VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

            Pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiais nuo 2011-02-03 iki 2011-10-04 ir nuo 2012 m. vasario iki 2012-07-04 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurios neatitiko nustatyto ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Dėl to pareiškėjui buvo apribota judėjimo laisvė, jis turėjo gulėti arba sėdėti. Teigė, kad tualetai buvo įrengti toje pačioje patalpoje. Atliekant gamtinius reikalus buvo stebimas kameroje laikomų asmenų bei administracijos pareigūnų. Kamerų per langus negalėjo vėdinti. Kamerose buvo drėgna, laikėsi nemalonus kvapas. Pažymėjo, kad kamerose  nebuvo šilto vandens ir jokių galimybių išsiskalbti drabužių. Netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas. Pareiškėjo teigimu, jis dėl tokių laikymo sąlygų patyrė nepatogumus, diskomfortą, neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Pareiškėjui apie posėdį pranešta tinkamai. Jis prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 2). Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.         

              Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–15).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K nuo 2011-02-02 iki 2011-10-04 bei nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2012-07-04, o skundą teismui pateikė 2015-10-15, t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.  

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2011-05-11 ir tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K nepažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui reikalavimo. Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys ir šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų.

             Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių  bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų  nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 str. bei Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. reikalavimų. Nurodė, kad kamerų remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes. Nurodė, kad kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose yra įrengti radijo taškai, kuriuo patys nuteistieji gadina. Suteikiama galimybė išsiskalbti drabužius, aprūpinami švaria patalyne. Kameros vėdinamos natūraliai per langus.

            Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K

Pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Todėl, atsakovo nuomone, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

            Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka atsakovo atstovui nedalyvaujant.

              Skundas netenkinamas.

Pareiškėjas teigia, kad jis Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2011-10-04 bei nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2012-07-04, dėl kurių, jo vertinimu, kilo žala. Vertinama, ar pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas.

Pareiškėjas 2015-10-12 kreipėsi į teismą su skundu (išsiuntė paštu, b. l. 4) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).

Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K prašo pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą taikyti ieškinio senatį.

Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą, atsiradusią laikotarpiu nuo 2011-02-02 iki 2011-10-04 bei nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2012-07-04, o skundą teismui išsiuntė 2015-10-12 (b. l. 4). Lukiškių TI-K prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

Teismo vertinimu, pareiškėjas tuo metu, kai buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, galėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, todėl tuo metu, kai pažeidimai realiai pasireiškė, jis galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Be to, skunde nenurodė jokių aplinkybių, kodėl tik 2015-10-12 išsiuntė skundą teismui.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, teismas ex officio nenustatė pagrindo jį atnaujinti, o atsakovas prašo taikyti senatį, todėl reikalavimui priteisti žalą laikotarpiu nuo 2011-02-03 iki 2011-10-04 bei nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2012-07-04, taikytina ieškinio senatis. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2015-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2066-662/2015).

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kad ir kitu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis laikymo sąlygomis. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateikta informacija. Pareiškėjas šių duomenų neginčijo. Taikant ieškinio senatį, byloje iš esmės nevertinami pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127–129 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

                            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                                                   Jolanta Malijauskienė