Civilinė byla Nr. e2S-1727-950/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01719-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2;

 (S)

3.1.18.2.12 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8011-494/2025, pagal ieškovo R. A. S. ieškinį atsakovams J. M. ir D. M. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, bei žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. A. S. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) 2025 m. rugpjūčio 11 d. patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-41533) dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, ir žalos atlyginimo. Tiek 2025 m. gegužės 5 d. pateiktame pradiniame ieškinyje (reg. Nr. CBP-3996), tiek ir patikslintame ieškinyje, vieną iš ieškovų reiškiamų reikalavimų sudaro reikalavimas uždrausti atsakovams J. M. ir D. M. (toliau kartu – atsakovai, atskirai – atsakovas, atsakovė) Apskrities viršininko 1998 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 41 4795 ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 48SK-2950-(14.48.111.) nustatyto kelio servituto ribose kasti, laikinai ar nuolat laikyti bet kokius daiktus, aptverti ar sudaryti kitas kliūtis arba bet kokiomis kitomis priemonėmis riboti asmenų važiavimą transporto priemonėmis, ėjimą pėsčiųjų taku ar galvijų varymą.

2.       2025 m. gegužės 5 d. pateiktame pradiniame ieškinyje, kuris teismo, ieškovui pašalinus 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatytus trūkumus, buvo priimtas 2025 m. gegužės 20 d., ieškovas taip pat buvo išreiškęs prašymą skubiai ir nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti atsakovus per 3 dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos išlyginti sukastą privažiavimo dangą, pašalinti elektrinį užtvarą ir nesudaryti kitų kliūčių įvažiuoti, išvažiuoti ir eiti pėsčiomis į / iš ieškovui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo grindžiamas tuo, jog ieškovui priklausantis kitos paskirties (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai (gyvenamasis namas, tvartas, malkinė ir kt.), randasi atsakovams priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2025 m. gegužės 2 d. sukasė servitutu, kuris nustatytas Apskrities viršininko 1998 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 41 4795 ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 48SK-2950-(14.48.111.), nustatytą privažiavimo į ieškovo žemės sklypą dalį ir užtvėrė privažiavimą elektriniu užtvaru, todėl ieškovas nuo šios dienos negali servitutiniu keliu patekti į savo sklypą ir sodybą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas gali patirti turtinę žalą, o tai sudarytų pagrindą naujiems ginčams tarp bylos šalių kilti, be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų apsunkintas būsimo teismo sprendimo vykdymas, o ieškovas turėtų galimybę naudotis savo turtu, kol teisme būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5.       Teismas, atsižvelgęs į ieškinio pagrindą ir dalyką, konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad jis savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Teismas laikė, jog pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovo poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, todėl sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Kartu teismas pažymėjo, jog ieškinio pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės.

6.       Teismas priėmė išvadą, jog ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų (schemų, planų, parengtų matininkų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, oficialių institucijų raštų, konstatuojančių pažeidimus ir pan.), pagrindžiančių, jog jam priklausantis žemės sklypas yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype (kurioje būtent vietoje), kad atsakovai sukasė privažiavimo į ieškovo sklypą dalį (kurią dalį, kur esančią, kokio ploto) ir užtvėrė (kurioje vietoje) pravažiavimą elektriniu užtvaru. Ieškovo pateiktų pažeidimo vietos fotonuotraukų teismas nelaikė pakankamai informatyviomis. Teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovas nepateikė duomenų, kad dėl savo teisių pažeidimo jis kreipėsi į atsakovus ar į kitas institucijas, bei neargumentavo, kuo remiantis yra pagrįsta manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje galimai palankus ieškovui teismo sprendimas nebūtų įvykdytas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai  

7.       Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-28639) ieškovas R. A. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovus per 3 dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos išlyginti sukastą privažiavimo dangą, pašalinti elektrinį užtvarą ir nesudaryti kitų kliūčių įvažiuoti, išvažiuoti ir eiti pėsčiomis į / iš jam priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

