Civilinė byla Nr. e2-1286-340/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01342-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė,
sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Aleksander Višnevski,
atsakovės atstovei advokato padėjėjai Vaidai Gedvilei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „TAVC“ ieškinį atsakovei UAB „Grinda“ dėl nuosavybės teisės į nuotekų tinklus priteisimo ir atlyginimo už naudojimąsi nuotekų tinklais, kurioje tretieji asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus pramogų arena“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė UAB „TAVC“ patikslintu ieškiniu prašo:
1.1. priteisti atsakovei UAB „Grinda“ nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas), esančius paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklus: 1) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų išvadas; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 45 000 Eur; 2) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 29 800 Eur; 3) Nuotekų šalinimo tinklai – Lietaus nuotekų tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 560 Eur; 4) Nuotekų šalinimo tinklai – Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 39 000 Eur; 5) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 4 340 Eur; 6) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 19 000 Eur;
1.2. priteisti iš atsakovės UAB „Grinda“ ieškovės UAB „TAVC“ naudai kompensaciją už priteistus nuotekų šalinimo tinklus: 1) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų išvadas; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 45 000 Eur; 2) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 29 800 Eur; 3) Nuotekų šalinimo tinklai – Lietaus nuotekų tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 560 Eur; 4) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 39 000 Eur; 5) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 4 340 Eur; 6) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 19 000 Eur, iš viso 137 700 Eur.
1.3. priteisti iš atsakovės UAB „Grinda“ ieškovės UAB „TAVC“ naudai, 3121,20 Eur atlygį už naudojimąsi nuotekų tinklais už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. gegužės 20 d.).
1.4. priteisti iš atsakovės UAB „Grinda“ ieškovės UAB „TAVC“ naudai, 229,50 Eur per mėnesį, už naudojimąsi Nuotekų tinklais, nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.5. priteisti iš atsakovės UAB „Grinda“ ieškovės UAB „TAVC“ naudai, visas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis ir pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui CPK nustatyta tvarka.
2. Ieškinį grindžia šiais esminiais argumentais:
2.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso valstybinės žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas), esantys paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklai: 1) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų išvadas; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 45 000 Eur (1 priedas); 2) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 29 800 Eur (2 priedas); 3) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 560 Eur; 4) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 39 000 Eur; 5) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 4 340 Eur; 6) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 19 000 Eur (3 priedas) (toliau vadinami – Nuotekų tinklai).
2.2. Atsakovė naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais Nuotekų tinklais, kurie prijungti prie atsakovei priklausančių tinklų, nes ieškovei nuosavybės teise priklausančiais Nuotekų tinklais, yra surenkamos ir šalinamos trečiojo asmens UAB „Vilniaus pramogų arena“ paviršinės lietaus nuotekos, kurios per ieškovės Nuotekų tinklus, patenka į atsakovės nuosavybės teise valdomus nuotekų tinklus, esančius aukščiau nurodytame Žemės sklype.
2.3. Ieškovė nebūdama viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, neturėdama teisės tvarkyti nuotekų, 2023 m. gegužės 4 d. raštu (4 priedas) kreipėsi į atsakingą už paviršinių nuotekų tvarkymo savivaldybės teritorijoje organizavimą (Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis) Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu, nurodydama, kad nuosavybės teisės pagrindu valdo Nuotekų tinklus, kurie yra naudojami nuotekų tvarkytojo viešosioms paslaugoms tiekti, t.y. abonementų nuotekų tvarkymui, todėl šių tinklų naudojimui yra taikomos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tokių tinklų naudojimą, bei paprašė išpirkti iš ieškovės, jai priklausančius nuotekų tinklus.
2.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. birželio 16 d. raštu Nr. A51-103510/23(3.3.2.26-INF) informavo ieškove, kad Vilniaus miesto savivaldybė minėtų paviršinių nuotekų tinklų išpirkimo iniciavimo procedūrų nevykdys. Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, savivaldybių tarybos skiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir jiems paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą.
2.5. Atsakovė UAB „Grinda“ yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-10 sprendimu Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ ir jai yra pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, esamų tinklų rekonstrukcijos ir renovacijos, paviršinio nuotakyno statybų priežiūrą, kitas teisės aktuose nustatytas paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovė UAB ,,Grinda“ nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki šiol naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais nuotekų tinklais.
2.6. Ieškovė, nesusitarė su atsakinga už nuotekų tvarkytojo paskyrimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl teikia teismui ieškinį dėl Nuotekų tinklų priteisimo atsakovės nuosavybėn, bei 137 700 Eur kompensacijos už Nuotekų tinklus iš atsakovės priteisimo ieškovei, bei 3121,20 Eur atlygio, už naudojimąsi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais Nuotekų tinklais, priteisimo iš atsakovės, ieškovės naudai.
2.7. Nuotekų tinklai ir teisė į juos yra registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, jų techninė būklė atitinka Statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (2020-12-28 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-201228-06566; 2020-11-25 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 01; 2020-12-28 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-201228-06566; 2018-08-08 Statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-100-180808-00268 ) bei prijungti prie savivaldybei nuosavybės teise priklausančios paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
2.8. Nagrinėjamu atveju Nuotekų tinklai atitinka net du kriterijus, nes žemės sklype yra savivaldybei arba savivaldybės valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra (Įstatymo 12 straipsnio 5 dalies, 2 punktas) ir žemės sklypas, kuriame yra įrengti ieškovei nuosavybės teise priklausantys Nuotekų tinklai, vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu, patenka į urbanizuotas teritorijas, todėl yra savivaldybių viešosiose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijos (Įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Laikytina, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys Nuotekų tinklai yra savivaldybės viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje.
