Civilinė byla Nr. e2-954-854/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02321-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7., 2.8.2.8., 2.6.10.5.2.17., 3.1.7.6., 3.2.3.8.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, 

sekretoriaujant Editai Rudzinskienei, Vitai Grušienei,

dalyvaujant ieškovei I. N., jo atstovei advokatei Marinai Gušauskienei, trečiajam asmeniui ieškovės pusėje V. Z.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ atstovui advokatui Algiui Tursui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo naujam nagrinėjimui grąžintą dalį civilinės bylos pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karolinos turas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: notaras M. K., V. Z., AB „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė „NT partneriai“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė 2018 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Karolinos turas“, prašydama pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją; įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Karolinos turas“ (toliau ir – atsakovė) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei 69 500 Eur, sumokėtus pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartį; įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpą, plane pažymėtą nuo 6-51 iki 6-54 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/47 dalį negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-9 bei padengti visas su daikto gražinimu susijusias išlaidas; priteisti iš atsakovės 17 319,77 Eur ieškovės patirtų išlaidų dėl patalpų įrengimo; priteisti iš atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. tarp atsakovės ir ieškovės sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl 44,64 kv. m negyvenamosios patalpos (viešbučio patalpos), plane pažymėtos nuo 6-51 iki 6-54, kurios baigtumas 88 proc., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (turto kaina 63 000 Eur) ir 1/47 dalies negyvenamosios patalpos (paskirtis – kita), plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-9, esančios (duomenys neskelbtini) (turto kaina 6 500 Eur) pardavimo (toliau – sutartis). Sutarties 5.1 papunktyje įtvirtintas pardavėjo atstovo pareiškimas, kad parduodamas turtas priklauso pardavėjui nuosavybės teise, yra teisėtai įgytas ir pilnai apmokėtas. Tačiau 2018 m. lapkritį paaiškėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-21247-960/2016 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Minėtas ieškinys atsakovei įteiktas 2016 m. balandžio 26 d., t. y. prieš 6 mėnesius iki sutarties pasirašymo. Sutarties 5.2 papunktyje be kitų pardavėjo pareiškimų užfiksuota ir tai, kad parduodamo turto atžvilgiu nėra draudimų, ribojančių nuosavybės ar naudojimo teisę; parduodamame turte nėra trečiųjų asmenų turto, turtas nėra apsunkintas sutartiniu pagrindu atsiradusiomis daiktinėmis teisėmis servitutais, uzufruktais ir pan. Tačiau po sutarties pasirašymo paaiškėjo kad pretenzijas dėl statinio, kuriame ieškovei parduotos negyvenamosios patalpos, pareiškė galima turto bendrasavininkė – G. V.-A. (civilinė byla Nr. e2-21247-960/2016). Sutarties 5.13 papunktyje įtvirtinti atsakovės, kaip pardavėjos, įsipareigojimai iki 2016 m. lapkričio 30 d. pakeisti parduodamų patalpų paskirtį iš „viešbučių“ į „gyvenamąją“. Sutarties 5.14 papunktyje įtvirtinti atsakovės, kaip pardavėjos įsipareigojimai iki 2016 m. lapkričio 30 d. atlikti statybos ir dalinės apdailos darbus. Ieškovė visus savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, kreipėsi į komunalines paslaugas teikiančias institucijas dėl sutarčių sudarymo ir paslaugų gavimo, tačiau paaiškėjo, kad paslaugų gavimo sutarčių pasirašyti nėra galimybės, nes statinys nėra pripažintas tinkamu naudoti, bei patalpos pagal išduotus statybos leidimus, yra rekonstruojamo šalia esančio viešbučio dalis, o su atskirų viešbučio patalpų dalies savininkais sutartys nesudarinėjamos (buvo pasirašyta tik su elektros energiją teikiančia įmone). Atsakovė pažeidė sutartyje nustatytus terminus ir neįvykdė savo prievolės dėl statinio pripažinimo tinkamu, statybų užbaigtumo klausimo išsprendimo bei patalpų paskirties pakeitimo. Ieškovė, suklaidinta nesąžiningais ir apgaulingais atsakovės veiksmais, tikėjosi, jog atsakovė įvykdys savo įsipareigojimus, todėl įsikėlusi į nusipirktas patalpas, jas įrengė. Nuo sutarties su ieškove pasirašymo momento atsakovė nesikreipė į kompetentingas institucijas su prašymu išduoti pastato statybos užbaigimo aktą. Tokie nesąžiningi ir tyčiniai atsakovės veiksmai laikytini komerciniu nesąžiningumu, siekiu apgaulės būdu pasipelnyti iš ieškovės bei pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė priversta mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nors sutartį sudarė tik todėl, kad tikėjosi, jog atsakovė greitu metu pakeis patalpų paskirtį į gyvenamąsias. Ieškovės nuomone, atsakovės apgaulę patvirtino ir tas faktas, jog sutarties pasirašymo dieną, atsakovė nutylėjo, jog iki galo nėra įrengusi požeminės jungties (galerijos) su „Karolinos“ viešbučiu, būtinos tam, kad naujai pastatytas statinys (kuriame yra ieškovei dėl apgaulės parduota patalpa) būtų pripažintas rekonstrukcija, t. y. viešbučio priestatu. Buvo nutylėta ir tai, jog minėta požeminė jungtis įrenginėjama po žemės sklypo dalimi, kuri nuomininkų susitarimu yra skirta G. V.-A., kuri yra pareiškusi savarankiškus reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-21247-960/2016.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad iš esmės ieškovė apgaule įvardina atsakovės neveikimą po sutarties sudarymo, t. y. negalėjimą priduoti statybos priėmimo komisijai pastato, kuriame yra jos patalpos, gauti statybos užbaigimo aktą bei pakeisti patalpų paskirtį iš „viešbučių“ į „gyvenamąją“ ir nepranešimą apie faktą, jog teisme nagrinėjama civilinė byla dėl pastato neteisėtos statybos padarinių šalinimo pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį bei trečiojo asmens G. V.-A. reikalavimą. Tačiau šis atsakovės galbūt neteisėtas neveikimas yra sutarties vykdymo klausimas ir šie santykiai yra reguliuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XVI skyriaus normų, o sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės numatytos CK XVII skyriuje. Ieškovė nenurodė kuo pasireiškė atsakovės apgaulė jos atžvilgiu iki sutarties sudarymo, t. y. kokius apgaulingus veiksmus ieškovės atžvilgiu iki sutarties sudarymo atliko atsakovė ir kaip šie apgaulingi veiksmai nulėmė ieškovės valią apsispręsti nusipirkti negyvenamąsias patalpas, prieš tai preliminarioje tarp šalių sudarytoje sutartyje įvardintas butu. Ieškovė neteigia, kad jeigu būtų žinojusi apie iškeltą civilinę bylą dėl statybos padarinių šalinimo, nebūtų pirkusi ginčo patalpų. Nurodo, kad pirko patalpas tik todėl, kad atsakovės buvo įtikinta, jog patalpų paskirtis keisis į gyvenamąsias (buto). Tačiau ši aplinkybė yra sutarties vykdymo sąlyga, kuri bus įgyvendinta. Šiuo metu yra vykdoma detaliojo plano pakeitimo procedūra. 