7.1.                      Ieškovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs tiek savo, tiek atsakovų žemės sklypų planus, taip pat atsakovų žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti sprendinių brėžinį, iš kurių aiškiai matyti, jog ieškovui priklausantis žemės sklypas yra atsakovams priklausančio žemės sklypo viduryje. Be to, iš šių dokumentų taip pat matyti ir tai, jog nuo atsakovų žemės sklype esančio kelio yra atšaka – įvažiavimas – į ieškovo žemės sklypą. Būtent šią atšaką atsakovai sukasė bei užtvėrė.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas vietoj to, kad vertintų aplinkybes, jog ieškovo sklypui nustatyto servituto kelią 2025 m. gegužės 2 d. atsakovai sukasė ir užtvėrė įvažiavimą į ieškovo žemės sklypą ir jo sodybą, ėmėsi tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, pasisakydamas dėl įrodymų – nuotraukų – turinio.

7.3.                      Pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Ieškovas laiko, kad jam negalint naudotis teise į nuosavybę, negalint savo nuožiūra įgyvendinti nuosavybės teisės ir naudotis jos teikiama nauda iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymas gali iš viso prarasti prasmę ir tapti netikslingas.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-31414) atsakovai J. M. ir D. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

8.1.                      Atsakovų žemės sklypo plane nėra pažymėtas joks kelias, kuris eitų iki pat ieškovo žemės sklypo ribos. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog yra kokia tai kelio atšaka / įvažiavimas / privažiavimas, kuriam yra nustatytas kelio servitutas iki pat ieškovo žemės sklypo ribos. Be to, atsakovams priklausančiame žemės sklypo plane yra nurodyta, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo žemė yra „ariama“ žemė.

8.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje suformuluotas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pernelyg abstraktus, kad klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonių taikymo galėtų būti sprendžiamas. Ieškovas nepateikė jokios schemos, pažymėjimo plane ar pan., iš kurių būtų matyti, kokioje konkrečiai vietoje ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismui tenkinus tokį ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiltų klausimas dėl tokio teismo sprendimo įgyvendinimo, reikalaujantis teismo sprendimo išaiškinimo.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, niekaip neargumentavo, kuo remiantis yra pagrįsta manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje galimai palankus ieškovui teismo sprendimas nebūtų įvykdytas. Ieškovas tokių argumentų nenurodė ir savo atskirajame skunde. 

8.4.                      Ieškovas niekaip nepaaiškino, kokios byloje egzistuoja aplinkybės, kai nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taptų netikslingas ir prarastų prasmę teismo sprendimo vykdymas. Jei ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių pagalba siekia ieškinio reikalavimo įgyvendino dar neišnagrinėjus ginčo byloje, tai toks prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas, kaip pažeidžiantis ginčo šalių interesų pusiausvyrą, ir vertinamas ne kaip siekis užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o kaip prašymas įvykdyti ieškinio reikalavimą dar neišnagrinėjus ginčo iš esmės.

8.5.                      Atsakovų vertinimu, atsižvelgus į patikslinto ieškinio bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimus, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima vertinti esant ženkliai platesnio turinio, išeinantį už ieškinio ribų, t. y. atskiru reikalavimu atlikti tam tikrus veiksmus, bei teisės patekti į ieškovo žemės sklypą suteikimu ne tik nustatyto kelio servituto ribose, bet ir visame atsakovų žemės sklype.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo

10.       Atsakovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: 2015 m. parengto atsakovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano kopiją.

11.       Apeliacinės instancijos teisme taip pat 2025 m. rugsėjo 29 d. buvo gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, prie kurių buvo pridėti rašytiniai įrodymai: atsakovų 2025 m. birželio 18 d. atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 26 d. apklausos protokolo ir 2025 m. liepos 11 d. rašto Nr. 57-ANR_L-200-2025 dėl pareiškimo išnagrinėjimo kopijas.

12.       Taip pat apeliacinės instancijos teisme 2025 m. spalio 6 d. buvo gauti ir atsakovų rašytiniai paaiškinimai, prie kurių buvo pridėti rašytiniai įrodymai: atsakovų 2025 m. rugsėjo 9 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį kopijos.

