Civilinė byla Nr. e2A-159-587/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01292-2023-1
Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.4.1.5.2.1.8;1.3.5.10
(S)
Kauno apygardos teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Z. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RK Medicus“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7011-1192/2023 pagal ieškovės S. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RK Medicus“ dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė S. Z. (toliau – ir ieškovė, darbuotoja), nesutikdama su 2023 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimu darbo byloje Nr. APS-136-20886/2022, kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą reikalaudama priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RK Medicus“ (toliau – ir atsakovė, darbdavys) ieškovės naudai 1317,10 Eur atskaičius mokesčius dalį neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 2835,94 Eur atskaičius mokesčius kompensaciją už uždelsimą laiku atsiskaityti.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė darbo sutartimi dirbo dvejose pareigose atsakovės įmonėje. Ieškovės prašymu inicijuotas darbo sutarties nutraukimas nesant svarbių priežasčių. Nutraukus darbo sutartį, atsakovė netinkamai paskaičiavo kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (atostoginius). 2021 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas 2016 m. birželio 28 d. Darbo sutarties Nr. 65 pakeitimas įsigaliojo 2021 m. spalio 1 d., kuriuo ieškovė įsipareigojo dirbti bendrosios praktikos slaugytoja 1,25 etato ir slaugos administratore (vyriausioji slaugytoja) 0,5 etato krūviu pagrindiniam darbui, o darbdavys įsipareigojo mokėti už slaugos administratorės 0,50 etato krūvį 500,00 Eur ir 1125,00 Eur už bendrosios praktikos slaugytojos 1,25 etato krūvį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, išmokant 2 (du) kartus per mėnesį, sekančio mėnesio 10 ir 25 dienomis. Darbo sutartimi nustatyta darbdavio teisė mokėti priedus, priklausomai nuo įmonės finansinių rezultatų ir darbuotojo indėlio į įmonės verslo gerinimą. Nustatyta darbo laiko norma 66,5 val. per savaitę.
3. 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu atleisti iš vyriausiosios slaugytojos 0,5 etato krūvio pareigų nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. ir toliau dirbo bendrosios praktikos slaugytoja 1,25 etato krūviu. Atsakovė šį prašymą tenkino, tačiau jokių susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimo dokumentų nepateikė. Dėl ligos ieškovė nedirbo nuo 2022 m. spalio 6 d. iki spalio 31 d. 2022 m. spalio 13 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu atleisti iš bendrosios praktikos slaugytojos 1,25 etato krūvio pareigų nuo 2022 m. spalio 31 d. 2022 m. spalio 31 d. įvykdytas Darbo sutarties nutraukimas ieškovės iniciatyva be svarbių priežasčių. Nutraukus darbo sutartį, atsakovė vengė ieškovei pateikti darbo užmokesčio žiniaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei algalapius. Atsakovė netinkamai paskaičiavo ieškovei priklausančią kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovės buhalteriją tvarkantis asmuo el. laišku pateikė ieškovei 2022 m. spalio mėn. darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimo detalizaciją, kurioje pateikta išmokėtina kompensacijos suma siekia 3113,25 Eur atskaičius mokesčius. 2022 m. spalio 30 d. atsakovė išmokėjo ieškovei 2000,00 Eur sumos mokėjimą, 2022 m lapkričio 4 d. atliktas dar 1113,25 Eur sumos mokėjimas. Ieškovės vertinimu, kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo skaičiuojama pritaikant 1,25 etato krūvį, kurį ieškovė dirbo tik nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. Iki to laiko ieškovė dirbo 1,75 etato krūviu, tačiau pateiktoje buhalterijos detalizacijoje tai neatsispindi.
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu ir jo reikalavimais nesutiko visiškai, nurodė, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas už ieškovės atliktas papildomas darbo funkcijas neturėjo būti ir pagrįstai nebuvo skaičiuojama, kadangi 2022 m. rugsėjo 23 d. ieškovės prašymu buvo nutrauktas šalių susitarimas dėl papildomo darbo, tačiau darbo santykiai tarp šalių tęsėsi. Skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, ji gali būti ir turi būti paskaičiuojama už tiek dienų, kiek šiuo atveju buvo paskaičiuota, t. y. atsižvelgiant į darbo santykių pasibaigimo dienai ieškovės kaip 1,25 etato įmonėje dirbusios darbuotojos likusių nepanaudotų atostogų dienų (valandų) skaičių. Skaičiuojant nepanaudotų atostogų trukmę, ieškovės darbas 0.5 etato vyr. slaugytojos (slaugos administratorės) pareigose neturėjo įtakos, nes: dirbdama papildomą darbą ieškovė neįgijo teisės į ilgesnes/papildomas kasmetines atostogas ir susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimo metu pagrindo mokėti/skaičiuoti ieškovei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas pagrindo nebuvo (kadangi darbo santykiai tęsėsi toliau), tuo tarpu apskaičiuojant kompensaciją, kurios dydis kvestionuojamas šioje byloje, ieškovė papildomo darbo apskritai nebedirbo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės UAB „RK Medicus“ ieškovei S. Z. priteisė 90,75 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 544,50 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, iš atsakovės UAB „RK Medicus“ ieškovei S. Z. priteisė 416,54 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės S. Z. atsakovei UAB „RK Medicus“ priteisė 1486,06 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės UAB „RK Medicus“ 22 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. 65 (toliau - darbo sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo vykdyti bendrosios praktikos slaugytojos pareigas 1.00 etato krūviu atsakovės įmonėje. Darbdavys įsipareigojo mokėti 500,00 Eur mėnesio algą (3 punktas). Šalys sutarė, kad darbdavys gali mokėti skatinimus ir premijas, priklausomai nuo įmonės finansinių rezultatų ir darbuotojos indėlio į įmonės verslo gerinimą (3.1 papunktis), darbuotojai nustatyta 38 valandų darbo savaitė (5 punktas) ir nustatytas ne visas darbo laikas (6 punktas). Darbo pradžią ir pabaigą nustatė darbo grafikas (7.1. papunktis). Darbuotoja pradėjo dirbti 2016 m. kovo 28 d. 2017 m. spalio 2 d. šalys sudarė darbo sutarties Nr. 65 pakeitimą, kuriuo sutarė dėl ieškovės pareigų bei jų paskirstymo – bendrosios praktikos slaugytoja 0,25 etato krūviu ir vyr. slaugytoja – administratorė 1,0 etato krūviu (nurodant, kad tai pagrindinis darbas). Darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovei už 0,25 etato krūvį – 125,00 Eur ir 800,00 Eur už 1,0 etato krūvį neatskaičius mokesčių du kart per mėnesį 10 ir 25 mėnesio dienomis. Šalys taip pat sutarė, kad darbdavys gali mokėti priedus, priklausomai nuo įmonės finansinių rezultatų ir darbuotojos indėlio į įmonės verslo gerinimą (pakeitimo 3 punktas). Nustatoma darbo laiko norma – 38 val. per savaitę 1,0 etato krūviu ir 9 val. 30 min. per savaitę 0,25 etato krūviu (pakeitimo 4 punktas). 2021 m. rugsėjo 28 d. šalys sudarė darbo sutarties Nr. 65 pakeitimą, kuriuos sutarė, kad darbuotoja vykdys bendrosios praktikos slaugytojos pareigas 1,25 etato ir slaugos administratorės pareigas 0,5 etato krūviu pagrindiniam darbui. Darbdavys įsipareigojo mokėti už slaugos administratorės 0,5 etato krūvį 500,00 Eur ir 1125,00 už bendrosios praktikos slaugytojos 1,25 etato krūvį. 2022 m. rugsėjo 6 d. prašymu darbuotoja kreipėsi į darbdavį prašydama atleisti ją iš vyr. slaugytojos pareigų 0,5 etato krūvio nuo rugsėjo 23 d. 2022 m. spalio 13 d. ieškovė pateikė prašymą atleisti ją iš bendrosios praktikos slaugytojos pareigų nuo 2022 m. spalio 31 d. Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo duomenis apie sutarties nutraukimą, nustatyta, kad faktiškai darbo sutartis su darbuotoja buvo nutraukta jos prašoma data, t. y. 2022 m. spalio 31 d., todėl spalio mėn. patenka į vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamąjį laikotarpį pagal galiojančio Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496) (toliau tekste – Aprašas) 5.2 punktą.
