KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

  SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

             Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Vaidai Birštonaitei,

dalyvaujant pareiškėjams: A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jų atstovei, advokatei Virginijai Inai Bedarfienei, atstovaujančiai pagal atstovavimo sutartį b.l. 15,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų: A. J. ir A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjai ir jų atstovė asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso pripažinimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad teisę nustatantis dokumentas – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013-01-03 pažymėjimas Nr. 12.11-3 dėl neteisėto kalinimo priklauso pareiškėjo A. J. tėvui V. J., kurio pavardė „J.“ nurodyta dokumente, nesutampa su jo, A. J. gimimo liudijime nurodyta tėvo pavarde „J.“ bei, kad politinio kalinio V. J., gim. 1913 m. įkalinimo metu pareiškėjai A. J., gim. (duomenys neskelbtini)ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), būdami nepilnamečiai, nuo 1949-05-19 iki 1953-05-01 negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – Kauno apskrities Vilkijos miestelyje, kadangi turėjo slapstytis. Jie paaiškino, kad tėvai gyveno K. Mama dirbo pašte, o tėvas tarnavo policijoje. Iš pradžių jis tarnavo Lietuvos policijoje, o kraštą užėmus vokiečiams – tarnavo vokiečių policijoje – saugojo politinius kalinius. Prasidėjus karui, tėvas kurį laiką dar tarnavo policijoje. Vėliau šeima traukėsi į Vakarus, tačiau rusų armijos buvo atkirsti ir buvo priversti grįžti į Lietuvą. Kadangi tėvas tarnavo Lietuvos policijoje ir dėl to, kad šeima ketino pasitraukti į Vakarus, jų šeimą buvo ketinama ištremti. Tai sužinoję tėvai apie 1944 – 1945 metus iš Kretingos pasitraukė į Vilkiją. Vilkijoje apsigyveno motina su trimis vaikais – abiem pareiškėjais ir trečiuoju broliu Vytautu, kuris 2008 m.  mirė. Tėvas apsigyveno nuo šeimos atskirai – Rumšiškėse, nes manė, kad tokiu būdu šeima bus geriau apsaugota nuo tremties. Nežiūrint to, tėvas buvo susektas ir 1949 metais sulaikytas, nuteistas už tėvynės išdavimą ir įkalintas Karagandos srityje.

Sulaikius tėvą, mama su šeima iš Vilkijos pasitraukė į Kulautuvą. Tiek Vilkijoje, tiek Kulautuvoje jie negalėjo pastoviai gyventi vienoje vietoje, apsistodavo tai pas vienus, tai pas kitus pažįstamus. Pajutusi, kad tapo nesaugu būti Kulautuvoje, mama iš ten pasitraukė į Jonavos rajoną, Užusalio kaimą. Šiame kaime buvo daug sovietinių partizanų, todėl buvo nesaugu užsibūti ilgesnį laiką. Iš čia mama su vaikais pasitraukė į Rokus. Iš Rokų šeima jau niekur neišvyko, o mirus Stalinui ir iš įkalinimo vietos paleidus tėvą, į Rokus sugrįžo ir tėvas. Maždaug nuo 1953 metų vidurio šeima pradėjo gyventi nesislapstydama. Abu pareiškėjai slapstymosi metu buvo nepilnamečiai.

Tėvas mirė 1990 metais, jis  yra reabilituotas. Motina mirė 1987 metais.

A. J. nurodė, kad pradžioje oficialiuose dokumentuose jo pavardė buvo nurodyta teisinga, t.y. „J.“. Tokia pavarde pirmą kartą netgi buvo išduotas pasas. Tik keičiant pasą 1974 metais buvo prašoma pateikti gimimo liudijimą, o kadangi jis gimimo liudijimo neturėjo, iš Kretingos metrikacijos skyriaus buvo išreikalautas jo gimimo liudijimas, kuriame jo ir tėvo pavardė buvo nurodyta ne „J.“, o J.“. Jis dėl pavardės ištaisymo niekur nesikreipė, o dabar pakeisti pavardę yra netikslinga, nes sukeltų daug nepatogumų tiek jam, tiek jo palikuonims. Motinos vardas „S.“ gimimo liudijime nurodytas taip pat neteisingai, nes faktiškai jos vardas buvo Z., o visi ją vadino Z..

Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Iš jo gautas atsiliepimas (b.l. 26)  į pareiškimą, kuriame nurodyta, kad iš esmės dėl prašomų faktų nustatymo neprieštarauja, nurodo, kad pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs. Taip pat nurodo, kad pareiškėjo A. J. ir jo tėvo V. J. giminystės faktui nustatyti neužtenka aiškintis tik pagal Lietuvos vardų kilmės žodyną. Šis suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas į posėdį neatvyko. Iš jo gautas atsiliepimas (b.l. 30-33), kuriame nurodoma, kad sutinka, jog teismas priimtų sprendimą savo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, iš kur gavo atsakymus (b.l. 7, 8), kuriuose nurodoma, jog jų tėvas V. J., M., gim. (duomenys neskelbtini). buvo politinis kalinys. Nurodyta, kad jeigu teisme liudytojų parodymais pareiškėjai  galėtų įrodyti šeimos įkalinimo metu negalėjimą legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tai jie galėtų pretenduoti į tremtiniams prilyginamų asmenų statuso suteikimą.

LR generalinės prokuratūros 2013-01-03 pažymėjime Nr. 12.11-3 (b.l. 9) pažymėta, jog  V. J., M, gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenęs Kauno apskrityje, Vilkijos miestelyje, buvo neteisėtai represuotas, apkaltinus pagal RTFSR BK 581a straipsnį ir buvo kalinamas LTSR MGB vidaus kalėjime ir Steplage bei Džezkazganlage, Karagandos srityje, Kazachstano respublikoje nuo 1949-05-19 iki 1956-07-16. Pagal Lietuvos Respublikos 1990-05-02 „Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo“ įstatymo 1-jį straipsnį jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės.

Ypatingojo archyvo pažymoje apie V. J. (b.l. 10) nurodyta, kad pagal baudžiamosios bylos duomenis V. J., (duomenys neskelbtini), gyvenęs nelegaliai, 1949-05-19 buvo suimtas LTSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ir laikomas vidaus kalėjime. Byloje užfiksuota, kad V. J. nuo 1938 iki 1940 tarnavo policininku Dimitravo koncentracijos stovykloje, 1941 m. liepos mėnesį Kretingos apskrityje įstojo į vokiečių policiją, kur tarnavo du mėnesius policininku, 1941 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje buvo pervestas į Dimitravo koncentracijos stovyklos budinčio pareigūno pareigas, nuo 1941 m. liepos mėnesio iki 1944 m. liepos mėnesio vadovavo politinių kalinių apsaugai Dimitravo koncentracijos stovykloje, 1944 m. vasarą, bijodamas atsakomybės už tarnybą policijoje, pasitraukė į Vokietiją, kur buvo iki 1945 m. rugsėjo mėnesio. Už šias veikas V. J. buvo nubaustas pagal RTFSR BK 58-1 „a“ 25 metams pataisos darbų lagerio. Jis 1949-10-27 buvo išvežtas į Steplagą, o TSRS ATP komisijos 1956-07-14 nutarimu bausmės terminas sumažintas iki faktiškai atlikto ir iš įkalinimo paleistas.

Pareiškėjo A. J. gimimo liudijime (b.l. 11) nurodyta, kad jis yra gimęs 1941-05-18, jo tėvai yra J. V., M. ir J. – S. S., Jurgio. Šis gimimo liudijimas išduotas 1958-09-23. A. J. gimimo liudijime (b.l. 12) nurodyta, kad jis yra gimęs 1945-04-13. Jo tėvai yra V. J. ir Z. J.. Gimimo liudijimas išduotas 2012-11-20.

V. J. mirė 1990-12-17 (b.l. 13).

Žodyno išraše nurodyta, kad vardo Z. atitikmenys gali būti „Z.“, „S.“ (b.l. 14).

Iš teismo posėdyje pateiktos A. J. darbo knygelės seka, kad pradžioje jo pavardė buvo įrašyta „J.“, o vėliau ištaisyta į pavardę „J.“, kas sutampa su paties pareiškėjo paaiškinimu, kad pradžioje jo pavardė oficialiuose dokumentuose buvo nurodoma „J.“, o tik vėliau buvo pakeista. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai S. N. ir L. A. I..

