Civilinė byla Nr. 3K-3-60/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.4.1; 116.1 (S)
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011
m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos
Davidonienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB
„Lankava“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo Č.
M. ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai (teisių
perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Alytaus
miesto savivaldybei, UAB „Lankava“ dėl žemės nuomos sutarties dalies pripažinimo
negaliojančia, nuosavybės teisų į žemę atkūrimo; tretieji asmenys – VĮ Registrų
centro Alytaus filialas, AB SEB bankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje
kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemę, kuri patenka į
valstybės įmonei išnuomotą žemės sklypą.
1992 m. ieškovas Č.
M., jo motina B. M. ir sesuo J. Z. padavė prašymus atkurti nuosavybės teises natūra
į J. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę Alytuje. Į dalį žemės nuosavybės
teisės buvo atkurtos, liko neatkurtos nuosavybės teisės B. M. į 0,2166 ha žemės.
2001 m. B. M. mirė, visą jai priklausantį turtą testamentu palikdama ieškovui.
2007 m. ieškovas kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją,
prašydamas atkurti nuosavybės teises natūra į laisvą (neužstatytą) valstybinę
žemę buvusio savininko J. M. valdose. 2007 m. spalio 4 d. Alytaus miesto
savivaldybė patvirtino ieškovui natūra grąžintino natūra suformuoto 0,2166 ha
žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos g. 17 D, planą ir naudojimo duomenis,
juos perdavė Alytaus apskrities viršininko administracijai klausimui dėl
nuosavybės teisių atkūrimo spręsti. Alytaus apskrities viršininko
administracija klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesprendė. Žemės sklypas,
į kurį ieškovas prašo atkurti nuosavybės teises, patenka į 0,5837 ha
valstybinės žemės sklypą, kuris 1994 m. valstybinės žemės nuomos sutartimi 99
metams buvo išnuomotas UAB „Alytaus agrochemija“. 2006 m. šiame sklype esančius
statinius įsigijo atsakovas UAB „Lankava“, jam buvo perleista 0,5837 ha
valstybinės žemės nuomos teisė.
Ieškovas nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybė nustatė, jog atsakovo UAB „Lankava“ nuomojamame
žemės sklype yra laisvos (neužstatytos) žemės ir jog ji atsakovui nereikalinga
pastatams eksploatuoti. Alytaus apskrities viršininko administracija,
nespręsdama klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pažeidžia Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas ir
ieškovo teises.
Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančia 1994 m.
rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr.
N11/94-0130 dalį dėl 0,0719 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos
g. 17, nuomos; 2) įpareigoti Alytaus apskrities viršininko administraciją per
vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl nuosavybės
teisių atkūrimo B. M. į 0,2166 ha žemės, esančios Alytuje, Kepyklos g. 17 D,
pagal Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. įsakymu
Nr. DV-635 patvirtintą suformuoto 0,2166 ha žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos
g. 17 D, planą ir naudojimo duomenis.
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono
apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Teismas
nurodė, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymą nuosavybės teisės į žemę atkuriamos natūra, išskyrus atvejus,
kai žemė užstatyta arba valstybės išperkama. Teismas nustatė, kad ieškovui
natūra grąžintinas 0,2166 ha žemės sklypas, esantis Alytuje, Kepyklos g. 17 D,
yra suformuotas, jis nėra užstatytas ar valstybės išperkamas. Teismas sprendė,
kad ta aplinkybė, jog šio žemės sklypo dalis „persidengia“ su atsakovui UAB
„Lankava“ išnuomotu žemės sklypu, nėra kliūtis atkurti ieškovui nuosavybės
teises. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057
„Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos
įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatyta, jog savivaldybės administracijos
direktorius parengia ir patvirtina planus apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri
pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai
žemei, ir pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris per mėnesį kartografinėje
medžiagoje pažymi gretutinių sklypų ribas. Teismas nustatė, kad Alytaus miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.