7. Byloje šalys laikėsi skirtingos nuomonės dėl sukauptų kasmetinių atostogų trukmės. Darbdavys nurodė, kad 2022 m. liepos 1 dienai ieškovė turėjo sukaupusi 62 darbo dienas kasmetinių nepanaudotų atostogų, nurodė, kad atliko sekantį skaičiavimą dėl sukauptų atostogų trukmės: 6 dienų darbo savaitės kasmetinių atostogų skaičius 31 darbo diena, t. y. per mėnesio darbo dienas sukauptų atostogų skaičius yra 2,58 darbo dienos, darbuotoja dirbo 8, 9 ir 10 mėnesius, t. y. susidarė 10,32 darbo dienos. Nuo 2022 m. liepos 1 d. darbuotoja atostogavo 17 darbo dienų, todėl sukauptų kasmetinių atostogų skaičius sudaro 55,32 darbo dienas arba 55,32 darbo dienos x 7,6 val. (darbo dienos trukmė) x 1,25 etato, susidaro 525,54 darbo valandos.
8. Teismas nesutiko su ieškove, jog atsakovė, skaičiuodama ieškovės nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų kompensaciją, darbo santykių pasibaigimo datai, turėjo atskirai įvertinti abiejų ieškovės pareigybių darbo metu sukauptas atostogų dienas, būtent kiekvienos iš šių pareigų pasibaigimo datai. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, pagal kurį, jeigu darbuotojas, atlikdamas tiek pagrindinę darbo funkciją, tiek ir papildomą darbo funkciją dėl jų atlikimo pagal DK ar kitas darbo teisės normas turi teisę į tokios pat trukmės kasmetines atostogas (kasmetinių atostogų norma yra vienoda), dėl papildomos susitarime dėl darbo funkcijų jungimo sulygtos darbo funkcijos atlikimo darbuotojas neįgyja teisės naudotis DK ar kitose darbo teisės normose nustatytomis ilgesnės trukmės kasmetinėmis atostogomis, taip pat toks darbuotojas dėl papildomos darbo funkcijos atlikimo neįgyja teisės į antrąsias kasmetines atostogas greta kasmetinių atostogų už pagrindinės darbo funkcijos atlikimą. Tokiu atveju ir kasmetinės atostogos pagal susitarimą dėl papildomo darbo atskirai nėra kaupiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-332-701/2020). Darbo sutartis buvo nutraukta 2022 m. spalio 31 d., atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, darbdavys tinkamai apskaičiavo darbuotojos nepanaudotų atostogų trukmę.
9. Teismas nustatė, kad šalys sutarė dėl bazinio darbo užmokesčio, kuris iki atleidžiant darbuotoją iš vyr. slaugytojos pareigų 0,5 etato krūvio nuo rugsėjo 23 d. sudarė 1625,00 Eur, o iki atleidžiant iš bendrosios praktikos slaugytojos pareigų nuo spalio 31 d. darbo sudarė 500,00 Eur. Byloje pateiktos bankinių pavedimų kopijos patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. ieškovei buvo išmokėtas 1590,96 Eur darbo užmokestis už 2022 m. liepos mėn., 2022 m. rugsėjo 9 d. 1693,63 Eur darbo užmokestis už 2022 m. rugpjūčio mėn., 2022 m. lapkričio 4 d. buvo išmokėtas galutinis atsiskaitymas (darbo užmokestis, nedarbingumo išmoka už 2022 m. spalio mėn., kompensacija už nepanaudotas atostogas), 2022 m. spalio 30 d. 2000,00 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, 2022 m. spalio 19 d. išmokėtas 1694,16 Eur darbo užmokestis už 2022 m. rugsėjo mėn. Į išmokėtas sumas buvo įtraukta ir bazinė darbo užmokesčio dalis už abi atliktas darbo funkcijas – tiek pagrindinę, tiek papildomą. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, darbdavys teisingai įtraukė visą apskaičiuotą ieškovei darbo užmokestį už atliktą darbą, tinkamai pasirinkdamas ir skaičiuojamąjį laikotarpį. Iš darbo byloje pateiktų 2022 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad ieškovės darbo laikas per dieną savaitės bėgyje buvo skirtingos trukmės, todėl turi būti skaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis (Aprašo 5.6. punktas). Iš 2022 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio darbo laiko apskaitos žiniaraščių, atlyginimo lapelių nustatyta: 2022 m. liepos mėn. darbuotoja dirbo 10 darbo dienų (118,48 val.), jai paskaičiuotas atlyginimas už dirbtą laiką, įskaitant viršvalandžius ir priedus, sudaro 940,24 Eur. 2022 m. rugpjūčio mėn. darbuotoja dirbo 28 darbo dienas ir 323,36 val., jai paskaičiuotas atlyginimas už dirbtą laiką, įskaitant švenčių dienomis ir viršvalandinį darbą bei priedus, sudaro 2945,25 Eur. 2022 m. rugsėjo mėn. darbuotoja dirbo 25 darbo dienas ir 285,36 val., jai paskaičiuotas atlyginimas už dirbtą laiką, įskaitant darbą naktį, viršvalandinį darbą bei priedus, sudaro 2946,36 Eur. 2022 m. spalio mėn. darbuotoja dirbo 2 darbo dienas ir 24 val., jai paskaičiuotas atlyginimas už dirbtą laiką, įskaitant darbą naktį, viršvalandinį darbą sudaro 166,84 Eur. Iš spalio mėn. atlyginimo lapelio nustatyta, kad darbuotojai paskaičiuota 4934,82 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.