2.9. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, tuo tarpu, per jai priklausančius Nuotekų tinklus, nuo Nuotekų tinklų įsigijimo momento, t. y. nuo 2023 m. balandžio 3 d., yra transportuojamos UAB „Vilniaus pramogų arena“ nuotekos, kurios per ieškovei priklausančius nuotekų tinklus, patenka į savivaldybei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus. Laikytina, kad atsakovė nuotekų surinkimui ir tvarkymui naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančius tinklus, todėl ji turi šiuos tinklus perimti. Ieškovei nuosavybės teise priklausantys Nuotekų tinklai atitinka tiek Įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo, tiek 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus.
2.10. Ieškovė atliko paskaičiavimus, kurių pagrindu yra prašoma priteisti mokestį už naudojimąsi infrastruktūros tinklais. Ieškovė vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-317/2014, pateikta metodika, kurioje: <...> teisėjų kolegija ginčo infrastruktūros vertę nustato pagal Registrų centro nustatytas vertes, kurias sudėjus visų tinklų vertė yra 1 771 179 litai (vienas milijonas septyni šimtai septyniasdešimt vienas tūkstantis šimtas septyniasdešimt devyni litai) <...>. Pagal Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikomus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimuose, kurie yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 (su vėlesniais pakeitimais) 26 priedas, vamzdynų (vandentiekio, nuotekų tinklų) galiojimo (tarnavimo) normatyvai yra 50 metų (arba 600 mėnesių). Todėl teisėjų kolegija, nustatydama teisingą atlyginimą ieškovei už jo sukurtų infrastruktūros tinklų naudojimą, sprendžia, kad jis nustatytinas, atsižvelgiant į minėtus faktorius – Registrų centro nustatytas vertes, tinklų gyvavimo normatyvus, ir laiko kad vieno mėnesio nuomos kaina – 2 951,97 Lt (1 771 179:600=2 951,97).“
2.11. Vadovaudamasi analogiška praktika, ieškovė prašo priteisti sumą už naudojimąsi ieškovei priklausančiais Nuotekų tinklais paskaičiuotą taip: 1) Vamzdynų galiojimo (tarnavimo) normatyvai yra 50 metų (arba 600 mėnesių); 2) Ginčo infrastruktūros vertė nustatyta pagal Registrų centro nustatytas atkūrimo vertes, kurias sudėjus visų Paviršinių nuotekų tinklų vertė yra 137 700 Eur. Tą patvirtina su ieškiniu pateikti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašai. 3) Vieno mėnesio nuomos kaina – 229,50 Eur (137 700 Eur/ 600 mėn. = 229,50 Eur.) 4) Naudojimosi laikotarpis: nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. gegužės 20 d., t.y. 13 mėn. ir 18 dienų; 5) Suma: 229,50 Eur (vieno mėnesio nuomos kaina) x 13 mėn. = 2983,50 Eur + 137,70 Eur už 18 d. (nuo 2023 m. birželio 3 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. = 18 d.) po 7,65 Eur už dieną (229,50 / 31 = 7,65 x 18 d. = 137,70 Eur). Iš viso 3121,20 Eur. Iš atsakovės, ieškovės naudai, priteistina 229,50 Eur suma per mėnesį, už naudojimąsi Nuotekų tinklais, nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes ginčo teisme metu, atsakovė ir toliau naudosis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais Nuotekų tinklais.
3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į ieškinį grindžia argumentais:
3.1. Iš esmės analogiškas ginčas dėl tų pačių Tinklų išpirkimo ir atlygio už naudojimą priteisimo jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tokius reikalavimus atmetant (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. e2-1113-1097/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis Nr. e2A-1259-855/2022; toliau – Byla2), ir ieškovė, įsigijusi Tinklus iš ieškovės Byloje2, neteisėtai siekia pakartotinio ginčo nagrinėjimo, nors ieškovei minėti teismų sprendimai Byloje2 yra privalomi.
3.2. Kaip matyti iš ieškovės pateikiamų NTR išrašų, ieškovė nuosavybės teises į Tinklus įgijo 2023 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LM-898. Tinklai įsigyti iš ieškovės Byloje2 – UAB „Vilniaus pramogų arena“ (trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje). Koks teisinis ryšys sieja ieškovę ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ ieškinyje nėra atskleista, tačiau vien iš ieškinyje nurodomo ieškovės el. pašto adreso tampa akivaizdu, kad ieškovė ir UAB „Vilniaus pramogų arena“ yra susiję juridiniai asmenys (oficialiame pramogų arenos tinklapyje ieškovės rekvizitai yra nurodomi „Administracijos“ kontaktų skiltyje). Iš ieškovės pateiktų NTR išrašų matyti, kad ieškovė nuomojasi iš UAB „Vilniaus pramogų arena“ apie 1256 kv. m. sporto salės patalpas. Be to, ieškinyje ne kartą akcentuojama, kad Tinklų pagalba yra surenkamos UAB „Vilniaus pramogų arena“ lietaus nuotekos.