DV-635 „Dėl žemės sklypų, numatomų grąžinti piliečiams natūra naudojimo sąlygų
nustatymo ir planų tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio
Alytuje, Kepyklos g. 17, D planas ir naudojimo duomenys; žemės sklypo planas
buvo pateiktas Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo
departamentui ir su juo suderintas. Šis įsakymas nebuvo skųstas ir yra
galiojantis. Teismas konstatavo, kad Žemėtvarkos skyrius pagal Alytaus miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 4 d. įsakymą Nr.
DV-635 neparengė dokumentų ir neatkūrė ieškovui nuosavybės teisių į 0,2166 ha
žemės sklypą, taip buvo pažeisti Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymas, Žemės reformos įstatymas, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo
29 d. nutarimas Nr. 1057.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų Alytaus
apskrities viršininko administracijos ir UAB „Lankava“ apeliacinius skundus, 2010
m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko
nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio
2 d. nutarimu pripažinta, jog Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tik ta apimtimi,
kuria nustatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis
neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės,
nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio,
prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai. Piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (2002 m.
balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija, įsigaliojo nuo 2002 m. balandžio
19 d.) nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių
išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu
ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose
teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose
planuose yra užimta, be kitų šiame straipsnyje išvardytų atvejų, pastatams,
statiniams ar įrengimams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų
žemės sklypų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad iki 2002 m. balandžio 19 d.
sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams
nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę turėjo būti priimtas
nepriklausomai nuo to, ar yra pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintas tos
teritorijos detalusis planas, todėl, sprendžiant, ar tose teritorijose esantys sklypai
yra valstybės išperkami iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą,
kiekvienu konkrečiu atveju turėjo būti nustatinėjama, ar pageidaujamas grąžinti
natūra išlikęs savininko turėtas žemės sklypo plotas yra laisvas
(neužstatytas). Teisėjų kolegija nurodė, kad žemės sklypas laikomas užstatytu,
jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio
eksploatacijai žemės sklypas ir naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės
sklypu nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus
statomame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti
pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar
servitutus), todėl sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamu
buvusiems savininkams ar teisėtiems jų turto paveldėtojams. Nepatvirtintas
detalusis sklypų, kuriuos asmenys pageidauja susigrąžinti natūra, planas negali
būti pagrindas nesiimti veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Buvusio žemės savininko
J. M. 0,5873 ha sklypas 1994 m. rugsėjo 30 d. valstybinės žemės nuomos
sutartimi Nr.11/94-0130 buvo išnuomotas 99 metams UAB „Alytaus agrochemija“.
2006 m. gruodžio 12 d. Alytaus apskrities viršininko administracija
neprieštaravo, kad šiame žemės sklype esantys UAB „Alytaus agrochemija“
nuosavybės teise valdomi statiniai būtų parduoti. Pagal CK 6.547 straipsnio 3
dalį prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo
planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų – žemės sklypo schema; šie
dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Atsakovo UAB
„Lankava“ 0,5837 ha žemės sklypo nuoma viešame registre įregistruota 2007 m.
sausio 18 d., tačiau sklypas nepažymėtas kadastro žemėlapyje. Dėl to teisėjų
kolegija sprendė, kad žemės sklypo ribų plano, kuris atitiktų žemės ūkio
ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintus Kadastrinių
matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių reikalavimus,
nebuvo. Alytaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. kovo 19 d. raštu Nr.
1D-1945(6.24) pranešė Alytaus apskrities viršininko administracijai, kad žemės
sklypas, esantis Alytuje, Kepyklos g. 17 D, nepriskirtas valstybės išperkamai
žemei ir gali būti grąžinamas natūra buvusiems savininkams (paveldėtojams). Alytaus
miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo
29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 106 punktu, 2007 m. spalio 4 d.
