis plytelėmis (matmenys 51 m x 2 m 102 m2). Aktu nustatyta, kad visi įrenginiai valstybinės reikšmes miške įrengti savavališkai, su urėdija ar girininkija derinta nebuvo. Savavališkai užgrobtas plotas sudaro 186,3 m2. VĮ Mažeikių miškų urėdija ne kartą kreipėsi į UAB „S.“, kuriai priklauso viešbutis – restoranas „P.“, nurodydama terminą pašalinti įrenginius. Tačiau UAB „S.“ direktorius K. V. pranešė, jog Mažeikių urėdijos priekaištai dėl nelegalių statinių yra nepagrįsti, nes bendrovė nestatė jokių statinių (įrenginių), o tik pagražino, sutvarkė aplinką. 2011 m. lapkričio 9 d. raštu Šiaulių apygardos prokuratūra kreipėsi į UAB „S.“, prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu prie viešbučio – restorano „P.“ buvo įrengti objektai valstybinės reikšmės miške ir kodėl šie objektai iki šiol yra nepašalinti. 2011 m. lapkričio 18 d. raštu UAB „S.“ direktorius K. V. nurodė, jog Mažeikių miškų urėdijos priekaištai dėl nelegalių statinių yra nepagrįsti, nes bendrovė nestatė jokių statinių, o panaudojo medžiagas, kurios liko nuo statybos, pagražinti aplinkai bei žmonių patogumui. Taip pat nurodė, kad jie ne tik nepažeidė viešojo intereso, tačiau suteikė visiems galimybę naudotis ir gėrėtis gražia miško aplinka bei viešbučio teritorija. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. lapkričio 21 d. atliko patikrinimą dėl galimai neteisėtų įrengtų objektų valstybinės reikšmės miškų plote ir 2011 m. lapkričio 22 d. raštu pateikė išvadą, kad visi tiriami objektai nelaikomi statiniais ir šiuo atveju Statybos įstatymo pažeidimo nėra. 2011 m. lapkričio 28 d. Valstybinės reikšmės miškų statuso pažeidimo B. girininkijoje patikrinimo aktu nustatyta, kad neteisėtai įrengtas akmeninis fontanas ir pėsčiųjų takas yra nepašalinti, medinės sūpuoklės ir smėlio dėžė yra pašalinti. Tirkšlių pušyno rekreacinės infrastruktūros plėtros kryptys ir gairės numatytos miškų rekreacinėje schemoje, kuri yra sudėtinė VĮ Mažeikių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto dalis. VĮ Mažeikių miškų urėdija, atlikdama rekreacinio tvarkymo darbus vadovaujasi minėta reakreacine schema, o UAB „S.“ savavališkai įrengti įrenginiai prieštarauja rekreacinei schemai. Nustatyta, kad Mažeikių r. sav. teritorijoje, B. girininkijos kvartale, sklype rengtas akmeninis fontanas (alpinariumas), sklype įrengtas pėsčiųjų takas, grįstas betoninėmis plytelėmis, yra grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miške, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise perduotas Valstybės įmonei – Mažeikių miškų urėdijai. UAB „S.“ minėtą objektą įrengė neturėdama Valstybinės įmonės Mažeikių miškų urėdijos leidimo. Tokiu būdu buvo savavališkai užgrobtas valstybinės reikšmės miško plotas ir pažeista Valstybes įmonės Mažeikių miškų urėdijos nuosavybės teises valdyti ir naudotis turimu turtu. Savavališkas valstybinės reikšmės miško žemės užėmimo faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. . Surinkti duomenys patvirtina, kad likęs savavališkai įrengtas objektas iš esmės yra skirtas komercinei veiklai vykdančio viešbučio – restorano „P.“ klientams, jų poreikių tenkinimui, suteikia estetinį vaizdą viešbučio – restorano aplinkai, tačiau prieštarauja parengtai rekreacinei schemai ir kelia pavojų valstybinės reikšmės miško ištekliams. Prašo atsakovę UAB „S.“ įpareigoti per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti valstybinės reikšmės miško B. girininkijos kvartalo sklype įrengtą pėsčiųjų taką, grįstą betoninėmis plytelėmis, o jei šio įpareigojimo UAB „S.“ teismo nustatytu terminu neįvykdys, VĮ Mažeikių miškų urėdijai turėtų būti leista pašalinti savavališkai įrengtą objektą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės UAB „S.“. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje VĮ Mažeikių miškų urėdijos atstovas miškų urėdas A. P. paaiškino, kad likęs valstybinės reikšmės miško B. girininkijos kvartalo sklype neteisėtai įrengtas pėsčiųjų takas, jo manymu, yra inžinerinis įrenginys ir valstybinio miško fondo žemėje įrenginiai, nepriklausomai nuo jų dydžio, turi būti registruojami, sudaromi jų pasai. Inžineriniai įrenginiai turi būti įrenginėjami pagal projektą, derinant su institucijomis. Nurodė, kad VĮ Mažeikių miškų urėdija pati negali šio įrengto tako įregistruoti, nes tai yra ne girininkijos įrengtas įrenginys, be to jis įrengtas neturint projekto. Atsakovė negali įregistruoti takelio, nes teritorija, kurioje yra išklotas plytelėmis takas, nepriklauso jai. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. UAB „S.“ direktorius K. V. buvo pripažintas kaltu už savavališką valstybinės miško žemės užėmimą, tačiau neteisėtai įrengtas pėsčiųjų takas, grįstas betono plytelėmis, nėra pašalintas. Nurodė, kad žemės, kurioje yra įrengtas pėsčiųjų takas, yra skirta miškui augti. Toje vietoje žemės yra durpinga ir vasaros metu, kai yra padidėjęs sausringumas, įrengtas pėsčiųjų takas kelia padidintą grėsmę, kad dėl neatsargaus elgesio gali būti uždegta durpinga žemė. Pabrėžė, kad atsakovas elgėsi savavališkai, užgrobdamas valstybinę miško žemę ir prašė teismo, įpareigoti atsakovą išardyti pėsčiųjų taką ir atkurti aplinką, kad būtų tinkama miškui augti.
Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „S.“ atstovas direktorius K. V. su ieškovės Šiaulių apygardos prokurorės, ginančios viešąjį interesą ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-11-21 d. atliktame patikrinimo akte yra aiškiai nurodyta, kad objektai nėra statiniai ir, kad UAB „S.“ nėra padariusi įstatymo pažeidimų. Tirkšlių pušyno teritorija, esanti šalia UAB „S.“ teritorijos, yra reakreacinis valstybinės reikšmės miškas, t. y. skirtas žmonių poilsiui, kur žmonės gali laisvai lankytis, sportuoti. Todėl atsakovė nesutinka, kad senai esamo tako sutvarkymas, žmonių vaikščiojimo patogumui, neatitinka minėtos reakreacinės schemos, be to, už keletą šimtų metrų yra labai didelė žaidimų ir laisvalaikio praleidimo aikštė, su įvairiais didžiuliais statiniais. UAB „S.“ prižiūri miško teritorijos dalį, surenka šiukšles, sutvarko pakelę. Ne kartą VĮ Mažeikių miškų urėdijos prašė leidimo sutvarkyti taką. Urėdas, sąmoningai, dėl savo asmeninių ambicijų, nedavė leidimo, motyvuodamas, kad gali padidėti gaisringumas, tačiau ta vieta yra drėgniausia visame miško plote. UAB „S.“ sutvarkydama miško teritoriją, nepažeidė viešojo intereso, o pagražino aplinką bei suteikė visuomenei naudotis patogesnėmis sąlygomis, nedarydama žalos gamtai ir miško ištekliams, nes anksčiau ši teritorija buvo apleista, prišiukšlinta ir miškininkai jos netvarkė. Prašo ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. 37 str.). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), reikšdamas negatorinį ieškinį. Lietuvos A. T. yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-407/2008).
Iš šalių ir trečiųjų asmenų procesinių dokumentų, prie jų pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad iš Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise Valstybinėms įmonėms miškų urėdijoms“ (b.l. 16-17), LR vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmes miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ 18 priedo (b.l. 19), LR vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 454 18 priedas – „Valstybinės reikšmės miškų, kuriuose kompleksinę miškų ūkio veiklą pavesta vykdyti valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdijai, schema“ (b.l. 20), LR vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (b.l. 21-22), LR vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr.713 43 priedo 9b.l. 23), Mažeikių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (b.l. 24), Mažeikių miškų urėdijos B. girininkijos planšeto (b.l. 25), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. Ž35-A-390 „Dėl žemės sklypų įregistravimo nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise“ (b.l. 78), Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 26, 76-77), 2011 m. gegužės 26 d. valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdijai perdavimo priėmimo akto Nr. 35 MŽP-1 (b.l. 70)matyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. , kadastrinis Nr. , esantis Mažeikių r. sav. teritorijoje, B. girininkijoje nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinę žemę patikėjimo teise valdo VĮ Mažeikių miškų urėdija. Atsakovė UAB „S.“ 25 – erių metų laikotarpiui pagal 2005 m. kovo 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. išsinuomojo 0,20 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. , esantį S. k., Mažeikių r. (b.l. 73-74). B. girininkijos girininko A. K. 2009 m. gruodžio 8 d. buvo nustatyta, kad VĮ Mažeikių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomame ir prižiūrimame B. girininkijos II B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miško kvartalo sklype UAB „S.“ šalia restorano viešbučio „ P.“ savavališkai įrengė akmenų fontaną ir sklype į mišką įrengė dirbtinės dangos taką, kurio ilgis apie 50 metrų, o plotis apie 1 m (b.l. 8).
