Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-497/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42778-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2020 m. kovo 24 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,  

dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. N. ir jo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,  

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK)  2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi D. N. atžvilgiu nutraukta. D. N. laiduotoja paskirta G. N., nustatytas vienerių metų laidavimo terminas  

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. N. paskirta  baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 mėnesių sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu D. N. vienerius metus uždrausta vairuoti transporto priemones. 

D. N. paskirtas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas panaikintas ir automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti D. N..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, 

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       D. N. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau, negu 1,51 promilės neblaivumas. 2019 m. spalio 7 d., apie 1.04 val., Vilniaus r., Dūkštų sen., kelio Dūkštos-Paąžuoliai 5,7 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore 1,61 prom. etilo alkoholio. Šiais veiksmais D. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį dalyje, kurioje nuspręsta netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo ir vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti D. N. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2.1       prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas vairuoti kelių transporto priemones ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos, kadangi teismas D. N. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, todėl D. N. nepatyrė iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, tai yra jam nebuvo skirta bausmė ir jis neturi teistumo.

2.2       Draudimas vairuoti kelių transporto priemones, D. N. paskirtas 1 (vieneriems) metams, nors baudžiamasis įstatymas numato terminą nuo 1 iki 5 metų. Į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą buvo paskirta 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka, nors baudžiamasis įstatymas numato nuo 5 MGL iki 125 MGL. Taip pat teismas nepaskyrė užstato laidavimo laikotarpiui. Šios dvi paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu iš esmės atitinka administracinio nusižengimo pasekmes ir šioje konkrečioje situacijoje nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

2.3       Skunde pažymima, kad D. N. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, 13 metų dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis visas vairuotojo kategorijas, išskyrus „A“ kategoriją, jis neabejotinai žinojo, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jo pasekmes ir norėjo taip elgtis. Neskaitant to, jis neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,61 prom. neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra proporcingos priemonės padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos specialiosios prevencijos prasme.

2.4       Visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad automobilio konfiskavimas jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Priešingai, šioje situacijoje visuomenės ir D. N. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota transporto priemonė - nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui. Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje yra pasisakyta kad baudžiamojo poveikio priemonės (draudimas naudotis specialiąja teise - teise vairuoti kelių transporto priemones ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencijos tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-77-648/2019).

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, atleistas nuo atsakomybės D. N. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti. 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

3.       Apeliaciniu skundu keliamas tik BK 72 straipsnio nuostatų D. N. netaikymo, tai yra automobilio konfiskavimo klausimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 320 straipsnio 3 dalimi , apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek kiek to prašoma apeliaciniame skunde , tačiau bylos nagrinėjimo metu nustačius esminius BPK pažeidimus teismas, nepaisant ar dėl to yra gautas skundas, patikrina ar tai neturėjo neigiamos įtakos asmeniui, kurio byla yra nagrinėjama.

4.       Teisėjų kolegija susipažinusi su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, išanalizavusi skundo argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai D. N. netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir nekonfiskavo jam priklausančios transporto priemonės, taip pat kolegija sprendžia, kad D. N. nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

5.       Teismas savo sprendimą netaikyti D. N. automobilio konfiskacijos  grindė tuo, kad atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, D. N. asmenybę, jo šeimines aplinkybes, tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir teisės vairuoti atėmimas yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o turto konfiskacija, nagrinėjamu atveju, būtų neproporcinga priemonė. Kolegija su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis nesutinka.   

6.       Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, taip pat ir turto konfiskavimo klausimas, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). D. N. skundžiamu nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismas pasisakė, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, asmuo išvengia teistumo ir nepatiria kitų suvaržymų, dėl ko D. N. turi būti paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas pagrįstai skyrė D. N. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau nepagrįstai nutarė netaikyti automobilio konfiskacijos ir netinkamai parinko antrą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

7.       BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. N. ir yra  BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonė BK 72 straipsnio prasme. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 2811 straipsnio 1 dalyje, automobilio konfiskavimas yra privalomas. Teismas neskirti privalomo transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

8.       Pirmos instancijos teismas spręsdamas, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga argumentavo tai tuo, kad D. N. paskyrus dvi baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti atėmimą ir įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą D. N. patirs tiek turtinio pobūdžio, tiek ir su specialios teisės atėmimu susijusius suvaržymus, taip pat teismas netaikydamas konfiskavimo atsižvelgė į asmenybę, šeiminę bei turtinę padėtį, nustatytą lengvinančią aplinkybę. Šios teismo išvardintos aplinkybės turi reikšmę sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau remiantis šiomis aplinkybėmis, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimą akivaizdžiai neproporcingu ir neteisingu, teismas netinkamai grindė sprendimą nekonfiskuoti D. N. priklausančios transporto priemonės. 

9.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje teigiama, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio reikalavimus į nuosavybę nukreiptos priemonės turi išlaikyti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Proporcingumas – tai sąžiningas balansas tarp visuomenės intereso tenkinimo poreikio ir asmens pamatinių teisių apsaugos. Šis balansas būtų pažeistas, jei asmeniui tenkanti našta būtų „išskirtinė ir perteklinė“. Taip pat Konstitucinis Teismas ir, juo remdamasis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turtinio pobūdžio priemonių taikymo baudžiamosiose bylose yra pabrėžę, kad asmens nuosavybės apsaugos principas reikalauja, kad ribojant asmens nuosavybę turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Nustatyta baudžiamąja atsakomybe už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės.

10.       Prokuroras skunde teisingai pažymėjo, kad D. N. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, 13 metų dirbantis tolimų reisų vairuotoju, neabejotinai žinojo, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, taigi jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir  galimas jo pasekmes. Vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas 1,61 promilės neblaivumo laipsnis jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nors jokios pasekmės nekilo, vairuodamas neblaivus jis kėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai ir net gyvybei. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Sutiktina ir su skundo argumentais, kad D. N. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą be užstato ir paskyrus 1 metams teisių atėmimą ir tik 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nu nusikaltimų asmenų fondą D. N. elgesys, kvalifikuotas kaip nusikalstama veika, iš esmės kaltininkui sukeltų tik už administracinio nusižengimo padarymą numatytas pasėkmes.

11.       Apibendrinant kolegija  daro išvadą, kad D. N., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai vertino, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltinamajai būtų neproporcingas ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir D. N. priklausantis  automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

12.       Kaip jau minėta, kolegija nustatė, kad D. N. nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl ši poveikio priemonė naikintina. Pirmosios instancijos teismo paskirtoji įmoka į nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, šiuo atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau kolegijos manymu, tenkinant prokuroro skundą ir skiriant D. N. turto konfiskaciją , dar vienos turtinės baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo būtų per griežtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apylinkės teismo sprendimas dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, naikintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi ,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7 – ojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų  2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK97 straipsnio 2 dalies 7 punktu,  72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti D. N. priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. , (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Panaikinti D. N. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę –10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                Aušra Bielskė

                                                                        Audrius Cininas 

Darius Pranka