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-2459 „Dėl leidimo koreguoti sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius inicijavimo pagrindu“ leista koreguoti minėtą detalųjį planą, papildomai nustatant daugiabučių gyvenamųjų namų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą (G2) ir teritorijos naudojimo reglamentus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą. Šis dokumentas tvirtina, jog atlikus detaliojo plano korekciją, pastatas, kuriame yra ieškovės patalpos, bus priduotas atitinkamai komisijai ir bus pakeista ieškovės įsigytų patalpų paskirtis į gyvenamąją. Ieškovė neįrodė ieškinio faktinio pagrindo, todėl jos reikalavimas CK 1.91 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu neturėtų būti patenkintas. Ieškovės elgesys iki sandorio ir po jo, t. y. preliminarios sutarties sudarymas dėl buto pirkimo, sutarties sudarymas, buto pagerinimas ir pritaikymas savo reikmėms, komunalinių mokesčių apmokėjimas, delsimas pareikšti ieškinį (pareikštas po dviejų metų nuo sutarties sudarymo), leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nebuvo apgauta, nei suklaidinta dėl sandorio dalyko bei sąlygų. Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės pasirašyta 2016 m. balandžio 14 d., t. y. dar iki civilinės bylos Nr. e2-21247-960/2016 (pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo) iškėlimo 2016 m. balandžio 26 d. Ši sutartis laikytina esminiu juridiniu faktu sprendžiant ir aiškinantis tikruosius šalių ketinimus sutarties vykdymo atžvilgiu. Šią sutartį šalims buvo privalu vykdyti ir jos ją vykdė sudarydamos pagrindinę sutartį. Atsakovė nėra atsakinga už valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmus bei atsiradusius padarinius. Nors įsipareigojimo priduoti namą bei pakeisti jame esančių patalpų paskirtį pagal terminus, numatytus sutartyje, dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių ji negalėjo ir iki šiol negali įvykdyti, tačiau tai bus padaryta vienaip ar kitaip išsprendus ginčą. Nėra objektyvaus pagrindo netikėti atsakovės gerais ketinimais, nes tikslas buvo ir yra parduodamas patalpas paversti gyvenamaisiais butais, užbaigti pastato statybą, registruoti baigtumą 100 proc. Ieškovė nenurodo, koks teisinis reglamentavimas, sutartinis ar įstatyminis, įpareigojo atsakovę sudarant sutartį pranešti ieškovei apie techninius statybos procesus, ir kuo pasireiškė apgaulė šia prasme, ar kad šis faktas būtų įtakojęs ieškovės sprendimą sudaryti sutartį ir ji nebūtų pirkusi patalpų. Priešingai, aplinkybė, kad požeminės jungties įrenginėjimo darbai buvo pradėti ir vykdomi, rodo atsakovės rūpinimąsi, veiksmus, nukreiptus statybos užbaigimo link, toks tikslas ir buvo. Be to, pagal sutartį atsakovė užbaigti statybos bei paskirties keitimo procesą įsipareigojo iki 2016 m. lapkričio 30 d., o ne sutarties pasirašymo dieną, todėl ieškovės pretenzija neturi pagrindo. Neatitinka tikrovės ieškovės teiginys dėl neva jos mokamo nekilnojamojo turto mokesčio. Ji nepateikė įrodymų, kad jį moka, kokio dydžio jis yra, jos patalpos nėra įrašytos į 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1699/18(2.1.1E- TD2) patvirtintą Nekilnojamojo turto, kuriam 2018 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą. Trečia, šis teiginys niekaip nepagrindžia ieškinio dalyko.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „NT partneriai“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2014 m. spalio 3 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir UAB „NT partneriai“ iš esmės vykdė negyvenamųjų-viešbučio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), naujai pastatytame name, pardavimo procedūrą, t. y. sudarė pardavimų marketingo planą bei rūpinosi kainodara, vykdė potencialių pirkėjų paiešką, siūle pirkti minėtas patalpas, konsultavo tiek užsakovą, tiek klientus pardavimo klausimais, teikė potencialiems klientams pilną ir teisingą informaciją apie objektus. Šios sutarties pagrindu bendrauta su ieškove. Jai suteikta visa informacija apie jos ketinamas įsigyti negyvenamąsias patalpas, tikėtinus pastato pridavimo eksploatacijai terminus, patalpų paskirties keitimą iš viešbučio į gyvenamąją. Klaidinanti informacijai jai nebuvo suteikta ir jos niekas neapgaudinėjo. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ištyrė suinteresuotų asmenų skundus dėl galimai paskleistos klaidinančios informacijos interneto tinklalapyje www.karolinosparkas.lt apie atsakovės statomus ir parduodamus butus (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 14 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba priėmė nutarimą Nr. 12NKV-128 atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl atsakovės galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo, kuriame nurodė, kad išanalizavus skyriaus prašymą bei atsakovės, Capital Pro pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, iš atsakovės pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, jog atsakovė informuoja vartotojus apie nekilnojamojo turto paskirtį. Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog asmuo įsigijo negyvenamąsias (viešbučio) patalpas. Taip pat pateikiama informacija, jog bendrovė iki tam tikro termino įsipareigoja nekilnojamojo turto paskirtį pakeisti į gyvenamąją – butų. Bendrovė nesiekia klaidinti vartotojų, t. y. iškreipti jų ekonominį elgesį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės veiksmuose nėra nesąžiningos komercinės veiklos požymių.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaras M. K. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir nurodė, jog jis neprieštarauja, jog teismas šioje byloje priimtų sprendimą savo nuožiūra. Ieškovei atvykus į notaro biurą, ieškovė pastabų dėl sutarties teksto neturėjo. Notaras, prieš ieškovei pasirašant sutartį, supažindino ieškovę su sutarties esminėmis nuostatomis, ieškovė patvirtino savo valią sudaryti sutartį, t. y. nupirkti patalpas savo nuosavybėn. Kadangi Vilniaus m. 19-ojo notaro biurui buvo pateikti visi sutarčiai patvirtinti reikalingi dokumentai, tvirtinant sutartį turto areštų registre atliktos paieškos duomenimis nei pardavėjas, nei pirkėja nebuvo įrašyti turto areštų aktuose, be to nei pardavėjas, nei pirkėja neatskleidė kitos informacijos, dėl kurios sutarties nebūtų galima tvirtinti, bei kitos aplinkybės, dėl kurių sandorio nebūtų galima patvirtinti, notarui nebuvo žinomos, todėl, atsižvelgiant į šalių valią sudaryti sutartį, sutartis buvo patvirtinta.