10. Teismo skaičiavimu vidutinis valandos darbo užmokestis, imant paskutinius tris mėnesius iki atleidimo iš darbo dienos, sudaro 6058,45 Eur : 632,72 val. = 9,58 Eur
11. Darbdavys savo 2022 m. lapkričio 4 d. el. laiške darbuotojai nurodė, kad rugpjūtį darbuotojai paskaičiuotas darbo užmokestis buvo 2945,45 Eur (dirbtos valandos 323,6), rugsėjis 2946,37 Eur (dirbtos valandos 285,50 Eur), spalį priskaičiuotas darbo užmokestis – 277,35 Eur (dirbtos valandos 48), taigi vienos darbo valandos vidurkis – 9,39 Eur. Darbuotojai mokėtina suma (darbdavio vertinimu) yra 525,54 X 9,39 Eur – 4934,82 Eur. Tačiau darbdavys savo skaičiavimuose, pateiktuose šiuo el. laišku, netinkamai nurodė darbuotojo dirbtą laiką, kadangi spalį darbuotoja, vadovaujantis tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, tiek atlyginimo lapeliu, dirbo ne 48 val., o 24 val. Vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio16 d. įsakymu Nr. A1-916, vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį 2022 m. sudarė 25,2 dienos (esant šešių darbo dienų savaitei), todėl darbuotojos sukauptų darbo dienų skaičių teismas mažino 0,1 dienos ir galutinį sukauptų atostogų skaičių sudarė 55,22 darbo dienos. 55,22 darbo dienos x 7,6 val. (darbo dienos trukmė) x 1,25 etato, susidarė 524,59 darbo valandos, todėl darbuotojai turėjo būti paskaičiuota 524,59 X 9,58 Eur = 5025,57 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (3040,48 Eur į rankas). Darbdavys paskaičiavo 4934,82 Eur, taigi liko nepaskaičiuota 90,75 Eur kompensacija (neatskaičius mokesčių) už nepanaudotas kasmetines atostogų dalis, kurią ir priteisė teismas ieškovei iš darbdavio.
12. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 2835,94 Eur kompensaciją už uždelsimą laiku atsiskaityti. Teismas tenkino šį reikalavimą iš dalies, vadovaudamasis DK 147 straipsnio 2 dalimi priteisė 544,50 Eur (90,75 Eur x 6) netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė S. Z. (toliau – ir apeliantė, ieškovė), atstovaujama advokato V. D., prašo 2023 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5064-1126/2023 panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti S. Z. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ginče reikalavimas yra keliamas ne dėl kasmetinių atostogų trukmės, o dėl atostoginių skaičiavimo, kurių sumai lemiamos reikšmės turi 3 (trijų) paskutinių mėnesių vidutinis darbo užmokestis ir tuo metu dirbto etato krūvis (t. y. 3 mėn. eigoje buvo ir 1,75 ir 1,25 etato krūvis, o skaičiuojant atostoginius paimtas tik 1,25 etato krūvis nevertinant, kad tuo skaičiuojamuoju periodu buvo ir 1,75 etato krūvio periodas). Pirmos instancijos teisme į šiuos esminius ieškovės argumentus neatsižvelgė (sprendime dėl jų nebuvo pasisakyta, t. y. kodėl ši ieškovės pozicija atmestina kitų įrodymų atžvilgiu).
13.2. Byloje nebuvo išsiaiškintos aplinkybė apie tai, (1) kas atsakovės įmonėje yra laikoma etatu, (2) kokie buvo ieškovės sukauptų atostogų likučiai abiejų pareigybių (atskirai) atveju, (3) koks buvo tų atostoginių skaičiavimas, (4) taip pat kokia yra vidinė atsakovės įmonės suminė darbo laiko apskaitos skaičiavimo tvarka. Dėl to skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis vienasmeniškai atsakovės pateiktais skaičiavimais, t. y. jie laikyti teisingais be argumentų, nors būtent juos ieškovė ir ginčijo (t. y. nesutiko, kad tie skaičiavimai teisingi ir pateikė argumentus).
13.3. Nebuvo išaiškinta, kodėl ieškovės atostoginiai yra skaičiuojami įskaitant atlyginimą nuo viso dirbto laiko (t. y. nuo 1,75 etato abiejose pareigose), o darbo krūvis pateikiamas ignoruojant darbo sutartį, kuria buvo dirbta papildomu 0,5 etato krūviu (t. y. paimtas tik 1,25 etato krūvis atimant 0,5 etatą kitų pareigų).
13.4. Teismas rezoliucija atmetė ieškovės prašymą atidėti teismo posėdį tikslu dėl papildomų dokumentų pateikimo iš buhalterines paslaugas teikiančios įmonės bei atlikdamas atostoginių skaičiavimus sprendime rėmėsi išskirtinai atsakovės pateiktu skaičiavimo modeliu.
13.5. Darbo santykiuose esami neaiškumai visuomet yra aiškinami ir taikomi darbuotojo naudai, todėl teismas turėjo atsižvelgti į bendruosius teisės principus ir ieškovės, kaip silpnosios darbo santykių šalies, padėtį bei (A) taikyti arba proporcingą skaičiavimą išvedant 1,25 ir 1,75 etato vidurkį, t. y. per paskutinių 3 mėnesių atostoginių skaičiavimo laikotarpį, tą laiką, kai buvo dirbama 1,75 etato (54 d.) ir kai buvo dirbama 1,25 etato (39 d.), turėtų būti naudojama kita formulė bei ekvivalenčiai pritaikytas etatas, arba (B) atsižvelgti į darbuotojos, kaip silpnosios šalies padėtį, bendrai skaičiuojant taikyti 1,75 etato krūvį ir šiuo atveju papildomai ieškovei priteisti 1317,10 Eur neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą.
13.6. Teismas vertino darbo sutartį formaliai bei neatkreipė dėmesio, jog darbo sutartyje nurodytos funkcijos nėra savaime pateikiamos kaip pagrindinis ir papildomas darbas. Priešingai, tai yra sutartis dėl dviejų pagrindinių darbų, kuri turėtų būti laikoma 2 atskiromis darbo sutartimis, kadangi 1) susitariant dėl papildomo darbo, darbo laikas per 7 dienų savaitę negali būti ilgesnis kaip 60 val.; 2) atsakovas abi ieškovės darbo pareigas ir skirtingą dirbtą darbo laiką fiksavo atskirai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose; 3) atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose abiejų pareigybių darbo užmokestis buvo įvardinamas atskirose eilutėse ir prie kiekvienos iš jų nurodoma „pagrindinis atlyginimas“; 4) darbo sutartyje nurodyta, jog ieškovė dirba bendrosios pakrikos slaugytoja 1,25 etato ir slaugos administratore 0,5 etato krūviu pagrindiniam darbui; 5) darbo sutarties pakeitime nėra pateikta visiškai jokios informacijos, kada bus atliekamas pagrindinis ir kada bus atliekamas papildomas darbas, todėl abu darbai yra pagrindiniai. Teismui netinkamai kvalifikavus darbo sutartis, buvo netinkamai paskaičiuota nesumokėta atostoginių suma. Ieškovė šios pozicijos laikėsi ir ją išdėstė baigiamosios kalbos metu, tačiau priimant sprendimą tai nebuvo įvertinta.
13.7. Ieškovei dirbant dviejose skirtingose pareigose pas tą patį darbdavį ir toms abiem pareigoms nutrūkus skirtingu momentu, taip pat turi būti imami 3 (trijų) skirtingų mėnesių laikotarpiai, vertinant konkrečios pareigybės vidutinį darbo užmokestį ir atostoginius. Atostoginiai paskaičiuoti kitu principu, visiškai nevertinant fakto, kad buvo sudarytos 2 atskiros darbo sutartys ir ieškovė ilgą laiką dirbo 1,75 etato krūviu.
