Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-654/2020

Proceso Nr. 1-01-1-11405-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.2; 2.4.6.5.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,

išteisintajam A. M. ir jo gynėjui advokatui Andriejui Melkovui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės V. Dautartienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas A. M. skirtas 3 000 Eur užstatas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Bylos esmė

1.       A. M. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė tris šaunamuosius ginklus, o būtent: jis iki 2019 m. balandžio 19 d., (duomenys neskelbtini) name, laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą EKOL &VOLTRAN, mod. 2005 Aras Magnum, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle, pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletą MASER Mod. 1914, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 7,65 Browling šoviniais, kariame yra neperdirbta pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir kuris gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį UMAREX PYTHON, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – būgnelis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir kuris gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle, kai 2019 m. balandžio 19 d., apie 09.37 val., atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šiuos ginklus. 

2.       Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog A. M. kratos metu rastus ginklus įsigijo kaip dekoracijas, šie ginklai buvo neveikiantys, o pakeitimai (dalių užvirinimas, pragręžimas) buvo gerai matomi, todėl A. M. galėjo susidaryti nuomonė, kad šie ginklai nepavojingi ir galimai jis juos laikė teisėtai. Teismas konstatavo, kad A. M. veiksmai nesudaro jam inkriminuoto sunkaus, itin pavojingo visuomenės saugumui nusikaltimo sudėties, nes jo veiksmuose nėra būtinojo BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Apygardos teismas A. M. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

II.                      Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

3.       Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendį bei priimti naują nuosprendį, kuriuo A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje ir už šios nusikalstamos veikos padarymą skirti jam 4 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

3.1.       Skunde prokurorė nurodė, kad apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nuosprendžiu konstatuota, kad kratos metu paimtos trys pagrindinės ginklų dalys yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai ir yra BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas. A. M. jomis disponavo neturėdamas leidimo. Teismas nepagrįstai kritiškai nevertino išteisintojo A. M. parodymų, nevertino eksperto paaiškinimų, vertindamas A. M. veiksmus neanalizavo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei jį charakterizuojančių duomenų, todėl neįvertino įrodymų viseto, dėl to padarė prieštaringas ir baudžiamosios bylos duomenimis nepagrįstas išvadas, kurios lėmė neteisėto sprendimo priėmimą 

3.2.       Teismas nepagrįstai nenustatė, kad A. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos duomenys paneigia teismo išvadas, kad išteisintasis nesiekė pažeisti nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, objekto – sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Grėsmė šiam teisiniam gėriui siejama ne tik su neteisėtu paties ginklo laikymu, tačiau ir su neteisėta (neįmanoma nustatyti) šių ginklų apyvarta, kadangi visuomenės saugumui užtikrinti yra reikalinga valstybinė tokių ginklų ir jų pagrindinių dalių kontrolė, kuri, esant šiai nusikalstamai veikai, negalima. A. M. veikos pavojingumas bei grėsmės BK 253 straipsnio 2 dalyje saugomam objektui – visuomenės saugumui – sukėlimas sietinas su tuo, kad be valstybės institucijų žinios apyvartoje buvo 3 netinkamų šaudyti šaunamųjų ginklų pagrindinės dalys, kurias perdėjus į kitus tos pačios rūšies, modelio ir kalibro ginklus (jų rėmus), tokie ginklai būtų tinkami naudoti, o galimybė nustatyti, kam priklauso toks ginklas, kas juo pasinaudojo ar galėtų pasinaudoti, eliminuojama. Būtent dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.

3.3.       Specialistas A. O. ginklų apžiūros metu pateikė išvadą, kad jo ištirtų ginklų pagrindinės dalys (du užraktai ir būgnelis) yra tinkamos naudoti kitame to paties modelio ginkle ir nebuvo perdirbtos. Priešingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, vien tai, kad nenustatyti A. M. ketinimai šiuos ginklus naudoti nusikalstamiems tikslams, nepašalina grėsmės šio nusikaltimo objektui. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad anksčiau šie ginklai galėjo būti laikomi A. M. motinos namuose, vėliau jie pergabenti į A. M. gyvenamosios vietos garažą, kuriame buvo rasti. Ginklai buvo atviroje vietoje, juos galėjo matyti asmenys, buvę garaže, taigi grėsmė įgyti ginklus kitiems asmenims, taip pat liko galimybė pačiam A. M. perdėti veikiančias pagrindines ginklo dalis į kitą ginklą. Kadangi didelę laiko dalį išteisintasis praleidžia Norvegijoje, tai šių ginklų (jų pagrindinių dalių) laikymo Lietuvoje aplinkybių apskritai negalėjo nei žinoti, nei kontroliuoti.