3.3. Ieškovė Byloje2, t. y. UAB „Vilniaus pramogų arena“, iš esmės tapačiu nagrinėjamai bylai ieškiniu siekė įpareigoti Administraciją ir UAB „Grinda“ inicijuoti Tinklų išpirkimą ir susimokėti už Tinklų naudojimą. UAB „Vilniaus pramogų arena“ ieškinys buvo atmestas įsiteisėjusiais teismų sprendimais – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 str. numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jokios faktinės aplinkybės, susijusios su Tinklų vertinimu pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – LR GVTNTĮ) įtvirtintas tokio pobūdžio tinklų išpirkimo sąlygas, šiai dienai nėra pasikeitusios, dėl ko Byloje2 priimti teismų sprendimai yra aktualūs nagrinėjamai bylai. Vienintelis skirtumas nuo Bylos2 yra tas, kad pasikeitė Tinklų savininkas – ieškovė nupirko Tinklus iš ieškovės Byloje2.
3.4. Ieškovė, įsigydama Tinklus, neįgijo daugiau teisių į juos nei buvęs jų savininkas UAB „Vilniaus pramogų arena“, t. y. Tinklų kaip nereikalingų viešosios paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos teikimui statusas nepasikeitė ir ieškovė, lygiai kaip ir buvusi Tinklų savininkė, neturėjo ir neturi teisės reikalauti iš atsakovės UAB „Grinda“ Tinklus išpirkti ir mokėti už jų naudojimą. Kaip buvo konstatuota aukščiau minimuose teismų sprendimuose, Tinklai yra UAB „Vilniaus pramogų arena“ priklausančių statinių (ledų rūmų, sporto salės, aikštelių), esančių Žemės sklype, priklausiniai. UAB „Vilniaus pramogų arena“ per Tinklus surenka ir perduoda lietaus nuotekas viešajam paslaugos tiekėjui tolimesniam nuotekų tvarkymui būtent tas lietaus nuotekas, kurios susidaro UAB „Vilniaus pramogų arena“ statiniuose ir/ar bendrovės valdomoje teritorijoje, dėl ko UAB „Vilniaus pramogų arena“ yra viešosios lietaus nuotekų tvarkymo paslaugos abonentas ir turi už paslaugą mokėti UAB „Grinda“ – jeigu ieškovė, kuri neaišku kokiu pagrindu įsigijo kito juridinio asmens statinius/valdomą teritoriją (Žemės sklypas, kuriame yra Tinklai, jokiais pagrindais nėra valdomas ieškovės) aptarnaujančius Tinklus-priklausinius, turi kažkokių pretenzijų dėl Tinklų naudojimo, jos turi būti reiškiamos ne atsakovei UAB „Grinda“, o trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus pramogų arena“.
3.5. Nagrinėjama byla, Administracijos nuomone, turėtų būti nutraukta, kadangi Byloje2 jau buvo išspręstas Tinklų išpirkimo būtinumo klausimas, kaip ir išspręstas klausimas dėl atlygio už Tinklų naudojimą skaičiavimo – reikalavimai buvo atmesti, kadangi teismai nenustatė Administracijos ar paviršinių nuotekų Vilniaus mieste tvarkytojo UAB „Grinda“ pareigos Tinklus išpirkti, o Tinklai yra skirti aptarnauti UAB „Vilniaus pramogų arena“ statiniuose/valdomoje teritorijoje susidarančias lietaus nuotekas, t. y. tinklai naudojami išimtinai šių statinių/teritorijos aptarnavimui ir Tinklai nėra reikalingi viešųjų paslaugų teikimui.
3.6. Ieškovė, cituodama LR GVTNTĮ bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo arba išpirkimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 440 ieškinio 2.3, 2.13-2.16 p., nurodo, kad dėl viešųjų paslaugų teikimui (lietaus nuotekų tvarkymui) reikalingos infrastruktūros išpirkimo sprendžia ne savivaldybės, o paviršinių nuotekų tvarkytojai (šiuo atveju – UAB „Grinda“). Visgi, nagrinėjamu atveju ne UAB „Grinda“ naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais Tinklais, o pati Bendrovė naudoja šiuos tinklus surinkti bei išleisti lietaus vandeniui būtent nuo UAB „Vilniaus pramogų arena“ statinių/valdomos teritorijos į nuotekų tvarkytojo (UAB „Grinda“) paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas.
3.7. Atsakovė Žemės sklype esančios teritorijos, kurioje yra Bendrovei priklausantys Tinklai, nevaldo jokiu teisiniu pagrindu, todėl pagal minėtą Reglamentą neturi prievolės tvarkyti šioje teritorijoje esančias paviršines nuotekas. GVTNTĮ 3 str. 32 d. taip pat aiškiai numato, jog „paviršinių nuotekų atidavimo riba – paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą“. Taigi, įstatymu aiškiai įtvirtinta, kad paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų infrastruktūra prasideda tik už abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo sklypo ribos. Iš kartu su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateiktų dokumentų (nuotraukos su Žemės sklype esančių paviršinių nuotekų tinklų vietos su jų unikaliais numeriais), taip pat pačios ieškovės į bylą pateiktų NTR išrašų (7.11 ir 7.13 p.), matyti, kad būtent UAB „Vilniaus pramogų arena“ nuomos pagrindais valdo Žemės sklype esančią teritoriją, kurioje yra Bendrovės prašomi išpirkti Tinklai.