13.8. Remiantis DK 147 straipsniu, perskaičiavus atostoginius, turi būti priteista proporcinga kompensacija už uždelsimą laiku atsiskaityti.
13.9. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes, pateikiamų duomenų neatitikimus bei proceso šalių nelygybę. Teismui nustačius, jog atsakovė netinkamai paskaičiavo atostoginius, vertinant teismo sprendimą pinigine išraiška, vis vien bylą laimėjusia šalimi liko atsakovė. Teismas neįvertino, jog ieškovė neturėjo galimybės be atitinkamų atsakovės pateikiamų duomenų apskaičiuoti atostoginių sumos bei kreipėsi į teismą tik su preliminariu reikalavimu ir teismas, darbo byloje užimdamas aktyvų vaidmenį, galėjo ir turėjo išreikalauti papildomų dokumentų bei objektyviai jais remiantis apskaičiuoti atostoginių sumą. Patenkinus ieškovės reikalavimą, bylą laimėjusia šalimi taip pat turėjo būti ieškovė. Toks sprendimas neatitinka teisėtų lūkesčių principo ir nėra teisingas.
14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „RK Medicus“, atstovaujama advokatės A. P., prašo 2023 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5064-1126/2023 toje dalyje, kurioje ieškovės S. Z. reikalavimai buvo iš dalies patenkinti, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės S. Z. ieškinį atmesti pilna apimtimi, priteisti iš ieškovės S. Z. atsakovės UAB „RK Medicus“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas klaidingai atliko ieškovei neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies skaičiavimus. Byloje surinkta informacija liudija apie atsakovės permokos ieškovei, o ne apie atsakovės įsiskolinimo ieškovei faktą. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovės atsiskaitymo su ieškove lapelių bei darbo užmokesčio žiniaraščių ir pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, 2022 m. rugpjūtį ieškovė dirbo 323,6 valandas, jai paskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 2945,45 Eur, 2022 m. rugsėjį ieškovė dirbo 285,60 valandų, jai paskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 2946,37 Eur, 2022 m. spalį ieškovė dirbo 24 valandas, jai priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 127,79 Eur. Taigi, vidutinis vienos darbo valandos ieškovės darbo užmokestis buvo/yra (2945,45 Eur + 2946,37 Eur + 127,79 Eur) : (323,6 + 285,60 + 24) = 9,51 Eur. Vadovaujantis atsakovės skaičiavimais, nurodytais į bylą pateiktame atsiskaitymo lapelyje už 2022 m. spalio mėn., ieškovei už spalio mėn. priskaičiuota suma sudaro 3050,46 Eur, tuo tarpu atleidžiant ieškovę iš darbo jai buvo išmokėta 3113,25 Eur suma, t. y. 62,79 Eur daugiau nei privalėjo būti išmokėta. Taigi, atsakovė ne tik nėra skolinga ieškovei, tačiau yra sumokėjusi ieškovei didesnę pinigų sumą, nei turėjo būti sumokėta ją atleidžiant iš darbo.
14.2. Teismo sprendime nurodoma, jog vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio16 d. įsakymu Nr. A1-916, vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį 2022 m. sudarė 25,2 dienos (esant šešių darbo dienų savaitei), todėl darbuotojos sukauptų darbo dienų skaičius mažinamas 0,1 dienos ir galutinis sukauptų atostogų skaičius sudaro 55,22 darbo dienos. 55,22 darbo dienos x 7,6 val. (darbo dienos trukmė) x 1,25 etato, susidaro 524,59 darbo valandos, todėl remiantis teismo skaičiavimais darbuotojai turėjo būti paskaičiuotas 524,59 x 9,51 Eur = 4988,85 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Darbdavys, kaip matyti iš atsiskaitymo lapelio už 2022 m. spalio mėn., paskaičiavo 4997,89 Eur kompensacijos sumą, taigi, perskaičiavus ieškovei darbo santykių nutraukimo pasėkoje atsakovės ieškovei mokėtiną sumą teismo nurodytu būdu, atsakovės permoka ieškovei taptų dar didesnė nei 62,79 Eur. Tai dar kartą patvirtina, jog atsakovės nepriemokos ieškovei faktas pirmosios instancijos teisme konstatuotas nepagrįstai.
14.3. Net laikant teisingais teismo atliktus atsakovės įsiskolinimo ieškovei (neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies) skaičiavimus, teismo nurodyto dydžio netesybos ieškovės naudai neturėtų/neturėjo būti priteistos. Kasacinis teismas yra padaręs išvadą, kad sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Darbo teisės principai ir proporcingumo bei teisingumo principas reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Atsakovė atveju sąžiningai tikėjo ir tebetiki, jog jos atlikti ieškovei mokėtinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimai yra pagrįsti. Atsakovė konsultavosi su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais, siūlė tą patį padaryti ir ieškovei, atliko skaičiavimus taip, kaip jai nurodė inspekcijos konsultantai, komunikavo su ieškove ir neabejotinai stengėsi, kad tarp ieškovės ir atsakovės neliktų neatsakytų klausimų ir/ar būtų eliminuotos skirtingos LR Darbo kodekso bei kitų taikytinų teisės aktų nuostatų interpretacijos. Net tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo atlikti, likusios neišmokėtos ieškovei kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies skaičiavimai yra/būtų pagrįsti, aptariama kompensacijos dalis nesudarytų ieškovei priklausančio vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokesčio ir sudarytų mažiau nei dešimtadalį jo. 544,50 Eur netesybų priteisimas ieškovei už uždelsimą sumokėti 90,75 Eur sumą sukuria nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Tokios kompensacijos priteisimas nesuderinamas su Darbo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl 544,50 Eur priteisimo privalo būti panaikintas net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pritartų pirmosios instancijos teismo atliktiems ieškovei neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalies skaičiavimams.
14.4. Panaikinus teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, ir atmetus ieškovės ieškinio reikalavimus pilna apimtimi, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. atsakovei turi būti pilna apimtimi priteistos byloje patirtos išlaidos.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „RK Medicus“, atstovaujama advokatės A. P., prašo ieškovės S. Z. apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2022 m. spalio 31 d. Nutraukiant su ieškove sudarytą darbo sutartį, atsakovė privalėjo apskaičiuoti ieškovei mokėtinos kompensacijos dydį, remdamasis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (toliau - Aprašas). Skaičiuojant ieškovės vidutinį darbo užmokestį, reikalingą kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimui, skaičiuojamasis laikotarpis sudaro paskutinius 3 mėnesius iki darbo santykių pabaigos, t. y. vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal 2022 m. rugpjūtį, rugsėjį bei spalio darbo užmokesčio duomenis. Skaičiuojant ieškovei mokėtą vidutinį darbo užmokestį teismas laikėsi Aprašo nuostatų, t. y. rėmėsi 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo bei spalio ieškovės darbo užmokesčio duomenimis, tokiu būdu apskaičiuodamas ieškovės vidutinį darbo užmokestį už paskutinius 3 mėnesius iki darbo santykių pabaigos. Vidutinis darbo užmokestis pagal Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 8 p. apskaičiuojamas atskirai pagal aprašą iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą papildomą darbo funkciją, ir tik tada, kai darbuotojas dėl papildomo darbo įgyja papildomas teises ar pareigas, numatytas darbo kodekse ar kituose teisės aktuose. Ieškovė, dirbdama 0,5 etato krūviu papildomą darbą, neįgijo jokių papildomų teisių arba pareigų. Darbo santykių pasibaigimo momentu ieškovė papildomų darbo funkcijų jau nebevykdė.