6.       Trečiasis asmuo V. Z. pateiktame atsiliepime į ieškinį, su juo sutiko ir prašė tenkinti.

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

9.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir dalyje dėl ieškovės I. N. ieškinio reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą patenkinti – pripažinti 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. N. ir uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“, negaliojančia, o bylos dalį dėl ieškovės I. N. ieškinio reikalavimų (restitucijos taikymo, patalpų įrengimo išlaidų, neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo) grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija natūra) (CK 1.91 straipsnio 2 dalis). CK 1.91 straipsnio 2 dalyje papildomai nustatyta, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, tai šalia restitucijos, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas ir nukentėjusysis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą neturtinę žalą.

9.2.                      Teisėjų kolegija nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepatenkinus pagrindinio reikalavimo (dėl sutarties pripažinimo negaliojančia), netenkinami ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl patalpų įrengimo išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo; plačiau šiais klausimais pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Kadangi pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nevertino ir atmetė reikalavimus dėl patalpų įrengimo išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, apeliacinės instancijos teismas sprendė esant pagrindą šioje dalyje grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog byloje esant nevertintiems įrodymams dėl ieškovės iš atsakovės pirktų patalpų įrengimo išlaidų, neturtinės žalos atlyginimo, šioje bylos dalyje nėra galimas teisingas reikalavimų dėl patalpų įrengimo išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme, todėl atsižvelgusi į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, sprendė, kad nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

9.3.                      Apeliacinės instancijos teismo nutartyje paaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu patenkinamas, tačiau reikalavimų dėl patalpų pagerinimo išlaidų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kolegijos vertinimu, taip pat tikslinga pirmosios instancijos teismui perduoti spręsti ir restitucijos taikymo šioje byloje klausimą. Nurodyta, jog šios išvados kolegija priėjo atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas būtų susijęs su ieškovės nekilnojamojo turto grąžinimu atsakovei bei atsakovės lėšų grąžinimu ieškovei, o turto pagerinimo išlaidos ir neturtinė žala (jeigu jos būtų priteistos) taip pat kaip lėšos būtų perduodamos atsakovės ieškovei. Siekiant išvengti sprendimo vykdymo dviem etapais (nekilnojamojo turto grąžinimo atsakovei ir lėšų grąžinimo ieškovei pagal šį procesinį sprendimą (nusprendus taikyti restituciją šiuo nuo priėmimo ir paskelbimo įsiteisėjančiu procesiniu sprendimu) bei patalpų įrengimo išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo lėšų (jeigu jos bus priteistos) perdavimo ieškovei iš naujo išnagrinėjus reikalavimą dėl patalpų įrengimo išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) nutarta pirmosios instancijos teismui taip pat perduoti spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo pagal šalių sudarytą ir pripažintą negaliojančia 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartį.

9.4.                      Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, kadangi nėra aiški galutinė patenkintų ieškinio reikalavimų apimtis, visas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas turės paskirstyti bylos dalį iš naujo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

10.       Nagrinėjant bylos dalį iš naujo, teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą priteisti jai 17 319,77 Eur nuostoliams, kilusiems įsirengiant butą, atlyginti, taip pat prašo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą bei taikyti restituciją. Papildomai paaiškino, kad labai stengėsi tiksliai suskaičiuoti patirtas išlaidas butui įrengti, ne visi mokėjimo dokumentai yra išsaugoti, kai kurie darbai buvo atlikti ūkio būdu. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad sužinojusi, jog jos įsigytas butas nelaikomas gyvenamąja patalpa, išgyveno dėl to, ar nekils problemų, jog tokiose patalpose gyvena su mažu vaiku, reikėjo rašyti įvairius raštus, rūpintis, aiškintis situaciją, tuomet prasidėjo teismai. Visa situacija sukėlė daug streso, įtampos, atsiliepė ir sveikatai.

11.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė prašė likusius neišspęstus ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi. Advokatė pažymėjo, kad ieškovė nesiruošė bylinėjimosi procesui, įsirenginėjo butą sau gyventi, neišsaugojo kvitų, kai kuriuos darbus darė patys. Tačiau reikalaujamą žalą ji apskaičiavo itin kruopščiai, neteikia ir neprašo nieko, kas keltų abejonių.