3.8. Kaip matyti iš pridėtos schemos, per šį Žemės sklypą praeina UAB „Grinda“ nuosavybės teise valdomas magistralinis paviršinių nuotekų tinklas, būtent į kurį yra pajungti ir visi Tinklai. Bendrovė neneigia, kad šie Tinklai, kuriuos Bendrovė prašo išpirkti, buvo statyti kartu su pramogų arenos pastatu ir šalia jo esančiomis aikštelėmis, todėl akivaizdu, kad šie Tinklai tarnauja išimtinai tik pramogų arenai, t. y. per Tinklus yra išleidžiamos Žemės sklype esančiuose statiniuose (ant jų, nuo jų)/sklypo teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos į UAB „Grinda“ nuosavybės teise priklausančius paviršinių nuotekų tinklus tolimesniam nuotekų transportavimui, valymui ir išleidimui taip, kaip tai numato Reglamentas. Tad ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų Tinklai aptarnauja UAB „Vilniaus pramogų arena“ valdomų komercinės paskirties objektų kompleksą bei Žemės sklypą. Nuo/ant minėtų objektų ir Žemės sklype susikaupusias paviršinės nuotekos yra išleidžiamos į Vilniaus miesto lietaus nuotekų nuotakyną, tai yra, perduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui UAB „Grinda“ nuo UAB „Vilniaus pramogų arena“ valdomo Žemės sklypo ribos (paviršinių nuotekų atidavimo ribos).
3.9. Pati Bendrovė neginčija, kad jos Tinklai statant pramogų arenos kompleksą, buvo įrengti komerciniais tikslais (kaip jau konstatuota Byloje2), t. y. statytojas savo lėšomis ir iniciatyva sukūrė komercinį pastatą ir jam tinkamai eksploatuoti (šalinti lietaus nuotekas) reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Nesant tokių tinklų, šis pastatas negalėtų būti tinkamai eksploatuojamas – nesant lietaus nuotekų šalinimo tinklų pastatas ilgainiui būtų užlietas, kaip ir šalia jo įrengtos transporto stovėjimo aikštelės. Laikytina, kad šio projekto komercinis pobūdis pasireiškė siekiu sukurti atitinkamos paskirties pastatą ir gauti pelno jį eksploatuojant komerciniais tikslais.
3.10. Rūpestingas ir apdairus verslininkas neabejotinai turėjo įskaičiuoti ginčo tinklų statybos kainą į šio pastato statybos kainą – įgyvendinus projektą, buvo gauta nauda, kurią neabejotinai iš dalies lemia ir įrengti Tinklai (be jų joks privatus pastatas negalėtų būti ne tik tinkamai eksploatuojamas, bet ir apskirtai statomas), prijungtų prie UAB „Grinda“ magistralinio tinklo.
3.11. Ieškovės prašoma priteisti 137 700 Eur suma kaip Tinklų atkūrimo vertė (nurodyta NTR išrašuose) už Tinklų „išpirkimą“ yra nepagrįsta, nes neatitinka realios Tinklų vertės. VĮ „Registrų centro“ išrašuose nurodytos atkūrimo sąnaudos (statybos) vertė – nėra faktinė statybos procese patirtų išlaidų vertė. Išrašuose yra nurodyta, kad objekto vidutinė rinkos vertė yra nustatyta atkuriamosios vertės metodu. Vidutinė rinkos vertė atkuriamosios vertės (kaštų) metodu nustatoma vadovaujantis naudojant naujausius Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynus, statinio vidutinės naudojimo trukmės normatyvus ir vietovės pataisos koeficientu. Kaip antai, atliekant vertinimo procedūrą, atsižvelgiant į objekto pagrindinę naudojimo paskirtį ir pavadinimą iš Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainyno atitinkamos lentelės kiekvienai pastato sudėtinei daliai parenkama 1 m³ vidutinė statybos vertė. Minėtos vertinimo taisyklės parodo, kad išraše įrašytos objektų atkūrimo sąnaudos yra sudedamoji dalis/rodiklis, nustatomas naudojant įvairius vertinimo metodus, siekiant apskaičiuoti vidutinę turto rinkos vertę, tačiau šis rodiklis neatspindi objektyviai patirtų statybos sąnaudų, todėl ginčo atveju ieškovės nurodomas skaičius teisinės reikšmės neturi.
3.12. Ieškovė Tinklų neįrenginėjo, o Tinklus iš trečiojo asmens UAB „Vilniaus pramogų arena“ pagal byloje esančią 2023 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo už 105 820 Eur , o ne 137 700 Eur.
4. Atsakovė UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškovės UAB „TAVC“ ieškinį; jei ieškovės UAB „TAVC“ atžvilgiu būtų nustatytas CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejis, paskirti ieškovei UAB „TAVC“ penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei UAB „Grinda“; priteisti iš UAB „TAVC“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškinį grindžia argumentais:
4.1. Analogiškas ginčas dėl tų pačių Tinklų išpirkimo ir atlygio už naudojimą priteisimo jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1113-1097/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1259-855/2022 buvo išnagrinėtas analogiškas trečiojo asmens 2 ieškinys ir jo reikalavimai buvo atmesti.
4.2. Ieškovė nuosavybės teises į Tinklus įgijo 2023-03-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LM-898 pagrindu iš trečiojo asmens. Vertinant šių bendrovių tarpusavio ryšį, galime pastebėti, kad šių bendrovių akcininkai iš dalies sutampa. Remiantis JADIS duomenimis (priedai Nr. 1-2), trečiojo asmens akcininkas, valdantis 100 proc. akcijų yra I. V., o ieškovės bendrovėje I. V. valdo 48 proc. akcijų. Dar daugiau, vertinant 2023-03-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LM-898 šalių atstovus (I. V. ir Ž. V.), galima nustatyti, kad šie atstovai yra sutuoktiniai arba artimi giminaičiai. Taip pat iš pačios ieškovės pateiktų NTR išrašų matyti, kad ieškovė nuomojasi iš trečiojo asmens UAB „VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA“ apie 1256 kv. m. sporto salės patalpas. Taigi, yra akivaizdus šių bendrovių tarpusavio ryšys (t. y. pačiai grupei priklausančios bendrovės arba kitaip susijusios bendrovės), todėl nepaneigiamai ieškovei buvo žinomi analogiškoje byloje priimti sprendimai, nustatytos faktinės aplinkybės ir teisės aktų išaiškinimai.