15.2. Atsakovei ieškovės prašymu nutraukiant susitarimą dėl 0,5 etato vyriausiosios slaugos administratorės pareigų vykdymo, nebuvo jokio pagrindo skaičiuoti ir/ar mokėti ieškovei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovės pozicija, neva „šiuo konkrečiu atveju tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos dvi tokios pačios galios darbo sutartys“ vertintina kritiškai, nes DK nenumato galimybės dirbti tam pačiam darbdaviui pagal „dvi tokios pačios galios darbo sutartis“, o darbo santykiai Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalies prasme negali pasibaigti „iš dalies“, ir toliau tęstis „kitoje dalyje“. Darbo kodeksas nenumato galimybės dirbti tam pačiam darbdaviui daugiau nei vienose pagrindinėse pareigose, įstatymų leidėjas nenumato darbo sutarties šalims galimybės susitarti, kad darbuotojo užimamos skirtingos pareigos būtų laikomos pagrindinėmis, Darbo kodekse aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog bet kokios kitos pareigos laikomos susitarimu dėl papildomo darbo, todėl priešingi ieškovės argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais – ieškovė pagal vieną Darbo sutartį ėjo pagrindines ir papildomas pareigas, darbo santykiai su ja pasibaigė 2022 m. spalio 31d.
15.3. Kadangi kompensacija už nepanaudotas atostogas skaičiuojama tik darbo santykių nutraukimo atveju, ieškovės atžvilgiu ji pagrįstai buvo paskaičiuota atsižvelgiant į darbo santykių pasibaigimo dienai ieškovės kaip 1,25 etato įmonėje dirbusios darbuotojos likusių nepanaudotų atostogų dienų (valandų) skaičių. Skaičiuojant nepanaudotų atostogų trukmę, ieškovės darbas 0,5 etato vyr. slaugytojos (slaugos administratorės) pareigose negali turėti įtakos, nes: 1) dirbdama papildomą darbą ieškovė neįgijo teisės į ilgesnes/papildomas kasmetines atostogas; ir 2) susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimo metu pagrindo mokėti/skaičiuoti ieškovei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas nebuvo (kadangi darbo santykiai tęsėsi toliau), tuo tarpu apskaičiuojant kompensaciją, kurios dydį ieškovė kvestionuoja apeliaciniame skunde, ieškovė papildomo darbo apskritai nebedirbo.
15.4. Ieškovė argumentus dėl būtinybės surinkti nepriklausomų buhalterijos specialistų skaičiavimui reikalingus dokumentus, gauti jų paskaičiavimus ir pateikti tokį paskaičiavimą byloje pareiškė prieš pat paskutinį teismo posėdį, nors byloje buvo atstovaujama kvalifikuotų teisininkų. Todėl ieškovės prašymo netenkinimas negali būti laikomas procesinės teisės normų pažeidimu ir/ar aplinkybe, lemiančią būtinybę panaikinti teismo sprendimą ieškovės skundžiamoje dalyje.
15.5. Sprendimas iš esmės buvo priimtas atsakovės naudai, todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų atmestini.
15.6. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia naują rašytinį įrodymą – 2023 m. spalio 6 d. raštą, kuris neturėtų būti priimtas, kadangi ieškovė nenurodo CPK 314 straipsnyje įtvirtintų pagrindų naujų įrodymų teikimui ir jų priėmimui į bylą apeliacinės instancijos teisme.
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. Z. prašo atsakovės UAB „RK Medicus“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliaciniame skunde atsakovė remiasi išskirtinai spalio mėn. buhalterine pažyma, tačiau niekur nėra paminima, jog vėliau, lapkričio mėnesį, atsakovė ieškovei pateikė atostoginių paskaičiavimą su visiškai kitais duomenimis. Atostoginiai taip pat buvo mokami remiantis ne buhalterine pažyma, kuria atsakovė apeliaciniame skunde remiasi, tačiau lapkričio mėnesio el. laiške pateikiamu atostoginių skaičiavimu, kuriame išmokėtina ir išmokėta ieškovei atostoginių suma sudaro 3 113,25 Eur. Vienas esminių duomenų neatitikimų - skirtingi spalio mėnesio uždarbio rodmenys. Lapkričio mėn. el. laišku pateiktame atostoginių skaičiavime, kurio pagrindu buvo atliktas atostoginių mokėjimas, nurodomas ieškovės spalio mėn. uždarbis siekia 277,35 Eur, kai tuo tarpu teismas savo sprendime nurodo 166,84 Eur dydžio uždarbį, o atsakovė apeliaciniame skunde nurodo 127,79 Eur dydžio uždarbį. Šis uždarbių skirtumas nėra nesutapimas, tai tiesiogiai parodo atsakovės teikiamų duomenų neatitiktį. Esant duomenų nesutapimams, darbo santykiuose situacija turėtų būti aiškinama silpnesniosios darbo santykių šalies, t. y. darbuotojos (ieškovės) naudai ir turėtų būti taikomas 277,35 Eur užmokestis.
16.2. Kasacinio teismo suformuluoti išaiškinimai dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo suponuoja išvadą, kad ši imperatyvi teisės norma negali būti aiškinama plačiai, t. y. netesybų dydis gali būti mažinamas tik pačioje teisės normoje įtvirtintais pagrindais, kitos netesybų mažinimo prielaidos negali būti taikomos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023). Kadangi šiuo atveju yra tenkinamos DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, remiantis kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo mažinti ar netaikyti įstatyme nustatyto netesybų dydžio. Vienintelis galimas netesybų netaikymo variantas – tinkamai paskaičiuota atostoginių suma ir išmokėtos visos ieškovei priklausančios piniginės lėšos, kas šiuo atveju nėra atlikta.
16.3. Atsakovė darbo santykiuose yra stipresnioji šalis, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovė netinkamai atliko savo pareigą paskaičiuoti atostoginių dydį, dėl ko ieškovė ne tik, kad negavo jai priklausančių atostoginių sumos, tačiau tuo pačiu turėjo kreiptis į teismą bei patirti neproporcingas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą siekiant atgauti neišmokėtus pinigus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia naują rašytinį įrodymą – 2023 m. spalio 6 d. raštą, kurį prašo prijungti, nurodant, kad įstaiga, į kurią ji kreipėsi dėl paskaičiavimų, reikalauja papildomų dokumentų, taip pat byloje jau pateiktus žiniaraščius, pažymas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas neprijungia naujų įrodymų kadangi byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, dalis įrodymų jau yra byloje, ieškovei buvo pakankamai laiko rinkti ir teikti naujus įrodymus į bylą, todėl šis jos prašymas atmestinas.
19. Byloje kilo ginčas dėl dalies neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, kai dirbant pagrindinį ir papildomą darbą, papildomo darbo santykiai buvo nutraukti anksčiau, negu buvo nutraukta pagrindinė darbo sutartis, dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo.