12.       Trečiasis asmuo V. Z., ieškovės sutuoktinis, teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pats rūpinosi buto šeimai įrengimu, daug darbų atliko pats, ieškojo pagalbininkų.  

13.       Duodamas paaiškinimus teismui žodžiu, atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Advokatas pažymėjo, kad atsakovė nekvestionuoja to, kad galimai butas yra pagerintas. Tačiau ieškovė neįrodė reikalaujamos žalos. Suskaičiavus ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytas sumas susidaro 5552,12 Eur suma, o ne 17 319,77 Eur. Kas ir kada sunaudojo kvituose nurodytas medžiagas, neaišku. Kai kas pirkta dar iki tol, kai buto savininke tapo ieškovė. Kai kurie kvitai yra neįskaitomi. Kai kurie daiktai, kurių kainos įskaitytos į reikalaujamą žalos sumą nepriskirtini apdailos darbams, tokius daiktus kaip šaldytuvą, kaitlentę, lubinius šviestuvus ir pan. ieškovė gali išsivežti. Atstovas taip pat pabrėžė, kad nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi, o restitucijos taikymas apskritai neįmanomas. Restitucija negalima, nes nėra pareikšta jokių reikalavimų dėl hipotekos sandorio nuginčijimo. Pritaikius restituciją, ieškovė įgytų pranašumą, nes gautų pinigus, o galimai išvengtų prievolės hipotekos kreditoriui, tuo tarpu atsakovės padėtis būtų apsunkinta, nes jai būtų grąžintas hipoteka apsunkintas turtas.

14.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo, į procesą trečiuoju asmeniu atsakovės prašymu įtrauktas hipotekos kreditorius AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp jo ir I. N. bei V. Z. 2016-05-12 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 16-039690-FA, kurios pagrindu kredito gavėjams buvo suteiktas 58 650,00 Eur sumos kreditas. Negrąžinto kredito suma atsiliepimo surašymo dienai sudaro 23 475,74 Eur. Tinkamas įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/47 dalies garažo/stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu. Hipotekos registro Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo pažymėjo, kad jam nėra žinomos ginčo aplinkybės, byloje nėra ginčijamos su AB „Swedbank“ sudarytos kredito ir įkeitimo sutartys ir jų sąlygos, todėl ieškinio reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.

15.       Teismui 2020 m. spalio 21 d. nutartimi realizavus savo pareigą būti aktyviam byloje, kurioje ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 1 dalimi, pasiūlius ieškovei pateikti papildomus įrodymus reikalaujamai turtinei žalai pagrįsti, ieškovė pateikė savo užsakytą ir eksperto V. B. atliktą patalpų pagerinimo išlaidų paskaičiavimą (DOK-40324). Ieškovė nurodė, kad ekspertas apsilankė jos namuose, apžiūrėjo atliktus darbus, atliko sienų, lubų, įmontuojamųjų baldų, durų matavimus. Skaičiavimai sudarytoje sąmatoje pateikti pagal pridedamus kvitus, sąskaitas ir programos „Sistela“ normatyvus bei kainas 2017 metais, kadangi tai yra metai per kuriuos vyko pagrindiniai remonto darbai. Paskaičiuota pagerinimų suma yra 15 567,63 (su PVM). Ieškovė taip pat paaiškino, kad statybos darbų bei dalinės apdailos, kuriuos atliko pardavėjas, sąrašas buvo pateiktas tiek prie preliminarios pirkimo pardavimo sutarties (priedas Nr. 2), tiek prie pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties (priedas Nr. 1). Bazinės apdailos darbų, kuriuos privalo atlikti pirkėjas, sąrašas buvo pateiktas prie preliminarios pirkimo pardavimo sutarties (priedas Nr. 3). Ieškovė nurodo atlikusi visus numatytus pagal šį sąrašą darbus ir daugiau. Be to, siekiant padaryti įsigytas patalpas patogiomis, funkcionaliomis, o erdves neapkrautomis, buvo sumontuoti nestandartiniai, įmontuojamieji baldai - sieninės spintos, antresolių lentynos, įmontuojamos virtuvės komplektas su įmontuojama technika. Įmontuojamųjų baldų perkėlimas objektyviai neįmanomas, todėl išlaidos jiems pridedamos prie patalpų pagerinimo. Ieškovė nurodė, kad įmontuojamųjų virtuvės spintelių komplektą darė rangovai, sąskaitos nepavyko išsaugoti, liko tik brėžiniai. Siekiant nustatyti komplekto kainą, buvo apklausti baldų gamintojai, iš jų buvo gauti komerciniai pasiūlymai, kiek galėtų kainuoti toks gaminys pagal pridedamą brėžinį, į sąmatą buvo įtraukta vidutinė kaina, gauta iš komercinių pasiūlymų, pateiktų el. paštu. Apklausa vyko prasidėjus teisminiam ginčui, t.y. 2018 metais. Dėl sieninės spintos nišoje su stiklo stumdomomis durimis bei ornamentu, kurios apmokėjimų taip pat nepavyko išsaugoti, buvo atlikta internetinių svetainių siūlomų panašių spintų kainų apžvalga, išvesta vidutinė kaina, kuri pateikta sąmatoje.

