Byla Nr. 1S-238/2012
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.16.1.2.1.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Ž. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. liepos 7 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamąja byla ir skundu,
n u s t a t ė :
A. Ž. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str. 3 d.
A. Ž. kaltinamas tuo, kad 2010 m. vasario 11 d. apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), šalia kavinės (duomenys neskelbtini) laikė, turėdamas tikslą platinti, bei perdavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui - liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 2-10 psichotropinę medžiagą - 0,259 gramų baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,001 gramo (0,2%) psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,07 gramo (26,9%) psichotropinės medžiagos metamfetamino.
A. Ž. kaltinamas tuo, kad, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario 11 d. 17.39 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini) iš R.A. V. už 8000 Lt įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos -190,896 gramų pilkos spalvos sausų miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - 26,939 gramų (14,1%) narkotinės medžiagos - heroino, po to automobiliu ,,Audi 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno šią narkotinę medžiagą iki (duomenys neskelbtini) kavinės (duomenys neskelbtini), kur apie 18.10 val. automobilių stovėjimo aikštelėje aukščiau nurodytą narkotinę medžiagą už 11000 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviams – liudytojams, kuriems taikomas anonimiškumas Nr. 2-10 ir Nr. 3-10
A. Ž. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. A. Ž. 2010 m. liepos 7 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartimi A. Ž. nustatytas kardomosios priemonės - suėmimo terminas trims mėnesiams. To paties teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi suėmimo terminas A. Ž. pratęstas trims mėnesiams. Kauno apygardos teismo vėlesnėmis nutartimis A. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas tęsiamas iki dabar.
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi kaltinamajam A. Ž. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad už A. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą įstatymas numato ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, viena iš A. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veikų priskiriama sunkių, kita – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, abi nusikalstamos veikos įeina į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. sudėtį, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad kaltinamojo šiuo metu turimas 50 procentų darbingumas, jam atliktų kojos operacijų kiekis ir pasekmė (kaltinamasis sunkiai vaikšto bei iki šiol dar yra operuojamas ir gydomas) neduoda pagrindo teigti, jog A. Ž. suėmimo vietos sąlygomis taikomas gydymas yra netinkamas ar žalingas jo sveikatai. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės A. Ž. negalėtų būti laikomas suėmimo sąlygomis.
Kaltinamasis A. Ž. skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti, nurodo, kad nutartis prieštarauja teisingumo principui, yra formali ir niekuo nepagrįsta. Kaltinamojo teigimu, su juo vyksta akivaizdus teisėsaugos institucijų susidorojimas, taikoma kardomoji priemonė daro tiesioginę žalą jo sveikatai, jam neužtikrinamos tinkamos ir būtinos suėmimo sąlygos. A. Ž. pažymi, kad jis yra neįgalus, vaikšto tik su ramentais, jam yra būtinos specialios priemonės, be jų jis negali atlikti paprasčiausių fiziologinių funkcijų – nueiti į tualetą, nusiprausti, pasivaikščioti, kadangi tardymo izoliatoriuje nėra sudarytos gyvenimo sąlygos neįgaliajam. Kaltinamasis A. Ž. nurodo, kad šioje byloje nėra nei vieno suėmimo taikymo pagrindo, baudžiamoji byla yra akivaizdžiai vilkinama, jis be pagrindo yra suimtas jau daugiau nei dvejus metus. Kaltinamojo teigimu, jis nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų, prieš jį buvo įvykdyta provokacija, be teisėsaugos pareigūnų iniciatyvos jis nebūtų padaręs jokio nusikaltimo. A. Ž. pažymi, kad jo teistumai jau seniai išnykę, iki suėmimo jis buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, visi kiti ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu yra nutraukti, byloje yra duomenys, kad Estijoje jis buvo sulaikytas neteisėtai, už tai jam buvo sumokėta kompensacija.
Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Kaltinamojo A. Ž. skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Ž. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Kaltinamasis A. Ž. skunde, analogiškai kaip ir ankstesniuose savo skunduose dėl Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis jam buvo tęsiamas suėmimo terminas, neigia savo kaltę, akcentuoja, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė išprovokuotas teisėsaugos pareigūnų, jog vykdomas akivaizdus teisėsaugos institucijų susidorojimas su juo. Tačiau, kaip jau ne kartą minėta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys – paties A. Ž., kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, specialistų išvados, kiti byloje surinkti ir teisme ištirti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai A. Ž. kaltinti jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia A. Ž. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti A. Ž. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.
Kauno apygardos teismas pratęsė A. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.
Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Šioje baudžiamojoje byloje A. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai. A. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas su kitais asmenimis, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme nebuvo antraeilis. Kaltinamajam A. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 260 str. 3 d.) yra numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. A. Ž. praeityje teistas tris kartus, baustas administracine tvarka ir nors teistumai šiuo metu yra išnykę, tačiau ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja A. Ž. ir rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytas elgesio normas. Iš bylos duomenų matyti, kad Telšių apskrities VPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje A. Ž. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str., ir nors ikiteisminis tyrimas A. Ž. atžvilgiu buvo nutrauktas, tačiau pats ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas, taipogi neigiamai charakterizuoja A. Ž. ir leidžia manyti, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Iš bylos duomenų matyti, kad iki sulaikymo A. Ž. niekur nedirbo. Kaltinamasis A. Ž. skunde nurodo, kad jis buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, kaip darbo ieškantis asmuo, tačiau, net ir turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį, asmuo turi galimybę tuo pačiu metu įgyti lėšų ir iš neteisėtų veiksmų. A. Ž. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, būtent, tokią išvadą ir leidžia daryti, t. y. leidžia pagrįstai manyti, kad vykdydamas šias nusikalstamas veikas kaltinamasis siekė ir turėjo turtinės naudos, iš nusikaltimų darymo kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad būdamas laisvėje A. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis A. Ž. turi sveikatos problemų, tačiau iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog A. Ž. sveikatos būklė leidžia jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Kaltinamojo A. Ž. skunde teisingai nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau gana ilgą laiką, tačiau, priešingai nei nurodo kaltinamasis, byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas manyti, kad byla yra vilkinama. Baudžiamoji byla šiuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 127 str. nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Nors kaltinamajam A. Ž. taikant kardomąją priemonę – suėmimą ilgą laiką, yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
n u t a r i a :
kaltinamojo A. Ž. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Viktoras Kažys