(S)

V I L N I A U S  M I E S T O  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Renatai Vanagienei,

dalyvaujant kaltinamajam P. P.,

prokurorui Romualdui Latveliui,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. H. atstovui advokatui Audriui Juozapavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Buvęs M. H. sutuoktinis E. G., veikdamas M. H. vardu, su J. B. sudarė 2006 m. birželio 6 d. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto- J. B. nuosavybės teise priklausančių 8 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)., pirkimo- pardavimo, pagal kurią E. G. kaip dalinį (avansinį) mokėjimą sumokėjo J. B. 370 000 Lt (107 159,41 eurų) M. H. priklausančių pinigų. M. H., neketindama prisiimti sutartyje numatytų įsipareigojimų, 2006 m. birželio 6 d. preliminariąją sutartį nutraukė, su J. B. sudarydama 2008 m. vasario 8 d. susitarimą, pagal kurio 5 punktą J. B. įsipareigojo pardavęs nekilnojamąjį turtą per 2 mėnesius M. H. grąžinti 340 000 Lt (98 470.81 eurų).

2008 m. kovo 12 d. M. H. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su P. P. kaip advokato padėjėju, pagal kurią P. P. įsipareigojo teikti M. H. teisines konsultacijas ir kitokias teisines paslaugas, atstovauti ją teisėsaugos institucijose, teismuose (civilinėse bylose) ir santykiuose su kitais asmenimis.

P. P., piktnaudžiaudamas M. H. pasitikėjimu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą- M. H. priklausančias pinigines lėšas, nuslėpdamas nuo M. H. savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, 2013 m. gegužės mėnesį, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pasiūlė M. H. už jai priklausančias pinigines lėšas išpirkti dalį J. B. priklausančių žemės sklypų P. P. įmonės vardu, M. H. melagingai tvirtindamas, kad jau surado potencialius minėtų žemės sklypų pirkėjus. M. H., būdama suklaidinta, iš jos vardu AB „DnB banke“ atidarytos banko sąskaitos į P. P. vardu AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 29 d. pervedė 58 600 Lt (16 971,73 eurų), 2013 m. birželio 4 d. pervedė 35 200 Lt (10 194,62 eurų), 2013 m. birželio 5 d. pervedė 35 200 Lt (10 194,62 eurų) bei grynais pinigais P. P. perdavė 8 000 Lt (2 316,96 eurų), skirtus žemės sklypų pirkimui, tačiau P. P. už šiuos pinigus J. B. priklausančių žemės sklypų nepirko, dalį šių pinigų- 75 800 Lt (21 953,20 eurų) 2013 m. birželio- lapkričio mėnesiais grąžino M. H., o kitą dalį šių pinigų- 61 200 Lt (17 724,75 eurų) panaudojo savo reikmėms.

P. P., siekdamas negrąžinti M. H. iš jos apgaule įgytų piniginių lėšų- 61 200 Lt (17 724,75 eurų),

baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. vasario 22 d., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino ir atspausdino netikrą dokumentą- Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva 2008 m. vasario 8 d. M. H. ir J. B. sudaryto susitarimo 5 punkte nustatyta atidedamoji sąlyga dėl M. H. sumokėto avanso grąžinimo termino pripažinta niekine (negaliojančia), priteista iš J. B. M. H. naudai 98 470,80 eurų negrąžinto avanso, priteista iš J. B. 5 procentai metinių palūkanų- 34 464,78 eurų, priteista iš J. B. 2 487,69 eurų žyminio mokesčio ir 15,26 eurų teismo išlaidų, po ko sprendimo paskutiniame lape prie užrašo „Teisėjas A. V.“ pasirašė už Vilniaus apygardos teismo teisėją A. V. bei šį netikrą dokumentą 2016 m. vasario 22 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, elektroniniu būdu pateikė M. H.,

baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. liepos 18 d., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino ir atspausdino netikrą dokumentą- Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas, nurodydamas, kad nutartį priėmė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų V. Č., A. P. ir V. V., po ko nutarties paskutiniame lape prie užrašo „Kolegijos pirmininkas ir pranešėjas V. V.“ pasirašė už Lietuvos apeliacinio teismo teisėją V. V. bei šį netikrą dokumentą 2016 m. liepos 18 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, elektroniniu būdu pateikė M. H.,

baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 25 d., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino ir atspausdino netikrą dokumentą- Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva P. P. skundas Vilniaus mokesčių inspekcijai dėl Vilniaus mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo vykdymo patenkintas ir Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigota grąžinti pareiškėjui P. P. 54 738,18 eurų mokesčių permoką bei sumokėti P. P. palūkanas, nurodydamas, kad sprendimą priėmė Vilniaus apygardos administracinio teismo skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų M. B., R. M., R. R.-M., po ko sprendimo paskutiniame lape prie užrašo „Kolegijos pirmininkas ir pranešėjas M. B.“ pasirašė už Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėją M. B. bei šį netikrą dokumentą 2016 m. rugpjūčio 25 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, elektroniniu būdu pateikė M. H.,

baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 12 d., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino ir atspausdino netikrą dokumentą- Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva J. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatenkintas, nurodydamas, kad nutartį priėmė Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. V., po ko nutarties paskutiniame lape prie užrašo „Teisėjas A. V.“ pasirašė už Vilniaus apygardos teismo teisėją A. V. bei šį netikrą dokumentą 2016 m. rugsėjo 12 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, elektroniniu būdu pateikė M. H.,

baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 21 d., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino ir atspausdino netikrą dokumentą- Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini)turi būti vykdytinas, nurodydamas, kad nutartį priėmė Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. V., po ko nutarties lapo apačioje prie užrašo „Teisėjas A. V.“ pasirašė už Vilniaus apygardos teismo teisėją A. V. bei šį netikrą dokumentą 2016 m. rugsėjo 21 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, elektroniniu būdu pateikė M. H.,

baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 27 d., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino ir atspausdino netikrą dokumentą- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva J. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas, nurodydamas, kad nutartį priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Z. M., po ko nutarties paskutiniame lape prie užrašo „Teisėja Z. M.“ nukopijavo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Z. M. parašą bei spaudą su užrašu „Z.M.“ bei šį netikrą dokumentą 2016 m. rugsėjo 27 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, elektroniniu būdu pateikė M. H.,

baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. spalio 6 d., būdamas bute, esančiame V(duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino ir atspausdino 2016 m. spalio 6 d. atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį elektroniniu būdu pateikė M. H., nurodydamas jai pasirašyti šį dokumentą. M. H. pasirašius šį dokumentą, P. P. baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino netikrą Vilniaus miesto apylinkės teismo naudojamą dokumentų registracijai spaudą su užrašu „Vilniaus miesto apylinkės teismas GAUTA“ su data „2016-10-14“ ir registracijos numeriu „10-473“ bei parašu, kurį uždėjo ant 2016 m. spalio 6 d. atskirojo skundo dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) dešinės pusės viršutinės dalies bei šį netikrą dokumentą elektroniniu būdu pateikė M. H.,

baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. spalio 21 d., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino ir atspausdino 2016 m. spalio 21 d. pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismui privataus kaltinimo tvarka, kurį elektroniniu būdu pateikė M. H., nurodydamas jai pasirašyti šį dokumentą. M. H. pasirašius šį dokumentą, P. P. baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino netikrą Vilniaus miesto apylinkės teismo naudojamą dokumentų registracijai spaudą su užrašu „Vilniaus miesto apylinkės teismas GAUTA“ su data „2016-10-26“ ir registracijos numeriu „10-7437“ bei parašu, kurį uždėjo ant 2016 m. spalio 21 d. pareiškimo Vilniaus miesto apylinkės teismui privataus kaltinimo tvarka kairės pusės viršutinės dalies bei šį netikrą dokumentą elektroniniu būdu pateikė M. H.,

baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 23 d., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino ir atspausdino netikrą dokumentą- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, panaikintos, nurodydamas, kad nutartį priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Z. M., po ko, nutarties lapo apačioje prie užrašo „Teisėja Z. M.“ nukopijavo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Z. M. parašą bei spaudą su užrašu „Z. M.“ bei šį netikrą dokumentą 2016 m. lapkričio 23 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, elektroniniu būdu pateikė M. H.,

baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 5 d., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino ir atspausdino 2016 m. gruodžio 5 d. prašymą Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį elektroniniu būdu pateikė M. H., nurodydamas jai pasirašyti šį dokumentą. M. H. pasirašius šį dokumentą, P. P. baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino netikrą Vilniaus rajono apylinkės teismo naudojamą dokumentų registracijai spaudą su užrašu „Vilniaus rajono teismas GAUTA“ su data „2016-12-06“ ir registracijos numeriu „2-4374“ bei parašu, kurį uždėjo ant 2016 m. gruodžio 5 d. prašymo Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) dešinės pusės viršutinės dalies bei šį netikrą dokumentą elektroniniu būdu pateikė M. H.,

baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 23 d., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kompiuterine įranga pagamino ir atspausdino netikrą dokumentą- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, neva Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas, nurodydamas, kad sprendimą priėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. R., A. S. ir R. P., po ko nutarties paskutiniame lape prie užrašo „Kolegijos pirmininkas R. P.“ pasirašė už Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją R. P. bei šį netikrą dokumentą 2016 m. gruodžio 23 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, elektroniniu būdu pateikė M. H..

2. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu P. P. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Su M. H. jis susipažino 2008 metais, juos supažindino antstolis D. Š., į kurį ji kreipėsi dėl tam tikrų paslaugų teikimo. D. Š. jį rekomendavo kaip teisininką (tuo metu jis buvo advokato padėjėjas). Jis atstovavo M. H. teisiniuose santykiuose su buvusiu vyru, kuris jos vardu veikdamas per įgaliojimą paėmė kreditą, kurį panaudojo tiek dalinai M. H. interesais, tiek daugiau savo asmeniniais interesais ir kreditą iššvaistė. Nuo 2008 metų jis teikė M. H. teisines paslaugas tose civilinėse bylose, kuriose ji buvo ieškovė ar atsakovė, taip pat teikė teisines paslaugas jos mamai. Nuo 2008 metų, kai prasidėjo bendradarbiavimas, M. H. niekada nemokėjo už jo teiktas paslaugas, visas išlaidas (žyminiai mokesčiai, išlaidos antstoliams, advokatams) apmokėdavo jis, nes buvo toks susitarimas. „Nordea“ bankas M. H. padavė į teismą dėl 2 000 000 Lt dydžio skolos priteisimo, t. y. dėl tos sumos, kuri buvo paimta jos vardu jos buvusio vyro. M. H. finansinė padėtis buvo labai sunki, taigi tarp jo ir M. H. buvo toks susitarimas, kad jis neims jokių pinigų tol, kol nepagerės jos finansinė padėtis. 2008 metais jis pats buvo skolinęs 30 000 Lt tam, kad „Nordea“ bankui būtų sumokėtos palūkanos ir kad kredito sutartis būtų nenutraukta. Vėliau jis mokėjo žyminius mokesčius, išlaidas už turto vertinimą, išlaidas už turto saugojimą, už jos asmeninio turto draudimą.

2012 metais, kadangi M. H. situacija buvo bloga, vienas iš jos kreditorių- UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukreipė savo išieškojimą į jai priklausantį turtą Norvegijoje, į jai priklausantį darbo užmokestį. Norvegiška antstolių kontora pateikė vykdomąjį dokumentą jos darbovietei. Pasekmės nukeliavo į Norvegiją. Siekdamas, kad ta situacija būtų sukontroliuota, jis asmeniškai pats perėmė M. H. įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteistą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio dydis buvo 180 000 Lt, ir šią skolą jis įsipareigojo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu nuo M. H. problema nukrito, buvo nutrauktas išieškojimas, vykdomas Norvegijoje.

2013 metais jis iš M. H. pasiskolino 137 000 Lt, už kuriuos ketino pirkti J. B. priklausančius žemės sklypus. Minėta suma buvo pervesta į jo vardu atidarytą banko sąskaitą. Skolindamasis pinigus jis neturėjo tikslo nei negrąžinti, nei išvengti prievolės vykdymo. Ginčas su J. B. vyksta ne dėl žemės sklypų, bet dėl skolos. Buvo sutarta, kad jis pirks tuos žemės sklypus (iš pradžių 2008 metais buvo vienas didelis sklypas, vėliau buvo padarytas detalusis planas, J. B. tą sklypą padalino į atskirus sklypelius- 15-20 sklypų. J. B. pardavinėjo tuos sklypus). Jis M. H. pasakė galintis nupirkti tuos sklypus ir uždirbtus pinigus kartu pasidalinti, bet situacija buvo sudėtinga, jis neturėjo galimybės taip padaryti, todėl pinigines lėšas panaudojo savo reikmėms. Po 3-4 mėnesių nuo tada, kai jis pasiskolino minėtus pinigus, jis pradėjo tuos pinigus dalimis grąžinti (po 5 000- 10 000- 15 000 litų). Sumos kaltinamajame akte yra įvardintos teisingai. Galimybė nupirkti sklypus gal ir nedingo, bet kilo teisminis ginčas su J. B. dėl sklypų priteisimo. Buvo tokia mintis, kad jei jis pirks tuos sklypus ir pinigai nukeliaus į J. B. sąskaitą, tuos pinigus bus galima areštuoti pagal M. H. ieškinį, kurį tuo metu buvo galvojama reikšti. Vieną kartą toks ieškinys buvo reiškiamas 2010 metais, bet buvo nesumokėtas žyminis mokestis ar pan., todėl ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Per tą laikotarpį buvo ketinimai reikšti tą ieškinį, galų gale ieškinį pareiškė dabar. Jis nežino, kodėl jis nepirko tų sklypų. Pinigus, kurių jis negrąžino, jis išleido savo asmeniniams poreikiams, kur išleido, jis neprisimena. Visi 137 000 Lt buvo gauti per 2-3 pavedimus per 2 savaites. Šie pinigai buvo panaudoti per 1-2 mėnesius.

Nuo 2013 metų jis nebuvo advokato padėjėju, 2014- 2016 metais tos aplinkybės M. H. buvo žinomos. Iš tos sumos, kurios jis negrąžino, jis turėjo pasirūpinti advokatu, kuris atstovaus M. H. interesus byloje, ir žyminio mokesčio sumokėjimu. 2015 metų pabaigoje- 2016 metais jis turėjo didelių finansinių problemų. Jis ne tik nebenorėjo dirbti, bet ir fiziškai nebegalėjo dirbti ir dėl to, kad paliktų jį ramybėje, jis gamino netikrus procesinius dokumentus. Jis negali paaiškinti, kodėl jis M. H. nepasakė, kad ji kreiptųsi į kitą. 2016 metai jam buvo įtempti, vyko skyrybos. Jis negali logiškai paaiškinti, kodėl taip padarė, kodėl klastojo dokumentus. Tiesiog jis norėjo, kad visi „atsikabintų“. Netiesa, kad rengdamas šiuos dokumentus jis įgijo kažkokias turtines teises. Jis jokio turto, jokios naudos iš to negavo. Teismui yra pateiktas sprendimas už akių, kuriuo iš J. B. yra priteista atitinkama pinigų suma M. H. naudai, todėl kalbėti apie prievolės panaikinimą tais procesiniais sprendimais yra negalima. Jis supranta, kad jis 1,5 metų atėmė teisę M. H. savarankiškai pareikšti tokį ieškinį su kitais teisininkais, su kitais advokatais, bet ta prievolė nebuvo panaikinta. M. H. jis pateikė netikrus procesinius dokumentus, norėdamas ją įtikinti, kad jai yra priteista paskola, ji nesiėmė jokių kitų veiksmų. Jokios prievolės tais procesiniais dokumentais jis nepanaikino. Jis neklastojo dokumentų nei 2010 metais, nei 2011 metais, nei 2013 metais, nei 2015 metais, taip pat jis neėmė iš M. H. jokių pinigų nuo 2013 metų- 2013 metais jis pasiskolino pinigų, kurių dalį grąžino.

2012- 2013 metais jis turėjo bankinių įsipareigojimų, turėjo įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo mokėti po 10 000 Lt/mėn. Galbūt dalis pinigų buvo sumokėta ten. Jis tuo metu gaudavo pajamas. M. H. skolos pati nesumokėjo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą jis perėmė 2012 metais, o ne 2013 metais. 2012 metais M. H. neturėjo tokių galimybių sumokėti skolą, nes dirbo valstybinėje įstaigoje, vėliau- 2013 metais galimybės atsirado dėl pasikeitusio jos statuso ir vyro. 2012 metais M. H. dirbo darbo saugos gydytoja Norvegijoje valstybinėje institucijoje, jos atlyginimas sudarė apie 12 000 kronų, t. y. apie 6 000 Lt. Buvo didelis stresas, kad į valstybinę instituciją atėjo vykdomieji raštai. Jis pats pasisiūlė perimti skolą, M. H. taip elgtis jo neprašė. Jis iš to jokios naudos neturėjo. 2013 metais M. H. skolų iš jo neperėmė, kodėl- jis nežino. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sumokėjęs apie 50 000 Lt. Jo tikslas buvo tiesiog pagelbėti. Jis nežino, ar 2013 metais M. H. turėjo daug pinigų. Jis paprašė paskolinti tokią sumą, ji jam paskolino. Jų susitarimas buvo toks, kad jų atsiskaitymai (jo perimtos skolos, jo mokėti žyminiai mokesčiai) bus vykdomi tik tada, kai M. H. situacija pagerės. Iš M. H. buvo vykdomas išieškojimas „Nordea“ banko naudai, buvo parduodamas jos turtas, buvo parduotas butas Lietuvoje, kuriame gyveno jos mama, areštuotos sąskaitos ir t. t. Jis matė, kokioje sudėtingoje situacijoje yra žmogus. 2011- 2012 metais jo kaip advokato padėjėjo deklaruotos pajamos sudarė virš 300 000 Lt. Jis galėjo padėti ir padėjo. Su juo atsiskaitymas turėjo vykti po visko.

Iniciatorius įtikinti pradėti civilinį procesą dėl J. B. siekiant atgauti M. H. sumokėtą avansą buvo jis- jis įtikino M. H., kad reikia duoti tokį ieškinį. Tai buvo jau nuo 2008 metų. 2008 metais M. H. pasirašė susitarimą (jis šio susitarimo neruošė, M. H. neatstovavo), pagal kurį J. B., matydamas, kad M. H. nėra labai patyrusi kaip teisininkė, esą grąžins M. H. 360 000 Lt avansą tada, kai sklypas, už kurį M. H. mokėjo avansą, bus parduotas už ne mažesnę kaip 6 000 000 Lt sumą, kadangi už tokią sumą M. H. buvo įsipareigojusi pirkti minėtus sklypus, atstovaujama E. G.. Ji apie tuos susitarimus nežinojo. Pagal preliminarią sutartį ji buvo sumokėjusi 360 000 Lt avansą. Pagal tokį susitarimą M. H. niekada nebūtų atgavusi pinigų. Visą laikotarpį buvo svarstomas klausimas nuginčyti tą susitarimo sąlygą. Jie nenuginčijo, nesikreipė į teismą, nes visada buvo problemos su pinigais, problemos su žyminiu mokesčiu. Dalį žyminių mokesčių už M. H. mokėdavo jis, tačiau jis irgi turėjo ribotas galimybes. 2013- 2014 metais iš tos sumos, kurią turėjo grąžinti M. H., jis turėjo sumokėti žyminį mokestį ir pasirūpinti tinkamu M. H. atstovavimu, nes jis negalėjo jos atstovauti. Žyminio mokesčio, kad pradėtų procesą prieš J. B., jis nesumokėjo, nes tuo metu neturėjo pakankamai pinigų. Tuo metu jis mokėjo po 10 000 Lt/mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjo savo komunalinius mokesčius, jam trūko 10 000 Lt sumokėti žyminį mokestį. Tol, kol jo pajamos buvo geros, jis sumokėjo 50 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskui nustojo mokėti. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingas 120 000- 130 000 Lt.