įsakymu Nr. DV-635 patvirtino šio žemės sklypo planą ir naudojimo duomenis,
kuriuos pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijai. Teisėjų kolegija
konstatavo, kad Alytaus apskrities viršininko administracija pažeidė
Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 nustatytą trijų mėnesių
terminą (nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo)
sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti Alytaus miesto
savivaldybės administracija nustatė, kad 0,0719 ha žemės sklypas atsakovui UAB
„Lankava“ eksploatuoti turimus pastatus nereikalingas, todėl pirmosios
instancijos teismas tinkamai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normas ir pagrįstai pripažino valstybinės
žemės nuomos sutarties dalį dėl 0,0719 ha žemės sklypo negaliojančia.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu
skundu atsakovas UAB „Lankava“ prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį ir
priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatoriaus nuomone, teismai
netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias
nuosavybės teisių atkūrimą natūra, sandorių negaliojimą ir ilgalaikės nuomos sutarties galiojimą; pažeidė
proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir
įrodymų vertinimą, reikalavimus teismo sprendimo (nutarties) turiniui bei ikiteisminę ginčo nagrinėjimo
tvarką; nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo
praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas
šiais argumentais:
1. Dėl netinkamo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12
straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės
instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad 0,0719 ha žemės sklypas kasatoriui eksploatuoti turimus pastatus
yra nereikalingas, netinkamai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 3 punktą, Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550
patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5 punktą, Žemės įstatymo 9 straipsnį,
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo
praktikos. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad žemė iš į ją nuosavybės teises
atkurti pageidaujančių piliečių
išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka
priskirtose teritorijose ir pagal
įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta
pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems)
eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu
galiojusios Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550
patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 5 punkte buvo
nustatyta, kad ne aukciono tvarka nuomojamas sklypas, naudojamas sklype esančių statinių eksploatavimui. Nuomojamo
sklypo dydis žemės sklypo plane turi būti pažymėtas tokio dydžio, kuris
užtikrintų galimybę naudoti statinius pagal jų paskirtį. Kasatoriaus nuomojamo žemės sklypo planas buvo sudarytas pagal nurodytus Tvarkos
reikalavimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų nustatyta
tvarka patvirtintu sklypo planu
suformuoto statinių eksploatacijai reikalingo žemės sklypo negalima laikyti laisva (neužstatyta) žeme; žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu
jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai
žemės sklypas yra naudojamas; detaliojo plano
nebuvimas nėra pakankamas pagrindas
pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos
natūra. Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus
miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. 119-v žemės
sklypas (unikalus Nr. 1101-0024-008, esantis Alytuje, Kepyklos g. 17) buvo suformuotas kaip vientisas ir perduotas
kasatoriui šiame sklype esantiems jam priklausantiems statiniams eksploatuoti. Šio potvarkio ieškovas neginčijo, jis nepanaikintas ir yra galiojantis. Žemės sklypo nuomos teisė ir jame esantys
statiniai įkeisti AB SEB bankui. Šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant klausimą, ar žemės sklypas
reikalingas kasatoriui nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, tačiau teismai jų netyrė.
Apeliacinės instancijos teismas,
padarydamas išvadą, kad 0,0719
ha žemės sklypas kasatoriui nereikalingas, rėmėsi tik Alytaus miesto savivaldybės administracijos
paaiškinimais, tačiau iš esmės netyrė ir nepaneigė kitų byloje esančių įrodymų,
patvirtinančių, kad 0,0719 ha žemės sklypo
dalis yra būtina kasatoriui jam priklausantiems
statiniams eksploatuoti ir į ją negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra.
Tai – Alytaus miesto žemėtvarkos
skyriaus 2007 m. spalio 19 d. raštas
Nr. S-(3.1)-813, antstolio 2009 m. lapkričio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 127-09-31, nuomos
sutartis ir jos priedas – žemės sklypo planas. Teismai nevertino aplinkybės, kad 0,0719 ha žemės sklypo dalis kasatoriui buvo suteikta administraciniu
aktu (Alytaus miesto valdybos potvarkiu) jam nuosavybės teise
priklausančių statinių eksploatavimui ir sprendimai dėl jo suteikimo
nenuginčyti. Tai reiškia, kad nėra pagrindo
panaikinti šio žemės sklypo ar jo dalių nuomos sutarties, kaip pažeidžiančios ieškovo teises į žemės
sklypo grąžinimą natūra, nes ši žemė
yra valstybės išperkama. Teismai
neatsižvelgė į tai, kad visas kasatoriui išnuomotas žemės sklypas yra suformuotas kaip vientisas ir įstatymų
nustatyta tvarka įregistruotas, todėl, kol nepanaikinti šie sprendimai,
sklypo dalijimas negalimas. Žemės įstatymo
40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypai, suformuoti
statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus,
kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės
kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės
atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar
įrenginiui eksploatuoti reikalingas
žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad Alytaus miesto
savivaldybės direktoriaus 2007 m.