4.3. Trečiasis asmuo UAB „VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA“ iš esmės tapačiu nagrinėjamai bylai ieškiniu siekė įpareigoti trečiąjį asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir atsakovę inicijuoti tų pačių Tinklų išpirkimą ir sumokėti už Tinklų naudojimą. Tačiau jokios faktinės aplinkybės, susijusios su Tinklų vertinimu pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) įtvirtintas tokio pobūdžio tinklų išpirkimo sąlygas, šiai dienai nėra pasikeitusios, dėl ko analogiškoje byloje priimti teismų sprendimai yra aktualūs nagrinėjamai bylai. Kaip teisingai pastebėta šioje civilinėje byloje, vienintelis skirtumas nuo analogiškos bylos yra tas, kad pasikeitė Tinklų savininkas – ieškovė nupirko Tinklus iš trečiojo asmens UAB „VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA“.
4.4. Ginčo Tinklai išimtinai aptarnauja tik trečiojo asmens UAB „VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA“ infrastruktūrą, Tinklai skirti užtikrinti tinkamą trečiojo asmens UAB „VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA“ infrastruktūros eksploatavimą, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo tokių Tinklų išpirkimui. GVTNTĮ 3 straipsnio 36 dalyje yra įtvirtinta, kad paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui).
4.5. Pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 37 dalį, paviršinių nuotekų atidavimo riba – paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui nuosavybės teise priklausančio ar jo kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo turto riba (žemės sklypo riba) ir prasideda paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip jo valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento paviršinės nuotekos atiduodamos paviršinių nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.
4.6. Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, atsakovės paviršinių nuotekų nuosavybės teise ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama paviršinių nuotekų infrastruktūra prasideda tik už abonentui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo nekilnojamojo sklypo ribos. Susiklosčiusios situacijos atveju Žemės sklype esančios teritorijos, kurioje yra ieškovei priklausantys Tinklai, nevaldo jokiu teisiniu pagrindu, todėl nei pagal GVTNTĮ, nei pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, neturi prievolės tvarkyti šioje teritorijoje esančias paviršines nuotekas.
4.7. Civilinėje byloje esantys dokumentai patvirtina ir šalys to neginčija, kad Žemės sklypą kerta atsakovės nuosavybės teise valdomas magistralinis paviršinių nuotekų tinklas (kuris buvo įrengtas 1986 m.), į kurį yra pajungti ieškovės Tinklai (įrengti 2001 m.). Dar daugiau, pati ieškovė neneigia, kad Tinklai, kuriuos ieškovė prašo išpirkti, buvo statyti kartu su pramogų arenos pastatu ir šalia jo esančiomis aikštelėmis, todėl akivaizdu, kad šie Tinklai reikalingi išimtinai tik trečiojo asmens UAB „VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA“ infrastruktūrai, t. y. per Tinklus yra išleidžiamos Žemės sklype esančiuose statiniuose (ant jų, nuo jų)/sklypo teritorijoje susidarančios paviršinės nuotekos į atsakovės nuosavybės teise priklausančius paviršinių nuotekų tinklus tolimesniam nuotekų transportavimui, valymui ir išleidimui taip, kaip tai numato teisės aktai.
4.8. Ieškovė taip pat neginčija, kad Tinklai statant trečiojo asmens UAB „VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA“ infrastruktūrą (visą pramogų arenos kompleksą) buvo įrengti komerciniais tikslais (kaip jau konstatuota Analogiškoje byloje), t. y. statytojas savo lėšomis ir iniciatyva sukūrė komercinį pastatą ir jam tinkamai eksploatuoti (šalinti lietaus nuotekas) reikalingą inžinerinę infrastruktūrą. Kaip nurodyta Analogiškos bylos sprendimuose, nesant tokių tinklų, šis pastatas negalėtų būti tinkamai eksploatuojamas – nesant lietaus nuotekų šalinimo tinklų pastatas ilgainiui būtų užlietas, kaip ir šalia jo įrengtos transporto stovėjimo aikštelės. Taigi, šio projekto komercinis pobūdis pasireiškė siekiu sukurti atitinkamos paskirties pastatą ir gauti pelno jį eksploatuojant komerciniais tikslais. Tinklai aptarnauja Trečiojo asmens UAB „VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA“ valdomų komercinės paskirties objektų kompleksą bei Žemės sklypą, nuo/ant minėtų objektų ir Žemės sklype susikaupusias paviršinės nuotekos yra perduodamos atsakovei, kaip paviršinių nuotekų tvarkytojui, nuo trečiojo asmens UAB „VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA“ valdomo Žemės sklypo ribos (paviršinių nuotekų atidavimo ribos).
4.9. Kadangi Tinklai išimtinai aptarnauja tik trečiojo asmens UAB „VILNIAUS PRAMOGŲ ARENA“ valdomą Žemės sklypą ir infrastruktūrą, atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo išpirkti ieškovei nuosavybės teise priklausančius Tinklus.