13.       CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

14.       CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų pateikimo poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas skundžiamas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi, CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

15.       Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas iš esmės papildo savo atskirojo skundo argumentus, o atsakovai – atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kurių skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia šių rašytinių įrodymų neprijungti. Taip pat sprendžia neprijungti tiek su atsiliepimu į atskirąjį skundą, tiek su rašytiniais paaiškinimais šalių pateiktų rašytinių įrodymų, nes jie yra pateikti pirmosios instancijos teismui ir prijungti prie nagrinėjamos bylos, todėl apeliacinės instancijos teismas, esant poreikiui, turi galimybę su tokiais rašytiniais įrodymais susipažinti ir juos įvertinti bei dėl jų pasisakyti.

Dėl ginčo esmės

16.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas uždrausti atsakovams Apskrities viršininko 1998 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 41 4795 ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 48SK-2950-(14.48.111.) nustatyto kelio servituto ribose kasti, laikinai ar nuolat laikyti bet kokius daiktus, aptverti ar sudaryti kitas kliūtis arba bet kokiomis kitomis priemonėmis riboti asmenų važiavimą transporto priemonėmis, ėjimą pėsčiųjų taku ar galvijų varymą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus per 3 dienas nuo teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos išlyginti sukastą privažiavimo dangą, pašalinti elektrinį užtvarą ir nesudaryti kitų kliūčių įvažiuoti, išvažiuoti ir eiti pėsčiomis į / iš ieškovui priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

19.       Skundžiama 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, nurodydamas, jog nors ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau nebuvo pateikti: rašytiniai įrodymai, tokie kaip schemos, matininkų parengti planai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavo protokolas, atliktą pažeidimą konstatuojantys oficialūs raštai ir pan., patvirtinantys faktą, kad ieškovo žemės sklypas būtent yra atsakovų sklype ir kurioje vietoje; įrodymai apie tai, kad atsakovai sukasė privažiavimo į ieškovo sklypą dalį, kurią dalį ir kurioje vietoje, nenurodė sukasto ploto, ir kad užtvėrė pravažiavimą elektriniu užtvaru, nenurodė konkrečios užtvaro vietos; duomenys, kad ieškovas dėl savo pažeistų teisių būtų kreipęsis į atsakovus ar į kitas institucijas; argumentai, susiję su tuo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo netenkino iš esmės dėl to, kad ieškovas, reikšdamas tokio pobūdžio prašymą, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių atsakovų atliktus veiksmus, dėl kurių ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo tokius nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus: priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, su ieškiniu pateikti žemės sklypų planai ir brėžinys leidžia nustatyti ginčo šalių žemės sklypų vietas bei įvažiavimo į ieškovo žemės sklypą vietą (kelio atšaką), kurią atsakovai sukasė ir užtvėrė; pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl 2025 m. gegužės 2 d. atsakovų atliktų veiksmų – į ieškovo sklypą nustatyto servitutinio kelio sukasimo ir įvažiavimo užtvėrimo; laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, nes būtent nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas gali prarasti prasmę.

21.       Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi.

22.       Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, tai kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

23.       Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie ieškinio įvertinimas). Ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

24.       Pirmosios instancijos teismas, atlikęs prima facie ieškovo pateikto ieškinio įvertinimą, konstatavo, kad nėra pagrindo jį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka, papildomai pažymėdamas, kad iš pateikto ieškinio bei jo priedų negalima vienareikšmiškai spręsti, jog ieškinys tiek aiškiai nepagrįstas, kad galėtų būti konstatuotas labiau tikėtinas jo nepagrįstumas. Kadangi nagrinėjamu atveju iš esmės nekyla ginčas dėl ieškinio (ne) pagrįstumo klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

25.       Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-186/2016).

