Civilinė byla Nr. e2-2743-351/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00302-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.3.2.6.; 2.3.2.6.2.; 3.2.6.1.

ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 24 d.

Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė,

sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,

dalyvaujant ieškovės J. T. atstovui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė J. T. prašo pripažinti, kad 3.0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šilutės r., yra jos asmeninė nuosavybe. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nutartimi ieškovė buvau pripažinta N. B. turto administratore. 2017-01-23 ji, būdama testamentine įpėdine, priėmė palikimą, atsiradusį po N. B. mirties (duomenys neskelbtini). Paveldimą N. B. turtą sudaro banko ir kredito unijos sąskaitose esantys pinigai, pajus, 4 žemės sklypai (duomenys neskelbtini) sen., Šilutės r., butas su dalimi ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šilutės r. Tvarkydamasi paveldėjimo reikalus iš notarės sužinojo, kad gyventojų registre yra įtraukti duomenys apie N. B. ištuoką, tačiau tikslesnių duomenų apie tai kada ir kur santuoka nutraukta santuoka, su kuo ji buvo sudaryta, neįregistruota. Šie duomenys galėjo registre atsirasti pagal pačios N. B. žodžiu pateiktą informaciją, išsiimant asmens pasą. Lietuvos Respublikos migracijos departamentas jokių duomenų dėl N. B. taip pat neturi. Notarė, neturėdama duomenų apie N. B. šeimyninę padėtį, atsisakė ieškovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. N. B. paskutinius 50 metų gyveno nesudariusi santuokos su A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė 2003-02-19, jie vaikų neturėjo. Po A. L. mirties 2003-02-19, N. B. pagal testamentą paveldėjo 3 žemės sklypus ir butą su priklausiniais (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šilutės r. Šis turtas be ginčo laikomas N. B. asmenine nuosavybe, tačiau yra neaiškus (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) N. B. įsigyto 3.0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinis rėžimas, t. y. neaišku ar jis yra N. B. asmenine ar bendroji jungtinė nuosavybė. Minėtas 3.0000 ha žemės sklypas laikytinas N. B. asmenine nuosavybe, nes už jį N. B. pardavėjai (valstybei) sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, ji iki mirties asmeniškai rūpinosi šiuo žemės sklypu, jį tvarkė ir prižiūrėjo.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas atsiliepime prašo ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepime prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas.

bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-111-385/2015 neveiksniai N. B., gim. 1925-09-30, gyvenančiai Šilutės senelių globos namuose, nustatyta globa, jos turto administratore paskirta ieškovė J. T..

Ieškovė teigia, kad N. B. paskutinius 50 metų gyveno nesudariusi santuokos su A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiu 2003-02-19, su kuriuo vaikų neturėjo. Po A. L. mirties 2003-02-19, N. B. 2003-07-02 Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu paveldėjo butą su priklausiniais ir tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r., lengvąjį automobilį, lengvojo automobilio priekabą, kurie laikytini N. B. asmenine nuosavybe.

(duomenys neskelbtini) mirus N. B., paduodama notarui palikimo priėmimo pareiškimą 2017-01-23 palikimą priėmė testamentinė įpėdinė ieškovė J. T.. N. B. paveldimą turtą sudaro banko ir kredito unijos sąskaitose esantys pinigai, pajus, 4 žemės sklypai (duomenys neskelbtini) sen., Šilutės r., butas su dalimi ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šilutės r. Ieškovė, tvarkydamasi paveldėjimo reikalus iš notarės sužinojo, kad gyventojų registre yra įtraukti duomenys apie N. B. ištuoką, tačiau tikslesnių duomenų apie tai kada ir kur santuoka nutraukta santuoka, su kuo ji buvo sudaryta, neįregistruota. Lietuvos Respublikos migracijos departamentas jokių duomenų dėl N. B. taip pat neturi. Ieškovė mano, kad šie duomenys galėjo registre atsirasti tiesiog pagal pačios N. B. žodžiu pateiktą informaciją, išsiimant asmens pasą. Notarė, neturėdama duomenų apie N. B. šeimyninę padėtį, atsisakė ieškovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

N. B. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyto 3.0000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šilutės r., kurį ieškovė prašo pripažinti N. B. asmenine nuosavybe, nes ji už žemės sklypą sumokėjo asmeninėmis lėšomis, po įsigijimo iki mirties asmeniškai rūpinosi šiuo žemės sklypu, jį tvarkė ir prižiūrėjo. Aptariamo 3.0000 ha žemės sklypo pripažinimas asmenine N. B. nuosavybe reikalingas tam, kad ieškovė galėtų priimti mirusios palikimą. Teismui nustačius, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą, atsakovė VĮ Turto bankas neprieštaravo J. T. ieškinio tenkinimui.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 str.). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001-07-01). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str., CK 3.87 str. 1 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Nagrinėjamu atveju, nors ginčo butas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), tačiau sprendžiant klausimą dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovei teigiant, kad ginčo 3.0000 ha žemės sklypas buvo nupirktas iš N. B. asmeninių lėšų, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Byloje yra oficialus rašytinis įrodymas – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas apie tai, kad nekilnojamojo turto objekto - 3.0000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šilutės r., nuosavybės teisė nuo (duomenys neskelbtini), įregistruota N. B. vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.). Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas (įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią), todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Nagrinėjamu atveju bylos rašytine medžiaga, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu nustatyta, kad tikslių duomenų, jog N. B. įsigyjant ginčo 3.0000 ha žemės sklypą, ji būtų sudariusi santuoką nėra. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius pateikė duomenis apie tai, kad (duomenys neskelbtini) balstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo 3.0000 ha žemės sklypui įsigyti sudarė N. B., kuri už šį žemė sklypą 1994-09-16 įmokėjo avansinę įmoką valstybės vienkartinėmis išmokomis. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 str. (1991 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1146 redakcija) nustatyta, kad valstybės vienkartinės išmokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 “Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams” patvirtino skiriamą Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę išmoką pinigine išraiška, t. y. patvirtino konkrečią pinigų sumą, ir nustatė šių išmokų skyrimo tvarką. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, todėl laikytina, kad tai yra asmeninė kiekvieno piliečio nuosavybė. Tai, kad buvo aiškiai išreikšta N. B. valia įsigyti 3.0000 ha žemės sklypą savo asmeninės nuosavybės teise, patvirtina ir tai, kad ji iki pat mirties prižiūrėjo ir rūpinosi žemės sklypu. Nėra duomenų, kad kitas asmuo būtų prisidėjęs prie ginčo 3.0000 ha žemės sklypo įsigijimo, išlaikymo ar pretendavęs į šį turtą.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Vadovaujantis bylos rašytine medžiaga, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad N. B. savo asmeninėmis lėšomis įsigijo ginčo turtą. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovės ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas – pripažįstama, kad (duomenys neskelbtini) įgytas turtas – 3.0000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šilutės r, yra N. B., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, laikytina, kad atsakovė nėra atsakinga dėl šių išlaidų susidarymo, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas turtas – 3.0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šilutės r., yra N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas  apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       Virgina Pankauskienė