4.10. Ieškovė Tinklų neįrenginėjo, o pateikta 2023-03-31 pirkimo – pardavimo sutartimi susitarta kaina už Tinklus buvo 105.820 Eur. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų patyrusi kokias nors ginčo Tinklų remonto, išlaikymo išlaidas. Bet kokiu atveju, net ir žinant Tinklų pardavimo kainą, yra neabejotinai akivaizdu, kad pareikštas patikslintas ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, o juo siekiama pakeisti analogiškoje byloje nustatytas aplinkybes bei teisinius argumentus, t. y. ieškovė ignoruoja jam, kaip Tinklų perėmėjui, privalomus įsiteisėjusius teismų sprendimus analogiškoje byloje.
4.11. Atsakovės nuomone, ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl atsakovė prašo teismo nustačius, kad šis atvejis atitinka CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytą piktnaudžiavimo atvejį dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio, taikyti ieškovei CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodytas pasekmes.
5. Nagrinėjant bylą vykusiuose teismo posėdžiuose byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Dėl bylos faktinių aplinkybių
6. Bylos duomenimis, valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurio dalis trečiojo asmens UAB „Vilniaus pramogų arena“ valdoma valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu, yra trečiojo asmens nuosavybės teise priklausantys pastatai – Sporto salė, Ledo rūmai su dviem dengtomis ledo aikštelėmis, statiniai – aikštelės, o taip pat ieškovei UAB „TAVC“ nuosavybės teise priklausantys paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, šiame žemės sklype yra atsakovės UAB ,,Grinda“ valdomas magistralinis paviršinių (lietaus) nuotekų šalinimo tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo yra sujungti minėti ieškovei nuosavybės teise priklausantys paviršinių nuotekų tinklai.
7. Ieškovė įsigijo tinklus iš trečiojo asmens UAB „Vilniaus pramogų arena“ pagal 2023 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LM-898 už 105 820 Eur.
8. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. birželio 16 d. raštu Nr. A51-103510/23(3.3.2.26-INF) informavo ieškovę, kad Vilniaus miesto savivaldybė minėtų paviršinių nuotekų tinklų išpirkimo iniciavimo procedūrų nevykdys. Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, savivaldybių tarybos skiria paviršinių nuotekų tvarkytojus ir jiems paveda savivaldybių teritorijose vykdyti paviršinių nuotekų tvarkymą.
9. Atsakovė UAB „Grinda“ yra paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-10 sprendimu Nr. 1-2177 „Dėl UAB „Grinda“ skyrimo paviršinių nuotekų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje tvarkytoja“ ir jai yra pavesta eksploatuoti paviršinių nuotekų tinklus, atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros, esamų tinklų rekonstrukcijos ir renovacijos, paviršinio nuotakyno statybų priežiūrą, kitas teisės aktuose nustatytas paviršinių nuotekų tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
10. Ieškovė laiko, kad atsakovė UAB ,,Grinda“ nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki šiol naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiais nuotekų tinklais, pagal įstatymą jai kilo pareiga išpirkti paviršinių nuotekų tinklą.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Grinda“ ieškovės UAB „TAVC“ naudai kompensaciją už priteistus nuotekų šalinimo tinklus: 1) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų išvadas; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 45 000 Eur; 2) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 29 800 Eur; 3) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 560 Eur; 4) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 39 000 Eur; 5) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 4 340 Eur; 6) Nuotekų šalinimo tinklai - Lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 19 000 Eur, iš viso 137 700 Eur; priteisti iš atsakovės UAB „Grinda“ ieškovės UAB „TAVC“ naudai, 3121,20 Eur atlygį už naudojimąsi nuotekų tinklais už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. gegužės 20 d.).
Dėl prejudicijos
12. Atsakovė, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, motyvuodami, kad analogiškas ginčas dėl tų pačių Tinklų išpirkimo ir atlygio už naudojimą priteisimo jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1113-1097/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1259-855/2022 buvo išnagrinėtas analogiškas trečiojo asmens UAB „Vilniaus pramogų arena“ ieškinys ir jo reikalavimai buvo atmesti.
13. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija vertina, kad ieškovė, įsigijusi Tinklus iš UAV „Vilniaus pramogų arena“ (ieškovės išnagrinėtoje byloje), neteisėtai siekia pakartotinio ginčo nagrinėjimo, nors ieškovei minėti teismų sprendimai yra privalomi. Faktinės aplinkybės, susijusios su Tinklų vertinimu pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) įtvirtintas tokio pobūdžio tinklų išpirkimo sąlygas, šiai dienai nėra pasikeitusios, dėl ko analogiškoje byloje priimti teismų sprendimai yra aktualūs nagrinėjamai bylai; vienintelis skirtumas nuo analogiškos bylos yra tas, kad pasikeitė Tinklų savininkas – ieškovė nupirko Tinklus iš trečiojo asmens UAB „Vilniaus pramogų arena“.
14. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinės galios būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
16. Teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1113-1097/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1259-855/2022, kuriais buvo išnagrinėtas iš esmės analogiškas UAB „Vilniaus pramogų arena“ ieškinys atsakovei UAB „Grinda“ ir jo reikalavimai buvo atmesti, konstatuoja, kad nors, ieškovė UAB „TAVC“ nedalyvavo išnagrinėtoje byloje, ji yra UAB „Vilniaus pramogų arena“ teisių perėmėja nagrinėjamoje byloje, todėl įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai sukelia ieškovei teisinius padarinius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė įsigijo tinklus iš trečiojo asmens UAB „Vilniaus pramogų arena“ pagal 2023 m. kovo 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį už 105 820 Eur, todėl tapo materialiojo teisino santykio dalyvė – tinklų savininkė; įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti faktai ir teisiniai santykiai jai yra privalomi ir negali būti ginčijami nagrinėjamoje byloje.