VĮ Mažeikių miškų urėdijos Miškų urėdo 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1.5(V)-201 „Dėl valstybinės reikšmės miškų statuso apsaugos“ buvo sudaryta komisija, pavedant surašyti ištyrimo aktą. 2009 m. gruodžio 11 d. Valstybinės reikšmės miškų statuso pažeidimo B. girininkijoje patikrinimo aktu nustatyta, kad: 1) kvartalo sklype įrengtas akmeninis fontanas, kurio matmenys – 7,5 mxl0m (75 m2); 2) kvartale sklype pastatytos sūpuoklės (matmenys 3,5 x 1,5 m. – 5.3 m ), smėlio dėžė (matmenys 2 m x 2 m – 4 m2 ), įrengtas pėsčiųjų takas, grįstas betoninėmis plytelėmis (matmenys 51 m x 2 m 102 m2) (b.l. 9). Aktu nustatyta, kad visi įrenginiai valstybinės reikšmes miške įrengti savavališkai, su urėdija ar girininkija derinta nebuvo. Savavališkai užgrobtas plotas sudaro 186,3 m2. Įrenginius, viešbučio „P.“ direktoriaus K. V. nurodymu, įrengė viešbutyje ūkvedžiu dirbantis V. L. (b.l. 10). VĮ Mažeikių miškų urėdija 2009 m. gruodžio 22 d. įspėjimu Nr. 3.9(D)-1483. kreipėsi į UAB „S.“, kuriai priklauso viešbutis – restoranas „P.'“ iki 2010 m. sausio 22 d. pašalinti minėtus įrenginius, pažeidus Lietuvos respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį (b.l. 11). 2010 m. vasario 25 d. raštu Nr. SA10/02-25, 2010 m. kovo 9 d. Nr. SA10/03-09 raštu UAB „S.“ direktorius K. V. pranešė, jog Mažeikių urėdijos priekaištai dėl nelegalių statinių yra nepagrįsti, nes bendrovė nestatė jokių statinių, tik pagražino aplinką bei nurodė, kad bendrovės darbuotojai ne kartą rinko šiukšlės, stiklus, kuriuos palieka pušyno lankytojai ir yra pasiruošę ateityje prižiūrėti, valyti miško dalį, supančią bendrovės teritoriją (b.l. 12, 13). 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. 3.9(D)-403 VĮ Mažeikių miškų urėdija pakartotinai kreipėsi į UAB „S.“, įpareigodama savavališkai pastatytus įrenginius nusigriauti ir pašalinti iš valstybinės reikšmės miško iki 2010 m. gegužės 1 d. (b.l. 14). 2010 m. balandžio 28 d. raštu Nr. SA10/04-28 UAB „S.“ direktorius K. V. išdėstė savo poziciją, nurodydamas, kad UAB „S.“ neįrenginėjo jokių įrenginių, o tik sutvarkė aplinką panaudojant medžiagas (akmenis, dirvožemį, plyteles), kurios liko statant viešbutį (b.l. 15). 2010 m. gegužės 4 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog būtent viešbučio – restorano „P.“ direktorius K. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies reikalavimus, už kurį atsakomybė yra numatyta LR ATPK 45 straipsnio 2 dalyje (b.l. 32). 2011 m. birželio 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas nutarimu administracinėje byloje Nr. pripažino savavališką valstybinės reikšmės miško žemės užėmimo faktą ir K. V. buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 straipsnio 2 dalyje (b.l. 34). Įsiteisėjus minėtam nutarimui 2011 m. liepos 28 d. VĮ Mažeikių miškų urėdija dar kartą kreipėsi su įspėjimu Nr.3.9(D)-1280 į UAB „S.“ dėl savavališkai užimtoje valstybinėje miško žemėje neteisėtai pastatytų įrenginių pašalinimo iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. (b.l. 35), tačiau UAB „S.“ iki nurodyto termino neteisėtai pastatytų įrenginių nepašalino, tai patvirtina 2011 m. rugsėjo 6 d. Valstybinės reikšmės miškų statuso pažeidimo B. girininkijoje patikrinimo aktas (b.l. 36). 2011 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 8-07-04-6677 Šiaulių apygardos prokuratūra kreipėsi į UAB „S.“, prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu prie viešbučio – restorano „P.“ buvo įrengti objektai valstybinės reikšmės miške ir kodėl šie objektai iki šiol yra nepašalinti (b.l. 48). 2011 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. SA11/11-18 UAB „S.“ direktorius K. V. nurodė, jog Mažeikių miškų urėdijos priekaištai dėl nelegalių statinių yra nepagrįsti, nes bendrovė nestatė jokių statinių, o panaudojo medžiagas, kurios liko nuo statybos, pagražinti aplinkai bei žmonių patogumui. Taip pat nurodė, kad bendrovė ne tik nepažeidė viešojo intereso, tačiau suteikė visiems galimybę naudotis ir gėrėtis gražia miško aplinka bei viešbučio teritorija (b.l. 49). 2011 m. lapkričio 28 d. Valstybinės reikšmės miškų statuso pažeidimo B. girininkijoje patikrinimo aktu nustatyta, kad B. girininkijos 8 kvartale šalia restorano – viešbučio „P.“ priklausančio UAB „S.“, neteisėtai įrengtas akmeninis fontanas ir pėsčiųjų takas grįstas plytelėmis nepašalinti, tačiau pašalintos medinės sūpuoklės ir smėlio dėžė (b.l. 50). 2012 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kvadrato sklype buvęs įrengtas iš statybinių atliekų fontanas išardytas, statybinės atliekos pašalintos; kvadrato sklype neteisėtai įrengtas pėsčiųjų takas, grįstas betono plytelėmis (matmenys 51 m x 2 m – viso 102 m2) neišmontuotas, išmontavimo darbai nepradėti (b.l. 92).
Atsakovės UAB „S.“ atstovas nurodo, kad ieškinyje minimi objektai nėra statiniai ir bendrovė nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų VĮ Mažeikių miškų urėdija atstovas neteisėtai pastatytus įrenginius, vadovaudamasis Statybos įstatymu, vadina inžineriniais (statiniais) įrenginiais.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis lanksčias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamas daiktas. Lanksčiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos įstatymo 2 str. 68 str.). Statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (Statybos įstatymo 2 str. 15 d.). Civilinio kodekso 4.2. str. 2 d. ir 1.98 str. 2 d. nurodyta, jog nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, vadovaujantis reglamento 3 punktu, yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas. Reglamento priede nesudėtingų statinių sąrašo 1.2.1. p. nurodyta, jog sklypo teritorijos tvarkymo statinys, tai sklypo (ar jo dalies): sklypo vidaus kelias ar takas, šaligatvis.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. lapkričio 21 d. atliko patikrinimą dėl galimai neteisėtų įrengtų objektų valstybinės reikšmės miškų plote ir 2011 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 2D-15436(21.19) pateikė išvadą, kad visi tiriami objektai nelaikomi statiniais ir šiuo atveju Statybos įstatymo pažeidimo nėra, tai yra: 1) B. girininkijos kvartalo sklype buvusios medinės sūpuoklės ir medinė smėlio dėžė (medinis karkasas) yra kilnojamieji daiktai ir nelaikomi statiniais; Patikrinimo metu sūpuoklės buvo perkeltos ant aikštelės, įrengtos prie viešbučio – restorano, smėlio dėžės medinis karkasas išardytas, liko tik smėlio krūva; 2) B. girininkijos kvartalo sklype supilta apie 1,5 aukščio ir apie 5 metrų skersmens juodžemio kalva, kuri apdėta įvairaus dydžio akmenimis, apsodinta augalais nėra statinys, nes pati juodžemio krūva neturi statinio požymių, o akmenys negali būti laikomi statinio sudėtinėmis dalimis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnyje numatytas nuostatas. Ši objektą vadinti fontano nėra tikslo, nes tai nėra statinys su vandens čiurškimo įranga – tai labiau alpinariumas; 3) B. girininkijos kvartalo sklype yra takas, kurio dalis, einanti nuo viešbučio - restorano „P.“ išklota betoninėmis plytelėmis. Išklota miško tako dalis yra 1 m. pločio ir 51 m ilgio. Plytelės išdėliotos ant smėliu išlyginto nuo seno susiformavusio miško tako. Betoninės plytelės buvo paklotos neįrengiant nei pasluoksnių, nei bortų, tai yra neįrengiant laikančiųjų konstrukcijų, todėl šis konkretus betoninių plytelių takas nelaikytinas statiniu (b.l. 37-47).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvados nepaneigia ir aplinkybė, jog Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – ir STR), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184, 1 priedo 2 lentelėje „Inžineriniai statiniai“ šaligatvis, takas yra priskiriamas nesudėtingiems inžineriniams statiniams. Lietuvos Vyriausiojo A. T. 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-502-1158-09 teisėjų kolegija yra konstatavusis, jog minėtame teisės akte pateikiamas inžinerinių statinių sąrašas yra bendro (abstraktaus) pobūdžio, todėl net jei konkretus objektas formaliai gali būti priskirtas prie sąraše pateiktos abstrakčios statinio rūšies (kategorijos), bet realiai (tikrovėje) jis neatitinka Statybos įstatyme nustatytų statinio požymių, jis negali būti laikomas statiniu, o jo kūrimo darbai – statybos darbais. Kitaip tariant, vien ta aplinkybė, jog atitinkamas objektas pagal pavadinimą patenka į atitinkamą statinių grupę minėtame sąraše, savaime dar nereiškia, jog jis visais atvejais bus laikomas statiniu ir jam turi būti taikomi STR ir kituose statinių statybą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti reikalavimai.