20. Byloje ieškovė laikėsi pozicijos, jog atsakovė, nutraukdama su ja sudarytą darbo sutartį, neteisingai apskaičiavo kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį, neteisingai apskaičiavo valandas, už kurias turi būti mokama kompensacija, kadangi neįvertino to, jog iki 2022 m. rugsėjo 23 dienos ieškovė dirbo atsakovės bendrovėje 1,75 etato krūviu. Ieškovės teigimu, darbdavys, skaičiuodamas nepanaudotas atostogų dienas, turėjo įvertinti tai, kiek dienų atostogų ieškovė sukaupė, dirbdama 0,5 etato laikotarpiu iki 2022 m. rugsėjo 23 dienos. Nurodo, kad ji dirbo du pagrindinius darbus – vieną 1,25 etatu ir kitą 0,50 etatu, todėl pasibaigus darbui 0,5 etatu 2022 m. rugsėjo 23 d., atleidus ją iš darbo 2022 spalio 31 d., atostogų laikotarpis ir atostoginiai turėjo būti skaičiuojami kaip už dvi atskirai nutrauktas darbo sutartis, t. y. vieną laikotarpį (dirbus 0,5 etatu) skaičiavimui imant laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. (3 mėn. atgal), kitą – (dirbus 1,25 etatu) imant laikotarpį nuo 2022 m. spalio 31 d. (3 mėn. atgal). Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
21. Byloje nustatyta, kad 2016 m. birželio 17 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 65, kuria ieškovė įsipareigojo vykdyti bendrosios praktikos slaugytojos pareigas 1.00 etato krūviu atsakovės bendrovėje. Darbdavys įsipareigojo mokėti 500,00 Eur mėnesinę algą. Sutartyje nurodyta, kad darbdavys gali mokėti skatinimus ir premijas, priklausomai nuo įmonės finansinių rezultatų ir darbuotojos indėlio į įmonės verslo gerinimą, darbuotojai nustatyta 38 valandų darbo savaitė, nustatytas ne visas darbo laikas. Darbuotoja pradėjo dirbti 2016 m. kovo 28 d. 2017 m. spalio 2 d. šalys sudarė darbo sutarties Nr. 65 pakeitimą, kuriuo sutarė dėl ieškovės pareigų bei jų paskirstymo – bendrosios praktikos slaugytoja 0,25 etato krūviu ir vyr. slaugytoja – administratorė 1,0 etato krūviu (nurodant, kad tai pagrindinis darbas). Darbdavys įsipareigojo mokėti ieškovei už 0,25 etato krūvį – 125,00 Eur ir 800,00 Eur už 1,0 etato krūvį neatskaičius mokesčių du kart per mėnesį 10 ir 25 mėnesio dienomis. Šalys taip pat sutarė, kad darbdavys gali mokėti priedus, priklausomai nuo įmonės finansinių rezultatų ir darbuotojos indėlio į įmonės verslo gerinimą (pakeitimo 3 punktas). Nustatoma darbo laiko norma – 38 val. per savaitę 1,0 etato krūviu ir 9 val. 30 min. per savaitę 0,25 etato krūviu (pakeitimo 4 punktas).
22. Vėliau darbo sutarties pakeitimas buvo padarytas 2021 m. rugsėjo 28 d. kuriuo šalys susitarė, kad ieškovė vykdys bendrosios praktikos slaugytojos pareigas 1,25 etato ir slaugos administratorės pareigas 0,5 etato krūviu pagrindiniam darbui. Darbdavys įsipareigojo mokėti už slaugos administratorės 0,5 etato krūvį 500,00 Eur ir 1125,00 už bendrosios praktikos slaugytojos 1,25 etato krūvį.
23. 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškovė pateikė prašymą darbdaviui atleisti ją iš vyr. slaugytojos pareigų 0,5 etato krūviu nuo rugsėjo 23 d. Vadovaujantis 2022 m. rugsėjo 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. DS-2, atsakovei buvo nuimtas 0,5 etato vyr. slaugytojos pareigos ir už jas mokamas 500 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tai nurodoma darbo sutarties Nr. 65 priede (1 t. b. l. 182). Nors jos pareigos darbo sutartyje 0,5 etatu įvardintos kaip „slaugos administratorė“, o nuimtas nurodant „Vyr. slaugytojos“ tačiau iš jos prašymo, bei šio pakeitimo akivaizdu, tai buvo tas pats darbas dirbtas papildomai 0,5 etatu. 2022 m. spalio 13 d. ji paprašė atleisti ir iš bendrosios praktikos slaugytojos pareigų 1,25 etato krūviu nuo 2022 m. spalio 13 d., t. y. iš viso atleisti iš darbo. Kaip matyti iš tos pačios darbo sutarties pakeitimo (1 t. b. l. 182), vadovaujantis 2022 m. spalio 18 d. direktoriaus įsakymu, Nr. ATL-7, nuo 2022 m. spalio 31 d. darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta pagal DK 55 str., (pačiai prašant). Tai matyti ir iš Valstybinio socialinio draudimo duomenų (1 t. b.l. 145).
24. Taigi, esant nustatytoms šioms aplinkybėms, 2022 m. spalio mėnesis patenka į vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamąjį laikotarpį pagal galiojančio Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496) (toliau tekste – Aprašas) 5.2 punktą.
25. Iš nurodytų aplinkybių matyti kad iki 2022 rugsėjo 23 d. ieškovė dirbo bendrosios praktikos slaugytoja 1,25 etato ir slaugos administratore 0,5 etato, o nuo minėtos datos iki atleidimo iš darbo dirbo 1,25 etato bendrosios praktikos slaugytoja.
26. Atsakovė atleidusi ieškovę iš darbo kompensaciją už atostogas ieškovei skaičiavo taikydama 1,25 etato koeficientą, ieškovė teigė, kad turi būti taikomas 1,75 etato koeficientas arba abu, vertinti abu atleidimo laikotarpius skaičiuojant atostoginius (nuo 2022 rugsėjo 23 d ir 2022 m. spalio 31 d.).
27. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nesutiko su ieškovės pozicija, jog atsakovė, skaičiuodama ieškovės nepanaudotų kasmetinių atostogų dienų kompensaciją, darbo santykių pasibaigimo datai, turėjo atskirai įvertinti abiejų ieškovės pareigybių darbo metu sukauptas atostogų dienas, būtent kiekvienos iš šių pareigų pasibaigimo datai. Jis pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, pagal kurį, jeigu darbuotojas, atlikdamas tiek pagrindinę darbo funkciją, tiek ir papildomą darbo funkciją dėl jų atlikimo pagal DK ar kitas darbo teisės normas turi teisę į tokios pat trukmės kasmetines atostogas (kasmetinių atostogų norma yra vienoda), dėl papildomos susitarime dėl darbo funkcijų jungimo sulygtos darbo funkcijos atlikimo darbuotojas neįgyja teisės naudotis DK ar kitose darbo teisės normose nustatytomis ilgesnės trukmės kasmetinėmis atostogomis, taip pat toks darbuotojas dėl papildomos darbo funkcijos atlikimo neįgyja teisės į antrąsias kasmetines atostogas greta kasmetinių atostogų už pagrindinės darbo funkcijos atlikimą. Tokiu atveju ir kasmetinės atostogos pagal susitarimą dėl papildomo darbo atskirai nėra kaupiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-332-701/2020).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors faktiškai buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl atleidimo iš vyr. slaugytojos pareigų 0,5 etato krūvio etatu nuo 2022 m. rugsėjo 23 d., iš esmės toks veiksmas reiškė ne darbo santykių nutraukimą, bet jo pakeitimą atsisakant papildomos darbo funkcijos. DK 35 straipsniu kuriamas teisinis reglamentavimas, kuris, yra aiškiai orientuotas į šalutinį (savarankiškumo stokojantį) papildomos darbo funkcijos pobūdį, negali būti vertinamas kaip reiškiantis, kad pasibaigus papildomai darbo funkcijai kyla pasekmės, tolygios darbo santykių nutraukimui. DK 35 straipsnis nenumato šalims galimybės susitarti, kad darbuotojo užimamos skirtingos pareigos vienoje darbovietėje abi būtų laikomos pagrindinėmis.