L. S. N. parodė, kad ji bendravo su pareiškėjo A. J. šeima, su jo velione motina ir tėvu. Pagrinde iš motinos pasakojimų ji žino, jog pareiškėjo tėvai gyveno Kretingoje. Tėvas dirbo policijoje. Kraštą okupavus rusams, jų šeima traukėsi į Vakarus, tačiau buvo sugrąžinta į Lietuvą. Jiems buvo pranešta, kad šeimai gresia tremtis. Tuomet motina su mažamečiais vaikais pasitraukė į Vilkiją, o tėvas į Rumšiškes. Tėvas 1949 metais buvo sulaikytas, nuteistas ir įkalintas lageryje Rusijoje. Suėmus tėvą, motina suprato, kad jai su vaikais būti Vilkijoje gali būti nesaugu, todėl pasitraukė į Kulautuvą. Po kiek laiko ir ten ji pasijuto nesaugiai (vaikai kažką išsikalbėjo apie kalinamą tėvą), tuomet ji pasitraukė į Jonavos rajoną, Užusalius. Užusaliuose ilgai užsibūti dėl nesaugumo taip pat negalėjo, tuomet persikėlė į Rokus. Iš tremties į Rokus sugrįžo ir V. J..

Analogiškai apie pareiškėjų šeimos slapstymosi aplinkybes paliudijo ir liudytojas L.A. I.

Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Kadangi pareiškėjų tėvui V. J. yra suteiktas politinio kalinio statusas, o byloje ištirtais įrodymais: giminystės ryšio dokumentais, pareiškėjų paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta ir įrodyta, jog tėvo įkalinimo metu pareiškėjai buvo priversti slapstytis, siekdami išvengti tremties ir dėl to negalėjo legaliai pastoviai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Vilkijos miestelyje, šio fakto nustatymas pareiškėjams galėtų sukelti įstatymo nustatytas teisines pasekmes. Kitokia tvarka, nei kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, pareiškėjai negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jie būdami nepilnamečiais, tėvo įkalinimo metu buvo priversti slapstytis, dėl ko negalėjo pastoviai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, atitinka CPK 445 straipsnio nuostatas.

LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo. Pareiškėjo A. J. oficialiuose dokumentuose nurodyta pavardė „J.“ nesutampa su tėvo V. J. asmens dokumentuose bei LR generalinės prokuratūros išduotame pažymėjime dėl reabilitacijos nurodyta pavarde „J.“. Pareiškėjas įrodė, kad faktiškai jo pavardė buvo iškraipyta išduodant jam pasą. Jo pateiktos darbo knygelės kopija patvirtina pareiškėjo ir liudytojų parodymus apie tai, kad pradžioje pareiškėjo A. J. pavardė buvo „J.“, o tik vėliau buvo pakeista į „J.“. Dėl to teismas laiko, jog pareiškėjas A. J. įrodė, jog teisę nustatantis dokumentas – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013-01-03 pažymėjimas Nr. 12.11-3 dėl neteisėto kalinimo priklauso jo tėvui V. J., kurio pavardė „J.“ nurodyta dokumente, nesutampa su jo gimimo liudijime nurodyta tėvo pavarde „J.“. Pareiškėjas A. J. vardų žodyno pagalba taip pat įrodė, kad jo gimimo liudijime nurodytas motinos vardas „S.“ yra lietuviško vardo Z. ar Z. atitikmuo.

Iš pareiškėjų nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  268-270, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti.

Nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad teisę nustatantis dokumentas – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013-01-03 pažymėjimas Nr. 12.11-3 dėl neteisėto kalinimo priklauso A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvui V. J., kurio pavardė „J.“ nurodyta dokumente, nesutampa su A. J. gimimo liudijime nurodyta tėvo pavarde „J.“;

tuo pačiu tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio V. J., gim. (duomenys neskelbtini), įkalinimo metu, pareiškėjai A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), būdami nepilnamečiai, nuo 1949-05-19 iki 1953-05-01 negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Kauno apskrityje, Vilkijos miestelyje, kadangi siekdami išvengti tremties, buvo privesti slapstytis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.