3.4.       Išvadą, jog A. M. žinojo apie tai, kad inkriminuotus ginklus (jų pagrindines dalis) laiko neteisėtai ir norėjo taip veikti, patvirtina baudžiamosios bylos duomenys. Priešingai nei konstatavo teismas, byloje yra pakankamai duomenų, kad A. M. išmanė ginklus, žinojo jų pagrindines dalis, ginklų reglamentavimo nuostatas, įstatymų pasikeitimus, be to, pats savarankiškai perdirbinėdavo ginklus. A. M. dar 1999 metais buvo teistas už neteisėtą šovinių laikymą, todėl jau tuomet jis domėjosi balistika. Kita vertus jis nepaisė nuostatų dėl teisėto šaudmenų laikymo. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad A. M. domisi istorine karo amunicija, ieško tokių daiktų Norvegijoje ir Lietuvoje, yra įsigijęs ginklų ir šaudmenų įvairiuose sendaikčių turguose. A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad žinojo, jog pasikeitė įstatymo nuostatos dėl ginklų, kuriems reikalingas leidimas, jog tokiais atvejais reikia leidimo, ruošėsi susitvarkyti dokumentus dėl turimų ginklų teisėto laikymo. Taigi, paties A. M. parodymais nustatyta, kad jis suprato, jog ginklus (jų pagrindines dalis) laiko neteisėtai. Išvadą, kad A. M. turėjo pakankamai žinių apie balistiką, jog suprastų, kad ginklai yra laikomi neteisėtai, pagrindžia ir pastarojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. A. M. parodė, kad pats yra perdirbinėjęs ginklus ir jų dalis – spynas, daužiklius. Šie jo parodymai patvirtinta, kad A. M. domėjosi, kad tam tikros būklės ginklai Norvegijoje yra leidžiami laikyti nereikalaujant leidimų, tačiau suprato (žinojo) ir tai, kad norint tokius ginklus pervežti į Lietuvos Respubliką, konkrečios ginklų sudedamos dalys turi būti deaktyvuotos. Šiais parodymais akivaizdžiai paneigiama išteisintojo teisminio nagrinėjimo metu iškelta versija, kad jis nesuprato, jog ginklų užraktus ir spynas galima panaudoti kitame ginkle, taip pat galvojo, jog jei nesinaudoji ir nesiruoši ginklo parduoti, tai leidimo ginklui nereikia.

3.5.       Prokurorė mano, kad priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, A. M. žinojo, jog sugalvojus panaudoti pagrindines ginklo dalis kitame ginkle, toks ginklas būtų tinkamas šaudyti, mokėjo ir galėjo šias pagrindines ginklo dalis panaudoti kitame ginkle. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad įvertinęs, jog ginklas, kurio pagrindinės dalys yra tinkamos naudoti, A. M. tyčia pasirinko tokio ginklo dalių nedeaktyvuoti, siekdamas išsaugoti kuo didesnę tokio ginklo vertę. Vien aplinkybės, jog rasti trys ginklai (su tinkamomis naudoti pagrindinėmis dalimis) buvo laikomi kolekcionavimo tikslais ir netinkami šaudyti, nepaneigia išteisintojo tiesioginės tyčios tokius ginklus (jų pagrindines dalis) laikyti. Aplinkybės apie tai, kad nebuvo tikslo šiuos ginklus panaudoti šaudymo ar kitais neteisėtais tikslais ir šios veikos padarymas šiuo atveju konkrečių pavojingų padarinių nesukėlė, gali būti vertinamos sprendžiant dėl bausmės skyrimo, jos individualizavimo, tačiau ne dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. M. gynėjas advokatas A. Melkovas prašo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

4.1.       Advokatas nurodė, kad valstybinio kaltintojo suformuluotas kaltinimas iškreipia faktines bylos aplinkybes, o tai svarbu vertinant veikos pavojingumą. Veikos pavojingumui turi įtakos aplinkybės, ką iš tiesų laikė A. M. (ne ginklus, o jų dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šiuo atveju nebuvo tyčios, kadangi ginklų dalis įsigijusiam A. M. tiek pardavėjo buvo pasakyta, tiek akivaizdžiai buvo matoma, kad įsigyti objektai (ginklai su sugadintomis dalimis) pagal savo paskirtį nėra pavojingi. Juos įsigyjant net veikiančius, pagal to meto teisės aktus, nereikėjo jokio leidimo. Be to, A. M. veika be formalaus atitikimo įstatymo dispozicijai, remiantis kasacinio teismo praktika, pripažintina mažareikšme.

4.2.       Atsiliepime taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes ikiteisminio tyrimo teisėjui sankcionuojant kratą tebuvo pateikti šie bylos dokumentai: tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tarnybinis pranešimas dėl kratų sankcionavimo, prokurorės prašymas atlikti kratą. Byloje nebuvo liudytojų parodymų ar slapta fiksuotų duomenų, neišslaptinta ir teismui nepateikta kriminalinės žvalgybos medžiaga. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjas paskyrė atlikti kratą neturėdamas jokių objektyvių duomenų ir remdamasis tik tarnybiniu pranešimu.

5.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.       Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. M. buvo išteisintas, nes teismas nenustatė jo veiksmuose BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Teismas motyvavo, kad kratos metu surasto dujinio pistoleto ,,EKOL&VOLTRAN” kanalas užvirintas, šovinio lizdo kairėje pusėje yra trys 5,5 mm skersmens įgręžimai, skiltuvas pašalintas, pistoletas „MASER“ yra paveiktas korozijos, vamzdžio kanalas užvirintas, šovinio lizdo apatinėje dalyje yra 6,0 mm skersmens įgręžimas, skiltuvo daužiklis nupjautas, o dujinio revolverio „UMAREX PYTHON“ vamzdžio kanalas yra suvirintas ir tokie pakeitimai ginkluose išteisintajam buvo gerai matomi, todėl jam, kaip neturinčiam specialių žinių balistikoje, pagrįstai galėjo susidaryti nuomonė dėl šių ginklų nepavojingumo ir galimai teisėto laikymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

7.       BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, ir norint taip veikti. Formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju tiesioginei tyčiai yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas taip veikti. Pirmasis požymis, apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties objektyviaisiais požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas.??? Šioje byloje apie A. M. tiesioginę tyčią galima spręsti iš jo parodymų pirmosios instancijos teisme, jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir ankstesnių jo teistumų.

8.       Apklaustas teisiamojo posėdžio metu A. M. nurodė, kad dėl leidimo ginklams reikalingumo jis žinojo, o nesikreipė dėl savo aplaidumo. Jis domėjosi dėl leidimo ginklams. Leidimus išrašydavo, kai ginklus pardavinėjo, bet jis pats nepardavinėjo ginklų. Jis manė, kad kažkada pasidarys leidimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju A. M. paaiškino, kad du pistoletus įsigijo kai jiems nereikėjo leidimo, galimai prieš 20 metų. Du šautuvus pirko Norvegijoje turgelyje prieš 6-7 metus. Norvegijoje galima tokius šautuvus laikyti, jie buvo minimaliai deaktyvuoti, tačiau prieš vežant į Lietuvą jis juos pats papildomai deaktyvavo – pjaustė spynas, išpjovė dideles skyles vamzdžiuose, nupjovė daužiklių mechanizmus. Dalį rastų daiktų deaktyvavo pats. A. M. teisme duoti parodymai visų pirma rodo, kad jis žinojo apie ginklams laikyti reikalingą leidimą, tačiau sąmoningai dėl jo nesikreipė. Nelogiški ir teisės aktų reikalavimais nepagrįsti A. M. parodymai, kad jis galvojo, jog leidimo reikia tik ginklui parduoti, nes pavojų kelia ne tik ginklų pardavimas, bet ir bet kokie kiti veiksmai. Be to, A. M. parodymai ir jo namuose rasta ginklų kolekcija rodo jo domėjimąsi ginklais ir geras žinias balistikoje, kas reiškia, kad jis suprato ginklų paskirtį, reikšmę ir jų pavojingumą. Iš to, kad ginklai buvo deaktyvuoti, jis suprato, kad pavojingi gali būti ne tik ginklai, bet ir jų dalys. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino, kad dalį ginklų jis deaktyvavo pats, o be specialių žinių negalima žinoti, nei kokias dalis, nei kokiu būdu ar kokia apimtimi reikia deaktyvuoti, kad jie taptų nepavojingi ir jiems nebūtų reikalingas leidimas. Jis ėmėsi priemonių padaryti ginklus ir jų dalis netinkamais naudoti, tačiau jo atliktų veiksmų tam nepakako. A. M. ilgalaikį domėjimąsi ginklais rodo ir ankstesnis jo teistumas, kuomet jau 1999 metais jis buvo teistas už neteisėtą šaudmenų laikymą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. M. neturi specialių žinių balistikoje, tačiau padaręs tokią išvadą teismas nemotyvavo, kaip vertina paties A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, kad tokių žinių jis turi, jo ankstesnį teistumą. Šie motyvai patvirtina, kad A. M. suvokė, kad laikant jo turimus ginklus (jų veikiančios dalys priskiriamos ginklams), reikalingas leidimas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų leidimams gauti ir norėjo laikyti ginklus (jų veikiančias dalis priskiriamas ginklams) neturėdamas leidimo, o tai rodo jo tiesioginę tyčią.

9.       Nors BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalauja padarinių atsiradimo, tačiau kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiamos baudžiamaisiais įstatymais saugomos visuomeninės vertybės, taigi ir neteisėtu ginklų laikymu pažeidžiamas saugomas teisinis gėris – visuomenės saugumas. Veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais sprendžiamas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į visuomenės saugumą, ar dėl tokios veikos kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Prokuratūros skundo argumentai, kad A. M. žinojo, jog pastarajam sugalvojus panaudoti pagrindines ginklo dalis kitame ginkle, toks ginklas būtų tinkamas šaudyti, mokėjo ir galėjo šias pagrindines ginklo dalis panaudoti kitame ginkle ir tyčia pasirinko tokio ginklo dalių nedeaktyvuoti, siekdamas išsaugoti kuo didesnę tokio ginklo vertę, yra paremtos prielaidomis. Byloje nėra duomenų, kad A. M. savo veiksmais siekė sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Jo namuose rasti ginklai nebuvo slepiami, jie nebuvo išardyti, o nedeaktyvuotos ginklų dalys buvo rastos sukomplektuotos perdarytuose ir neveikiančiuose ginkluose, o ne atskirai nuo jų. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. bandė šiuos ginklus (jų veikiančiomis dalimis) realizuoti ar turėjo tikslą juos perdaryti į veikiančius. Tačiau grėsmė šiam teisiniam gėriui (visuomenės saugumui) siejama ne tik su neteisėtu paties ginklo laikymu pas patį asmenį, bet ir su galimybe tokioms dalims patekti kitiems žmonėms, ieškantiems ginklų dalių neveikiančiam ginklui ar norinčiam surinkti ginklą iš dalių ir panaudoti. Pavojų kelia neteisėta (neįmanoma nustatyti) ginklų apyvarta, visuomenės saugumui užtikrinti yra reikalinga valstybinė tokių ginklų ir jų pagrindinių dalių kontrolė. Nors nagrinėjamu atveju A. M. savo veiksmais nesiekė sukelti grėsmės visuomenės saugumui, tačiau ginklų apyvartos užtikrinimas ir ginklų pagrindinių dalių kontrolė dėl A. M. neveikimo (leidimo ginklams neturėjimo ir neatliktos tinkamos šių daiktų registracijos) buvo pažeista, o tuo pačiu sukelta rizika visuomenės saugumui.

10.       Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje formaliai nustatyti visi veikos būtinieji požymiai. Nustatytas nusikalstamos veikos objektas – pažeista ginklų ir pagrindinių jų dalių kontrolė ir taip sukelta rizika visuomenės saugumui. Nustatytas nusikaltimo dalykas – A. M. namuose laikė tris neveikiančius ginklus, kuriuose buvo neperdirbtos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys (C kategorijos pistoleto užraktas, B kategorijos pistoleto užraktas ir C kategorijos revolverio būgnelis), kurios priskiriamos šaunamiesiems ginklams ir gali būti panaudoti kitame tokio paties modelio ginkle. Nustatyti A. M. veiksmai – neteisėtas trijų ginklų veikiančių dalių laikymas, kai šių ginklų dalių radimo momentu A. M. neturėjo įstatymo nustatyta tvarka išduotų leidimų šiems neveikiantiems, tačiau iki galo tinkamai nedeaktyvuotiems, ginklams. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir subjektyvųjį nusikalstamo veikos požymį – veikos padarymą veikiant tiesiogine tyčia. A. M. suvokė, kad neturėdamas leidimo laiko tris šaunamuosius ginklus, kuriuose yra tinkamos naudoti pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys ir norėjo taip veikti.  A. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ir teismo posėdžio metu išteisintojo gynėjas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju aktualus veikos mažareikšmiškumo klausimas, kuomet veika nebuvo tokia pavojinga, kad už tai asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pagal BK 37 straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) yra nustatyti tik formaliai. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Visgi, teismų praktikoje aiškinant BK 37 straipsnio taikymo atvejus, pasisakyta, kad šis straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K-230-697/2017, Nr. 2K-86-628/2020). Šiuo atveju A. M. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir atitinką sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taigi šiuo atveju BK 37 straipsnio nuostatų taikyti nėra pagrindo. Nors atsiliepime ir teismo posėdyje gynyba nurodė kasacinio teismo nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-186-689/2020), kuriose nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais buvo pripažintos mažareikšmėmis, tačiau šios bylos nėra tapačios nagrinėjamai situacijai. Minėtose bylose kaltininkams buvo inkriminuojama BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika ir dėl nedidelio veikos pavojingumo asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, o nagrinėjamu atveju A. M. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Kaip minėta, ši veika priskiriama sunkiems nusikaltimams. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad gynybos nurodomos ir nagrinėjama bylos nėra tapačios, todėl vadovautis jomis apeliacinės instancijos teismas neprivalo.

12.       Apeliacinio proceso metu išteisintojo gynėjas nurodė, kad apklausiamas teisme specialistas neatskleidė, ar stipriai korozijos paveikto ginklo užraktas veiktų jį įdėjus į kitą ginklą, nes tam reikėtų atlikti eksperimentą, o bylos nagrinėjimo metu eksperimentas nebuvo atliktas. Visgi abejoti pistoleto „MASER“ užrakto tinkamumu (panaudoti ant kito ginklo) dėl korozijos poveikio nėra pagrindo. Apklausiamas teisme ekspertas A. O. paaiškino, jog pistoletas „MASER“ buvo paveiktas korozijos, buvo išgraužtos metalo įdubos, tačiau ginklas nebuvo taip stipriai paveiktas, kad specialistas būtų jį įvertinęs kaip visiškai netinkamą naudoti dėl korozijos. Specialistas paaiškino, kad paviršinės ir vidinės metalo išgraužos nelabai įtakoja šūvio atlikimą. Užrakto korozijos poveikis nebuvo toks, kad nebūtų galima jo atgaivinti.

13.       Gynyba atsileipime nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai, nes ikiteisminio tyrimo teisėjui sankcionuojant kratą nebuvo pateikta pakankamai duomenų apie nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju kratos darymo faktinis pagrindas buvo kriminalinės žvalgybos medžiaga, kurios pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau ir atlikta krata. Šie kriminalinės žvalgybos duomenys liko neišslaptinti VPK Specialiajai ekspertų komisijai nusprendus, kad išslaptinus duomenis nebus apsaugoti kriminalinės žvalgybos subjektų teisėti interesai (t. 1, b. l. 7). Teisėjų kolegija nesutinka su gynybos atsiliepime pateiktais argumentais dėl kratos neteisėtumo. Kratos sankcionavimą ir atlikimą reglamentuoja BPK 145 straipsnis, kuriame nurodyta, kad krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma. Ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo sankcionuojant kratą yra garantuoti konstitucinę teisę į asmens būsto neliečiamumą, kad krata nebūtų atliekama nesant tam sąlygų. Atlikdamas savo pareigą ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo įsitikinti, kad yra pagrindas atlikti kratą prokuroro prašomoje patalpoje. Ikiteisminio tyrimo teisėjas dėl to įsitikina peržiūrėdamas prokuroro pateiktą kratos atlikimo būtinumą pagrindžiančią bylos medžiagą. Įstatyme nėra nurodyta, kiek ir kokių duomenų turi pateikti prokuratūra besikreipdama į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu sankcionuoti kratą. Paprastai laikoma, kad jei ikiteisminio tyrimo teisėjas sankcionavo kratą, jis įsitikino tokio veiksmo būtinumu, kol aiškiai argumentais nėra įrodyta priešingai. Advokatas nurodė, kad sankcionuojant kratą ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo pateiktas iki tarnybinis pranešimas, tačiau duomenų kiekis negali įtakoti ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų neteisėtumo. Advokatas atsiliepime nenurodė jokių argumentų, kodėl tarnybinio pranešimo turinys negalėjo lemti sprendimo sankcionuoti kratą, o susipažinusi su tarnybinio pranešimo turinio teisėjų kolegija irgi nenustatė priežasčių, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas kratą sankcionavo neturėdamas tam pagrindo.

14.       Taigi, teisėjų kolegija nustatė, kad A. M., nuo nenustato laiko iki 2019 m. balandžio 19 d., apie 09.37 val., (duomenys neskelbtini) name, laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „EKOL &VOLTRAN“, mod. 2005 Aras Magnum, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle; pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoletą „MASER“ Mod. 1914, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 7,65 Browling šoviniais, kariame yra neperdirbta pagrindinė B kategorijos šaunamojo ginklo dalis – užraktas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir kuris gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle; ir pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „UMAREX PYTHON“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuriame yra neperdirbta pagrindinė C kategorijos šaunamojo ginklo dalis – būgnelis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie šaunamųjų ginklų ir kuris gali būti panaudotas kitame tokio pat modelio ginkle.

15.       BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

16.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta bausmės tikslų – bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo – išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018). Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, Nr. 2K-249-895/2017). Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

17.       Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020).???

18.       A. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo nuo 4 iki 8 metų bausmę, o alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatyta viena A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. M. veikos padarymo metu buvo neteistas, yra vedęs, dirba. Įstatyme nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė už A. M. padarytą nusikaltimą yra 4 metai laisvės atėmimo, tokios bausmės apeliaciniame skunde prašo ir prokuratūra, tačiau teisėjų kolegija mano, kad net ir minimali sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui ir yra per griežta.

19.       Vertinant A. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegijos mano, kad jis yra gerokai mažesnis nei tipinio šios rūšies nusikaltimo pavojingumas. Svarstant, kokie veiksmai gali sukelti atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, turima omenyje veiksmus, kuriais siekiama disponuoti dideliais kiekiais šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogmenų. Tokio tipo nusikalstamos veikos būdingos nusikalstamų susivienijimų veikloje, nusikalstamoms grupuotėms disponuojant ginklais ir keliant pavojų visuomenei, nelegalios ginklų prekybos atvejais ar ruošiantis padaryti nusikaltimą jais pasinaudojant. Tokį argumentą patvirtina ir šio nusikaltimo priskyrimas sunkiems nusikaltimams bei už jo padarymą numatyta griežta nuo 4 iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Nors neteisėtas veikiančių ginklo dalių laikymas irgi yra pavojingas ir visuomenėje nepriimtinas veiksmas, tačiau tokių veiksmų pavojingumas akivaizdžiai yra daug mažesnis nei rūšinis šio nusikaltimo pavojingumas.

20.       Teisingos bausmės parinkimui svarbu ir tai, kad šiuo atveju ginklai buvo įsigyti teisėtai, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui jų (ir jų veikiančių dalių) registracija tapo privaloma. Veikos pavojingumą mažina ir tai, kad patys ginklai buvo neveikiantys ir sugadinti, o veikiančios buvo tik po vieną iš juose esančių jų pagrindinių dalių (užraktai, būgnelis), kurių realus panaudojimas būtų įmanomas tik perdėjus juos į kitus tokius pat veikiančius ginklus, o toks A. M. ketinimas nėra nustatytas. Be to, dvi iš trijų veikiančių ginklo dalių buvo priskiriamos C kategorijos ginklams ir vienas B kategorijos ginklams. Taigi dvi iš trijų ginklų dalių buvo priskiriamos mažesnio pavojingumo ginklų kategorijai. Byloje nėra duomenų, kad A. M. turėjo siekį realizuoti turimas veikiančias ginklų dalis ir panaudoti jas pagal paskirtį, todėl visuomenės saugumas iš esmės buvo pažeistas tik dėl netinkamos ginklų ir jų dalių apyvartos.

21.       Vertinant ar įstatyme numatyta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir kokias pasekmes ji sukels, svarbu, kad A. M. turi šeimą, kuria rūpinasi, taip pat turi darbą, o atliekant ketverių metų laisvės atėmimo bausmę netektų darbo bei prarastų socialinius ryšius. Kolegijos nuomone, tokia padėtis netenkina visuomenės poreikių, nes realia laisvės atėmimo bausme būtų įgyvendintas tik nubaudimo principas. Ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė itin neigiamai paveiktų jo tolimesnes resocializacijos galimybes. Šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne nubaudimo funkcijai. Ketverių metų laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui ir būtų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Kolegijos vertinimu, nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės turėtų priešingą rezultatą ir tokia bausmė A. M. paveiktų labiau neigiamai, nei turėtų teigiamą poveikį ateityje. Teisėjų kolegija mano, kad prieš A. M. vykdytas baudžiamasis procesas ir grėsusi reali laisvės atėmimo bausmė bus A. M. pamoka, paveiks jį ir padės ateityje nedaryti nusikaltimų. Taigi įstatyme numatyta ir prokuratūros prašoma paskirti bausmė A. M. nėra teisinga, o jam turi būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kurios dydis lygus už sunkias nusikalstamas veikas numatytam sankcijos minimumui.

22.       A. M. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė – 3 000 eurų užstatas, kurį 2020 m. vasario 10 d. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo N. M. (t. 2, b. l. 94-95). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė naikintina ir užstatas grąžintinas užstato davėjai – N. M..

23.       BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, kad pas A. M. kratos metu surastuose šaunamuosiuose ginkluose „Mauser“ 1914 7,65 Browning, Nr. (duomenys neskelbtini), „EKOL&VOLTRAN“ 2005 Aras Magnum 9 mm, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „UMAREX PYTHON“ 380 Knall, Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti perdirbimai neatitinka norminių aktų, reglamentuojančių šaunamųjų ginklų deaktyvacijos reikalavimų, dėl ko jie yra uždrausti civilinėje apyvartoje, todėl šie ginklai yra konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti ten pat saugomi ginklai „Mosin Nagant“ 7,62x54 R, Nr. LU4453, „Mosin Nagant“ 7,62x54 R, Nr. (duomenys neskelbtini) be apsodo, „MAUSER“ 98 7,92x57, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 8 mm kulkosvaidžio vamzdis – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. nuosprendį, kuriuo A. M. buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir priimti naują nuosprendį.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi paskirti jam 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. M. skirtą kardomąją priemonę – 3 000 eurų užstatą, užstatą grąžinti užstato davėjai N. M..

Nuosprendžiui įsiteisėjus šaunamuosius ginklus „Mauser“ 1914 7,65 Browning, Nr. (duomenys neskelbtini), „EKOL&VOLTRAN“ 2005 Aras Magnum 9 mm, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „UMAREX PYTHON“ 380 Knall, Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o šaunamuosius ginklus „Mosin Nagant“ 7,62x54 R, Nr. (duomenys neskelbtini), „Mosin Nagant“ 7,62x54 R, Nr. (duomenys neskelbtini) be apsodo, „MAUSER“ 98 7,92x57, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 8 mm kulkosvaidžio vamzdį grąžintini A. M..

Teisėjai                                         Albinas Bielskis

                                        Alenas Piesliakas

                                        Linas Šiukšta