16.       Atsikirsdamas į papildomus ieškovės argumentus, atsakovės atstovas nurodė (DOK-41956), kad kvitai, kurie galimai tvirtina medžiagų, įrankių ir įrengimų įsigijimą po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t.y. 2016 m. rugsėjo 15 d., patvirtina išlaidas 5552,12 Eur sumai, o ne 17 319,77 Eur, kaip teigia ieškovė, be to, dalis jų kartojasi. Pažymėjo, kad pateikti kvitai patvirtina faktą, jog statybinės medžiagos, įrankiai, įrengimai buvo įsigyti įvairiose mažmeninės prekybos parduotuvėse ir (ar) įmonėse, bet nepatvirtina fakto, kad juos įsigijo ir panaudojo ieškovė minimų patalpų pagerinimui. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė pateikė kai kuriuos kvitus pakartotinai: 2016-06-16 UAB „Ermitažas“ kvitą plytelių klijams ir smulkiagrūdžiam betonui 20,69 Eur sumai pateikė 2 kartus, 2016-06-23 PVC vidaus kanalizacijos vamzdžiams ir hidroizoliacinei mastikai 40,79 Eur sumai pateiktas du kartus, to paties UAB „Ermitažo“ 2016-07-19 kvitas 32,83 Eur sumai, 2016-07-24 kvitas 61,40 Eur sumai, 2016-07-14 kvitas 3,40 Eur sumai, 2016-07-27 kvitas 17,88 Eur sumai taip patys pateikti du kartus. Nurodė, kad ieškovė ieškinį grindė jos sudaryta sąmata 17 319,77 Eur sumai ir pridėjo įvairius kvitus, sąskaitas. Specialisto V. B. sąmatose, kuriose nurodyta, kad buto remonto vertė yra 15 567,63 Eur su PVM, nėra įtraukta: žaliuzinės durelės - 4,53 Eur sumai, aliuminio juostelė - 24,32 Eur sumai, aliuminio juostelė - 7,36 Eur sumai, smulkiagrūdis betonas - 20,64 Eur sumai, žalvarinis nipelis General, PVC vidaus kanalizacijos vamzdis, santechninė žarnelė - 13,24 Eur sumai, prekė iš „VISAS LABAS“ - 55 Eur sumai, grindų priedai - 55 Eur sumai, dėl to šie įrodymai nepatvirtina ieškovės turėtų išlaidų patalpų pagerinimui. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad sąmatą sudaręs specialistas V. B., neturėdamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos ir atestato, įvertino bute esančius kilnojamuosius daiktus: gartraukį, elektrinį rankšluosčių džiovintuvą, ventiliatorius, revizijų dureles, integruotą elektros orkaitę, indukcinę kaitlentę, integruotą šaldytuvą, integruotą indaplovę, šviestuvus, balkono spintą, virtuvės spintelių komplektą, tamsaus kambario spintos komplektą, juos įtraukė į sąmatą, nurodydamas, kad tai įeina į buto remonto išlaidas, be to, jis nenurodė, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu sudarė minėtas sąmatas, atlikdamas vertinimą nenurodė, kokiais norminiais aktais vadovavosi ir kokią taikė metodiką. Atsakovės nuomone, visus bute esančius kilnojamuosius daiktus ieškovė gali pasiimti. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad specialisto sąmatose nurodyta buto remontui panaudotų medžiagų, įrengimų ir mechanizmų, daiktų ir darbo vertė su PVM, tačiau ieškovės vyras V. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pats rūpinosi buto šeimai įrengimu, daug darbų atliko pats, taigi PVM mokestis atliktiems darbams į sąmatą įtrauktas be pagrindo.

17.       Į 2021 m. vasario 18 d. teismo posėdį, kuriame byla baigta nagrinėti iš esmės, atsakovės atstovas neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (DOK-6819). Tretieji asmenys, kuriems visiems apie procesą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).  

Ieškinys tenkintinas iš dalies. 

18.       Byloje nustatyta, kad Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta 2016 m. balandžio 14 d. Preliminarios sutarties tekste pastatas, kuriame yra ieškovei parduotos patalpos, vadinamas daugiabučiu gyvenamuoju namu, o patalpos, kurias ieškovė pirko, šioje sutartyje vadinamos butu. Prie preliminariosios sutarties pridėtas Statybos darbų ir dalinės apdailos sąrašas, taip pat pridėtas Bazinės apdailos darbų, kuriuos privalo atlikti pirkėjas, sąrašas.

19.       2016 m. rugsėjo 15 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta ginčo sutartis. Pagal sutarties 1.1.1 papunktį ieškovė pirko negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpas, kurių paskirtis: viešbučių, bendras plotas: 44,64 kv. m, baigtumas 88 proc., esančias (duomenys neskelbtini), patalpų Nr. 611 ir pagal šios sutarties 1.1.2 papunktį ieškovė nupirko 1/47 dalį negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos nuo R1-1 iki Rl-9, kurios paskirtis: kita, bendras plotas: 1 502,67 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), patalpos Nr. R1. Sutarties 2.1. punkte šalys suderėjo 69 500 Eur parduodamo turto kainą. Nėra ginčo, kad šią sumą ieškovė atsakovei yra sumokėjusi. Prie sutarties pridėtas Statybos darbų ir dalinės apdailos sąrašas.

20.       Ieškovės įgytas turtas įkeistas hipoteka, užtikrinant turtui įgyti paimtą kreditą, hipotekos registro Nr. (duomenys neskelbtini). Hipotekos turėtojo AB „Swedbank“ pateiktais duomenimis negrąžinto kredito suma šiuo metu yra daugiau kaip dvigubai mažesnė už turto pardavimo kainą.

21.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodė, jog ginčo patalpą ieškovė (fizinis asmuo) įsigijo savo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti, siekdama naudoti įsigytas patalpas kaip šeimos būstą iš atsakovės (verslininko), kurios viena iš veiklų yra nekilnojamojo turto vystymas, pardavimas, apgyvendinimo ir kitos paslaugos, dėl ko konstatavo, kad tarp šalių susiklostę santykiai vertintini kaip vartojimo teisiniai santykiai, o esant vartojimo santykiams, taikoma sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

22.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovė pirko ginčo turtą šeimos poreikiams tenkinti, kaip vartotoja (neturinti specialių žinių, reikalingų nustatyti perkamo turto naudojimo paskirties pakeitimo ypatumus, galimybes ir galimo paskirties nepakeitimo pasekmes), deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo patalpose, siekianti pirktomis patalpomis naudotis kaip butu (sudaryti su komunikacijų, vandens, elektros, komunalinių bei kt. paslaugų tiekėjais sutartis bei naudotis jų teikiamomis paslaugomis), turėjo pagrįstą lūkestį, kad atsakovė pagal sutarties nuostatas per du su puse mėnesio nuo sutarties sudarymo pakeis patalpų paskirtį iš „viešbučių“ į „gyvenamoji“, tačiau šiai sutarties nuostatai nesant įvykdytai net po trijų su puse metų ir nesant konkrečios datos, kada ši sutarties nuostata bus įgyvendinta (ar bus įgyvendinta apskritai), konstatuotina, kad ieškovė buvo apgauta dėl esminių šio sandorio sudarymo aplinkybių. Esant konstatuotam apgaulės faktui dėl esminių sandorio sąlygų, teisėjų kolegija padarė išvadą esant pagrindą pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

23.       Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija natūra) (CK 1.91 straipsnio 2 dalis). CK 1.91 straipsnio 2 dalyje papildomai nustatyta, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, tai šalia restitucijos, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas ir nukentėjusysis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą neturtinę žalą. Ieškovė prašydama taikyti restituciją (patenkinus ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia) reikalavo įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei 69 500 Eur, sumokėtus pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartį, įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal pagal sutartį parduotą turtą – negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpą, plane pažymėtą nuo 6-51 iki 6-54 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/47 dalį negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-9 bei padengti visas su daikto gražinimu susijusias išlaidas. Taip pat ieškovė ieškiniu reikalavo atlyginti atsakovei grąžintinų patalpų įrengimo išlaidas, priteisti neturtinę žalą, procesines palūkanas.

24.       Išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo, pasisakytina dėl likusių neišspręstų ieškovės reikalavimų pagrįstumo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

25.       Ieškovė nurodo patyrusi 17 319,77 Eur buto įrengimo išlaidų, kuriuos vertina kaip jai atsakovės neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą.

26.       Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos (nuostolių) bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tuo atveju, kai patiria žalą dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo). Nagrinėjamu atveju, Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi pripažinus, kad sudarydama nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove (vartotoja) atsakovė ją apgavo, konstatuotina, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

27.       Žalos fakto, t. y. aplinkybės, jog ieškovė turėjo nuostolių (išlaidų) įrengdama (pritaikydama šeimos gyvenimui) iš ieškovės įsigytą nekilnojamąjį turtą, iš esmės neneigė ir atsakovė. Tarp šalių kilo ginčas dėl reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydžio.

28.       Ieškovė prisiskaičiavo 17 319,77 Eur buto įrengimo išlaidų (DOK-24196), nurodydama, jog faktiškai jų patyrė ir daugiau, tačiau tiksliai nefiksavo ir įrodymų nerinko, nes bylinėjimosi proceso nesitikėjo ir tokiam nesiruošė, tuo tarpu atsakovė teigia, kad ieškovė reikalaujamos priteisti turtinės žalos neįrodė.

29.       Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

30.       Nagrinėjamoje byloje nesant objektyvios galimybės tiksliai nustatyti ieškovės turėtų išlaidų, įrengiant iš atsakovės įsigytą butą, sumos, teismas ieškovės pareikštų reikalavimų dėl žalos atlyginimo įrodinėjimo procese vadovaujasi tikėtinumo taisykle.

31.       Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ypač svarbu ir tai, kad tarp šalių sudaryta turto pirkimo-pardavimo sutartis kvalifikuota vartojimo sutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties 46 punktas). Todėl nagrinėjamoje situacijoje, kai nustatyta, jog pažeistas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) interesas, šalių sudarytą turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri kartu yra ir vartojimo sutartis, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinus negaliojančia kaip sudarytą dėl vartotojos apgaulės, siektinas teisinis rezultatas – kuo tinkamesnis ieškovės pasirinkto jos kaip vartotojos teisių gynimo būdo įgyvendinimas, užtikrinant, kad jai padaryta žala būtų atlyginta visiškai. Dėl to teismas, nustatydamas tikėtiną nuostolių dydį, kylančias abejones aiškina ieškovės (vartotojos) naudai.

32.       Priede Nr. 2 prie šalių sudarytos preliminariosios sutarties išdėstytas statybos darbų ir dalinės apdailos sąrašas, kurį įsipareigojo atlikti pardavėjas. Priede Nr. 3 prie tos pačios sutarties išdėstytas sąrašas bazinės apdailos darbų, kuriuos privalo atlikti pirkėjas (DOK-40324, priedai 1-2). Ieškovei teigiant, kad ji priėmė patalpos, kuriose pardavėjas buvo atlikęs tik tuos apdailos darbus, kuriuos ir buvo įsipareigojęs atlikti, teismas neturi pagrindo tokiu jos aiškinimu netikėti. Priedo Nr. 3 prie šalių sudarytos preliminariosios sutarties turinį sugretinus su  ieškovės į bylą pateiktomis buto nuotraukomis, įvertinus jos bei trečiojo asmens V. Z. paaiškinimus bei ieškovės pateiktų sąmatų turinį, yra pagrindas teigti, kad ieškovė atliko apdailos darbus, pritaikydama įsigytas patalpas gyvenimui, o tam patirtos išlaidos yra jos nuostoliai, kuriuos atsakovė turi pareigą atlyginti.

33.       Kada tiksliai ieškovei buvo perduotos iš atsakovės įsigytos patalpos, byloje nenustatyta. Abiejų šalių pasirašyto priėmimo-perdavimo akto, kuriame būtų nurodyta data, nėra. Ieškovė nurodė tiksliai to neprisimenanti, teigia, kad faktinis perdavimas įvyko laikotarpiu po preliminarios sutarties pasirašymo iki pagrindinės sutarties. Atsakovės atstovas teigė, kad patalpas ieškovei galimai perdavė generalinio rangovo atstovas, kuris dabar miręs, todėl nustatyti, kada tiksliai patalpos buvo perduotos ieškovei, taip pat, kiek jos buvo įrengtos perdavimo metu, galimybės nėra. Nesant priešingų įrodymų, teismas ieškovės paaiškinimais šiuo aspektu neturi pagrindo netikėti, dėl to daro išvadą, kad patalpos ieškovei buvo perduotos po 2016 m. balandžio 14 d. be kuriuo metu iki 2016 m. rugsėjo 15 d. Dėl to atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovės į bylą pateikti kvitai, kurių datos nuo 2016 m. birželio mėn. esą nepatvirtina ieškovės išlaidų buto remontui vien todėl, kad išlaidos patirtos dar iki turto įsigijimo.