29. Tokį aiškinimą vertinant ieškovės reikalavimo priteisti jai kompensaciją už nepanaudotas atostogas kontekste, akcentuotina, kad reikalavimas išmokėti tokią kompensaciją vien darbo santykių modifikavimo atveju prieštarautų DK 127 straipsnio 6 dalies nuostatai, kad atostogos į piniginę išmoką gali būti pakeičiamos tik darbo santykiui nutrūkus. Vadovaujantis DK 130, 145 straipsnių nuostatomis, ieškovei iki 2022 m. rugsėjo 23 d. vykdžius papildomas funkcijas ir gavus už tai darbo užmokestį, į minėtą darbo užmokestį atsižvelgiama apskaičiuojant ieškovės vidutinį darbo užmokestį, jai priskaitytos sumos įtraukiamos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiuoklę, apskaičiuojant jai atleidimo iš pagrindinių pareigų priklausančios išmokos už nepanaudotas atostogas dydį, tačiau tai nėra pagrindas spręsti, jog ieškovę atšaukus iš papildomų pareigų ir tęsiant darbo santykius pagrindinėse pareigose, jai turėjo būti išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, ar toks apskaičiavimas (už 0,5 etato) turėtų būti daromas po atleidimo iš darbo.
30. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai atmetė prašymą dėl dvigubo atostogų laikotarpio skaičiavimo ir 1,75 koeficiento taikymo.
31. Nustačius, kad įstatymai nenumato dvigubų atostogų ir atostoginių (įvertinant pagrindinį ir papildomą darbą), teismas sprendžia, kad atostogos turi būti skaičiuojamos kaip nutraukiant darbo sutartį taikant DK 126 straipsnį. Taigi vidutinis darbo užmokestis skaičiuotinas iš trijų paskutinių ieškovės dirbtų mėnesių (2022 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio) (Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 5.1, 5.2 punktai). Šiuo atveju vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo laikotarpį ir atsakovė ir pirmos instancijos teismas pasirinko teisingai.
32. Ieškovei už 1 darbo metus darbdavys skaičiuoja prailgintas 31 d.d. atostogas vadovaujantis Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į prailgintas atostogas, sąrašu ir šių atostogų trukmės aprašu, patvirtintais 2017 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“. Taigi tai patvirtina, kad darbuotoja dirbo 6 darbo dienų per savaitę režimu.
33. Nagrinėjamu atveju tarp šalių taip pat nekilo ginčo dėl 55,32 d.d. sukauptų atostogų dienų, todėl apeliacinės instancijos teismas skaičiuojant priklausantį apskaičiuoti darbo užmokestį jomis ir vadovaujasi. Pirmos instancijos teismas mažindamas sukauptų atostogų skaičių 0,1 dienos, jo mažinimo nepagrindė jokiais skaičiavimais, tik nurodė, kad „kadangi spalį darbuotoja, vadovaujantis tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, tiek atlyginimo lapeliu, dirbo ne 48 val. o 24 val., Vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. gruodžio16 d. įsakymu Nr. A1-916, kur vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį 2022 m. sudarė 25,2 dienos (esant šešių darbo dienų savaitei), darbuotojos sukauptų darbo dienų skaičius mažinamas 0,1 dienos ir galutinis sukauptų atostogų skaičius sudaro 55,22 darbo dienos“ Kolegijos įsitikinimu toks atostogų mažinimas yra nepagrįstas, kadangi jis niekaip nėra susijęs su atostogų trukme, kadangi atostogos yra suteikiamos už išdirbtus kalendorinius metus. Aplinkybės, kad ieškovė būtų nedirbusi be pateisinamos priežasties byloje nenustatyta.
34. Iš byloje pateiktos darbo sutarties ir jos pakeitimų matyti, kad ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovę bendrosios praktikos slaugytos 1 etato krūviu pagrindiniam darbui , 1 etatui nustatytos 38 darbo valandos per savaitę, taigi, tai laikytina bazine 1 etato darbo laiko norma per savaitę, nuo kurios priklauso atostoginių valandų paskaičiavimas, kadangi ieškovės darbui buvo vykdoma suminė darbo laiko apskaita. Atleidžiant ieškovę iš darbo, ji, atsižvelgiant į darbo sutarties pakeitimus ir dalies (05 etato) darbo atsisakius nuo 2022 rugsėjo 23 d., dirbo 1,25 etatu, t.y. 38*1,25, t.y. 47,5 valandas per savaitę, kas atsispindi ir darbo sutartyse.
35. DK 130 straipsnio 1 dalis nustato, kad atostoginiai – tai darbuotojui paliekamas vidutinis darbo užmokestis. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, kuriame numatyta, kad į vidutinį darbo užmokestį įskaitoma visos su darbo santykiais susijusios darbuotojo gautos išmokos per paskutinius 3 kalendorinius mėnesius (Aprašo 3, 5 punktai). Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose. Taigi, kaip matyti, atostoginiai šiuo atveju turėjo būti skaičiuoti iš vidutinio valandinio darbo užmokesčio, kai skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (Aprašo 5.5 p.). Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (2022 m. rugpjūtis, rugsėjis ir spalis).
36. Aprašo 5.8 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo, taip pat piniginės sumos išmokėtos už tas dienas ar valandas.
37. Byloje nustatyta, kad kai kuriuose dokumentuose (apskaitos pažymose) nurodomos skirtingos darbo užmokesčio sumos, tačiau atsakovės atstovė pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo diegiama nauja apskaitos programa, todėl dėl rizikos faktorių iki 2022 rugsėjo mėnesio darbo užmokestis buvo skaičiuojamas dubliuotai ir sena programa, todėl buvo galimi neatitikimai, kurie buvo ištaisyti. Taip pat darbuotoja Z. B., atlikusi galutinio atsiskaitymo paskaičiavimą su ieškove, informavo kitą darbuotoją V. D., kuri ištaisė klaidas, taigi už pagrindą dėl galutinio atsiskaitymo imamas atsiskaitymas, kuriame yra atsakovės darbuotojo antspaudas ir parašas (2 t. b.l. 17), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pažymos dėl priskaityto ir išmokėto darbo užmokesčio.