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje.
20. Vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).
21. Teismų išnagrinėtose bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1113-1097/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1259-855/2022) nustatyta, kad tiek atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek atsakovė UAB „Grinda“ atmetė ieškovės prašymą ir pasiūlymą išpirkti ieškovei priklausančius paviršinių nuotekų tinklus, taip pat sumokėti už naudojimąsi jais. Vilniaus miesto apygardos teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl to, kad ieškovės (UAB „Vilniaus pramogų arena“) vertinimu, jai priklausantys paviršinių nuotekų surinkimo tinklai atsakovėms yra būtini, kadangi jais nesinaudodami jie negalėtų teikti viešosios paslaugos – paviršinių nuotekų tvarkymo. Taigi, ieškovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina faktinį ieškovės tinklų naudojimą ir dėl to atsakovės turi nuotekas išpirkti, tuo pačiu atlyginti ieškovei už ankstesnį naudojimąsi jos tinklais.
22. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė grindžia ieškinį tais pačiais faktais ir aplinkybėmis.
23. Teisėjų kolegija išnagrinėtoje byloje, įvertinusi faktinę ginčo situaciją, įstatyminį reglamentavimą nesutiko su ieškovės teiginiais, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą (GVTNTĮ 16 straipsnio 13 dalį, GVTNTĮ 3 straipsnio 27 dalį, GVTNTĮ 3 straipsnio 32 dalį, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-500 „Dėl naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimų patvirtinimo“ I Skyriaus 2.3. punktą) padarė išvadą, kad viešosios nuotekų tvarkymo infrastruktūros riba siejama su abonentų bei vartotojų valdomo ir (ar) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, sklypo riba, statinio nuotekų išvadas ir pan.) bei su geriamojo vandens tiekėjo ir (ar) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančia ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra.
25. Teismas konstatavo, kad ieškovei priklausantys paviršinių nuotekų šalinimo tinklai yra valstybei priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir vertintini kaip kitų ieškovei priklausančių pastatų – sporto salės, ledo rūmų, aikštelės priklausinys (CK 4.12, 4.13 straipsnio 3 dalis).
26. Teismas, įvertinęs ieškovės valdomų ir jai priklausančių tinklų pobūdį, t. y. tai, kad jie iš esmės yra minėtų kitų ieškovei priklausančių pastatų (ledų rūmų, sporto salės, aikštelių), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausiniai, taip pat įvertinus jų funkcinę paskirtį (paviršinių nuotekų šalinimo), konstatuotina, kad šie tinklai yra skirti būtent pagrindiniams daiktams (pastatams bei aikštelėms) aptarnauti, be jų jie negalėtų būti tinkamai eksploatuojami (negalėtų būti surenkamos paviršinės nuotekos) ir neatliktų funkcinės paskirties.
27. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad tinklai nelaikytini pastatų priklausiniais, nes yra valstybei priklausančiame žemės sklype ir VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti su savarankiškais unikaliais numeriais, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Teismas pažymėjo, kad esminis privačios inžinerinės sistemos skiriamasis požymis yra tas, kad ji tenkina tik pastato ar jo dalies savininkų ar naudotojų bei statinio naudojimo poreikius ir gali būti atskirta nuo bendrosios (viešosios) inžinerinės sistemos ne tik name esančiais prietaisais (įtaisais), bet ir kitomis ribas nustatančiomis priemonėmis, kaip šiuo atveju tai reglamentuota GVTNTĮ 3 straipsnio 32 dalyje, numatančioje paviršinių nuotekų atidavimo ribą.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tinklų išsidėstymas bei planuose matomi sujungimo taškai, tiek liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas V. A. patvirtino, kad ginčo tinklai išsidėstę aplink ieškovei nuosavybės teise priklausančius pastatus / statinius ir jungia pastaruosius su atsakovės UAB ,,Grinda“ valdomais magistraliniais paviršinių nuotekų tinklais 84 numeriu pažymėtame šulinyje; paviršinių nuotekų vanduo, patekęs ant ieškovei priklausančių pastatų / statinių ir jos nuomos teisėmis valdomo žemės sklypo, yra surenkamas, ginčo tinklais transportuojamas, prateka ieškovės valymo įrenginius ir įleidžiamas į atsakovės valdomą centralizuotą magistralinį vamzdyną. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad ginčo tinklais tekėtų paviršinių nuotekų vanduo, surinktas ne nuo ieškovei priklausančių statinių ar ne nuo ieškovės nuomos pagrindu valdomos teritorijos, o byloje esantys planai rodo, kad prie ginčo tinklų nėra jokių kitų prijungtų tinklų, kuriais tekėtų paviršinių nuotekų (lietaus) vanduo nuo kitiems asmenims priklausančių ar jų valdomų objektų. Aplinkybė, kad paviršinės nuotekos nuo ieškovės nuosavybės teise turimų pastatų / statinių bei jos nuomos pagrindu valdomos teritorijos surenkamos, transportuojamos ir išleidžiamos panaudojant taip pat ieškovei nuosavybės teise priklausančius ir atskirais objektais nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo tinklus, kaip visiškai pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nekeičia ginčo tinklų paskirties aptarnauti būtent ir išimtinai ieškovei priklausančius pastatus ir susietą valdomą teritoriją bei paviršinių nuotekų atidavimo ribos – ieškovei priklausančių tinklų ir atsakovės valdomo magistralinio vamzdyno jungties vietos. Nustačius, kad ginčo tinklai naudojami išimtinai ieškovės interesais ir poreikiais – vandeniui nuo jai priklausančių objektų surinkti ir transportuoti – nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo tinklai reikalingi viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugai teikti.