Netikrus dokumentus jis gamino su kompiuteriu. Iš savo turimų dokumentų jis nukopijuodavo ir padarydavo dokumentus. Antspaudus jis darė lygiai tuo pačiu metodu. Kitus antspaudus jis pats nupiešė su kompiuteriu.

Su J. B. jis niekada nebendravo nei telefonu, nei žodžiu, J. B. jis nėra matęs. Dėl sklypų su J. B. susitikęs jis nebuvo. Sklypus jis ketino pirkti- buvo kalbėta apie varžytines. Sklypai nebuvo areštuoti. Buvo idėja, kad jie paduoda ieškinį, prisiteisia pinigus, tada turtas parduodamas iš varžytinių. Dar varžytinių nebuvo. Jis nepaėmė pinigų iš J. B., jis nepanaikino prievolės, jis negavo už kiekvieną dokumentą pinigų iš M. H.. Koks tikslas daryti tokias nesąmones- 2016 metais jis buvo sužlugęs žmogus. Vyko skyrybos, ieškiniai, ikiteisminiai tyrimai, jis neturėjo darbo. Jis visiškai nedirbo, žiūrėdavo pro langą ir galvodavo, gal iššokti jam iš aštunto aukšto, kuriame jis gyveno.

Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino, kad jis panaikino prievolę tam laikotarpiui (nuo 2016 metų vasario mėnesio pabaigos iki 2016 metų gruodžio 30 d.), jis pateikė M. H. netikrus dokumentus, esą atitinkama pinigų suma yra priteista. M. H. galvojo, kad ta pinigų suma yra priteista. Kai paaiškėjo, kad ta suma yra nepriteista, jo pateiktas netikras dokumentas neatėmė teisės iš M. H. kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Yra kreiptasi į teismą ir yra priimtas sprendimas. Nuo 2016 metų iki 2017 metų jis panaikino prievolę, nes žmogus buvo įsitikinęs, kad yra priimtas teismo sprendimas, ji tuo laikotarpiu nesikreipė į teismą, nes galvojo, kad tas sprendimas, kurį jis pateikė, yra tikras. J. B. negali sakyti, kad „tu suklastojai dokumentą ir mano prievolė yra išnykusi“.

Į vekselyje nurodytą sumą- 160 000 eurų įeina J. B. skola su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis nuo susitarimo pasirašymo dienos iki galutinės dienos. Jis išrašė vekselį tam, kad M. H. būtų užtikrinta, kad nėra panaikintos jokios prievolės ir kad skola bus atgauta. Čia ne jo skola. M. H. niekada nesikreipė į antstolį dėl vekselio vykdymo, toks buvo susitarimas. Vekselis buvo garantija, kad J. B. prievolė jo nesąmonėmis nėra panaikinta, jis garantuoja už J. B. prievolę. Jei M. H. būtų perdavusi šį vekselį antstoliui vykdymui, jis tokios sumos nebūtų galėjęs sumokėti. Prieš vekselio išrašymą jis iš M. H. negavo jokių pinigų.

Jis negali pasakyti, kodėl civilinis ieškinys nebuvo paduotas 2012-2013 metais. 2015 metais, kai buvo nuspręsta paduoti tokį ieškinį, jis neturėjo pinigų sumokėti žyminį mokestį (2 500 eurų).

Jo gamintais netikrais dokumentais, nesusijusiais su J. B., jis mulkino M. H., kad jis gaus pinigus ir tuos pinigus grąžins M. H..

Šiuo metu jo turtinė padėtis yra kebli, yra daug vykdomųjų bylų. Ieškinį jis gali sumokėti per 2-3 metus. Dabar jis turi skolų, kurių dydis siekia apie 600 000 eurų- dalis yra kredito, dalis mokesčiams, visas minėtų pinigų panaudojimas- iš vienų jis paėmė, kitiems grąžino. Visos problemos prasidėjo nuo 2014 metų lapkričio mėnesio, kai jis nežinodamas pasiskolino banditiškus pinigus. Jis skolinosi iš žmogaus, kuris nežinojo, kad skolinasi iš primityvaus banditėlio, kuris paskui darydavo psichologinį spaudimą už kiekvieną dieną mokėti po 1 000 Lt, po 500 Lt. Taip jis gyveno iki 2017 metų sausio mėnesio, kuomet pasakė, kad kreipsis į policiją, kad tas šantažas baigtųsi. Šantažas baigėsi. Jis į policiją nesikreipė, bet viską pasakė tyrėjai kitoje byloje. Jo pajamos yra apie 700-800 eurų. Jokio turto jis neturi. Dabar jis gyvena pas draugę.

Dėl susirašinėjime su M. H. minimo ekspertizės kompensavimo jis neprisimena, kas tai galėtų būti. Tai yra tie pinigai, kurie jam buvo pervesti. Dėl susirašinėjime su M. H. minimo sklypo pirkimo- gali būti, kad minimas kito sklypo pirkimas. Dėl susirašinėjime su M. H. minimo pirkėjo avanso- jis nebuvo radęs sklypų pirkėjo. Dėl susirašinėjime su M. H. minimo sklypų pardavimo kainos (115 000 Lt)- kaina nėra reali. Sklypų vertinimo jis nedarė. Dėl susirašinėjime su M. H. minimo žyminio mokesčio (susirašinėjimas 2013 m. kovo 4 d., 3 500 suma, paskirtis- žyminis mokestis) jis negali pasakyti, koks tai žyminis mokestis, su M. H. buvo ir kitų bylų. Dėl susirašinėjime su M. H. minimos D. I.- jis pats sugalvojo tiek D. I., tiek ir D. I. elektroninio pašto adresą. Jis gailisi dėl savo poelgio.

Teisiamojo posėdžio metu P. P., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu P. P. parodė, kad 2004 metais jis pirko butą ir paėmė tam iš AB „SEB banko“ 210 000 Lt dydžio paskolą. Kai kilo nekilnojamojo turto kainos, jo įgyto buto vertė buvo perkainuota ir jis paėmė papildomus kreditus buto remontui. Bankui įsipareigojimų jis neįvykdė, todėl 2014 metais bankas nutraukė kredito sutartį ir pradėjo priverstinį išieškojimą. Butas buvo realizuotas per antstolius. Pardavimo kaina buvo apie 260 000 Lt, kadangi kreditas buvo virš 500 000 Lt, liko įsiskolinimas bankui.

2008 metų pavasarį jis susipažino su M. G.. Su ja jį susipažino, kai jo pažįstamas antstolis rekomendavo jį kaip advokato padėjėją (tuo metu jis dirbo advokato V. P. kontoroje). M. G. kreipėsi į jį. M. G. pasirašė su juo sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, kad jis galėtų atstovauti jos interesus dėl teisinių ginčų su jos buvusiu vyru E. G.. M. G. tuo metu gyveno Norvegijoje, be to, pasak jos, ji neišmanė teisinių reikalų, todėl ir buvo sudaryta sutartis su juo kaip advokato padėjėju. Advokato padėjėju jis buvo nuo 2003 metų iki 2013 m. liepos 11 d., jis išsibraukė iš advokato padėjėjo sąrašų savo noru, pateikęs Lietuvos advokatūrai prašymą, kadangi keičiantis įstatymams reikėjo turėti magistrinį išsilavinimą, o jis neturėjo teisinio magistro laipsnio. 2013 metais M. G. jam jo prašymu į jo vardu atidarytą banko sąskaitą per keturis kartus pervedė apie 130 000 Lt, kadangi jis jai pasiūlė išpirkti jos skolininko J. B. žemės sklypus. Kiek jam pasakojo M., jos vyras E. G. su J. B. pasirašė preliminariąją pirkimo- pardavimo sutartį dėl J. B. priklausančių žemės sklypų ir sumokėjo apie 360 000 litų M. G. priklausančių piniginių lėšų, kurias ji buvo paėmusi kaip paskolą iš banko. Sužinojusi apie tai, M. kreipėsi į teisėsaugą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl E. G. nusikalstamų veikų. Pradėjus ikiteisminį tyrimą M. G. su J. B. pasirašė susitarimą, pagal kurį jis pardavęs savo žemės sklypus grąžins jai E. G. sumokėtus pinigus, kuriuos J. B. gavo sudaręs su E. G. preliminariąją pirkimo- pardavimo sutartį. Jis M. minėjo, kad jos pervestus pinigus panaudos įsigyjant varžytinėse porą J. B. žemės sklypų, kuriuos vėliau parduos ir uždirbs, o uždarbį pasidalins su M.. Taip ji būtų atgavusi savo pinigines lėšas. Daugiau negu pusę sumos jis grąžino M., kadangi nepavyko nupirkti minėtų žemės sklypų. Likusios sumos jis negrąžino, kadangi tuo metu neturėjo. Jis jau smulkmenų neatsimena, tačiau jis su M. bendravo tiek elektroniniu paštu, tiek asmeniškai, kai ji atvažiuodavo į Lietuvą. Jie bendravo dėl E. G. ikiteisminio tyrimo, dėl ginčų su bankais, dėl ginčų su antstoliais, dėl jos problemų, dėl jos mamos problemų. Visus teisinius klausimus M. aptardavo su juo, jis jai teikdavo visokeriopą teisinę informaciją. Jis dalyvavo E. G. atžvilgiu pradėtame ir atliekamame ikiteisminiame tyrime. Tai tęsėsi iki maždaug 2015 metų pabaigos. Kadangi jis nuo 2013 m. liepos 11 d. buvo išbrauktas iš advokatų padėjėjų sąrašų ir negalėjo atstovauti M. G. nei teismuose, nei kitose įstaigose, jis jai paminėjo apie tai, kad jam reikia kreiptis į advokatą, kuriam reikia sumokėti už paslaugas, reikia mokėti teismui žyminį mokestį, kad būtų inicijuota civilinė byla dėl J. B. nevykdomo susitarimo, kurį ji su J. B. pasirašė. Jam M. pasakė, kad jis viską mokėtų iš tų jai negrąžintų pinigų. Jam tuo metu buvo finansiškai sunku, todėl jis M. pasakydavo, kad padavė ieškinį: jis buvo garantuotas, kad gal po savaitės iš tikrųjų paduos ieškinį, tačiau atsiradusios finansinės problemos jam to neleido padaryti, todėl jis pradėjo M. meluoti ir prasidėjus spaudimui iš jos pusės dėl civilinės bylos inicijavimo jis 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, tikslios dienos jis neatsimena, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo kompiuteriu sukūrė Vilniaus apygardos teismo sprendimą neegzistuojančioje civilinėje byloje. Visą sprendimo tekstą jis sugalvojo pats, šį tekstą surašė, internete susirado teisėjų pavardes ir už teisėjus pasirašė. Jis pasirašė ant lapo, tada lapą nufotografavo ir perkėlė į kompiuterį, kur parašą perkėlė ant jo jau paruošto sprendimo. Tada tą sprendimą jis išsiuntė M. G. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). elektroninį paštą. Taip jis sukūrė dar keletą netikrų dokumentų su tikrovės neatitinkančiu tekstu. Kartais jis teisėjų parašus nufotografuodavo iš savo turėtų sprendimų ar nutarčių ir perkeldavo ant jo jau kompiuteryje paruošto teksto. Taip jis laikotarpiu nuo 2016 metų vasario mėnesio iki 2016 metų gruodžio mėnesio sukūrė ir pateikė M. G. tikrovės neatitinkančius dokumentus- Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis ir sprendimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, taip pat sukūrė ir pateikė M. G. elektroniniu paštu atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, pareiškimą privataus kaltinimo tvarka, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jis negali pateikti šių sprendimų, kadangi juos spausdino savo sename nešiojamame kompiuteryje, kuris sugedo ir jis šį kompiuterį išmetė. Teismo civilinių bylų sprendimų ir nutarčių numerius jis sugalvojo pats, kartais susirasdavo internete. Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus rajono apylinkės teismo gaunamų dokumentų registracijos spaudus jis sukūrė pats savo kompiuteriu nuomojame bute, esančiame V. (duomenys neskelbtini), kur tuo laikotarpiu gyveno. Kadangi jis kompiuterio nebeturi, neturi galimybės kompiuterio pateikti. D. I. elektroninio pašto adresą jis irgi sukūrė, kad įtikintų M. G., jog viskas, ką jis jai pateikė, t. y. minėti teismų sprendimai yra teisėti, galiojantys ir vykdomi. Jis sukūrė D. I. elektroninio pašto adresą su domenu (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, kad tokio elektroninio pašto adresas neegzistuoja, teismų domenas yra (duomenys neskelbtini)t. 2016 m. gruodžio 30 d. M. atvyko į Lietuvą, jis susitiko su ja. M. pradėjo reikalauti eiti kartu su ja į Vilniaus apygardos teismą, kur ji galėtų atsiimti jai skirtus pinigus, kuriuos neva jai turėjo persiųsti teismas. Tuomet jis jai prisipažino, kad visi teismų sprendimai, nutartys, pareiškimai yra suklastoti, realiai tokių nėra ir joks civilinis procesas nebuvo vykdomas. Jis jau dabar neatsimena, kas būtent pasiūlė, bet jie su M. nuėjo į (duomenys neskelbtini)biurą pas notarą D. P., A. S. gatvėje, Vilniuje, kur jis M. vardu pasirašė paprastąjį vekselį 160 000 eurų sumai. Pasirašant vekselį jis M. neminėjo, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl sukčiavimo kitų asmenų atžvilgiu, iš kurių jis apgaule įgijo nemažas pinigų sumas, vekselis buvo kaip garantas, kad ji atgaus pinigus iš J. B.. Šiuo metu jis gauna realias pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jam padeda tėvai. Jis pripažįsta, kad iš M. įgijo apie 19 000 eurų ir savo nusikalstamais veiksmais panaikino jos skolininko turtinę prievolę atgauti iš jo apie 99 000 eurų laikotarpiu nuo 2016 metų vasario mėnesio pabaigos iki 2016 m. gruodžio 30 d. Šiuo metu, t. y. po vekselio pasirašymo, kai M. G. sužinojo, kad jis klastojo dokumentus tam, kad ją įtikintų, jog civilinis procesas dėl J. B. vyksta, jai neatimta galimybė kreiptis pačiai į teismą ieškiniui paduoti. Jis klastojo teisminius dokumentus ir spaudus tam, kad panaudojęs suklastotus dokumentus ir spaudus negrąžintų M. iš jos įgytus jai priklausančius pinigus- apie 19 000 eurų. Jis nuoširdžiai gailisi, kad melavo M., įgijo jos pasitikėjimą ir panaudojęs pasyviąją apgaulę bei suklastotus dokumentus ir spaudus, taip pat neinformavęs M. apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jam įteiktą pranešimą apie įtarimą, įgijo jai priklausantį turtą (T. 10, b. l. 12-14, 25).

Ikiteisminio tyrimo metu M. H. parodė, kad 2005-2007 metais ji buvo apgauta savo buvusio sutuoktinio E. G., kuris per šį laikotarpį pasisavino ir iššvaistė jos vardu iš banko ir kitų asmenų gautus pinigus, tuo padarydamas jai labai didelę turtinę žalą- 485 377,63 eurų. E. G. pagal jos jam išduotą įgaliojimą jos vardu paėmė kreditą iš banko projektui vystyti. Jos tikslas prisidėti pinigais buvo tai, kad jis pastatytų jų bendram vaikui namą. Jos vardu E. G. paėmė iš banko 700 000 eurų kreditą, tačiau pinigus panaudojo ne pagal paskirtį. Dėl šių E. G. nusikalstamų veiksmų ji kreipėsi į teisėsaugos institucijas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Dalis E. G. padaryto turto iššvaistymo pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas jos vardu pagal jos suteiktą įgaliojimą, su J. B. sudarė 2006 m. birželio 6 d. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo, kuri buvo surašyta jos vardu pagal jos išduotą įgaliojimą, kurį ji buvo E. G. suteikusi išskirtinai žemės sklypo pirkimui ir namo statymui jų sūnui, tačiau E. G. panaudojo suteiktą įgaliojimą ir apgaule sudarė minėtą sutartį, apie kurią ji nieko nežinojo. Pagal sutartį ją įpareigojo nupirkti iš J. B. nekilnojamąjį turtą- iš viso 8 žemės sklypus, esančius Akmenos k., Trakų r. sav., ir pagal šią sutartį E. G. sumokėjo J. B. kaip avansinį mokėjimą 370 000 Lt (107 159,41 eurų) jai priklausančių pinigų. 2007 metų žiemą sužinojusi apie šią sutartį ir neketindama prisiimti sutartyje numatytų įsipareigojimų, t. y. pirkti nekilnojamojo turto iš J. B., ji 2006 m. birželio 6 d. preliminarią sutartį nutraukė ir tuo tikslu su J. B. sudarė 2008 m. vasario 8 d. susitarimą, pagal kurį J. B. pareikalavo sumokėti 30 000 Lt kaip žalą už sutarties nutraukimą. 2008 m. vasario 8 d. susitarimo 5 punkte nurodyta, kad J. B. įsipareigoja 340 000 Lt (98 470,81 eurų) grąžinti jai per 2 mėnesius po to, kai jis parduos nekilnojamąjį turtą (8 žemės sklypus) bet kokiems tretiesiems asmenims už ne mažesnę nei nurodyta 2006 m. birželio 6 d. preliminarioje sutartyje kainą. Siekdama gauti teisinę pagalbą ir kiek įmanoma minimalizuoti patirtus nuostolius dėl E. G. nusikalstamų veiksmų, ji kreipėsi į advokato V. P. kontorą (filialas Vilniuje). Jai advokatą rekomendavo antstolis, kuris tvarkė jos dokumentus. 2008 m. kovo 12 d. ji sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokato padėjėju P. P., kuris tuo metu dirbo V. P. kontoroje, pagal kurią P. P. įsipareigojo jai teikti teisines konsultacijas ir kitokias teisines paslaugas. Tokiu būdu ji susipažino ir pradėjo bendrauti su P. P., kuris sudarė kompetentingo, veiklaus teisininko įvaizdį ir, teikdamas teisines konsultacijas, siūlė vienokius ar kitokius teisinius sprendimų būdus. Kadangi ji teisinių reikalų neišmano, be to Lietuvoje būdavo retai ir trumpam (tuo metu ir iki šiol nuo 1996 m. jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje), iš esmės visus teisinius klausimus ji buvo pavedusi tvarkyti P. P.. Jis atstovavo ją teisėsaugos institucijose (ikiteisminiame tyrime dėl E. G. nusikalstamų veiksmų), teismuose (civilinėse bylose) irgi dėl E. G. veiksmų ir santykiuose su kitais asmenimis. Tuo metu ji manė, kad P. P. tinkamai atstovauja jos teises ir interesus, todėl jis buvo įgijęs jos pasitikėjimą. Su P. P. ji bendravo telefonu, elektroniniais laiškais, atvažiavusi į Lietuvą bendravo asmeniškai. P. P., be kita ko, apsiėmė tvarkyti teisinius reikalus ir dėl nurodytų sutarčių su J. B., tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, šie teisiniai reikalai buvo tik pretekstas išvilioti iš jos pinigus ir panaikinti J. B. turtinę prievolę. 2008 m. vasario 8 d. susitarimo su J. B. 5 punkto sąlygos įvykdymas buvo susietas su sklypų pardavimu, tačiau 2008-2009 metų finansinės krizės sklypai nebuvo parduoti. J. B. jai paaiškino, kad neva dėl krizės jis negalėjo parduoti minėtų žemės sklypų. Iki 2013 metų J. B. jos neinformavo apie žemės sklypų būklę. Tuo metu paraleliai vyko kiti teisiniai procesai su E. G., kuriuose ją atstovavo P. P.. 2013 metų gegužės mėnesį vieno iš susitikimo metu P. P. ją informavo, kad Lietuvoje ekonominė padėtis vis dar sunki ir žemės sklypai parduodami sunkiai bei pasiūlė išpirkti dalį J. B. žemės sklypų. P. P. jai paaiškino, kad tai optimalus ir greičiausias variantas atgauti savo pinigines lėšas. Jai P. P. kėlė pasitikėjimą, tuo labiau, kad jis tuo metu jau dirbo su įmonių bankrotais ir specializavosi nekilnojamojo turto srityje, labai įtikinamai, kvalifikuotai paaiškino susidariusią situaciją, todėl pagal P. P. planą žemės sklypai, priklausantys J. B., turėjo būti perkami už jos pinigus P. P. įmonės vardu. Tam ji turėjo pervesti į P. P. nurodytą sąskaitą pinigus. Įsigyti sklypai turėjo būti parduoti pirkėjui, kuriuos, pasak P. P., jis jau buvo suradęs. Sutvarkęs visus teisinius dalykus (sutarčių sudarymas, registravimas ir kt.), P. P. turėjo jai grąžinti pinigus- tiek, už kiek jie būtų parduoti, tokiu būdu sumažinant jos patirtus nuostolius dėl E. G. veiksmų iššvaistant jos turtą ir prisidedant prie 2008 m. vasario 8 d. susitarimo 5 punkto sąlygos įvykdymo. P. P. tikinimu turėjo būti perkami 4 sklypai. Kadangi sklypai priklausė J. B. ir jų priverstinį pardavimą vykdė antstolis, todėl už sklypus suma, anot P. P., pervedama ne J. B., o į antstolio depozitinę sąskaitą. P. P. jai paaiškino, kad jis atstovavo jos interesus teismuose, nagrinėjant civilines bylas dėl J. B. skolos jai, kad visi civiliniai sprendimai buvo priimti jos naudai, jis padavė antstoliui išieškojimui. P. P. jai pasakė, kad šiuo metu nėra pelningų pirkėjų, antstolis negali parduoti žemės sklypų, todėl ji pati asmeniškai, pasak jo, negali įsigyti tų žemės sklypų, o P. P. savo įmonės vardu už jos pervestus pinigus nupirks iš antstolio realizuojamus žemės sklypus, perves į antstolio depozitinę sąskaitą jos pervestus pinigus už įgyjamus tuos žemės sklypus, vėliau antstolis jai perves pagal teismo priteistą sumą, o P. P. jau yra suradęs potencialius pirkėjus, kurie nupirks žemės sklypus iš jo įmonės brangiau ir ji atgaus ne tik savo skolą iš J. B., bet ir jos jam pervestus pinigus. Su šiuo P. P. planu ji sutiko, nes jis buvo įgijęs jos pasitikėjimą tvarkydamas kitus teisinius reikalus, be to jis teigė jau turintis pirkėjus ir visas šis procesas truks tik apie mėnesį. Pagal šį planą 2013 metų gegužės- birželio mėnesiais per keturis kartus ji pervedė P. P. 137 000 Lt (129 000 Lt už sklypus ir 8 000 Lt už ekspertizę, pasak P. P., reikalingą parduoti sklypams), tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, P. P. jokių sklypų neketino pirkti ir nepirko, tokiu būdu apgaule iš jos įgijo 137 000 Lt. Dalį šių pinigų- 75 800 Lt, P. P. 2013 metų birželio- lapkričio mėnesiais jai grąžino. Tokiu būdu P. P. įgijo dar didesnį jos pasitikėjimą, ji pradėjo manyti, kad viskas pavyko ir jai bus sugrąžintos jos piniginės lėšos, tačiau likusios dalies- 61 200 Lt P. P. jai negrąžino, tokiu būdu apgaule jai padarė 61 200 Lt (17 725 eurų) turtinę žalą. Prieš tai jai P. P. sakė, kad jo įmonės klientų depozitinė sąskaita buvo areštuota, todėl jis negali grąžinti jai pervestų pinigų, aiškino, kad jis bylinėjasi su mokesčių inspekcija. Tai patvirtindamas kaip įrodymą, kad jis nemeluoja, P. P. jai elektroniniu paštu atsiuntė teismų sprendimus, kuriuose buvo nurodyta, esą jis bylinėjosi su VMI ir laimėjo bylas. P. P. jai atsiuntė suklastotus šiuos teismų sprendimus neegzistuojančioje administracinėje byloje: netikrą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) su suklastotais teisėjų parašais, netikrą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-84-790/2016 su suklastotais teisėjų parašais. Jai tada atsiųsti teismų sprendimai nesukėlė jokių įtarimų ir abejonių. Tęsdamas savo apgaulingus veiksmus jos atžvilgiu P. P. įkalbėjo ją pradėti civilinę bylą prieš J. B. siekiant susigrąžinti E. G. sumokėtą avansą- 340 000 Lt (98 470,81 eurų), tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, jokia civilinė byla nebuvo inicijuota. Vietoje to P. P. sukūrė netikrą civilinę bylą ir netikrus (suklastotus) procesinius sprendimus: netikrą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą neegzistuojančioje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo uždėtas suklastotas Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. V. parašas, neegzistuojančioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)P. P. sukūrė netikrą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį, taip pat suklastodamas teisėjo parašą, neegzistuojančioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. sukūrė netikrą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį, taip pat suklastodamas teisėjo parašą, neegzistuojančioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)P. P. sukūrė netikrą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį, taip pat suklastodamas teisėjo parašą, neegzistuojančioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)P. P. sukūrė netikrą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį, taip pat suklastodamas teisėjo parašą, neegzistuojančioje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)P. P. sukūrė netikrą Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį, taip pat suklastodamas teisėjo parašą, P. P. suklastojo 2016 m. spalio 6 d. atskirąjį skundą dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), uždedamas ant dokumento netikrą spaudą „Vilniaus miesto apylinkės teismas, GAUTA, Data 2016-10-11, Nr. 10473, parašas“, P. P. suklastojo 2016 m. gruodžio 5 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), uždedamas ant dokumento netikrą spaudą „Vilniaus rajono apylinkės teismas, GAUTA, Data 2016-12-06, Nr. 2-4374, parašas“, P. P. suklastojo 2016 m. spalio 21 d. pareiškimą privataus kaltinimo tvarka, kurį neva pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, ant dokumento uždėdamas netikrą spaudą „Vilniaus miesto apylinkės teismas, GAUTA, Data 2016-10-29, Nr. 10-7437“. Tokiu būdu P. P. ne tik klastojo dokumentus, bet ir apgaule panaikino J. B. 98 470,81 eurų turtinę prievolę bei galimybę šiuo metu kreiptis civiline tvarka, padarydamas jai 98 470,81 eurų žalos. Be to P. P. iš jos apgaule išviliojo 3 500 Lt (1 013,67 eurų), kuriuos ji jam pervedė kaip žyminį mokestį šiai, kaip vėliau paaiškėjo, niekada neinicijuotai civilinei bylai. P. P. apgaule jai padarė 99 484,48 eurų (98 470,81+1 013,67) žalos. Bendrai savo nusikalstamais veiksmais P. P. jai padarė 117 209,48 eurų turtinę žalą. Be to tam, kad sudarytų įspūdį, jog teisiniai klausimai dėl J. B. teisme sprendžiami teigiamai, P. P. išgalvojo D. I., neva dirbančią Vilniaus apygardos teisme, ir sukūrė netikrą elektroninio pašto adresą su domenu (duomenys neskelbtini)kurio nėra ir apie 10 metų apygardos teisme jis nenaudojamas- (duomenys neskelbtini). Iš šios netikros elektroninio pašto dėžutės P. P. siųsdavo jai elektroninius laiškus, kuriuose išgalvoto asmens- D. I. vardu buvo nurodoma, kad mokėjimai jai į jos vardu atidarytą banko sąskaitą padaryti, kad ji gali ateiti į teismą pasiimti pavedimo kopijų. Tokiu būdu P. P. ją apgaudinėjo ne tik dėl to, kad byla vedama, laimėta, bet ir kad netrukus bus pervesti pinigai, tačiau pinigai taip ir nebuvo pervesti. 2016 m. gruodžio 30 d. ji buvo Lietuvoje. Tą dieną ji susitiko su P. P. ir jam pasakė, kad jai niekas pinigų nepervedė, jai nepavyksta prisiskambinti D. I.. P. P. pradėjo sakyti, kad dabar prieš šventes gali nedirbti, tačiau ji primygtinai reikalavo eiti į apygardos teismą ir ten viską išsiaiškinti. Priėjus netoli apygardos teismo P. P. jai pasakė, kad mokėjimų nėra ir nebuvo, kad jis jai nesakė tiesos, nes su juo neva kalbėjo J. B. advokatai, kurie paprašė palaukti iki 2017 m. sausio 4 d., nes tada J. B. grąžins jai pinigus, kuriuos yra skolingas. Tada P. P. pasiūlė nueiti pas notarą, kur jis jai išrašys vekselį 160 000 eurų sumai. P. P. pasakė, kad jis nerizikuotų išrašyti vekselio tokiai sumai, jeigu nebūtų įsitikinęs, kad jai J. B. grąžins pinigus. Dar P. P. pasakė, kad kai jai grąžins pinigus, ji sunaikins vekselį. P. P. 2016 m. gruodžio 30 d. pas notarą A. J. gatvėje, Vilniuje, išrašė jai paprastąjį neprotestuotiną vekselį 160 000 eurų sumai, šią sumą nurodė pats P. P., teigdamas, kad į šią sumą įeina jai padaryta žala, taip pat palūkanos, kurios būtų priteistos J. B. civilinėje byloje, įsipareigodamas sumokėti per 5 dienas, t. y. iki 2017 m. sausio 4 d. Šio vekselio P. P. neapmokėjo, šį vekselį P. P. sudarė tik dėl akių. 2016 m. gruodžio 30 d. vekselyje P. P. nurodė, kad pasirašymo metu jis nėra bankrutavęs ar bankrutuojantis, jam nėra iškelta bankroto byla, tačiau nutylėjo faktą, kad įvairiems asmenims jis yra skolingas daugiau negu 60 000 eurų ir kad jo atžvilgiu dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. 2017 metų sausio mėnesio pradžioje jai paskambino advokatas ir pasakė, kad tokių bylų, kurias jai elektroniniu paštu siuntė P. P., nėra nei viename nurodytame teisme. 2017 m. vasario 28 d. internetiniame portale delfi ji perskaitė straipsnį apie tai, kad P. P. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja bylą dėl turto įgijimo apgaule iš 14 asmenų, kad jis skolingas daugiau nei 60 000 eurų. Taigi nusikalstamų veikų jos atžvilgiu darymo metu P. P. aiškiai suvokė, kad apgaule iš jos įgytų pinigų negalės grąžinti ir žalos, padarytos apgaule panaikinus turtinę prievolę, negalės atlyginti. Ji taip pat sužinojo, kad kai 2013 m. liepos 22 d. ji su P. P. kaip advokato padėjėju pasirašė atstovavimo sutartį, pagal kurią jis įgijo teisę atstovauti jos interesus su trečiaisiais asmenimis, P. P. jau nebuvo advokato padėjėjas- jo kaip advokato padėjėjo veikla nutrūko 2013 m. liepos 11 d. P. P., įgijęs jos pasitikėjimą teikiant jai teisines paslaugas, žinodamas jos situaciją, apgaulės būdu iš jos įgijo 17 725 eurus bei meluodamas apie civilinės bylos inicijavimą jos vardu prieš J. B., teikdamas jai klaidingą informaciją bei suklastotus dokumentus, panaikino J. B. turtinę prievolę 98 470, 81 eurų sumai, taip pat iš jos apgaulės būdu įgijo 1 013,67 eurų neva žyminiam mokesčiui. Tokiu būdu įgijęs pasitikėjimą P. P. iš jos įgijo bendrai 117 209, 48 eurus (T. 9, b. l. 96-100).

Ikiteisminio tyrimo metu M. H. pateikė 2006 m. birželio 6 d. preliminarios sutarties kopiją, 2008 m. vasario 8 d. susitarimo kopiją, 2008 m. kovo 12 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties su P. P. kopiją, elektroninio susirašinėjimo su P. P. kopiją, mokėjimų pavedimų kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini)kopiją, 2016 m. spalio 6 d. atskirojo skundo dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) kopiją, 2016 m. gruodžio 5 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) kopiją, 2016 m. spalio 21 d. pareiškimo privataus kaltinimo tvarka kopiją, elektroninio susirašinėjimo dėl žyminio mokesčio kopiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)kopiją, elektroninio susirašinėjimo dėl D. I. kopiją, 2016 m. gruodžio 30 d. vekselio kopiją, 2013 m. liepos 22 d. atstovavimo sutarties su P. P. kopiją.

P. P. M. H. pateiktame Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad 2008 m. vasario 8 d. M. H. ir J. B. sudaryto susitarimo 5 punkte nustatyta atidedamoji sąlyga dėl M. H. sumokėto avanso grąžinimo termino pripažinta niekine (negaliojančia), priteista iš J. B. M. H. naudai 98 470,80 eurų negrąžinto avanso, priteista iš J. B. 5 procentai metinių palūkanų- 34 464,78 eurų, priteista iš J. B. 2 487,69 eurų žyminio mokesčio ir 15,26 eurų teismo išlaidų. Sprendimo paskutiniame lape prie užrašo „Teisėjas A. V.“ yra parašas.

P. P. M. H. pateiktoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1534-241/2016 nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimas paliktas nepakeistas, taip pat nurodyta, kad nutartį priėmė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų V. Č., A. P. ir V. V.. Nutarties paskutiniame lape prie užrašo „Kolegijos pirmininkas ir pranešėjas V. V.“ yra parašas.

P. P. M. H. pateiktame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad P. P. skundas Vilniaus mokesčių inspekcijai dėl Vilniaus mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo vykdymo patenkintas ir Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigota grąžinti pareiškėjui P. P. 54 738,18 eurų mokesčių permoką bei sumokėti P. P. palūkanas, taip pat nurodyta, kad sprendimą priėmė Vilniaus apygardos administracinio teismo skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų M. B., R. M., R. R.-M.. Sprendimo paskutiniame lape prie užrašo „Kolegijos pirmininkas ir pranešėjas M. B.“ yra parašas.

P. P. M. H. pateiktoje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad J. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatenkintas, taip pat nurodyta, kad nutartį priėmė Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. V.. Nutarties paskutiniame lape prie užrašo „Teisėjas A. V.“ yra parašas.

P. P. M. H. pateiktoje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta kad vykdomasis raštas Nr. 2-3567-852/2016 turi būti vykdytinas, taip pat nurodyta, kad nutartį priėmė Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. V.. Nutarties lapo apačioje prie užrašo „Teisėjas A. V.“ yra parašas.

P. P. M. H. pateiktoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-23456-504/2016 nurodyta, kad J. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas, taip pat nurodyta, kad nutartį priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Z. M.. Nutarties paskutiniame lape prie užrašo „Teisėja Z. M.“ yra parašas bei spaudas su užrašu „Z. M.“.

Ant P. P. M. H. pateikto 2016 m. spalio 6 d. atskirojo skundo dėl 2016 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) dešinės pusės viršutinės dalies yra spaudas su užrašu „Vilniaus miesto apylinkės teismas GAUTA“ su data „2016-10-14“ ir registracijos numeriu „10-473“ bei parašu.

Ant P. P. M. H. pateikto 2016 m. spalio 21 d. pareiškimo Vilniaus miesto apylinkės teismui privataus kaltinimo tvarka kairės pusės viršutinės dalies yra spaudas su užrašu „Vilniaus miesto apylinkės teismas GAUTA“ su data „2016-10-26“ ir registracijos numeriu „10-7437“ bei parašu.

P. P. M. H. pateiktoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, panaikintos, taip pat nurodyta, kad nutartį priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Z. M.. Nutarties lapo apačioje prie užrašo „Teisėja Z.M.“ yra parašas bei spaudas su užrašu „Z. M.“.

Ant P. P. M. H. pateikto 2016 m. gruodžio 5 d. prašymo Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) dešinės pusės viršutinės dalies yra spaudas su užrašu „Vilniaus rajono teismas GAUTA“ su data „2016-12-06“ ir registracijos numeriu „2-4374“ bei parašu.

P. P. M. H. pateiktoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas, taip pat nurodyta, kad sprendimą priėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. R., A. S. ir R. P.. Nutarties paskutiniame lape prie užrašo „Kolegijos pirmininkas R. P.“ yra parašas (T. 1, b. l. 14-68).

Lietuvos apeliacinio teismo rašte nurodyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)buvo nagrinėjama vienasmeniškai teisėjos V. Č., o ne teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų V. Č., A. P. ir V. V., civilinė byla buvo nagrinėjama pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą ir VĮ „Turto bankas“ prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties. Ši civilinė byla išnagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi, kuri yra pasirašyta minėtą bylą vienasmeniškai išnagrinėjusios teisėjos V. Č. (T. 1, b. l. 110).

Lietuvos apeliacinis teismas pateikė civilinės bylos Nr. 2-1534-157/2016 nutarties kopiją (T. 1, b. l. 95-101, 112-118).

Vilniaus miesto apylinkės teismo rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)ir nebuvo nagrinėjamas privataus kaltinimo skundas, kurioje šalys M. H. ir J. B., indeksas 504 yra teisėjos L. Š., dirbančios Rokiškio rajono apylinkės teisme (T. 1, b. l. 121), 2016 m. spalio 6 d. atskirojo skundo pirmo lapo dešinėje pusėje uždėtas ne Vilniaus miesto apylinkės teismo spaudas, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 metų spalio mėnesį procesiniams bylų dokumentams buvo suteikiamas 257000 ir didesni numeriai, 2016 m. spalio 21 d. pareiškimo privataus kaltinimo tvarka pirmo lapo kairėje pusėje uždėtas ne Vilniaus miesto apylinkės teismo spaudas, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 metų spalio mėnesį pareiškimams privataus kaltinimo tvarka buvo suteikiamas 2600 ir didesni numeriai, teisėja Z. M. nėra nagrinėjusi civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)ir nėra 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. tokioje byloje priėmusi nutarčių, Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra registruota civilinė byla, kurios šalys būtų J. B. ir M. H., be to, jeigu tokia byla 2016 metais būtų užregistruota, ji negalėtų būti paskirta teisėjai Z. M., kadangi nuo 2016 m. sausio 1 d. ši teisėja specializuojasi bylose, kildinamose iš šeimos teisinių santykių, teisėja Z. M. patvirtino, jog parašo specifika yra jos parašo, tačiau negali patvirtinti, jog tai tikrai jos parašas (T. 1, b. l. 134-136). Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus poskyriuose naudojamų spaudų „Gauta“ pavyzdžius (T. 1, b. l. 135-136).

Vilniaus apygardos administracinio teismo rašte nurodyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepriėmė. Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)pagal pareiškėjo žemės ūkio bendrovės „Agaro riešutas“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta priėmus 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Teisėjas M. B. 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini)nepasirašė, paskutiniame lape prie užrašo „Kolegijos pirmininkas ir pranešėjas M. B.“ nėra ir negali būti teisėjo M. B. parašo (T. 1, b. l. 139, 150).

Vilniaus apygardos administracinis teismas pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsiteisėjusios nutarties administracinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini)kopiją (T. 1, b. l. 140-142).

Vilniaus rajono apylinkės teismo rašte nurodyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nėra civilinės bylos Nr. duomenys neskelbtini), taip pat nėra prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, registruoto Nr. duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 153), 2016 m. gruodžio 5 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su Vilniaus rajono apylinkės teismo spaudu „Gauta“ civilinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini)teisme niekada nebuvo gautas, o teismo spaudas ir jo registracijos numeris yra akivaizdžiai suklastoti (T. 1, b. l. 81). Vilniaus rajono apylinkės teismas pateikė pavyzdžius su Vilniaus rajono apylinkės teismo veikloje naudojamais spaudais „Gauta“ ir registracijos numerių šablonus (T. 1, b.l. 82).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rašte nurodyta, kad bylos Nr. duomenys neskelbtini) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nėra ir tokia byla nebuvo nagrinėta, 2016 m. gruodžio 23 d. nebuvo nagrinėta bylų, kuriose proceso šalys būtų P. P. ir atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija (T. 1, b. l. 169).

Vilniaus apygardos teismo rašte nurodyta, kad civilinės bylos Nr. duomenys neskelbtini)Vilniaus apygardos teisme nėra (T. 1, b.l. 172), Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. V. nurodė, kad civilinės bylos Nr. duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. duomenys neskelbtini)) ar kitos bylos, kurioje proceso šalys būtų M. H. (ieškovė) ir J. B. (atsakovas), nenagrinėjo, tokiame procese jokių procesinių dokumentų nerengė ir juose nepasirašė, taip pat patvirtino, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendime, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini)nepasirašė, t. y. šiuose dokumentuose prie užrašo „Teisėjas A. V.“ yra ne jo parašai (T. 1, b. l. 185-186).

Vilniaus apygardos teismo rašte nurodyta, kad Vilniaus apygardos teisme laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. nedirbo D. I., laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. nebuvo jokiam darbuotojui priskirtas elektroninio pašto adresas duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. neegzistavo tokio tipo pašto dėžutė- vardo pirmojo duomenys neskelbtini). Nuo 2015 m. sausio 1 d. Vilniaus apygardos teisme elektroninis paštas yra darbuotojo duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 189).

Iš P. P. vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad M. H. 2013 m. gegužės 29 d. mokėjimo pavedimu P. P. pervedė 58 600 Lt, 2013 m. birželio 3 d. pavedimu pervedė 35 200 Lt, 2013 m. birželio 5 d. pavedimu pervedė 35 200 Lt (T. 2, b. l. 36-61).

A. V. P. rašte nurodyta, kad P. P. buvo jo padėjėjas ir atliko padėjėjo numatytas funkcijas. A. V. P. kontora registruota duomenys neskelbtini), ir niekada nebuvo registruota adresu duomenys neskelbtini), Vilniuje. Duomenų, kad 2013 m. liepos 22 d. jis būtų pavedęs advokato padėjėjui P. P. atstovauti M. G., advokato V. P. kontoroje nėra (T. 2, b. l. 112-113).

Lietuvos advokatūros rašte nurodyta, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimu P. P. buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą nuo 2003 m. rugsėjo 22 d. Advokatų taryba, vadovaudamasi P. P. Lietuvos advokatūrai pateiktu 2013 m. liepos 11 d. prašymu dėl išbraukimo iš advokatų padėjėjų sąrašų, nusprendė išbraukti P. P. iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo nuo 2013 m. liepos 11 d. (T. 2, b. l. 117-118).

Teismas pažymi, kad P. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti, taip pat M. H. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, P. P. M. H. siųstų ir pastarosios ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų dokumentų kopijos kartu su elektroniniu susirašinėjimu, taip pat įvairių grandžių teismų bei institucijų pateikti raštai, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Teismas pažymi, kad P. P. tyčią apgaule įgyti M. H. priklausantį turtą- pinigines lėšas, žadant jai už šias pinigines lėšas įgyti J. B. priklausančius žemės sklypus, tačiau neketinant už šias lėšas pirkti minėtus žemės sklypus, įrodo ir susirašinėjimas tarp M. H. ir P. P., kuriame P. P. M. H. detaliai išdėsto visą žemės sklypų pirkimo iš J. B. ir šių žemės sklypų pardavimo P. P. rastiems pirkėjams eigą (T. 1, b. l. 20-21). Iš šio susirašinėjimo matyti, kad P. P. M. H. nurodo konkrečias sumas, kiek kainuos žemės sklypus nupirkti iš antstolio (73 600 Lt), konkrečias datas, kada bus sudarytas sandoris (2013 m. birželio 3 d.), konkrečias pinigines sumas, kurias būsimi žemės sklypų pirkėjai sumokės P. P. (15 000 Lt avansas bei 115 000 Lt žemės sklypų pardavimo kaina) ir kiek kainuos minėtų žemės sklypų vertinimas (7 200 Lt), nors, kaip teismo posėdžio metu parodė pats P. P., antstolis minėtų žemės sklypų nepardavinėjo, jis minėtų žemės sklypų pirkėjų radęs nebuvo, jokio žemės sklypų vertinimo jis nedarė, kas patvirtina, kad P. P. jau žadėdamas M. H. už jos pinigines lėšas pirkti žemės sklypus žinojo, kad jokių žemės sklypų jis nepirks, o M. H. priklausančias pinigines lėšas jis panaudos savo reikmėms. Visų šių įrodymų pakanka išvadai, kad P. P., piktnaudžiaudamas M. H. pasitikėjimu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą- M. H. priklausančias pinigines lėšas, nuslėpdamas nuo M. H. savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, 2013 m. gegužės mėnesį pasiūlė M. H. už jai priklausančias pinigines lėšas išpirkti dalį J. B. priklausančių žemės sklypų P. P. įmonės vardu, M. H. melagingai tvirtindamas, kad jau surado potencialius minėtų žemės sklypų pirkėjus. M. H., būdama suklaidinta, iš jos vardu AB „DnB banke“ atidarytos banko sąskaitos į P. P. vardu AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą pervedė bei grynais pinigais P. P. perdavė 137 000 Lt (39 677,94 eurų), skirtus žemės sklypų pirkimui, tačiau P. P. už šiuos pinigus J. B. priklausančių žemės sklypų nepirko, dalį šių pinigų- 75 800 Lt (21 953,20 eurų) 2013 m. birželio- lapkričio mėnesiais grąžino M. H., o kitą dalį šių pinigų- 61 200 Lt (17 724,75 eurų) panaudojo savo reikmėms, po ko, siekdamas negrąžinti M. H. iš jos apgaule įgytų piniginių lėšų- 61 200 Lt (17 724,75 eurų), gamino netikrus dokumentus- neegzistuojančius teismų sprendimus, ant kurių pasirašinėjo bei šiuos dokumentus elektroniniu paštu siuntė M. H., taip pat rašė procesinius dokumentus, ant kurių uždėjo netikrus spaudus, tariamai patvirtinančius, kad minėti dokumentai yra gauti teisme, ir šiuos dokumentus elektroniniu paštu siuntė M. H..

P. P. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad jis apgaule įgijo ir 3 500 Lt (1 013,67 eurų), kaip žyminį mokestį už neegzistuojančią civilinę bylą M. H. P. P. pervestus 2013 m. kovo 5 d. mokėjimo pavedimu. Vertindamas šią kaltinimo dalį teismas pažymi, kad P. P. tyčia sukčiauti kilo 2013 metų gegužės mėnesį, kai jis pasiūlė M. H. išpirkti dalį J. B. žemės sklypų už M. H. pinigines lėšas- būtent šios aplinkybės nurodytos ir kaltinamajame akte. Prokuroras neįrodinėjo, kad P. P. tyčia sukčiauti kilo anksčiau nei 2013 m. gegužės mėnesį, to neįrodinėjo ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės atstovas: priešingai, civiliniu ieškiniu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašo priteisti 17 725 eurų turtinės žalos, kurią sudaro M. H. į P. P. vardu atidarytą banko sąskaitą 2013 m. gegužės 29 d. pervesti 58 600 Lt (16 971,73 eurų), 2013 m. birželio 4 d. pervesti 35 200 Lt (10 194,62 eurų), 2013 m. birželio 5 d. pervesti 35 200 Lt (10 194,62 eurų) bei grynais pinigais P. P. perduoti 8 000 Lt (2 316,96 eurų), skirti žemės sklypų pirkimui, t. y. 137 000 Lt (39 677,94 eurų), iš šios sumos atėmus P. P. M. H. grąžintus pinigus- 75 800 Lt (21 953,20 eurų), dėl ko aplinkybė, esą P. P. apgaule įgijo 3 500 Lt (1 013,67 eurų), kaip žyminį mokestį už neegzistuojančią civilinę bylą M. H. P. P. pervestus 2013 m. kovo 5 d. mokėjimo pavedimu, laikytina neįrodyta.

P. P. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad jis apgaule panaikino J. B. didelės vertės 98 470,81 eurų turtinę prievolę ir, išduodamas vekselį, prisiėmė turtinius įsipareigojimus, kurių neketino vykdyti. Vertindamas šią kaltinimo dalį teismas pažymi, kad J. B. turtinė prievolė nėra panaikinta: nepaisant to, kad P. P. ir gamino netikrus dokumentus, susijusius su J. B. turtine prievole, jis šiuos dokumentus teikė tik pačiai M. H.. Baudžiamojo proceso metu nebuvo įrodinėjama, kad P. P. minėtus netikrus dokumentus būtų pateikęs valstybės įstaigoms, įgaliotoms tvirtinti juridinius faktus, t. y. teismams, VĮ Registrų centrui. Tai, kad P. P. nepanaikino J. B. turtinės prievolės, akivaizdu ir iš to fakto, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu M. H. ir J. B. priteista 98 470,81 eurų avanso, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas siūlo P. P. veiksmus vertinti kaip pasikėsinimą apgaule panaikinti J. B. turtinę prievolę. Teismas pažymi, kad, pirma, kaip matyti iš nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, dispozicijos, sukčiavimu gali būti panaikinama turtinė prievolė savo ar kitų naudai, ir antra, sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėti. Taigi nors tikslas nėra būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, sudėties požymis, tačiau jau pati kaltės forma- tiesioginė tyčia suponuoja išvadą, kad kaltininkas turi siekti nusikalstamų pasekmių. Akivaizdu, kad P. P., jo veiką vertinant pasikėsinimo panaikinti J. B. turtinę prievolę aspektu, neturėjo jokio tikslo panaikinti J. B. turtinę prievolę savo naudai- tokio P. P. tikslo neįrodinėjo nei prokuroras, nei nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės atstovas; taip pat P. P. neturėjo tikslo panaikinti J. B. turtinę prievolę paties J. B. naudai- baudžiamojo proceso metu nebuvo įrodinėjama, kad P. P. būtų susitaręs su J. B., kad P. P. už atlygį ar neatlygintinai gamindamas netikrus dokumentus bei šiuos naudodamas J. B. naudai siektų panaikinti J. B. turtinę prievolę. Aplinkybę, kad P. P. gamino netikrus dokumentus bei juos pateikinėjo M. H., teismas vertina ne kaip įrodančią P. P. siekį apgaule panaikinti J. B. turtinę prievolę, bet kaip įrodančią P. P. siekį vilkinti iš M. H. apgaule įgytų piniginių lėšų grąžinimą.

3. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Minėta, kad P. P. apgaule įgijo M. H. priklausančias pinigines lėšas- 137 000 Lt (39 677,94 eurų), dalį šių pinigų- 75 800 Lt (21 953,20 eurų) grąžino M. H., o kitą dalį šių pinigų- 61 200 Lt (17 724,75 eurų) panaudojo savo reikmėms, taigi P. P. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Minėta ir tai, kad P. P., siekdamas negrąžinti M. H. iš jos apgaule įgytų piniginių lėšų- 61 200 Lt (17 724,75 eurų), gamino netikrus dokumentus- neegzistuojančius teismų sprendimus, ant kurių pasirašinėjo bei šiuos dokumentus elektroniniu paštu siuntė M. H.. Pažymėtina, kad, nors P. P. pagamino kelis netikrus dokumentus, tačiau šį jo sumanymą siejo vieninga tyčia- siekis negrąžinti M. H. iš jos apgaule įgytų piniginių lėšų, dėl ko P. P. veika gaminant netikrus dokumentus bei juos panaudojant atitinka vieno tęstinio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Taip pat minėta, kad P. P., siekdamas negrąžinti M. H. iš jos apgaule įgytų piniginių lėšų- 61 200 Lt (17 724,75 eurų), rašė procesinius dokumentus, ant kurių uždėjo netikrus juridinių asmenų- Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus rajono apylinkės teismo spaudus, tariamai patvirtinančius, kad minėti dokumentai yra gauti minėtuose teismuose, ir šiuos dokumentus elektroniniu paštu siuntė M. H.. Vadovaujantis šiame nuosprendyje išdėstytais argumentais, kad šį jo sumanymą siejo vieninga tyčia- siekis negrąžinti M. H. iš jos apgaule įgytų piniginių lėšų, P. P. veika gaminant bei naudojant netikrus juridinių asmenų spaudus atitinka vieno tęstinio nusikaltimo, numatyto BK 301 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

4. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

P. P. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje.

Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė.

Už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė

Už nusikaltimo, numatyto BK 301 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė

Spręsdamas dėl P. P. skirtinų bausmių dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. P. P. padarė tyčinius nusikaltimus, siejamus vieningo sumanymo- apgaule įgyti svetimą turtą, pasižyminčius kruopščiu planavimu gaminant netikrus dokumentus ir spaudus bei juos naudojant. Kita vertus šiuos nusikaltimus P. P. padarė būdamas neteistas. P. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad P. P. turtinė padėtis yra bloga- kaip teismo posėdžio metu parodė pats P. P., jokio turto jis neturi, jo pajamos yra nedidelės, jo skolos siekia 600 000 eurų, kas eliminuoja baudos skyrimo už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje, padarymą galimybę. Kita vertus BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad P. P. už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas trumpesnis už šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, o už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje, padarymą P. P. skirtinos arešto bausmės, kurių terminas nustatytinas trumpesnis už šių straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkį: už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą P. P. skirtina trejų metų laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą P. P. skirtina keturiasdešimties parų arešto bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 301 straipsnio 1 dalyje, padarymą P. P. skirtina keturiasdešimties parų arešto bausmė. Kadangi, kaip minėta šiame nuosprendyje, netikrus dokumentus bei spaudus P. P. gamino ir naudojo siekdamas vieningo sumanymo- siekdamas negrąžinti M. H. iš jos apgaule įgytų piniginių lėšų, konstatuotina, kad P. P. padarė kelis nusikaltimus, vertintinus kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Kita vertus padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį: nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų, o nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 301 straipsnio dalyje- nesunkių nusikaltimų kategorijoms, kas yra pagrindas P. P. skirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes arešto bausmes ir P. P. skirtina subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, P. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, P. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- vieneriais metais ir P. P. skirtina galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu P. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda, taigi šiuo nuosprendžiu P. P. skirtina dvejų metų laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu P. P. skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės- ketverių metų laisvės atėmimo pridedant dalį- vienerius metus šiuo nuosprendžiu P. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės ir P. P. skirtina galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant atviroje kolonijoje, ir 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu P. P. skirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas trejiems metams. Teismas pažymi, kad P. P. inkriminuojamų nusikaltimų metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė galimybę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kadangi šiuo nuosprendžiu P. P. skirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu P. P. skirta laisvės atėmimo bausme šios bausmės terminas viršija ketverius metus laisvės atėmimo, nėra teisinio pagrindo atidėti P. P. skirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5. Civilinis ieškinys, proceso išlaidos

Baudžiamojo proceso metu M. H. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš P. P. priteisti 17 725 eurų turtinės žalos ir 15 000 eurų neturtinės žalos, taip pat priteisti 1 100 eurų už išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.

Spręsdamas dėl M. H. civilinio ieškinio pagrįstumo teismas pažymi, kad dėl P. P. nusikalstamų veikų- negrąžinant M. H. iš jos apgaule įgytų pinigų, M. H. buvo padaryta 17 724,75 eurų dydžio turtinė žala, kurios atlyginimas priteistinas iš P. P..

M. H. taip pat nurodo, kad dėl P. P. nusikalstamų veikų jai buvo padaryta ir neturtinė žala, pasireiškusi tuo, kad ji patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus tiek dėl sužlugdyto pasitikėjimo teisingumo sistemai tarnaujančiu asmeniu, tiek dėl to, kad buvo apgauta savo paties atstovo, dėl ko jai tapo itin sunku pasitikėti teisiniais atstovais. Ji turi iš naujo inicijuoti teisinius procesus ir baimintis, kad dėl prarasto laiko civilinių teisių gynimas taps neperspektyvus. Ši situacija jai kainuoja tiek laiko, tiek sveikatos.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad P. P. veiksmais M. H. buvo padaryta neturtinė žala: įvertinus tai, kad M. H. pavedė P. P. atstovauti ją teisiniuose procesuose, kuriuose ji laikytina ieškove dėl jos sutuoktinio jai padarytos žalos, kurios dydis yra labai didelis, natūralu, kad savo paties teisinio atstovo padarytos neteisėtos veikos gali būti prilygintos antrinei viktimizacijai, kuomet nuo nusikaltimo nukentėjęs žmogus, tikėdamasis teisinės pagalbos ieškant išeities iš ne dėl jo kaltės susidariusios padėties, šios pagalbos ne tik negauna, bet ir dar kartą yra apgaunamas savo paties atstovo, taigi teismas pritaria civilinės ieškovės argumentams, kad dėl neteisėtų P. P. veiksmų ji patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, taip pat yra sumažėjęs jos pasitikėjimas žmonėmis.

Spręsdamas dėl M. H. padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra- papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma- vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

Spręsdamas dėl nusikalstamomis P. P. veikomis M. H. padarytos neturtinės žalos dydžio teismas įvertina tai, kad tyčiniai P. P. veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laiką- daugiau nei trejus metus: 2013 metų gegužės mėnesį apgaule įgijęs M. H. priklausantį turtą, P. P. iki 2016 m. pabaigos vengė M. H. minėtą apgaule įgytą turtą grąžinti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad P. P. veiksmai buvo gerai apgalvoti, sistemingi, neatsitiktiniai, P. P. sąmoningais veiksmais kūrė fikciją, esą M. H. yra tinkamai atstovaujama, kad jai iš J. B. jau yra priteistos piniginės sumos. Kita vertus nustatydamas M. H. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir P. P. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos: P. P. jokio turto neturi, gauna nedideles pajamas, jo skolos siekia 600 000 eurų. Dėl šių priežasčių M. H. nusikalstamais P. P. veiksmais padaryta neturtinė žala vertintina 2 000 eurų.

M. H. prašo iš P. P. priteisti 1 100 eurų už išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Minėta, kad kaltinamojo P. P. turtinė padėtis yra sunki, jis gauna nedidelį darbo užmokestį, jokio turto jis neturi, dėl ko iš P. P. prašoma priteisti suma už išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip M. H. atstovas, paslaugoms apmokėti, mažintina iki 800 eurų.

6. Procesinės prievartos priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu P. P. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 10, b. 1. 26-27), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti- naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4, 9 dalimis, 641 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti P. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti P. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimties parų arešto bausmę.

Pripažinti P. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 301 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimties parų arešto bausmę.

Šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes arešto bausmes, ir P. P. skirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- vieneriais metais ir P. P. skirti galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu P. P. skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir 100 MGL (3 766 eurų) dydžio bauda, prie griežčiausios bausmės- ketverių metų laisvės atėmimo pridedant dalį- vienerius metus šiuo nuosprendžiu P. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir P. P. skirti galutinę subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atviroje kolonijoje, ir 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudą.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo P. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

P. P. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti- panaikinti.

M. H. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. P. M. H. naudai 19 724,75 eurų.

Priteisti iš P. P. M. H. naudai 800 eurų už išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                      Mindaugas Ražanskas