Teismas remdamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvada konstatuoja, kad B. girininkijos kvartalo sklype įrengtas akmeninis fontanas (alpinariumas) bei kvartalo sklype esantis takas, kurio dalis, einanti nuo viešbučio – restorano „P.“ išklota betoninėmis plytelėmis, nėra statiniai, todėl juo įrengiant nebuvo pažeistas LR Statybų įstatymas.
Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau - LR vyriausybė) 2006 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise Valstybinėms įmonėms miškų urėdijoms“, ištrauka iš LR vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmes miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ 18 priedo, LR vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 454 18 priedas – „Valstybinės reikšmės miškų, kuriuose kompleksinę miškų ūkio veiklą pavesta vykdyti valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdijai, schema“, LR vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, ištrauka iš LR vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr.713 43 priedo, Mažeikių rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, ištrauka iš Mažeikių miškų urėdijos B. girininkijos planšeto, Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. , kadastrinis Nr. , esančiame Mažeikių r. sav. teritorijoje, B. girininkijos kvartale, šalia restorano – viešbučio „P.“, sklype įrengtas akmeninis fontanas (alpinariumas), sklype įrengtas pėsčiųjų takas, grįstas betoninėmis plytelėmis, yra 11 B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miške.
Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 22 d. Miškų įstatymo Nr. 1-671 3 straipsnyje yra įtvirtintos miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodoma, kad II B grupės rekreaciniai miškai – tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Miškų įstatymo 8 straipsnyje yra nurodoma, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą (...), riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Miškų įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos, kurio 2 dalyje nurodyta, jog miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių <...>, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. 9 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos miško naudotojų pareiga sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų.
2010 m. kovo 30 d. VĮ Mažeikių miškų urėdijos rašte Nr. , kuris adresuotas UAB „S.“ nurodoma, kad Tirkšlių pušyno rekreacinės infrastruktūros plėtros kryptys ir gairės numatytos miškų rekreacinėje schemoje, kuri yra sudėtinė VĮ Mažeikių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto dalis. VĮ Mažeikių miškų urėdija, atlikdama rekreacinio tvarkymo darbus vadovaujasi minėta reakreacine schema, o UAB „S.“ savavališkai įrengti įrenginiai prieštarauja rekreacinei schemai. UAB „S.“ neteisėtai įrengtas takas yra durpingoje augavietėje, kurioje sausa, todėl gaisrams kilti palankiu oru kaip tik tikslinga riboti miško lankytojų srautus, kad sumažinti gaisro kilimo riziką (b.l. 14)
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Mažeikių r. sav. teritorijoje, B. girininkijos kvartale, sklype rengtas akmeninis fontanas (alpinariumas), sklype įrengtas pėsčiųjų takas, grįstas betoninėmis plytelėmis, yra II B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miške, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise perduotas Valstybės įmonei – Mažeikių miškų urėdijai. UAB „S.“ minėtus objektus įrengė neturėdama Valstybinės įmonės Mažeikių miškų urėdijos leidimo.
Kad atsakovės UAB „S.“ direktorius K. V. prašė Mažeikių miškų urėdijos leidimo sutvarkyti taką, kuris jungia UAB „S.“ viešbutį – restoraną ir miško žaidimų aikštelę, tačiau toks leidimas nebuvo duotas, patvirtina posėdžio metu apklaustas liudytoju B. girininkijos girininkas A. K., kuris parodė, jog dėl leidimo įrengti pėsčiųjų taką UAB „S.“, niekada į girininkiją nesikreipė, nors anksčiau, kai N. L. buvo Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas, UAB „S.“ direktorius buvo kreipęsis dėl leidimo nutiesti pėsčiųjų taką iki pat pušyne esančios „estrados“ (pramogų aikštelės), bet leidimas nebuvo duotas. UAB „S.“, pastatydama neteisėtai įrenginius bei vengdama juos pašalinti, būdama ne kartą įspėta tai padaryti, pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei trukdo Lietuvos Respublikai išimtinai nuosavybės teise priklausančio valstybinės reikšmės miško esančio Mažeikių r. savivaldybės teritorijoje B. girininkijoje, savininkei Lietuvos Respublikai, kuri patikėjimo teise mišką perdavė valdyti VĮ Mažeikių miškų urėdijai, įgyvendinti LR Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisė objektą ir juo disponuoti.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „S.“ ne kartą VĮ Mažeikių miškų urėdijos buvo įspėta pašalinti B. girininkijos kvartalo sklype įrengtą akmeninį fontaną (alpinariumą) bei kvartale sklype pastatytos sūpuokles, smėlio dėžę, įrengtą pėsčiųjų taką, grįstą betoninėmis plytelėmis, kurių įrengimas nebuvo derintas nei su VĮ Mažeikių miškų urėdija, nei su B. girininkija. VĮ Mažeikių miškų urėdija 2009 m. gruodžio 22 d. įspėjimu Nr. 3.9(D)-1483, kreipėsi į UAB „S.“ iki 2010 m. sausio 22 d. pašalinti įrenginius, pakartotinai kreipėsi į atsakovę 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. 3.9(D)-403 įpareigodama savavališkai pastatytus įrenginius nusigriauti ir pašalinti iš valstybinės reikšmės miško iki 2010 m. gegužės 1 d. 2011 m. m. liepos 28 d. VĮ Mažeikių miškų urėdija dar kartą kreipėsi su įspėjimu Nr.3.9(D)-1280 į UAB „S.“ dėl savavališkai užimtoje valstybinėje miško žemėje neteisėtai pastatytų įrenginių pašalinimo iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau UAB „S.“ iki nurodyto termino neteisėtai pastatytų įrenginių nepašalino, tai patvirtina 2011 m. rugsėjo 6 d. Valstybinės reikšmės miškų statuso pažeidimo B. girininkijoje patikrinimo aktas. Tokiu būdu buvo savavališkai užgrobtas valstybinės reikšmės miško plotas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir pažeista VĮ Mažeikių miškų urėdijos teisė perduota patikėjimo teise valdyti ir naudotis turimu turtu. Savavališkas valstybinės reikšmės miško žemės užėmimo faktas yra konstatuotas išteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. , todėl šių nustatytų aplinkybių įsiteisėjusia teismo nutartimi nebereikia įrodinėti ir nustatytas faktas yra prejudicinis.
Aplinkybė, kad UAB „S.“ priklausantis viešbutis – restoranas yra šalia valstybinės reikšmės miško, kuris yra priskirtas rekreacinei miškų grupei, nereiškia teisėto pagrindo įrengti akmeninį fontaną (alpinariumą), pėsčiųjų taką, grįstą betoninėmis plytelėmis, tuo labiau, kad Mažeikių miškų urėdijos rekreacinio sutvarkymo projekte, kuris yra sudėtinė Mažeikių miškų urėdijos miškotvarkos projekto dalis, B. girininkijos kvartalo sklype nėra numatytas rekreacinis takas (b.l. 67-39). Surinkti duomenys patvirtina, kad savavališkai įrengti objektai iš esmės yra skirti komercinę veiklą vykdančio viešbučio – restorano „P.“ klientams, jų poreikių tenkinimui, suteikia estetinį vaizdą viešbučio – restorano aplinkai, tačiau prieštarauja parengtai rekreacinei schemai ir kelia pavojų valstybinės reikšmės miško ištekliams. Todėl atsakovės atstovo išsakyti argumentai, kad UAB „S.“ įrengdama ginčo objektus sutvarkė, pagražino gamtovaizdį (aplinką), teismo vertintini kaip nepagrįsti.
VĮ Mažeikių miškų urėdija 2012 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktu nustatė, kad Mažeikių r. sav. teritorijoje, B. girininkijos kvartale, sklype rengtas akmeninis fontanas (alpinariumas) išardytas, statybinės atliekos pašalintos, sklype įrengtas pėsčiųjų takas, grįstas betono plytelėmis (matmenys 51 m x 2 m - viso 102 m2) neišmontuotas, išmontavimo darbai nepradėti. Šią aplinkybę, duodamas parodymus, patvirtino liudytojas girininkas A. K. bei parodė, kad teritorija, kurioje buvo įrengtas fontanas (alpinariumas) yra sutvarkyta – akmenys yra išvežti, žemė išlyginta ir papildomai urėdijai nieko tvarkyti nereikės, teritorijoje augmenija atsistatys savaime. Nurodė, jog įrengtas pėsčiųjų takas netrukdo praėjimui, bet jis yra įrengtas valstybei priklausančio miško teritorijoje, be to, tako užimtoje teritorijoje anksčiau augo miško augmenija, buvo miško paklotė, o dabar šioje vietoje yra įrengta dirbtinė danga. Įrengto pėsčiųjų tako vietoje anksčiau buvo grybautojų išmintas takelis, bet jis nebuvo dengtas žvyru ar kita dirbtine danga. Tiek fontano (alpinariumo), tiek pėsčiųjų tako užimta teritorija yra skirta miškui augti.
Lietuvos Aukščiausias teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad, nustatant, ar teisės norma, kurioje nėra tiesiogiai lingvistiškai išreikšto imperatyvo, yra privalomo pobūdžio, ji turi būti aiškinama pagal bendruosius teisės normų aiškinimo metodus: turi būti atsižvelgiama į teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Imperatyvioji yra tokia teisės norma, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „D. P.“ v. UAB vaistinė „Širdažolė“, bylos Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. T.“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-432/2008; kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtos aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos K. T. savo 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. P. K. miškais, parkais, turinčiais valstybinę reikšmę, taigi ir išimtine nuosavybės teise priklausančiais valstybei, galima pripažinti ne bet kokius miškus, parkus, o tik tuos, kurių išliekamoji vertė yra tokia didelė, būtinumas juos išsaugoti ateities kartoms yra toks primygtinis, kad nepripažinus jų turinčiais valstybinę reikšmę kiltų grėsmė jų išsaugojimui; atsižvelgiant į valstybinės reikšmės miškų, parkų ypatingą išliekamąją vertę, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, valstybė yra konstituciškai įpareigota rūpintis šiais objektais ir juos išsaugoti, jiems, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės miškai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis). Miškai yra vienas iš gamtoje funkcionuojančių tarpusavyje susijusių aplinkos elementų, vienas iš gamtos išteklių, kuriuo savo reikmėms (turizmui, sportui, poilsiui, kt.) naudojasi visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, taigi dėl miškų išsaugojimo egzistuoja viešasis interesas.
Kadangi likęs neišardytas II B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miško žemes sklype, kurio unikalus Nr. , kadastrinis Nr. , esančiame Mažeikių r. sav. T. B. girininkijos 8 kvartalo 21 sklype savavališkai išklotas betoninėmis plytelėmis takas (matmenys 51 m x 2 m – 102 m2), nesukuria atsakovei UAB „S.“ jokių daiktinių teisių į šį žemės sklypą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais pripažintina, jog turi būti atkurta iki savavališkai įrengto objekto buvusi padėtis, o savavališkai įrengto objekto padariniai turi būti šalinami, įpareigojant objektą įrengusį asmenį – atsakovę UAB „S.“ išardyti B. girininkijos kvartalo sklype savavališkai išklotą betoninėmis plytelėmis taką ir sutvarkyti teritoriją savo lėšomis (CK 1.138 str. 1 d. 2 p., CPK 3 str. 6 d., CK 4.103 str., (duomenys neskelbtini) str., 178 str., 185 str.).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinys dalyje dėl įpareigojimo atsakovę UAB „S.“ per du mėnesius išardyti II B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miško žemes sklype, kurio unikalus Nr. , kadastrinis Nr. , esančiame Mažeikių r. sav. teritorijoje Balėnų girininkijos kvartalo sklype savavališkai išklotą betoninėmis plytelėmis taką (matmenys 51 m x 2 m – 102 m2), sutvarkant ir atkuriant iki minėto objekto įrengimo buvusią aplinką bei nurodyto įpareigojimo per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius, leisti VĮ Mažeikių miškų urėdijai išardyti savavališkai įrengtą objektą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei, yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.
Atsisakymas ieškinio dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę per du mėnesius išardyti II B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miško žemes sklype, kurio unikalus Nr. , kadastrinis Nr. , esančiame Mažeikių r. sav. teritorijoje Balėnų girininkijos kvartalo sklype savavališkai įrengtą akmeninį fontaną (alpinariumą), priimtinas, kadangi šis savavališkai pastatytas objektas yra išardytas, teritorijos aplinka sutvarkyta.
Atsakovė UAB „S.“ įpareigotina per du mėnesius išardyti II B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miško žemes sklype, kurio unikalus Nr. , kadastrinis Nr. , esančiame Mažeikių r. sav. teritorijoje B. girininkijos kvartalo sklype savavališkai išklotą betoninėmis plytelėmis taką (matmenys 51 m x 2 m – 102 m2), sutvarkant ir atkuriant iki minėto objekto įrengimo buvusią aplinką.
LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, ieškovo reikalavimas suteikti teisė trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, VĮ Mažeikių miškų urėdijai, kuri pati kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą 2011 m. spalio 27 d. prašymu dėl valstybės teisių ir teisėtų interesų gynimo – dėl neteisėtai pastatytų objektų valstybinėje miško žemėje pašalinimo – pašalinti atsakovės savavališkai pastatytą objektą – pėsčiųjų taką, sutvarkant ir atkuriant iki minėto objekto įrengimo buvusią aplinką, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės UAB „S.“ tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdytų teismo nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą, tenkintinas, kaip pagrįstas, atitinkantis protingumo reikalavimus bei būtinumą užtikrinti operatyvų savavališkai įrengto objekto padarinių pašalinimą vienokiu ar kitokiu būdu.
Medžiagos, likusios pašalinus objektą, yra atsakovės kaip objekto įrengusio asmens nuosavybė (CPK 3 str. 6 d., CK 4.103 str. 3 d.).
Ieškovas kreipiantis į teismą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ((duomenys neskelbtini) str. 5 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis dėl neturinio pobūdžio reikalavimo šioje byloje yra 139,00 Lt (80 str., 1 d. 2 p., 82 str). Be to, nagrinėjant bylą, susidarė 30,38 Lt pašto išlaidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Iš atsakovės priteistinos iš bylinėjimosi išlaidos Valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso Kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.,293 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę UAB „S.“, įmonės kodas , buveinės adresas S. k., Mažeikių r., per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti II B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miško žemes sklype, kurio unikalus Nr. , kadastrinis Nr. , esančiame Mažeikių r. sav. teritorijoje Balėnų girininkijos kvartalo sklype savavališkai išklotą betoninėmis plytelėmis taką (matmenys 51 m x 2 m – 102 m2), sutvarkant ir atkuriant iki minėto objekto įrengimo buvusią aplinką.
Per nustatytą terminą atsakovei UAB „S.“ neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti Valstybinę įmonę Mažeikių miškų urėdiją, kodas , S. g. , Mažeikių m., išardyti II B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miško žemes sklype, kurio unikalus Nr. , kadastrinis Nr. , esančiame Mažeikių r. sav. teritorijoje B. girininkijos kvartalo sklype savavališkai išklotą betoninėmis plytelėmis taką (matmenys 51 m x 2 m – 102 m2), sutvarkant ir atkuriant iki minėto objekto įrengimo buvusią aplinką, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „S.“, įmonės kodas .
Priimti ieškinio dalies atsisakymą dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę per du mėnesius išardyti II B grupės (rekreaciniame) valstybinės reikšmės miško žemes sklype, kurio unikalus Nr. , kadastrinis Nr. , esančiame Mažeikių r. sav. teritorijoje B. girininkijos kvartalo sklype savavališkai įrengtą akmeninį fontaną (alpinariumą), toje dalyje bylą nutraukti.
Priteisti iš atsakovės UAB „S.“, įmonės kodas , 139 lt bylinėjimosi išlaidų (vieną šimtą trisdešimt devynis litus ) ir 30,38 lt ( trisdešimt litų trisdešimt aštuonis centus ) išlaidų, susijusių su bylinėjimusi , Valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Teisėja S. G.