spalio 4 d. įsakymas Nr. DV-635,
kuriuo padalytas kasatoriaus nuomojamas žemės sklypas, priimtas pažeidžiant imperatyviuosius žemės sklypo dalijimo
reikalavimus, todėl yra niekinis ir negali sukelti teisinių padarinių. Dėl to nepagrįsti teismų sprendimai įpareigoti Alytaus
apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių
atkūrimo pagal Alytaus miesto
savivaldybės administracijos 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. DV-635 patvirtintą suformuoto
0,2166 ha žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos g. 17 D, planą ir naudojimo
duomenis.
2. Dėl CK 1.78 straipsnio netinkamo
aiškinimo ir taikymo. Sandoriai gali būti
pripažinti negaliojančiais tik įstatymuose nustatytais jų negaliojimo pagrindais. Valstybinės
žemės nuomos sutarties dalį dėl 0,0719 ha žemės sklypo teismai pripažino
negaliojančia, nenurodydami nė
vienos konkrečios teisės normos, kuriai ji prieštarauja, bei neišdėstė jokių
motyvų, kuriais vadovaudamiesi sprendė, kad nuomos sutarties dalis pažeidžia ieškovo teises, taip pažeidė CPK 263, 270, 331 straipsnius. Teismai neatsižvelgė į valstybinės žemės nuomą
reglamentuojančius teisės aktus bei jų tikslus. Kasatoriaus teisė nuomoti valstybinės žemės
sklypą grindžiama realiu naudojimu
atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ir įrenginiams
eksploatuoti. Nuomojamo žemės sklypo dydis nustatytas
pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, sklypo planas
patvirtintas administraciniu aktu, pažymėtas
kadastro žemėlapyje, įregistruotas viešame registre. Byloje nenustatyta, kad formuojant žemės sklypą
buvo nukrypta nuo esminės sklypo suformavimo sąlygos – faktinio jo
naudojimo su statiniais susijusioms reikmėms. Teismai nevertino, ar,
pripažinus negaliojančia nuomos sutarties dalį
ir pakeitus žemės sklypo ribas, nebus
pažeistos kasatoriaus įstatyminės teisės į naudojamą žemės sklypo dalį. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamos bylos
esmė buvo nustatyti, kodėl ieškovo teisės yra
prioritetinės, palyginti su kasatoriaus įstatyminėmis teisėmis nuomoti
žemės sklypą, reikalingą statiniams eksploatuoti. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad kasatoriaus
nuomojamas 0,5837 ha žemės sklypas nepažymėtas kadastro žemėlapyje. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų
banko išrašo duomenimis, kasatoriaus nuomojamas žemės sklypas suformuotas
atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymo data – 1994 m.
spalio 3 d.), nuomos sutartis ir jos priedas
(sklypo planas) 1994 m. rugsėjo 30 d. įregistruoti
Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje
nustatyta, kad kadastro tvarkytojas, įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro
duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą,
kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Teismai
privalėjo įvertinti Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis apie
ginčo žemės sklypą ir suteikti šiam oficialiajam rašytiniam įrodymui aukštesnę įrodomąją galią, to nepadarę, pažeidė CPK
185, 197 straipsnius.
3.
Dėl CK 1.78 straipsnio 4
dalies, 4.165 straipsnio 3 dalies, 6.494 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl
nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatyme
nurodyti asmenys. Kasacinis teismas yra
išaiškinęs, kad, nebūdamas sandorio šalimi, asmuo turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jei
tas sandoris pažeidžia jo teises. Ieškovas
nėra ginčijamos valstybinės žemės nuomos sutarties šalis, todėl jis privalėjo įrodyti, kad šis sandoris pažeidžia jo teises. Kasatoriaus
nuomone, ieškovas neįrodė ir teismai
nenustatė, kad ieškovas turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, todėl ieškinys
turėjo būti atmestas kaip pareikštas netinkamo asmens. Ieškovo teisinio suinteresuotumo nebuvimą patvirtina tai,
kad ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojęs Žemės nuomos įstatymas ir dabar galiojantys CK 6.499, 6.559 straipsniai,
Žemės įstatymo normos nedraudžia atkurti nuosavybės teises į išnuomotus žemės sklypus. Kasacinis teismas yra
išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog
žemė yra išnuomota, nėra įstatymo nustatyta kliūtis, dėl kurios nuosavybės teisės į žemę natūra negalėtų
būti atkurtos. CK 4.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus nuomotojui ar nuomininkui,
ilgalaikė nuoma išlieka, jeigu išnuomotas nekilnojamasis daiktas naudojamas tinkamai ir vykdomi kiti ilgalaikę
nuomą nustatančiame akte nustatyti
įsipareigojimai. Pasikeitus žemės nuomotojui, t. y. atkūrus ieškovui nuosavybės
teises natūra, nuomos sutartis lieka galioti (CK 6.494, 6.559 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šias įstatymų normas ir žemės
nuomos santykius nepagrįstai sutapatino su nuosavybės
teisės santykiais.
4. Dėl teisės normų, reglamentuojančių ikiteisminę ginčo
nagrinėjimo tvarką, netinkamo taikymo. Reikalavimas
atkurti nuosavybės teises gali būti nagrinėjamas teisme tik po to, kai asmuo
pasinaudojo privaloma ikiteismine šio klausimo sprendimo tvarka. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad kompetentingos institucijos priimti sprendimai dėl
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti
teismui. Valstybės įgaliota institucija – Alytaus apskrities viršininko
administracija – nebuvo priėmusi sprendimo,
kuriuo būtų tenkinusi ar atsisakiusi tenkinti ieškovo motinos prašymą atkurti
nuosavybės teises, nurodant atsisakymo argumentus. Skundai, susiję su
nuosavybės teisių į žemę atkūrimu iki Nacionalinės žemės tarnybos (iki 2010 m. liepos 1 d. apskrities viršininko)
sprendimo dėl nuosavybės teisių
atkūrimo priėmimo, nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame įstatyme nustatyta tvarka
ieškovo inicijuojamas klausimas nebuvo nagrinėtas. Tik pasinaudojęs
privaloma neteismine nuosavybės teisių atkūrimo klausimo nagrinėjimo tvarka ir esant priimtam
kompetentingos institucijos sprendimui
nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, ieškovas galėjo tokį sprendimą kvestionuoti teisme. Taigi apeliacinės instancijos teismas turėjo palikti ieškinį nenagrinėtą. Kasatoriaus apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai dėl privalomos šio ginčo
ikiteisminės spendimo tvarkos, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų visiškai nepasisakė ir jų
neanalizavo, taip pažeidė CPK 331 straipsnį.
Prisidėjimuose prie kasacinio skundo atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba
prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiasis asmuo AB SEB bankas sutinka su
kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimuose
į kasacinį skundą ieškovas Č. M. ir atsakovas Alytaus miesto savivaldybė prašo
skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame
nurodoma, kad ginčo sklypas nepriskirtas valstybės išperkamai žemei, tai
patvirtina Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 19 d.
raštas Nr. SD-1945(6.24). Vadovaudamasis Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d.
nutarimu patvirtintos Tvarkos 106 punktu, Alytaus miesto savivaldybės
direktorius 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. DV 635 patvirtino ieškovui
grąžintino 0,2166 ha
žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos g. 17 D, planą ir naudojimo duomenis. Vyriausybės
nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus
patvirtinti žemės sklypų planai esamiems statiniams eksploatuoti prilyginami
detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (Teritorijų planavimo įstatymo 21
straipsnio 2 dalis). Nei kasatorius, nei atsakovas Alytaus apskrities
viršininko administracija nepateikė tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų ginčo
žemės priskyrimą valstybės išperkamai ir neprašė teismo panaikinti savivaldybės
administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. DV 635. Ta
aplinkybė, kad žemės sklypas išnuomotas kasatoriui, negali būti pagal įstatymą
priežastimi priskirti jį valstybės išperkamai žemei. Alytaus miesto savivaldybė
nustatė, kad kasatoriaus naudojamame žemės sklype yra laisvos (neužstatytos)
žemės ir kad ji nereikalinga kasatoriaus statiniams eksploatuoti.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 12
straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, priimdama 1991 m. birželio 18
d. įstatymą „Dėl piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“,
pripažino, kad asmenų teisės į nacionalizuotą ar kitaip suvisuomenintą Lietuvos
piliečių turtą turi būti atkuriamos. Tęsdamas šias valstybės intencijas
Lietuvos Respublikos Seimas 1997 m. liepos 1 d. priėmė Piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kurio preambulėje įvirtinta
prioritetą nuosavybės teisių atkūrimui grąžinant natūra nekilnojamąjį turtą
prieš kitus šio turto kompensavimo būdus teikianti nuostata – Lietuvos
Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios
galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymas (toliau – Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas) neįtvirtina
absoliučios restitucijos. Nuosavybės teisės atkuriamos atsižvelgiant į įstatyme
nustatytus ribojimus, kurie iš esmės yra nulemti tos aplinkybės, kad per ilgą
laiką, praėjusį nuo turto nusavinimo iki nuosavybės teisių į jį atkūrimą
numatančio įstatymo įsigaliojimo, jau susiklostė tam tikri žemėnaudos
santykiai, įsikišimas į kuriuos nebūtų pateisinamas, nes taip būtų pažeistos
kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tokie ribojimai pretendentui
kompensuojami garantuojant teisingą atlyginimą įstatyme numatytais būdais. Vienas
iš nuosavybės teisių atkūrimą natūra ribojančių atvejų (sąlygų) nurodytas Nuosavybės
teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Jame nustatyta, kad
nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę
turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat
piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų
planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio
įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios
susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos
(neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio,
jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai
piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų
negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos)
žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų
natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės
nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos
direktorius.
Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte inter
alia nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių
išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu
ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose
teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose
planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba
pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Pažymėtina, kad pagal
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį
detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatytos žemės
sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos
veiklos privalomosios sąlygos). Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2004 m.
sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. gegužės 1
d.) nustatyta, kad žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės
sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų
planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Šiems
dokumentams taip pat prilyginami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta
tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti
esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų
tiesioginę paskirtį suformuotų sklypų planai (įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1
punktas).
Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12
straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų bei kitų įstatyme nustatytų nuosavybės
teisių atkūrimo sąlygų laikymasis užtikrinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo
tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) nustatytomis procedūromis,
kurių privalo laikytis nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančios institucijos.
Kaip buvo laikomasi šiame Vyriausybės nutarime nustatytų procedūrų, privalėjo
tirti bylą nagrinėję teismai, nes tik taip galima konstatuoti, ar buvo
pažeistos ieškovo teisės, kurios iš atsakovių - Alytaus miesto savivaldybės ar
Alytaus apskrities viršininko administracijos (jos teisių perėmėja -
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) veiksmai (ar
neveikimas) buvo ieškovo teisių pažeidimo priežastis, taip pat ir tai, ar,
atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą, gali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas
įpareigoti priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Vyriausybės
nutarimo 106 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius per
mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal
nustatyta tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia
informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri
pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta
valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas
nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.
Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per
mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas,
remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Piliečių
prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančius žemę ir mišką
nagrinėjami inter alia ir savivaldybės administracijos direktoriaus
patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva
(neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka
priskirtose teritorijose. Laikydamasis šios tvarkos savivaldybės
administracijos direktorius visų pirma turi nustatyti, ar žemė, į kurią
nuosavybės teisę atkurti natūra pretenduoja pilietis, nėra užstatyta.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio
sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir
yra naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu nutiesti kituose
sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype,
aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį
(nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl
sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamu (neatkuriama nuosavybės
teisė) buvusiems savininkams ar teisėtiems jų turto paveldėtojams (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje
byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos
11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje GNSB ,,Rotušės a.
9a“, B. Z., UAB ,,Aljana“, B. A., G. Kašėtos individuali
įmonė ,,Autogika“, UAB ,,Dzūtra“ v. A. G., Alytaus miesto savivaldybės
administracija, bylos Nr.
3K-3-431/2006). Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad nurodyta civilinė byla Nr.
3K-3-431/2006, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m.
liepos 11 d. nutartis ir kurioje taip pat buvo spręstas klausimas dėl žemės
užstatymo asfaltuota aikštele, pagal savo ratio decidendi yra skirtinga
nuo nagrinėjamos bylos. Nurodytoje byloje nebuvo nustatyta, kad asfaltuota
aikštelė priklauso nuosavybės teise ieškovams, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje
yra duomenų apie tai, kad asfaltuota aikštelė priklauso nuosavybės teise
kasatoriui.
Pažymėtina, kad nurodyta
teismų praktikoje suformuluota taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti
taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra
užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį.
Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai.
Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti
(įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra
teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems
naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra
galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas,
yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, todėl jos negalima pakeisti
administraciniu aktu. Dėl šios priežasties nagrinėjamoje byloje vertinant
kasatoriaus nurodytą aplinkybę – kad ginčo sklypas užstatytas UAB
„Lankava“ priklausančia asfaltuota aikštele, nėra teisiškai reikšminga, jog
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. spalio 4 d.
įsakymas Nr.DV-635, kuriuo patvirtintas 2166 kv. m žemės sklypo Alytuje, Kepyklos
g. 17D, į kurį įtraukta ir 0,0719 ha ginčo žemės dalis, planas nėra
panaikintas. Ši faktinė aplinkybė nustatoma įvertinus byloje esančius įrodymus
(CPK 185 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad 0,0719 ha ginčo sklype yra kasatoriaus
naudojama asfaltuota aikštelė (antstolio Sauliaus Virbicko faktinių
aplinkybių konstatavimo protokolas; T. 2, b. l. 92 ir kt.), priklausanti jam
nuosavybės teise (išrašas iš Nekilnojamojo turto registro; T. 1, b. l. 58;
pirkimo-pardavimo sutartis; T. 2, b. l. 72-78, kt.). Šių duomenų įvertinimas
yra reikšmingas nustatant, ar 0,0719 ha ginčo sklypas užstatytas (naudojamas
kasatoriui priklausančiai kiemo aikštelei) ir todėl valstybės išperkamas
(Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 12
straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas
netyrė šių įrodymų ir nevertino jų reikšmės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1
punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymui, dėl jų nepasisakė
procesiniame sprendime, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnį ir 331 straipsnio 4
dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti materialiosios ir proceso teisės
normų pažeidimai yra pagrindas apeliacinės instancijos nutarčiai panaikinti.
Aplinkybė, ar žemė, į kurią ieškovas pretenduoja atkurti nuosavybės teisę
natūra, yra laisva (neužstatyta) yra fakto klausimas, kuris reikšmingas
sprendžiant ieškovo reikalavimą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių
atkūrimo, nurodytų teisės normų pažeidimų kasacinės instancijos teismas negali
ištaisyti, todėl nutartis dėl šios dalies naikintina ir byla perduotina
nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies
5 punktas, 2 dalis).