29. Ieškovė nagrinėjamoje byloje savo reikalavimus grindžia tuo, kad Nuotekų tinklai atitinka net du kriterijus: 1) žemės sklype yra savivaldybei arba savivaldybės valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra (Įstatymo 12 straipsnio 5 dalies, 2 punktas) ir žemės sklypas, kuriame yra įrengti ieškovei nuosavybės teise priklausantys Nuotekų tinklai, vadovaujantis Vilniaus miesto bendruoju planu, patenka į urbanizuotas teritorijas, todėl yra savivaldybių viešosiose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijos (Įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Laikytina, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys Nuotekų tinklai yra savivaldybės viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje; 2) ieškovė nėra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, tuo tarpu, per jai priklausančius Nuotekų tinklus, nuo Nuotekų tinklų įsigijimo momento, t. y. nuo 2023 m. balandžio 3 d., yra transportuojamos UAB „Vilniaus pramogų arena“ nuotekos, kurios per ieškovei priklausančius nuotekų tinklus, patenka į savivaldybei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus. Laikytina, kad atsakovė nuotekų surinkimui ir tvarkymui naudoja ieškovei nuosavybės teise priklausančius tinklus, todėl ji turi šiuos tinklus perimti. Ieškovei nuosavybės teise priklausantys Nuotekų tinklai atitinka tiek Įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo, tiek 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus.
30. Taigi, ieškovės UAB „TAVC“ ieškinys pareikštas tuo pačiu faktiniu ir įstatyminiu pagrindu; vienintelė pasikeitusi aplinkybė – Nuotekų tinklų pardavimas ieškovei nepakeičia ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nustatyto fakto, kad Nuotekų tinklai yra UAB „Vilniaus pramogų arena“ nuosavybės teise priklausančių pastatų priklausinys, kuriuo paskirtis – aptarnauti trečiajam asmeniui priklastančius pastatus. Kaip minėta, išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo konstatuota, kad faktai, jog Nuotekų tinklai yra valstybiniame žemės sklype ir nekilnojamojo turto registre jiems suteikti atskiri unikalus numeriai nekeičia jų pagrindinio daikto priklausinio statuso; nustatyti faktai vertinti kaip prejudiciniai nagrinėjamoje byloje. Teismo vertinimu, tai, kad Nuotekų tinklus įsigijo ieškovė, taip pat neturi reikšmės jų statuso pakeitimui, nes Nuotekų tinklų paskirtis (trečiojo asmens UAB „Vilniaus pramogų arena“ pastatų aprantavimas) išliko ta pati. Išnagrinėtose bylose konstatuota, kad ginčo tinklai yra skirti aptarnauti tik UAB „Vilniaus pramogų arena“ priklausančius pastatus / statinius bei jos valdomą teritoriją, jie buvo statyti būtent statant pagrindinius priklausančius pastatus, ir statyti būtent komerciniais tikslais (statytojas savo lėšomis ir iniciatyva sukūrė tiek pastatus, tiek jiems eksploatuoti reikalingą inžinierinę infrastruktūrą), tad ir yra neatsiejamu funkciniu ryšiu susiję su trečiajam asmeniui priklausančiais pastatais / statiniais, todėl nustatyta, jog paviršinių nuotekų atidavimas viešajam paviršinių nuotekų tvarkytojui vyksta ginčo tinklų pajungimo į atsakovės valdomą magistralinį vamzdyną vietoje. Nuotekų tinklų pardavimas kitam privačiam ūkio subjektui (ieškovei) nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovei UAB „TAVC“ priklausantys Nuotekų tinklai naudojami viešajai paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugai teikti.
31. Apibendrindamas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.
Dėl baudos
32. Atsakovė UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškovės UAB „TAVC“ ieškinį; jei ieškovės UAB „TAVC“ atžvilgiu būtų nustatytas CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejis, paskirti ieškovei UAB „TAVC“ penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei UAB „Grinda“. Prašymą grindžia argumentais: analogiškas ginčas dėl tų pačių Tinklų išpirkimo ir atlygio už naudojimą priteisimo jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1113-1097/2022 bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1259-855/2022 buvo išnagrinėtas analogiškas trečiojo asmens UAB „Vilniaus pramogų arena“ ieškinys ir jo reikalavimai buvo atmesti. Ieškovė, reikšdama analogišką ieškinį, siekia pakartotinio ginčo nagrinėjimo.
33. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
34. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-292-684/2021, 34 punktas).
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė savo bylos aplinkybių teisinį vertinimą, teikė argumentus, laikydama, kad jai įsigijus Nuotekų tinklus, teisinis aplinkybių vertinimas pasikeitė, dėl to sprendžiama, kad ieškovė sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis; atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1,2 dalys).
37. Ieškinys netenkintas, todėl atsakovės turi teisę į savo realiai teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė UAB „Grinda“ patyrė 6 182,33 Eur teisinės pagalbos išlaidų, jos prašymas dėl jų atlyginimo tenkinamas. Trečiasis asmuo Vilniaus savivaldybės administracija duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Atsakovės UAB „Grinda“ prašymą dėl baudos atmesti.
Priteisti UAB „Grinda“, įmonės kodas 120153047, iš ieškovės UAB „TAVC“, įmonės kodas 302344362, 6 182,33 Eur (šešis tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt du eurus 33 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė