Civilinė byla Nr. 2A-75-896/2021
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00392-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui A. K. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei A. R. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 370 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų uzufrukto teise tvarkytoja pripažinti A. R., priteisti iš atsakovo dukters išlaikymo įsiskolinimą 640 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. kovo 1 d.
2. Atsakovas A. K. priešieškiniu ieškovei A. R. prašė priteisti iš jo nuo ieškinio padavimo teismui dienos A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokant kas mėnesį po 150 Eur periodinių išmokų iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų uzufrukto teise tvarkytoju pripažinti A. R., nustatyti jo ir dukters A. K. bendravimo tvarką, priteisti iš ieškovės A. R. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovės prašomas 370 Eur mėnesiui išlaikymas 8 mėnesių kūdikiui neproporcingas, nepagrįstas, būtina atsižvelgti į vaiko amžių, jo tikrus poreikius, tėvo turtinę padėtį. Išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes atsakovas mokėjo po 100 Eur išlaikymą dukrai ir tai įrodė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnametės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. R., priteisė iš atsakovo A. K. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos 2020 m. kovo 6 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo A. K. 150 Eur materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. kovo 5 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė įstatyminę nepilnametės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atstovę motiną A. R.. Nustatė tėvo A. K. bendravimo su dukra A. K. tvarką:
1. Iki A. K. sulauks dviejų metų, esant oro temperatūrai iki minus 10 laipsnių, atsakovas A. K. ir ieškovė A. R. su vaiku lauke būna visi kartu iki 30 minučių; kai lauke pliusinė temperatūra – 1-2 valandas būna lauke visi trys kartu; atsakovas per savaitę tris kartus – pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais su dukra bendrauja iki 2 valandų dukters gyvenamojoje vietoje, prieš planuojamą bendravimą su vaiku atsakovas ieškovei turi pranešti žinute ar kitokiu būdu iki tos pačios dienos 10 valandos.
2. A. K. a/k (duomenys neskelbtini), sulaukus dvejų metų amžiaus, tėvas A. K. pasiima A. K. a/k (duomenys neskelbtini), iš jos gyvenamosios vietos antradieniais, ketvirtadieniais 17.30 val. ir parveža atgal 19 val. tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą, taip pat A. K. paima A. K. a/k (duomenys neskelbtini), pirmą ir trečią mėnesio penktadienį 18.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveža atgal tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą.
3. A. K. a/k (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, mokslo metų eigoje A. K. atostogų metu, tėvas A. K. pasiima A. K. a/k (duomenys neskelbtini), pusei jos atostogų laiko, skaičiuojant nuo atostogų pradžios, iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir parveža atgal 18.00 val. į jos gyvenamąją vietą suėjus pusei A. K. a/k (duomenys neskelbtini), atostogų. Konkretų atostogų laiką A. K. a/k (duomenys neskelbtini), su A. R. a/k (duomenys neskelbtini), derinasi prieš mėnesį iki atostogų.
4. A. K. savo kasmetinių atostogų metu pasiima A. K. a/k (duomenys neskelbtini), iš jos gyvenamosios vietos ir paskutinę savo atostogų dieną parveža ją atgal į jos gyvenamąją vietą. Apie atostogų pradžią ir pabaigą A. K. a/k (duomenys neskelbtini), informuoja A. R. a/k (duomenys neskelbtini), prieš vieną mėnesį.
5. Neporiniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną A. K. a/k (duomenys neskelbtini), sutinka kartu su A. K. a/k (duomenys neskelbtini), Šv. Kūčių dieną, pirmą Šv. Velykų dieną A. K. a/k (duomenys neskelbtini), paima A. K. a/k (duomenys neskelbtini), iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną 11.00 val. Neporiniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną A. R. a/k (duomenys neskelbtini), sutinka kartu su A. K. a/k (duomenys neskelbtini).
6. Poriniais metais Šv. Kūčių vakarą, pirmą Šv. Kalėdų dieną, pirmą Šv. Velykų dieną A. R. a/k (duomenys neskelbtini), sutinka kartu su A. K. a/k (duomenys neskelbtini). Poriniais metais antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną A. K. a/k (duomenys neskelbtini), sutinka kartu su A. K. a/k (duomenys neskelbtini). Antrą Šv. Kalėdų dieną, antrą Šv. Velykų dieną A. K. a/k (duomenys neskelbtini), paima A. K. a/k (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir gražina ją į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.
7. Naujųjų Metų sutikimo šventę poriniais metais A. K. a/k (duomenys neskelbtini) švenčia kartu su A. K. a/k (duomenys neskelbtini). A. K. a/k (duomenys neskelbtini) paima A. K. a/k (duomenys neskelbtini) iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžina ją į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1 d.) 18.00 val. Neporiniais metais A. K. a/k (duomenys neskelbtini) Naujųjų metų sutikimą švenčia su A. R. a/k (duomenys neskelbtini).
8. Motinos dieną, atsakovės gimtadienio dieną A. K. a/k (duomenys neskelbtini) praleidžia su motina A. R., Tėvo dieną ir ieškovo gimtadienio dieną – su tėvu A. K., nepriklausomai nuo to, ar sutampa bendravimo savaitgalis pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.
9. A. K. a/k (duomenys neskelbtini) gimtadienį A. K. a/k (duomenys neskelbtini) ir A. R. a/k (duomenys neskelbtini) švęs prieš mėnesį laiko raštiškai suderinę savo pozicijas.
10. Jeigu A. K. negali dėl kokių nors priežasčių pagal nustatytą grafiką bendrauti su vaiku, apie tai jis įspėja A. R. prieš tris dienas.
11. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo A. K. a/k (duomenys neskelbtini), bendravimas su vaiku nebus galimas (vaiko liga ar pan.), taip pat apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis dieną prieš arba iškart po susirgimo.
12. Pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.
13. Abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes.
Teismas priteisė atsakovui A. K. iš ieškovės A. R. 1 243,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovo A. K. 90 Eur žyminio mokesčio ir 9,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovės A. R. 5,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad šalys yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, ieškovė neturi transporto priemonių, atsakovas turi vieną transporto priemonę. Ieškovė nedirba, augina vaiką iki 3 metų, atsakovas dirba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, gauna vidutiniškai po 638,32 Eur per mėnesį. Ieškovė su dukra A. K. nuo 2020 m. kovo 18 d. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Jonavoje, atsakovas - motinos J. P. bute (duomenys neskelbtini), Jonavoje. 2020 m. vasario, kovo mėnesiais atsakovas dukters A. išlaikymui ieškovei pervedė po 100 Eur, 2020 m. balandžio mėnesį – 150 Eur.
6. Teismas, nustatydamas atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, atsižvelgė į tai, kad šalys mažai bendravo, todėl nustatė pereinamąjį laikotarpį, kuriuo iki A. K. sueis dveji metai, vaikas su tėvu bendraus dalyvaujant motinai. Teismas nustatė atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarką atsižvelgęs į teismo posėdyje šalių pasiektą sutarimą, bei į tai, kad ieškovė nesutinka, jog atsakovas su dukra vyktų į atsakovo namus, kad atsakovas dukrą grąžintų į namus 19.30 val.
7. Teismas sprendė, kad atsakovas privalo prisidėti didesne dalimi išlaikymo, kadangi ieškovė šiuo metu nedirba, gauna išmoką vaikui ir socialinę pašalpą, ieškovė dirbti šiuo metu negali. Atsakovas yra sveikas, darbingas, daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas, dirbdamas priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, po budėjimo gauna 3 išeigines dienas, todėl gali dirbti papildomą darbą. Teismas atsakovo argumentus dėl 150 Eur išlaikymo dydžio priteisimo atmetė.
8. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į ieškovės reikalavimą, į nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, į vaiko amžių (8 mėnesiai), sprendė, kad atsakovas turi teikti savo dukrai 250 Eur dydžio išlaikymą.
9. Teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. vasario, kovo mėnesiais mokėjo vaiko išlaikymui po 100 Eur, balandžio mėnesį – 150 Eur, viso 350 Eur. Todėl materialinio išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo ieškovei priteisė už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 4 d. iki 2020 m. kovo 5 d. įskaitytinai 150 Eur (250 x 2 = 500; 500 Eur – 350 Eur = 150).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas neargumentuodamas sprendimo prašomo priteisti išlaikymo dydį sumažino nuo 370 Eur iki 250 Eur. Sprendimas šioje dalyje buvo išnagrinėtas netinkamai, formaliai, šališkai, pažeidžiant materialines ir procesines teisės normos, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.
10.2. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė nesutinka su atsakovo priešieškiniu. Dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo nebuvo jokio ginčo.
10.3. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas neįtraukė ieškovės turėtų išlaidų pateikiant teismui teismo įsakymą 150 Eur, taip pat vienareikšmiškai nustatė, kad ieškovės atstovas advokato padėjėjas S. K. nerengė atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų ir tuo pagrindu atmetė 40 Eur. Visi teismui pateikti dokumentai buvo rengiami ieškovės atstovo advokato padėjėjo S. K.. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 68 proc., plius 100 proc. patenkintinas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos. Iš atsakovo priešieškinio 3 reikalavimų buvo patenkintas 100 proc. tik vienas, todėl laikytina, kad priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti 33 proc.
10.4. Tarp šalių nekilo ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, todėl šis klausymas nebuvo pateiktas teismui spręsti. Tačiau teismas, norėdamas sumenkinti ieškovės atstovo kompetenciją, klausymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pats iškėlė, kai buvo padaryta pertrauka bylos nagrinėjimo metu.
10.5. Teismas pamiršo apie paskirtą teismo posėdį, kuris buvo paskirtas 2020 m. rugpjūčio 28 d. 13.00 valandą. Visi proceso dalyviai turėjo apie 30 min. laukti, kol teismas atvyko į posėdį. Ir tik posėdžių sekretorei susipažinus su ankstesnio posėdžio garso įrašu buvo išsiaiškinta, kad toks posėdis yra paskirtas ir į jį yra pripažintas visų proceso dalyvių dalyvavimas būtinu, buvo iškviestas teismas į posėdį.
11. Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieškovės A. R. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, priteisti atsakovui iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Teismas labai aiškiai ir argumentuotai nurodė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
11.2. Ieškovė buvo apklausta institucijos teikiančios išvadą darbuotojų. Jų išvadoje 2020 m. balandžio 1 d. nurodyta, kad ieškovė nesutinka su A. K. prašoma nustatyti bendravimo tvarka su vaiku, ji nurodė, kad A. K. vienas galėtų pasiimti vaiką tik suėjus vaikui 4 metams ir jei vaikas to norėtų. Šios pozicijos ieškovė laikėsi visą bylinėjimosi laikotarpį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl apeliacinio skundo ribų
13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neargumentuodamas sprendimo prašomo priteisti išlaikymo dydį sumažino nuo 370 Eur iki 250 Eur. Sprendimas šioje dalyje buvo išnagrinėtas netinkamai, formaliai, šališkai, pažeidžiant materialines ir procesines teisės normos, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė jokių argumentų dalyje dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio nepateikė. Taip pat nurodo, kad neprieštaravo dėl atsakovo reikalavimo nustatyti bendravimo su dukra tvarką.
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.
15. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalių, kuriomis išspręstas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaikymo priteisimo
16. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 370 Eur. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
17. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad sprendimas šioje dalyje buvo išnagrinėtas netinkamai, formaliai, šališkai, pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas.
18. Nustatyta, kad A. R. ir A. K. yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1, b. l. 3). A. R. nuosavybės teise įregistruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, A. K. turi transporto priemonę Audi A6, kurios pirmosios registracijos data yra 2000 m. (t. 1, b. l. 25-28). A. R. nedirba, augina vaiką (t. 1, b. l. 29), jos pajamas sudaro socialinė pašalpa (vidutiniškai po 166,86 Eur per laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn., išmoka vaikui (100,23 Eur), taip pat kitos socialinės išmokos (200 Eur vienkartinė išmoka vaikui, skirta Covid-19 pandemijos padariniams šalinti, 200 Eur tikslinė pašalpa)) (t. 2, b. l. 22). A. K. dirba (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30-32), jo darbo užmokestis yra 694,57 Eur per mėnesį (t. 2, b. l. 2). A. R. kartu su dukra A. K. gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Jonavoje, tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą yra deklaravę ir R. V. bei R. V. (t. 2, b.l. 23).
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, jų visumą, tarpusavio ryšį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priteistino išlaikymo dydį.
20. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
21. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
22. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
23. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
24. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.
25. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu atskaičius mokesčius sudarė 447 Eur. Tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, todėl laikytina, jog orientacinis iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis turėtų būti 223,50 Eur. Šiuo atveju ieškovė prašė teismą iš atsakovo priteisti nepilnametei dukrai 370 Eur išlaikymą, t. y. didesnį nei pusė minimalios mėnesinės algos, todėl darytina išvada, kad būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad yra pagrindas priteisti jos prašomą sumą.
26. Nurodydama vaiko poreikius ieškovė pažymėjo, kad vaikas yra alergiškas baltymams, todėl maitinamas specializuotu medicininės paskirties mišiniu, kuris yra brangus, o ji šiam mišiniui per savaitę išleidžia 52,50 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaikas yra alergiškas baltymams, tačiau iš jos pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad perkamas pieno mišinys Aptamil alergiškiems vaikams, kurio vienos 400 g. pakuotės kaina yra 13,99 Eur. Tikėtina, kad ieškovė perka pieno mišinį, skirtą alergiškiems vaikams, esant pagrįstam poreikiui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė patiria išlaidas, susijusias su vaiko alergija. Tačiau kartu pažymėtina, kad vaikui augant, vaiko maisto racioną papildo vis nauji produktai, todėl pieno mišinio, kuris įprastai yra pagrindinis naujagimio ir kūdikio maistas (nemaitinant krūtimi) poreikis mažėja, o kiti, šį mišinį pakeičiantys produktai, nėra tokie brangūs. Taigi mažėja ir išlaidos vaiko maitinimui. Todėl spręstina, kad ieškovės nurodomos išlaidos vaiko maitinimui yra laikinos.
27. Kitų įrodymų, kurie leistų spręsti apie didesnius nei įprasta vaiko poreikius, ieškovė nepateikė.
28. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad ieškovei tenka didesnė vaiko priežiūros našta, todėl atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taip pat įvertintina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikui įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama išmoka vaikui, kuri 2020 m. buvo 60 Eur, o nuo 2021 m. yra 70 Eur per mėnesį. Šios išmokos tikslas - mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Taigi, ieškovė gauna kas mėnesį po 70 Eur iš valstybės, ir šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Todėl vaiko poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma mažintina.
29. Atsižvelgdama į šiuos argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 250 Eur kas mėnesį, t. y. didesnį nei teismų praktikoje nurodomas orientacinis dydis, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti šioje dalyje nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
30. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
31. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalies sumų neįtraukė į bylinėjimosi išlaidas, o taip pat neteisingai nustatė patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis.
32. Spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą ieškovė yra pateikusi 2020 m. kovo 6 d. pinigų priėmimo kvitą – 120 Eur, o taip pat 2020 m. rugpjūčio 3 d. pinigų priėmimo kvitą – 850 Eur.
33. Advokato padėjėjas S. K. pateikė 2020 m. rugpjūčio 28 d. suteiktų teisinių paslaugų paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad į šioje byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas įtraukta 40 Eur už atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės atstovas šioje byloje nerengė atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų, todėl šios sumos neįtraukė į šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios išlaidos pagrįstai neįtrauktos į ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje. Teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas, kurios patirtos konkrečioje byloje. Iš Liteko bazėje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-13063-490/2020 pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, kurioje A. R. buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu ir 2020 m. gegužės 22 d. pateikė atsiliepimą į skundą. Taigi, A. R. 40 Eur išlaidas už atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų galėjo patirti civilinėje byloje Nr. 2YT-13063-490/2020, bet ne nagrinėjamoje byloje, ir tik joje, vadovaujantis CPK 93 straipsnyje nustatytomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis galėjo būti sprendžiamas jų paskirstymo klausimas. Todėl šios išlaidos pagrįstai neįtrauktos į ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
34. Be to, ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė 150 Eur išlaidų, patirtų pateikiant teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė yra pateikusi 120 Eur pinigų priėmimo kvitą, ir ši suma yra įtraukta į sumą, kuri apskaičiuota paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė. Teismas paskirsto tik šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas dalies jos turėtų bylinėjimosi išlaidų priimdamas sprendimą nepaskirstė.
35. Spręsdama dėl patenkintos ir atmestos ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalies teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė prašė priteisti 370 Eur išlaikymą, atsakovas prašė priteisti 150 Eur išlaikymą. Taigi, tarp šalių buvo 220 Eur ginčas dėl išlaikymo dydžio. Teismui nustačius 250 Eur išlaikymo dydį, spręstina, kad ieškinys šioje dalyje patenkintas 45,45 proc. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys patenkintas 62 proc. Vadovaujantis CPK 313 straipsniu apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, nei yra skundžiamas, teismo sprendimo, jeigu sprendimą skundžią tik viena šalis. Kadangi atsakovas teismo sprendimo neskundžia, iš atsakovo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų dalis nekeistina. Atsakovo priešieškinis šioje dalyje patenkintas 60 proc.
36. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo priešieškinis patenkintas 99 proc. Ji nurodo, kad nereiškė nesutikimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentais, kad priešieškinis patenkintas mažesne nei 99 proc. dalimi. Pažymėtina, kad atsakovas reiškė priešieškinį, o atsakovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog sutinka, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau taip pat nurodė, jog atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka negali būti nustatyta vadovaujantis teisingumo kriterijais ir logikos dėsniais. Pozicijos, kad priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka netinkama ieškovė laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu. Taigi, darytina išvada, kad tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo tvarkos (ne dėl teisės bendrauti). Taikos sutartis šioje dalyje tarp šalių nebuvo sudaryta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nesutiko su priešieškiniu.
37. Iš priešieškiniu prašomos nustatyti bendravimo tvarkos ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies patenkino atsakovo reikalavimą. Buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, nustatyta, kad bendravimas vyksta dalyvaujant vaiko motinai, nustatė kitus nei prašoma bendravimo laikotarpius, tačiau iš esmės patenkino atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos modelį. Todėl spręstina, kad atsakovo reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo patenkintas 80 proc.
38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą neįskaičiuotinas atsakovo atstovo replikos teisės metu išreikštas prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, nes su šiuo reikalavimu šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nesusijusios - šalys už jį nemokėjo žyminio mokesčio, šalių atstovai neargumentavo ir neatsikirtinėjo į argumentus.
39. Taigi, įvertinus, kad atsakovas pareiškė du reikalavimus, iš kurių vienas patenkintas 60 proc. dalimi, o kitas patenkintas 80 proc. dalimi, darytina išvada, kad atsakovo priešieškinis patenkintas 70 proc. dalimi. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog priešieškinis patenkintas 99 proc. dalimi ir ši teismo sprendimo dalis keistina. Kadangi atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo iš viso 1875 Eur bylinėjimosi išlaidų, priešieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintai priešieškinio daliai iš ieškovės jam priteistina 1312,50 Eur. Atlikus priešpriešinių sumų įskaitymą iš ieškovės atsakovui priteistina 699,70 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Ieškovė apeliacinį skundą pareiškė dėl sprendimo dalių dėl išlaikymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliaciniu skundu ginčijama suma išlaikymo dalyje apskaičiuojama taip: ginčijama suma dėl išlaikymo dydžio per vienerius metus (370-250)x12, viso 1440 Eur. Be to, tuo atveju, jei apeliacinis skundas būtų patenkintas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, pagal ieškovės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įskaičius priešpriešines sumas, iš atsakovo ieškovei būtų priteista 364,94 Eur. Taigi, ieškovė faktiškai ginčijo 1608,07 Eur sumą (skirtumas tarp pirmosios instancijos teismo priteistos sumos ir ieškovės apeliacinio skundo prašomos priteisti sumos).
42. Taigi, apeliacinio skundo suma (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra 3048,07 Eur. Kadangi patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir iš ieškovės atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų dalis sumažinta nuo 1243,45 Eur iki 699,70 Eur, t. y. 543,75 Eur dalimis, darytina išvada, kad apeliacinis skundas patenkintas 17,84 proc. dalimi.
43. Atsakovas A. K. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 246,48 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą pakeisti.
Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – priteisti atsakovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 699,70 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 246,48 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Virginija Gudynienė
Tomas Romeika