Dėl nuomos sutarties negaliojimo
Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas prašė pripažinti negaliojančia
1994 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties
dalį dėl 0,0719 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Alytuje, Kepyklos g. 17,
dalies nuomos. Tenkindamas šį ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos
teismas nurodė tik tiek, kad 2007 m. birželio 18 d. nuomos sutarties terminas
pasibaigė, tačiau Alytaus apskrities viršininko administracija nepriėmė įsakymo
dėl šios sutarties išregistravimo ir neatkūrė nuosavybės teisės savininkams.
Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo
teisėtumą dėl šios dalies argumentavo tuo, kad Alytaus miesto savivaldybės
administracija nustatė, jog 0,0719 ha žemės sklypas UAB „Lankava“ eksploatuoti
turimus pastatus yra nereikalingas, todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo įstatymą, buvo pagrindas pripažinti negaliojančia nuomos sutarties dalį
dėl 0,0719 ha žemės sklypo. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad tokio
apeliacinės instancijos teismo sprendimo negalima laikyti pagrįstu ir
motyvuotu. Pripažįstant negaliojančiu sandorį teismo sprendime turi būti
išdėstytos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei šių aplinkybių teisiniai
kvalifikacijai reikšminga teisės norma (teisinis sandorio negaliojimo
pagrindas) (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Skundžiama teismo nutartis neatitinka nurodytų
proceso teisės normų reikalavimų. Faktinių aplinkybių nustatymas yra
apeliacinės instancijos kompetencija, todėl nutartis ir dalyje dėl nuomos
sutarties dalies pripažinimo negaliojančia naikintina ir byla perduotina
nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies
5 punktas, 2 dalis).
Dėl asmens teisės kreiptis į teismą, kai nėra priimto sprendimo dėl
nuosavybės teisių atkūrimo ir ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos
Kasatorius teigia, kad reikalavimas atkurti nuosavybės
teises gali būti nagrinėjamas teisme tik po to, kai asmuo pasinaudojo privaloma
ikiteismine šio klausimo sprendimo tvarka. Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje
nustatyta, kad kompetentingos
institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui. Valstybės įgaliota institucija –
Alytaus apskrities viršininko administracija –
nebuvo priėmusi sprendimo, kuriuo būtų tenkinusi ar atsisakiusi tenkinti
ieškovo motinos prašymą atkurti nuosavybės teises, nurodant atsisakymo
argumentus. Dėl šios priežasties, kasatoriaus teigimu, nebuvo teismine tvarka
skųstino institucijos sprendimo.
Su tokiais kasatoriaus
argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Asmens teisė kreiptis į teismą įvirtinta Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi
teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar
ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Asmens teisės nuosavybės teisių atkūrimo procese gali būti pažeidžiamos tiek
institucijų veiksmais, tiek ir neveikimu (vilkinimu), todėl aplinkybė, kad nėra
priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neužkerta kelio asmeniui
ginti savo teises siekiant pašalinti pažeidimą – sprendimo priėmimo vilkinimą.
Teisėjų kolegija taip pat
nesutinka su kasatoriumi, kad kreipiantis į teismą nebuvo laikytasi
ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pagal Žemės reformos įstatymo 18
straipsnį (ieškinio pateikimo teismui dieną, t. y. 2008 m. liepos 3 d.
galiojusi redakcija), kuriuo remiasi kasatorius, ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos
dėl apskrities viršininko neveikimo (vilkinimo) nenustatyta. Kasatorius taip
pat nenurodo konkretaus šios normos pažeidimo, todėl teisėjų kolegija plačiau
dėl ikiteisminės ginčų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų nagrinėjimo
tvarkos nepasisako. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nagrinėjamoje
byloje kelia ir nuomos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia klausimą, tai
– išimtinai teismo kompetencija.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. vasario 21 d. pažymą kasacinis teismas turėjo
106,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasaciniam teismui nutarus
perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nėra galimybės išspręsti
šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo į valstybės biudžetą
klausimą (CPK 96 straipsnis). Tai turės išspręsti apeliacinės instancijos
teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1
dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio
3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės
instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir
įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Egidijus Baranauskas
Gražina Davidonienė
Juozas
Šerkšnas