38. Kaip matyti iš ieškovės skaičiavimų, į vidutinį darbo užmokestį ji įskaito ir nedarbingumo išmoką, taip pat už pagrindą ima sumą 277,35 Eur, nurodytą paskaičiavime už spalio mėnesio darbą, kuri buvo išsiaiškinta, kaip klaidinga, ji ištaisyta į 127,79. Taigi ieškovės skaičiavimai dėl nurodytų aplinkybių yra neteisingi. Be to, išeinant iš darbo ji dirbo 1.25 etato, todėl jos nurodymas, kad turi būti taikomas 1,75 etato koeficientas apskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas taip pat nėra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad šis koeficientas buvo taikomas ieškovei dirbant iki 2023 m. rugsėjo 23 d., todėl jis atsispindi per vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą.
39. Iš ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovė: 1) rugpjūčio mėnesį dirbo 323,6 valandas, už jas priskaičiuotas darbo užmokestis – 2945,45 Eur; 2) rugsėjo mėnesį dirbo 285,6 valandas, už jas priskaičiuotas darbo užmokestis 2946,37 Eur; 3) spalio mėnesį dirbo 24 valandas, už jas priskaičiuota 127,79 Eur darbo užmokesčio.
40. Ieškovė buvo atleista iš darbo dirbdama 1,25 etato bendrosios praktikos slaugytojos pareigose, todėl jos darbo valandos vidurkis turi būti skaičiuojamas taikant šį koeficientą.
41. Darbo užmokesčio vidurkis skaičiuotinas taip : 323,6 val.+285,6 val.+24 val., t. y. viso dirbta per skaičiuojamąjį laikotarpį 633,2 val. Viso priskaičiuota išmokėti už darbą 6019,61 Eur (2945,45 Eur+2946,37 Eur+127,79 Eur).
42. Taigi pagal Aprašo 5.5 punktą vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis (šiuo atveju 6019,61 Eur) dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius) (šiuo atveju 633,2 val.) kuris lygus 9,51 Eur/val.
Dėl atostogų dienų bei valandų apskaičiavimo
43. Iš šioje byloje pateiktų 2022 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad ieškovės darbo laikas per dieną savaitės bėgyje buvo skirtingos trukmės, todėl turi būti skaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis (Aprašo 5.6. punktas).
44. Darbdavys nurodo, kad jis priskaičiavo 55,32 darbo dienas atostogų ir 525,54 valandas, taigi būtų 4997,89 atostoginių, kaip ir nurodyta darbdavio pažymoje. Visi priskaičiuoti atostoginiai yra išmokėti.
45. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atlieka savo paskaičiavimus, įvertinant, kad ieškovė dirbo 6 dienų darbo savaitę, dėl ko ginčo nėra (tai matyti ir iš darbdavio jai skaičiuotų 31 dienos kasmetinių atostogų trukmės).
46. Kaip matyti iš darbdavio skaičiavimo, jis 38 bazines (1 etato) darbo valandas dalina iš 5 darbo dienų, ko pasėkoje gauna 7,6 vienos, vieno (bazinio) etato dienos, darbo valandas. Tada 7,6 darbo valandas daugina iš 1.25 etato, kurį dirbo ieškovė išeidama iš darbo ir gauna 9,5 darbo valandas, kurias per dieną vidutiniškai dirbo ieškovė prieš išeidama iš darbo.
47. Esant ydingam bazinės darbo dienos darbo valandų valandos apskaičiavimui (38 savaitės darbo valandas dalinant iš 5, o ne 6 savaitės darbo dienų, atsakovė neteisingai apskaičiavo vienos bazinės darbo dienos 1 etato darbo valandas, kurias vėliau daugino iš 1,25 koeficiento.
48. Apeliacinės instancijos teismo skaičiavimu, 38 bazines darbo valandas reikia dalinti iš 6 darbo dienų, kadangi buvo dirbama 6 dienų per savaitę režimu. Tokiu atveju bazinis darbo valandų per dieną vidurkis yra 6,33 val. Jas padauginus iš 1,25 etato, gaunasi 7,91 darbo valanda per darbo dieną. Taigi, 55,32 darbo dienas padauginus iš 7,91 darbo valandos, gaunasi 437,58 atostoginių darbo valandų, už kurias priklauso išmokėti kompensaciją. Jas padauginus iš vienos valandos vidutinio darbo užmokesčio, t.y. 9,51, gaunasi 4161,38 Eur priskaičiuotina atostoginių suma.
49. Kaip matyti iš oficialios darbdavio galutinės atsiskaitymo pažymos, ieškovei priskaičiuota 4997,89 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, t. y. didesnė nei nustatė teismas, ir kaip matyti iš atsakovės bei ieškovės finansinių dokumentų, ši suma atskaičius mokesčius ieškovei yra išmokėta. Taigi darytina išvada, kad ieškovei priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas yra pilnai išmokėta, todėl ieškovės ieškinys bei apeliacinis skundas negali būti tenkintini.
50. Atmestini apeliantės (ieškovės) argumentai, kad nėra išsiaiškinta, kas atsakovės įmonėje yra laikoma etatu, kokie buvo ieškovės sukauptų atostogų likučiai abiejų pareigybių atveju, koks buvo tų atostoginių skaičiavimas, taip pat kokia yra vidinė atsakovės įmonės suminė darbo laiko apskaitos skaičiavimo tvarka. Kaip matyti iš darbo sutarties, joje nurodoma, kad ieškovės darbo 1 etatu buvo laikomos 38 val. per savaitę, atostogų likučiai nustatyti iš darbdavio paskaičiavimo, nustatyta, kad ieškovė atleidžiant iš darbo turi 55,32 d.d. atostogų likutį, buvo pateiktas atostoginių skaičiavimas, suminė darbo laiko apskaitos tvarka matyti iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Taigi šie argumentai yra nepagrįsti. Dėl kitų abiejų šalių apeliacinių skundų argumentų atostogų, vidutinio darbo užmokesčio bei atostoginių paskaičiavimo, apeliacinės instancijos teismas pasisakė nagrinėdamas šiuos klausimus nutarties 21, 26,27, 28, 30-46 punktuose.
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl pirmos instancijos teismo klaidingo paskaičiavimo ir nepagrįstai mažinto atostogų dienų skaičiaus 0,1 buvo neteisingai paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl atsižvelgiant į nutarties 38, 39, 40, 41, 46, punktuose atliktus skaičiavimus, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas.
52. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas dėl mokėtinų lėšų, nors ir kitokias teismo skaičiavimais, todėl tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors iš dalies ir teisingai nustatė faktines aplinkybes dėl atostogų skaičiavimo pagrindinio ir papildomo darbo prasme, teisingai taikė teismų praktiką šioje dalyje, tačiau iš dalies netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius darbo laiko, atostogų, kompensacijos, atostogų dienų skaičiavimą (Darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496), todėl atliko netinkamus skaičiavimus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Atsakovė pirmos instancijos teisme patyrė 1754,50 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais (mokėjimų pavedimais ir sąskaitomis), jų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėdama žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl tenkinus jos apeliacinį skundą šios bylinėjimosi išlaidos jai priteistinos iš ieškovė (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RK Medicus“, juridinio asmens kodas 132833122, 1754,50 Eur (tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus, 6 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme bei 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė