Baudžiamoji byla Nr. 1-8-927/2016

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22767-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.1;

1.2.14.3.2.2; 1.2.14.3.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.7; 2.3.2.2.11; 2.3.6.4.5.

        N U O S P R E N D I S

          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

            2016 m. vasario 15 d.

                                                             Vilnius   

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,

dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui,

gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

nukentėjusiajam D. V.,

vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. Vilniaus r., Avižienių k., (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-11-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d., - 6 MGL (780 Lt) bauda, bausmė įvykdyta; 2014-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. – 10 MGL (376 Eur) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 180 str. 2 d.,

n u s t a t ė :

V. P., panaudojęs smurtą, neteisėtai atėmė kitam žmogui laisvę ir apiplėšė jį, o būtent:

1. 2015 m. balandžio 8 d. apie 2 val., veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kelyje Čekoniškės-Sudervė, Vilniaus r., 350-700 m už Čekoniškių k. ribų, vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo netoli šalikėlėje einančių D. V. (D. V.) ir A. B., o pastariesiems pradėjus bėgti, pasivijo D. V. ir lazda sudavęs pastarajam per kojas, jėga, prieš jo valią, nutempė iki minėto automobilio, prievarta į jį įsodino, kur sudavė smūgį į veidą bei nuvežė į miško masyvą link Rastinėnų k., Vilniaus r., į  tyrimo metu tiksliai nenustatytą vietą, tokiu būdu neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.;

2. 2015 m. balandžio 8 d. apie 2 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, kelyje Čekoniškės-Sudervė, Vilniaus r., 350-700 m. už Čekoniškių k. ribų vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo netoli šalikėlėje einančių D. V. (D. V.) ir A. B., o pastariesiems pradėjus bėgti, pasivijo D. V. ir sudavęs jam per kojas lazda, jėga, prieš jo valią, nutempė iki minėto automobilio, prievarta į jį įsodino, kur sudavė smūgį į veidą bei nuvežė į miško masyvą link Rastinėnų k., Vilniaus r., kur sudavęs kumščiu į krūtinę, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5S“ 667,70 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. V. 667,7 Eur turtinę žalą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

              Kaltinamasis V. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pripažįsta padaręs nusikaltimus, tik neigia lazdos ir smurto bei peilio panaudojimą. Įvykio dieną jam paskambino draugas ir paprašė kuo greičiau atvažiuoti. Jis nuvažiavo į Čekoniškių k. Jaunuoliai, kurie buvo išgėrę ir dėl to galėjo būti konfliktas, pabėgo. Bevažiuodamas kelyje pamatė nukentėjusįjį ir dar vieną vaikiną. Įsodino į mašiną nukentėjusįjį, paėmęs už alkūnės, nes norėjo paauklėti, kad negalima ateiti į svetimus namus su lazdomis ir grasinti. Apie tai, kad galėjo būti konfliktas, jam papasakojo draugas E. V. ir svečiuose buvusios panelės. Norėjo padėti draugui ir panelėms. Nukentėjusysis nesutiko sėsti į mašiną. Išlipęs iš mašinos, paėmė už rankos ir įsodino į mašiną prieš nukentėjusiojo valią. Kitas vaikinas, buvęs su nukentėjusiuoju, pabėgo. Pripažįsta, kad atėmė jam laisvę, tačiau per kojas sudavęs nebuvo. Nuvežė už posūkio, netoli Rastinėnų k. Paklausė, kodėl atėjo pas jo draugą, kad taip negalima elgtis ir sudavęs kumščiu į krūtinę, atėmė telefoną. Nukentėjusysis nesipriešino. Jis norėjo pastarąjį tik paauklėti. Prisipažįsta, kad nukentėjusį apiplėšė. Po to nuvežė jį atgal, paleido Čekoniškėse ir nuvažiavo namo. Jo telefoną laikė namie. Kitą dieną nuvykęs, paklausė nukentėjusiojo telefono PIN kodo. Jis iš karto nereiškė jokių pretenzijų. Telefoną grąžino nukentėjusiajam (t. 2 b. l. 133-134).

Kaltinamojo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiojo D. V. pranešimo apie nusikalstamą veiką informacija (t. 1 b. l. 15-16) ir paaiškinimu teisme, kad 2015-04-08 nakties metu ėjo su draugu. Juos su automobiliu pasivijo kaltinamasis. Automobilyje buvo dar vienas vaikinas. Jis su draugu pradėjo bėgti. Kaltinamasis ir kitas vaikinas keikėsi jų atžvilgiu ir ėjo link jų, todėl jie bėgo. A. B. pabėgo, o jis užkliuvęs parkrito. Kaltinamasis ir kitas vaikinas pagaliais smūgiavo jam į kojas. Po to įsodino į mašiną. Antro vaikino nepažįsta. Kaltinamasis už rankos nutempė į mašiną, dėl ko, nesakė. Įsodino jėga. Nuvežė netoli miško. Jis pats buvo išgėręs, todėl tikslios vietos nepamena. Kaltinamasis kumščiu sudavė jam į lūpas, o kitas vaikinas sėdėjo mašinoje. Į veidą sudavė, kai buvo jau mašinoje. Telefonas kažkaip atsidūrė pas kitą vaikiną, neatsimena kaip, nes buvo išgėręs, strese. Prieš atimant telefoną Vitalijus pasakė, kad išveš į mišką, parodė peilį ir pasakė, kad papjaus. Nepamena, kur buvo telefonas tuo metu, kai buvo grasinama peiliu. Nesuprato, dėl ko jis grasino. Kaltinamasis į krūtinę nemušė, o sudavė į veidą, kai buvo mašinoje. Po to pamena tik kai ėjo namo. Telefoną jam grąžino, todėl nuo ieškinio atsisako. Į policiją kreipėsi internetu, jau po įvykio, kai praėjo pora dienų. Pirma nenurodė policijai kas toks užpuolė, nes nežinojo vardo. Policijoje kaltinamąjį pažino iš nuotraukų. Nurodė pirma, kad buvo aukštas, sportiško kūno sudėjimo, vilkėjo sportines kelnes. Kitą dieną jis buvo atvykęs su draugu, sakė, kad daugiau ten neitų, prašė telefono pin kodo, kad galėtų juo naudotis (t. 2 b. l. 134-135).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad nepamena, kuris iš užpuolusių jį vaikinų turėjo peilį, tačiau tas asmuo mojavo peiliu grasindamas ir reikalaudamas atiduoti tai, ką turi. Tačiau nepamena, ar pats atidavė telefoną, ar jis buvo ištrauktas iš jo striukės kišenės (t. 1 b. l. 27).

-liudytojos D. V. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 45) ir teisme, kad sūnus iš karto nesakė, kad dingo jo telefonas. Papasakojo vėliau. Matė, kad jo lūpa sutinusi, ant skruosto matėsi sužalojimai, rankose virš alkūnių, iš vidinės pusės, buvo mėlynės, atrodė, lyg kažkas suspaudęs laikė. Taip pat striukė buvo suplėšyta. Mėlynės buvo ir virš kelių. Sūnus žaidžia futbolą ir kojose būna mėlynės, bet šį kartą jų buvo žymiai daugiau. Sūnus pirma nenorėjo prisipažinti, bet ji matė kad jis yra susinervinęs. Įvykio dieną jis išėjo su mėlynais sportbačiais, kai paklausė kur jie, nesakė, kur dingo. Apie įvykį sužinojo iš dukters ir kai buvo iškviesta į policiją. Sūnus vėliau pasakė, kad jį užpuolė vaikinai iš Maišiagalos, bet jų nepažįsta. Sūnaus draugai matė kaip jį įsodino ir nuvežė į mišką (t. 2 b. l. 146).

-liudytojo A. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 49) ir teisme, kad įvykio dieną jie kartu apie 2 val. nakties ėjo pas draugą. Prieš tai buvo pas merginą vardu Aneta, ten vartojo alkoholį. Eidami pas draugą, kuris juos prieš tai pavežė, pamatė atvažiuojančią mašiną. Jis nukentėjusiajam liepė nueiti į šoną, nes abu ėjo be atšvaitų, o jis pamanė, kad gal policija važiuoja. Šalia nukentėjusiojo sustojo automobilis ir jį įsodino į automobilį. Iš automobilio išlipo du vyrai su lazdomis. Jie pradėjo jiems kažką necenzūriniais žodžiais rėkti. Jis suprato, kad jie nori juos sumušti, nes ėjo link jų, keikėsi. Jis ilgai nelaukdamas pradėjo bėgti link Čekoniškių k. Bėgdamas atsigręžė ir pamatė, kad Danielį pagavo ir pradėjo mušti į įvairias kūno vietas. Jis nubėgo toliau iki savo namų. Ryte jis susitiko su Danieliu. Jis buvo sumuštas. Mėlynės buvo ant kojų, rankų, praskelta lūpa, ausis dešinė. Jis jam papasakojo, kad jį tuo automobiliu nuvežė į mišką, ten dar mušė. Jis sakė, kad iš jo paėmė telefoną Iphone 5. Sėdėjo prie parduotuvės Čekoniškių kaime, kuomet atvažiavo prie jų V. P. ir pradėjo jiems reikšti pretenzijas, kodėl jie nuėjo gerti pas Anetą ir liepė ten daugiau nesilankyti. D. paprašė, kad V. P. grąžintų jam telefoną ir jis pretenzijų neturės, o Vitalijus atsakė, kad neatiduos. Vitalijus buvo atvažiavęs su pliku vaikinu, kurio jis nepažįsta. Vėliau jie vėl prie jų privažiavo. Vitalijus reikalavo, kad D. pasakytų telefono gamyklinį slaptažodį, kurį suvedus galima pilnai atnaujinti telefono įrangą. T. D. jam nepasakė, pamelavo, kad neturi. Apie tai, kad prie jų tame kelyje privažiavo būtent Vitalijus, jis suprato tik sekančią dieną. O tą naktį jis matė tik tą patį automobilį BMW, 5 klasės, šviesiai pilkos spalvos, o vaikinų, buvusių automobilyje, neatpažino, nes nematė (t. 2, b. l. 147). Savo parodymus liudytojas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 50-52).

-liudytojo M. P. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 61) ir teisme, kad yra V. P. brolis. Automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, priklauso broliui. Šį automobilį brolio prašymu atvarė į servisą, kuriame dirba, nes reikėjo pataisyti. Automobilio salono nevalė (t. 2 b. l. 153).

-liudytojos A. M. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (pagarsinta (duomenys neskelbtini) str.), kad 2015 metais maždaug prieš mėnesį, apie 20.00-21.00 val. pas ją į svečius atvažiavo E. V., kuris turėjo likti pas ją nakčiai. Jie sėdėjo jos namo virtuvėje, gėrė arbatą. Tėvai ir jos vaikas tuo metu jau miegojo, o daugiau namuose nieko nebuvo. Namo durys buvo neužrakintos. Apie 22.00 val. į jos namą atėjo vaikinai, tai yra A. B. ir D. V., kurie iš karto užėjo į virtuvę, kur buvo ji su Edvardu. Andrius rankoje laikė peilį juoda rankena apie 20 cm ilgio, o D. rankoje laikė medinį pagalį apie 40 cm ilgio, panašų į kotą nuo šepečio. Jie pasakė, Edvardui: „einam pasikalbėti“. Edvardas pasakė: „einam“. Jie trise išėjo iš jos namų, o ji jiems iš paskos užrakino duris ir nuėjo miegoti. Jokio triukšmo kieme negirdėjo ir tą naktį nei vieno iš minėtų vaikinų daugiau nematė. Konflikto tarp jų nebuvo, nes jie išėjo ramiai (t. 1 b. l. 56).

-2015-09-11 nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl asmens galimai dalyvavusio šioje byloje tiriamų nusikalstamų veikų padaryme, atskirtas į atskirą (t. 1, b. l. 5).

-D. V. paaiškinimu, užfiksuotu pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuose užfiksuota, jog D. V. 2015-04-21 kreipėsi į Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK ir pranešė, kad 2015-04-08 apie 2.00 val. jam einant Vilniaus r., Čekoniškių k. iš draugės namų pas draugą, kelyje sustojo BMW markės automobilis, valstybinių numerių neatsimena, iš kurio išlipo 2 vaikinai. Jis pradėjo bėgti, tačiau vaikinai jį pagavo, nutempė į mašiną, nuvežė į mišką, grasino peiliu ir pareikalavo mobiliojo telefono Iphone S5, kurį atidavė. Žala 667,7 Eur (t. 1, b. l. 9-12).

-asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusysis D. V. atpažino V. P. kaip asmenį, kuris kartu su kitu vaikinu 2015-04-08 apie 2.00 val. Vilniaus r., Čekoniškių k., jį įsodino į automobilį BMW 5 klasės, nuvežė į mišką, sumušė bei atėmė telefoną Iphone 5S (t. 1. b. l. 18-21).

-parodymo atpažinti protokolu, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusysis D. V. atpažino vairą, kurį matė automobilyje BMW 5 klasės 2015-04-08 naktį, kuomet buvo užpultas kelyje, Vilniaus r.(t. 1. b. l. 33-36).

-daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis D. V. pateikė PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 8055/(duomenys neskelbtini), vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sandorio Nr. 1, draudimo liudijimo Nr. PZULT 1858329 kopijas, patvirtinančias mobiliojo telefono Iphone 5S įsigijimą (t. 1. b. l. 40-43); o liudytoja D. V. pateikė D. V. striukę, kurią jis dėvėjo įvykio metu ir kurios kairysis šonas nuo rankovės vidurio per siūles suplyšęs (t. 1. b. l. 73, 91-92), striukė grąžinta (t. 1 b. l. 93).

-automobilio pateikimo, jo apžiūros protokolais ir nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad automobilio ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salonas odinis, tamsiai pilkos spalvos, priekinis prietaisų skydelis juodos spalvos su juosta per vidurį rudos spalvos, vairuotojo durelių dėtuvėje rastas peilis „drugelis“, bagažinėje rastos kelios dėžutės nuo mobiliojo ryšio telefonų. Ant galinės sėdynės saugos diržo rastos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus (t. 1. b. l. 62, 65-71), automobilis grąžintas (t. 1 b. l. 72).

-specialisto išvada Nr. 47,48-15, kurioje užfiksuota, kad pateikti tirti pas V. P. rasti peiliai nėra nešaunamieji ginklai ir yra pagaminti pramoniniu būdu (t. 1 b. l. 95-98).

-telefoninių pokalbių išklotinių apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad 1) UAB „Tele2“ abonentinio numerio 867082034 (naudojosi nukentėjusysis D. V.) išklotinėje užfiksuota tyrimui reikšminga informacija: numeris iki 2015-04-10 01.21 val. naudojamas telefone IMEI 352049061337037 (pagrobtas Iphone 5S), bokšte C106 telefonas yra 2015-04-07 23.29 val. 2015-04-08 13.17 val., nuo 2015-04-08 14.24 val. užfiksuotos išeinančios žinutės į Nr. 447537410217, 447537410267, 447537410287. 2) UAB „Tele2“ abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuota tyrimui reikšminga informacija: abonentas veikė nuo 2015.04.08 18:00:58 iki 2015.04.22 02:04:58, buvo naudojamas telefone IMEI 352049061337037, bendravo su abonentais: 37067349293, 37067553446, 37068351980, 37064647237 ir kt.; 3) UAB „Tele2“ abonentinio Nr. 860590630 išklotinėje užfiksuota tyrimui reikšminga informacija: abonentas veikė nuo 2015.04.21 11:41:29 iki 2015.05.04 02:32:4, buvo naudojamas telefone IMEI 352049061337037, bendravo su abonentais: 37067349293, 37067553446, 37068351980, 37064647237 ir kt.; 4) UAB „Tele2“ abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuota tyrimui reikšminga informacija: abonentas veikė nuo 2015.05.02 16:57:44, buvo naudojamas telefone IMEI 352049061337037, bendravo su abonentais: (duomenys neskelbtini) ir kt.; 5) UAB „Tele2“ abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėje tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota; 6) UAB „Tele2“ abonentinio Nr. 867349293 išklotinėje užfiksuota tyrimui reikšminga informacija: abonentas veikė C106, C10A bokštuose nuo 2015.04.07 17:55:23 iki 2015.04.08 00:44:55, bokšte B526 veikė 2015.04.08.01:46 val., nurodytu laikotarpiu bendrauja su abonentais (duomenys neskelbtini); 7) UAB „Tele2“ abonentinio Nr. 8664876787 išklotinėje užfiksuota tyrimui reikšminga informacija: abonentas veikė nuo 2015.04.01 07:35:12 iki 2015.04.09 09:24:45, buvo naudojamas telefone IMEI 1362200620135, bendravo su abonentais: (duomenys neskelbtini) ir kt. Abonentas buvo šių bokštų veikimo zonoje: 2015.04.07 22:51:53 val. bokšte A467, 2015.04.08 00:05:39 val. bokšte A286, 2015.04.08 00:11:50 val. bokšte 666, 2015.04.08 01:35:59 val. bokšte B526, 2015.04.08 01:46:28 val. bokšte A317, 2015.04.08 11:39:54 val. bokšte C106, 2015.04.08 11:41:53 val. bokšte A. N. 2015.04.08 01:46:28 val. iki 2015.04.08 07:32:03 val. išklotinėje įvykių nėra (t. 1. b. l. 160-166).

-daiktų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas iš kaltinamojo daiktų paėmimo protokolu laikinai saugoti paimtas telefonas ,,iPhone“  IMEI 352049061337037 (t. 2 b. l. 15-16), telefonas grąžintas nukentėjusiajam D. V. (t. 2 b. l. 22).

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija.

                               Dėl neteisėto laisvės atėmimo, panaudojus smurtą.

Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad :

1) kaltinamasis V. P. 2015 m. balandžio 8 d. apie 2 val., vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo keliu Čekoniškės-Sudervė, Vilniaus r., 350-700 m už Čekoniškių k. ribų, ir sustojo netoli šalikėlėje einančių D. V. (D. V.) ir A. B.;

2) išlipęs iš automobilio ir turėdamas rankoje lazdą pasivijo norėjusį pasprukti iš įvykio vietos D. V. ir lazda sudavęs pastarajam per kojas, jėga, prieš jo valią, nutempė iki automobilio ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir prievarta, prieš nukentėjusiojo valią įsodino jį į automobilį, kur sudavė smūgį į veidą;

3) įsodinęs nukentėjusįjį D. V. prieš jo valią į automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamasis D. P. jį nuvežė į miško masyvą link Rastinėnų k., Vilniaus r.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą šioje dalyje ir atsižvelgęs į bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis neteisėtai suvaržė nukentėjusiojo laisvę pasirinkti savo buvimo vietą, nes panaudojęs prieš jį smurtą, jėga įsodino į automobilį ir laikė jį tam tikrą laikotarpį.

Pagal BK 146 str. 2 d. atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Teismas pažymi, kad šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tiek naudojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos, siekis sutrukdyti nukentėjusiajam kur nors būti arba turint tikslą palengvinti kito nusikaltimo padarymą ar pan.

Smurto panaudojimas reiškia, kad neteisėtai atimant laisvę prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis arba psichinis smurtas.

Kaltinamasis iš esmės pripažino jam inkriminuotos veikos pagal BK 146 str. 2 d. faktines aplinkybes, tačiau teisme tvirtino, kad lazda smūgių nukentėjusiajam nesudavė ir iš vis jam smūgių nesudavė, o tik jėga įsodino į automobilį (paėmęs už rankos).

Nukentėjusysis D. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu vienareikšmiškai tvirtino, kad jam buvo suduoti smūgiai lazda prieš nutempiant jį į automobilį ir suduotas smūgis į veidą automobilyje. Nors jokių žymių ikiteisminio tyrimo metu ant nukentėjusiojo kūno užfiksuota nebuvo, teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina kita byloje ištirta medžiaga, o būtent liudytojos D. V. paaiškinimas teisme, kad matė, jog jos sūnaus lūpa sutinusi, ant skruosto sužalojimai, rankose virš alkūnių, iš vidinės pusės - mėlynės, taip pat mėlynės ir virš kelių. Taip pat liudytoja patvirtino, kad nors jos sūnus žaisdamas futbolą susižaloja kojas, tačiau šį kartą ant jo kojų mėlynių buvo žymiai daugiau. Liudytojas A. B. taip pat patvirtino, kad iš automobilio išlipę vaikinai turėjo rankose lazdas, o ryte sutikęs nukentėjusįjį matė, kad jis yra sumuštas: mėlynės buvo ant pastarojo kojų, rankų, praskelta lūpa, ausis.

Nors kaltinamasis teisme neigė sudavęs smūgius lazda ir į veidą, tačiau vadovaudamasis aukščiau aptartais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, teismas šią jo poziciją vertina kaip norą sušvelninti atsakomybę ir pripažįsta, kad kaltinimas dalyje dėl BK 146 str. 2 d. pasitvirtino visiškai ir kaltinamojo veika pagal šį straipsnį kvalifikuota pagrįstai.

Teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad nukentėjusiajam smūgį į veidą kaltinamasis sudavė jau būnant automobilyje, kaltinimas šioje dalyje tikslintinas.

Kaltinamojo gynėjo prašymas perkvalifikuoti V. P. nusikalstamus veiksmus iš BK 146 str. 2 d. į BK 294 str. 2 d. nepagrįstas.

Pagal BK 294 str. 2 d. atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui.

Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Teisių ir pareigų, atsiradimo ir jų įgyvendinimo pagrindus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Savavaldžiavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomi šio nusikaltimo objektai yra įvairūs teisiniai gėriai - žmogaus sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai, kt.

Kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294  straipsnyje numatytos sąlygos (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas). Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, numatytą CK 1.136 straipsnyje, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam ar kitam asmeniui, kurio interesus jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Šių veiksmų dalyvis turi būti susijęs su nukentėjusiuoju civiliniais teisiniais santykiais, kurių pagrindu atsiranda reikalavimo teisė. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės nerealizuojamos dėl to, jog nukentėjusysis jas ginčija arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis būtų tikro ar tariamo santykio subjektais, taip pat duomenų, kurie leistų manyti, kad kaltinamajam V. P. galėjo pagrįstai susiformuoti įsitikinimas apie tariamos teisės turėjimą. Kaltinamojo nurodymas, kad jis važiavo nukentėjusįjį neva pamokyti nepatvirtina, kad kaltinamajam V. P. galėjo pagrįstai susiformuoti įsitikinimas apie tariamos teisės turėjimą. Be to nukentėjusysis vienareikšmiškai nurodė, kad jam nieko nebuvo sakoma, tiesiog panaudojus prieš jį smurtą, jis prieš jo valią buvo įsodintas į automobilį ir nuvežtas į mišką. Tariama teisė - tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Todėl, pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktą, neleistina pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimą. Savavaldžiavimui būdinga tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009).

Pagal teisiamajame posėdyje duotus nukentėjusiojo parodymus, matyti, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą ir atėmė nukentėjusiojo laisvę prieš tai jam nieko nepasakęs. Taigi fizinio smurto panaudojimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas požymis, kad veika galėtų būti kvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Savavaldžiavimui svarbu dėl ko naudojamas smurtas – ar tam, kad įgyvendinti savo tariamą teisę, ar keršto bei panašiais tikslais. Taipogi teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, kad nukentėjusysis kokiu nors būdu ginčijo kaltinamojo V. P. tariamąją teisę arba nors ją ir pripažįsta, bet atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti kaltinamojo išsakytus reikalavimus. Liudytoja A. M. nepatvirtino, kad būtų prašiusi kaltinamojo ar E. V. aiškintis su nukentėjusiuoju kokius nors klausimus dėl ankstesnio nesutarimo įvykio dieną, kuomet nukentėjusysis buvo užėjęs pas ją ir kartu su E. V. išėjo, juolab kad ji patvirtino, kad vaikinai išėjo  nekonfliktuodami.

Kaltinamojo atsakomybę dėl šios nusikalstamos veikos lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

                                     Dėl apiplėšimo, panaudojus peilį.

Teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. P. 2015 m. balandžio 8 d. apie 2 val., neteisėtai suvaržė nukentėjusiojo D. V. laisvę ir panaudojęs prieš jį smurtą jėga įsodino į automobilį ,,(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuvežė į miško masyvą link Rastinėnų k., Vilniaus r., kur sudavęs smūgį į krūtinę, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5S“ 667,70 Eur vertės.

Kaltinimas šioje dalyje kaltinamajam pareikštas dėl to, kad nukentėjusįjį jis apiplėšė panaudojęs peilį ir taip atėmęs galimybę pasipriešinti.

Teisme kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta apiplėšęs nukentėjusįjį, nes nuvežęs į mišką, sudavė jam į krūtinę ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5S“ 667,70 Eur vertės. Tačiau neigė naudojęs peilį apiplėšimo metu. Pažymėtina, kad kaltinimas šioje dalyje paremtas tik paties nukentėjusiojo tokių aplinkybių nurodymu ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 27), tačiau teisme nukentėjusysis D. V. negalėjo nurodyti, kokiu metu jam buvo parodytas peilis ir ar jis buvo rodomas būtent tikslu apiplėšti jį, nes paaiškino, kad kaltinamasis jam pasakė, kad išveš į mišką, parodė peilį ir pasakė, kad papjaus. Nukentėjusiojo parodymai šioje dalyje nenuoseklūs, jie keitėsi teisminio nagrinėjimo metu ir šių netikslumų teisme nepavyko pašalinti, kadangi nukentėjusysis neatsimena šių aplinkybių (t. 2, b.l. 134). Taip pat nukentėjusysis nurodė kad neatsimena, kur buvo telefonas tuo metu, kai buvo grasinama peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo parodymai dėl peilio panaudojimo apiplėšimo metu taip pat nebuvo konkretūs, nes nurodė nepamenantis, kuris iš užpuolusių jį vaikinų turėjo peilį, tačiau tas asmuo mojavo peiliu grasindamas ir reikalaudamas atiduoti tai, ką turi. Be to paaiškino, kad nepamena, ar pats atidavė telefoną, ar jis buvo ištrauktas iš jo striukės kišenės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją – asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla kitas reikalavimas, draudžiantis esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra įstatymo nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad peilio panaudojimo plėšimo metu faktas teisme nebuvo įrodytas.

BK 180 str. 2 d. peilio panaudojimas plėšimo metu laikytinas nusikalstamą veiką kvalifikuojančiu požymiu.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta kad kaltinamasis D. P. atliko nusikalstamai veikai įvykdyti būtinus veiksmus (pats pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam į krūtinę ir po to pagrobęs iš jo mobilaus ryšio telefoną) ir suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą, norėjo taip veikti, todėl pripažintinas veikęs tiesiogine tyčia.

Aplinkybė, kad iš nukentėjusiojo D. V. prieš tai mušamo ir per jėgą įsodinto į automobilį, po to prieš jo valią atvežto į mišką, kur sudavus jam smūgį į krūtinę buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas, įrodyta paties kaltinamojo parodymais, ką jis vienareikšmiškai pripažino teisiamajame posėdyje.

Nukentėjusiojo parodymai, kaip jau buvo aptarta anksčiau, dėl apiplėšimo nėra nuoseklūs. Jis teisme nurodė, kad telefonas kažkaip atsidūrė pas kitą vaikiną, neatsimena kaip, nes buvo išgėręs, strese, o ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nepamena, ar pats atidavė telefoną, ar jis buvo iš jo striukės ištrauktas. Kaltinamojo parodymai teisme, kad visgi telefoną jis atėmė prieš tai pavartojęs prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t. y. sudavęs smūgį į krūtinę, teismo vertintini kaip neprieštaraujantys kitiems byloje ištirtiems įrodymams. Nukentėjusiojo telefonas buvo rastas ir paimtas iš kaltinamojo, nukentėjusysis nurodė, kad telefonas iš jo buvo pagrobtas, minėjo, kad prieš jį buvo vartojamas smurtas, nors ir negalėjo konkretizuoti tiksliai koks, aiškindamas tai savo girtumu ir stresu, todėl pripažintina, kad mobilus telefonas buvo iš jo pagrobtas būtent plėšimo metu, prieš tai pavartojus smurtą – o būtent sudavus smūgį į krūtinę. 

Teismų praktikoje pasitaiko, kad kaltinamajame akte nedetalizuoti nusikaltimo darymo laikas, vieta, kai kurios kitos faktinės aplinkybės, bet tai nelaikoma absoliučia kliūtimi priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kai kuriais atvejais tiesiog neįmanoma nustatyti daugiau ar mažiau tikslų nusikaltimo padarymo laiką ar vietą. Kitais atvejais, kai kaltinamajame akte nurodomos bylos faktinės aplinkybės (veika, būdas, priemonės, įrankiai, padariniai), bet teismas neranda jas pagrindžiančių įrodymų, teismas pašalina jas iš kaltinimo ir sprendimą priima atsižvelgęs į kitus įrodymus dėl nusikaltimo sudėties buvimo. Pagaliau BPK nedraudžia keisti kaltinimo nagrinėjant bylą teisme. Be to, teismo nuomone, pačiam kaltinamajam pripažinus, kad jis įvykdė svetimo turto pagrobimą, prieš tai sudavęs smūgį į krūtinę, pagrįstai darytina išvada, kad nagrinėjant bylą nekilo problemų dėl kaltinimo aiškumo.

Taigi, teismo nuomone, bylos medžiaga, kuri visapusiškai ištirta teisiamajame posėdyje, duoda pakankamą pagrindą išvadai padaryti, kad kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., sudėtis. Kaltinamojo parodymai teisme patvirtina, kad jis taip pat suprato kaltinimo esmę. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajame akte V. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės netrukdė bylą nagrinėti teisme ir nesuvaržė kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas bei gintis nuo kaltinimo.

Pažymėtina, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, vertintina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą (K. T. 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas) (LAT 2015 m. lapkričio 24 d., Baudžiamoji byla Nr. 2K-469-648/2015).

Taip pat teismas pažymi, kad atėmimo galimybės nukentėjusiajam priešintis požymio esmė yra ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui. Smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti, sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis, nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veikos atskirai nekvalifikuotinos.

Nukentėjusiajam suduotą smūgį į krūtinę, teismas vertina fizinio smurto panaudojimu ir daro išvadą, kad kaltinamajam be pagrindo yra inkriminuotas galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimas, nes kaltinamasis atliko tik vieną veiksmą ir juo neįgyvendino dviejų skirtingų plėšimo nusikaltimo sudėties požymių. Atsižvelgiant į tai iš kaltinimo pašalinamas atėmimas galimybės priešintis.

Esant teisme nustatytoms ir nuosprendyje jau išdėstytoms aplinkybėms, teismas kaltinamojo veiksmus iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoja į BK 180 str. 1 d. ((duomenys neskelbtini) str.).

Kaltinamojo atsakomybę dėl šios nusikalstamos veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

                                             Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis D. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl 337,92 Eur turtinės žalos, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, kad žala jam atlyginta, nes telefonas grąžintas ir jis ieškinio atsisako, todėl atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).

                                              Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę atsižvelgta į kaltinamojo padarytų nusikaltimų skaičių, pavojingumo laipsnį, pobūdį, kurie abu priskiriami apysunkiams  (BK 11 str. 4 d.), jų padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslą ir pavojingumą visuomenei, kaltės formą-tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajam padarytą nuostolį ir tai, kad jis atlygintas, o nukentėjusysis pareiškė pretenzijų neturintis, į fizinio smurto pobūdį ir sukeltas pasekmes bei tai, kad liekamųjų pasekmių bylos nagrinėjimo metu nėra, į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad administracine tvarka baustas, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teistas du kartus ir nusikalto neatlikęs bausmės pagal pirmesnį 2014-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl atsižvelgus į jo amžių, sveikatos būklę, atsakomybę lengvinančią (pagal BK 180 str. 1 d.) aplinkybę, ir tai kad nėra sunkinančių, ir į kitas turinčias reikšmę bausmių skyrimui aplinkybes (BK 54 str., 61 str.), jam skirtinos su laisvės atėmimu susijusios mažesnės nei vidutinės bausmės, kurios tarpusavyje bendrintinos iš dalies sudedant (šiuo atveju netaikytinas bausmių apėmimo būdas, nes, teismo vertinimu, nėra idealios sutapties, kadangi veikos padarytos nors ir tuo pačiu metu, tačiau skirtingais veiksmais ir esant atskirai tyčiai – laisvės atėmimas nebuvo kaip būdas siekiant atimti telefoną, o kitų pagrindų taikyti apėmimo būdą nėra). Po to galutinė bausmė bendrintina visiškai sudedant su pirmesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - bauda. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, visgi teismas vertina tai, kad esminių  nusikalstamų veikų aplinkybių jis neneigė, dėl vienos veikos prisipažino visiškai, kas lengvina jo atsakomybę, nukentėjusiajam nors ir buvo padaryti sužalojimai, tačiau jie jokių liekamųjų pasekmių nepaliko, nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam nereiškia, kaltinamasis įsidarbino, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, ir nors yra teistas ir nusikalto neatlikęs bausmės pagal pirmesnį 2014-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, daugiau duomenų apie kaltinamojo nusikalstamas veikas nėra, todėl paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl šiuo atveju taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diskas ir mikrodalelės (t. 1 b. l. 90, 167), paliktini byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

n u s p r e n d ė :

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius po vieną nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir 180 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 146 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

-pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d, 65 str. 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiškai sudedant subendrinti su 2014-10-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 10 MGL (376 Eur) dydžio baudos bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 10 MGL (376 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programose ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Realaus bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-05-27 iki 2015-07-28.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nukentėjusiojo D. V. atsisakymą nuo ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus – CD diską ir mikrodaleles, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Jolanta Bagdonienė