34.       Ieškovė ir trečiasis asmuo paaiškino, kad įsigytą butą įsirenginėjo ilgai, pagal savo finansines galimybes, dalį darbų atliko patys dėl to, jog siekė sutaupyti. Kvitai, kuriuos ieškovė pateikė į bylą ir kuriais, be kitų įrodymų, grindžia patirtas išlaidas buto įrengimui, išrašyti laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. (taigi, jau po preliminariosios sutarties sudarymo) iki 2018 metų.

35.        Į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose matyti atlikti apdailos darbai, sumontuoti baldai, montuojama buitinė technika ir kita įranga. Kai kurios nuotraukos darytos ir darbų eigoje. Šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturi objektyvios galimybės pateikti įrodymų apie realiai patirta išlaidas buto įrengimui. Remontą šeima darė gana ilgai pagal finansines galimybes, dalis darbų daryta ūkio būdu. Ieškovė nurodė neišsaugojusi visų kvitų, tiksliai nebeprisimenanti, kur kas ir kiek buvo pirkta. Tik prasidėjus teisminiam ginčui stengėsi surinkti išlikusius įrodymus, atsiminti  svarbias aplinkybes, dėjo pastangas kuo objektyviau nustatyti kainas daiktų, kurių įsigijimo dokumentai neišliko. Palyginęs dar su 2018 m. gruodžio 17 d. ieškiniu pateiktą pačios ieškovės sudarytą patalpų įrengimo išlaidų sąmatą su vėliau jos į bylą pateikta pirmąją detalizuojančia taip pat pačios ieškovės sudaryta sąmata, į bylą pateiktomis nuotraukomis bei 2020 m. spalio 27 d. specialisto, naudojantis „Sistela“ programa, 2017 m. spalio mėn. kainomis sudaryta sąmata, įvertinęs ieškovės ir jos sutuoktinio duotų paaiškinimų turinį, teismas konstatuoja, kad kreipdamasi į teismą su reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovė nuo pat pradžių nuosekliai buvo sąžininga ir nesiekė gauti iš atsakovės daugiau nei patyrė praradimų. Teismas pažymi, kad ieškovė neturėjo pareigos išsaugoti atlikto remonto išlaidų įrodymų. Dėl šios priežasties nurodyta aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl vartotojui padarytos žalos atlyginimo, negali būti vertinama ieškovės nenaudai.

36.       Teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, jog tokio pobūdžio turtinės žalos, kokios šioje byloje reikalauja ieškovė, dydis gali būti apskaičiuojamas ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą sąmatų sudarymo programą „Sistela“. Šioje programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus ir rekomendacijas. 

37.       Ieškovė į bylą pateiktoje specialisto V. B. 2020 m. spalio 27 d. pagal 2017 m. spalio mėn. kainas sudarytoje patalpų (duomenys neskelbtini), įrengimo išlaidų sąmatoje nurodyta 15 567,63 Eur bendra išlaidų suma. Teismo vertinimu, ši suma, kuri šiek tiek mažesnė nei ieškovės savarankiškai apskaičiuotoji, esamoje situacijoje laikytina pakankamai objektyviu, protingu ir proporcingu, geriausiai atitinkančiu abiejų šalių interesus ir lūkesčius ieškovei padarytos turtinės žalos dydžiu.

38.       Įmontuojami baldai – balkono spinta, tamsaus kambario spinta, virtuvės baldai, su juose įmontuota integruojama buitine technika – gartraukiu, elektrine orkaite, indukcine kaitlente, šaldytuvu, indaplove, taip pat tokia įranga kaip elektrinis rankšluosčių džiovintuvas, ventiliatorius, revizijų durelės, yra įmontuoti į patį butą ir eksploatuojant atskirai (juos išmontuojant), būtų pabloginta daiktų būklė. Net ir darant prielaidą, kad išmontavus dalies daiktų esamą būklę galima išsaugoti, jų vertė iš esmės sumažėtų ar jie taptų apskritai nebevertingi dėl sudėtingo pritaikymo kitoje erdvėje. Įmontuojami baldai bei įranga individualiai pritaikyti būtent toms patalpoms, įmontuojama buitinė technika pritaikyta prie šių baldų – dydžiai, dizainas ir t.t. Visus šiuos daiktus ieškovė įsigijo pritaikydama naudoti būtent iš atsakovės įsigytame bute, jų panaudojimo galimybės kitur yra sudėtingos ir ribotos, dėl to teigiant, kad jų įsigijimo vertė neįskaitytina į ieškovės patirtus nuostolius, negalima būtų užtikrinti ieškovei visiško patirtos žalos atlyginimo. 

39.       Teismas, įvertinęs šių daiktų kainas, nurodytas ieškovės pateiktoje 2020 spalio 27 d. sąmatoje kitų ieškovės į bylą pateiktų kitų įrodymų kontekste, taip pat vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio nuostatomis, neturi pagrindo spręsti, kad nurodytos kainos yra neprotingos, neproporcingos ar nerealios. Dėl to teismas nereikšmingu laiko atsakovės atstovo teiginį, kad sąmatą sudaręs specialistas V. B. neturėjo kvalifikacijos vertinti kilnojamųjų daiktų.

40.       Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktoje sąmatoje, sudarytoje 2020 m. spalio 27 d. pagal 2017 m. spalio mėn. kainas, PVM apskaičiuotas tik nuo medžiagų, dėl to nevertina atsakovės atstovo samprotavimų apie tai, jog dalį darbų savarankiškai atlikęs ieškovės sutuoktinis tikėtinai nėra PVM mokėtojas, kaip nereikšmingų šioje byloje.

41.       Sutikdamas, kad pareiga įrodyti patirtos žalos dydį šiuo atveju tenka ieškovei, teismas pažymi, jog tai savaime nepaneigia kiekvienos iš šalių pareigos įrodinėti aplinkybes, kurias teigia (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, sutikusi, jog tam tikri pagerinimai patalpose yra atlikti, ieškovei siūlant, nesutiko atsiųsti atstovo apsilankyti ir juos apžiūrėti. Kvestionuodama ieškovės į bylą pateiktų įrodymų pagrįstumą ir pakankamumą, savo pozicijos, kiek išlaidų, įrengdama iš atsakovės įsigytas patalpas, objektyviai galėjo turėti ieškovė, atsakovė į bylą neteikė.

42.       Svarbu ir tai, jog CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Taigi atsakovės teiginys, jog ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas, yra nepagrįstas, nes neatitinka nurodyto teisinio reguliavimo.

43.       Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą bei šalių pateiktus argumentus, vadovaudamasis CPK 12, 178, 185 straipsniais, teismas sprendžia, kad 15 567,63 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas šiuo atveju yra pagrįstas, realus ir teisingas, todėl tokią sumą ieškovei iš atsakovės priteisia.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

44.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos neįtvirtina atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį, išreikštą pinigais, skirtingai nei sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtine žala pripažintina tik tada, kai nustatoma, kad neteisėtas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis, asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

45.       Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad didelės vertės turto, kuriame turėjo būti jaunos šeimos gyvenamoji vieta, pardavimas apgaule ieškovei – vartotojai, įvertinus tolesnę šalių sudarytos sutarties vykdymo ir iš to sekusių procesų eigą, sukėlė jai neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą, netikrumo dėl turto ir ateities jausmą, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą.

46.       Spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, teismas pažymi, kad ieškovė ilgą laiką gyvena neapibrėžtoje situacijoje. Įsigijusi iš atsakovės patalpas, ieškovė tikėjosi įsigijusi pirmuosius namus savo šeimai. Jauna šeima įsirenginėjo jas laukdamasi kūdikio, darbus darė su didele meile ir ypatingu asmeniniu rūpesčiu. Ieškovė patyrė nerimo dėl to, kad gyvena nebaigtos statybos name, neaišku, ar galės jame deklaruoti gyvenamąją vietą, taigi, ar vaikas gaus darželį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į Lietuvos teismų praktiką, priteisiant vartotojų patirtą neturinę žalą, sąžininga, teisinga ir protinga šiuo konkrečiu atveju teismas laiko priteisti ieškovei iš atsakovės 1500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.

Dėl restitucijos taikymo

47.       Jau minėta, kad šalių sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris pripažintas negaliojančiu ab initio Lietuvos apeliacinis teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi. Nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu neatsiejamas yra restitucijos taikymas. Dėl to šioje byloje, vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus dėl restitucijos ir įpareigoti UAB „Karolinos turas“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei 69 500 Eur, sumokėtus pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartį, taip pat įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpą, plane pažymėtą nuo 6-51 iki 6-54 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/47 dalį negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-9.

48.       Ieškovės prašymo padengti visas su daikto gražinimu susijusias išlaidas teismas nelaiko savarankišku reikalavimu, pažymėdamas, kad kol tokios išlaidos nepatirtos, nėra pagrindo spręsti jų atlyginimo klausimo.

Dėl procesinių palūkanų

49.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos žalos sumos, t.y. 17 067,63 Eur (15 567,63 + 1500), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Tuo tarpu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikant restituciją, nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Dėl šios priežasties tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

51.       Dėl šios priežasties, ieškovei šioje byloje pareikštu ieškiniu prašant įpareigoti atsakovę sumokėti jai 69 500 Eur, sumokėtų sudarant nuginčytą sandorį, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nuo šio termino atsakovei atsiranda prievolė šią sumą sumokėti, taigi nuo jo ir skaičiuotinos iš atsakovės ieškovei mokėtinos procesinės palūkanos už šią sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52.       Abi šalys jau pirmuosiuose procesiniuose dokumentuose reiškė prašymus atlyginti joms byloje patirtas ir patirsimas bylinėjimosi išlaidas.

53.       Ieškovė byloje sumokėjo 3 442 Eur žyminio mokesčio (1677 Eur - CBP-2320, 50 Eur - DOK-60595, 1677 Eur – DOK-31453, 38 Eur – DOK-1687). Taip pat pateikė įrodymus apie byloje patirtas 4300 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas (DOK-34944). Taigi, byloje pateikti įrodymai apie 7742 Eur dydžio ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

54.       Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis) pateikė įrodymus apie patirtas 3 910,06 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai (1042,68 Eur ir 391,01 Eur – DOK-18021, 260,67 Eur – DOK-24020, 1737,80 Eur – DOK-1714, 477,90 Eur – DOK-45170).

55.       Pažymėtina, kad nė vienos iš šalių išlaidos teisini pagalbai neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

56.       CPK

57.       Taigi

58.       Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovė turi atlyginti atsakovei 10,59 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 414,08 Eur (3910,06x0,1059). Atsakovei gi kyla pareiga atlyginti ieškovei 89,41 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 6 922,12 Eur (7742x0,8941). Iš sumos, ieškovei mokėtinos atsakovės, išskaičius sumą, kurią atsakovei turėtų mokėti ieškovė, šioje byloje ieškovei iš atsakovės priteistina 6 508,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

59.       Nagrinėjant šią bylą patirta 14,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai 13,08 Eur (14,63x0,8941) valstybei priteistina iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkant procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina 5 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš ieškovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Taikyti restituciją: įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Karolinos turas“, juridinio asmens kodas 120337848, per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 69 500 Eur, sumokėtus pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartį, taip pat įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal iš ieškovės negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpą, plane pažymėtą nuo 6-51 iki 6-54 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/47 dalį negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-9.

Priteisti ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“, juridinio asmens kodas 120337848, 15 567,63 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“, juridinio asmens kodas 120337848, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 17 067,63 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“, juridinio asmens kodas 120337848, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 69 500 Eur sumos, kurios pradedamos skaičiuoti praėjus vienam mėnesiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir skaičiuojamos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“, juridinio asmens kodas 120337848, 6 508,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“, juridinio asmens kodas 120337848, į valstybės biudžetą 13,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                     Giedrė Čėsnienė