26.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas su pradiniu ieškiniu (reg. Nr. CBP-3996) pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. rugsėjo 11 d. išrašus, iš kurių matyti, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti kiemo statiniai – tvora, varteliai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. gegužės 5 d. išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai (vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kaimo turizmo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kaimo turizmo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 1998 m. spalio 7 d. atsakovų sklype yra nustatytas 0,2029 ha ploto kelio servitutas, kuriuo suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (servituto įregistravimo pagrindas: Apskrities viršininko 1998 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. 41-4795 ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. 48SK-2950-(14.48.111.)); Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 41-4795 su žemės sklypo planu, kurie patvirtina, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype yra nustatytas 4 m pločio kelio servitutas; keturios nuotraukos, kuriose matosi iš dalies sukastas ir užtvertas įvažiavimas į sodybą. Su prašymu dėl trūkumų šalinimo (reg. Nr. DOK-26954) ieškovas taip pat buvo pateikęs: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. gegužės 16 d. išrašus, patvirtinančius apie ieškovui priklausantį žemės sklypą su statiniais, kurie buvo nurodyti apeliacinės instancijos teismui aprašant su pradiniu ieškiniu pateiktus išrašus; su ieškiniu teiktos nuotraukos, prie kurių pridėti paaiškinimai; ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių akivaizdžiai matyti, jog ieškovui priklausantis žemės sklypas yra atsakovų žemės sklype, o šalia ieškovui priklausančio žemės sklypo – nustatytas servitutinis kelias; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. 48SK-2959-(14.48.111.) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastrinių duomenų pakeitimo, kuriuo patvirtinti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys ir nustatyta, jog atsakovų žemės sklypui ir toliau išlieka Apskrities viršininko 1998 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 41-4795 nustatytas kelio servitutas; 2009 m. parengtas atsakovų sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos vietai parinkti sprendinių brėžinys (toliau – brėžinys), iš kurio matyti vieta, kurioje yra ieškovo žemės sklypas, taip pat atsakovų žemės sklype nustatyti servitutai ir kiti sklype esantys objektai.

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuota, jog ieškovas skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pateikęs pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ieškovo žemės sklypas yra atsakovų žemės sklype ir kurioje būtent vietoje, nes šias aplinkybes tikrai buvo galima nustatyti ir tai patvirtinta šios nutarties 28 punkte aptarti faktiniai duomenys. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir tai, jog ieškovas nebuvo pateikęs argumentų, susijusių su tuo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, nes nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama ne tik tai, ar laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimo, bet ir tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama laikino ginčo situacijos teisinio sureguliavimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo metu turėti duomenys buvo pakankami išvadai apie tai, jog ieškovo žemės sklypas yra atsakovų žemės sklype ir kad ieškovas, tikėtina, negali patekti į savo žemės sklypą. Tačiau nepaisant to, net ir siekiant iki ginčo pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo sureguliuoti esamą situaciją taip, jog ieškovas turėtų galimybę patekti į savo žemės sklypą, esantį atsakovų sklype, ir pripažinus, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nebūtų galėjęs tenkinti tokio prašymo, nes, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, šioje dalyje ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra netikslus, t. y. nėra konkrečiai nurodyta, kurioje vietoje pagal kadastro žemėlapius, o ne tik pagal nuotraukas, yra iki šiol ieškovo naudotas patekimas į jo žemės sklypą ir kurioje konkrečiai vietoje atsakovai sukasė žemę ir užtvėrė pravažiavimą elektriniu užtvaru. 

28.       Iš informacijos, patalpintos Google žemėlapiuose ir prieinamos viešai (žr. (duomenys neskelbtini); taip pat žr. (duomenys neskelbtini)) matyti tai, jog faktiškai nuo pagrindinio (servitutinio) kelio, einančio per atsakovų žemės sklypą, iki ieškovui priklausančio žemės sklypo yra provėžos, bet ne vienoje vietoje. Tačiau ieškovo pateiktos nuotraukos (tiek su pradiniu ieškiniu, tiek su prašymu dėl trūkumų šalinimo) nėra aiškios, todėl ir teismas neturi galimybės nustatyti, kurioje konkrečiai vietoje turėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. kurioje vietoje yra kelio atšaka, kuria nuolat naudojasi ieškovas. Be to, kaip ir buvo nurodęs pirmosios instancijos teismas, teikiami duomenys (nuotraukos ir kt.) apie atsakovų galimai atliktą pažeidimą (sukastą žemę ir pastatytą elektrinį užtvarą) bei konkrečią vietą, kuria ieškovas iki šiol naudojosi pateikimui į savo žemės sklypą, turėtų atitikti CPK įrodymams keliamus reikalavimus, pvz., minėtas aplinkybes užfiksuojant antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. 

29.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2025 m. gegužės 16 d. trūkumų šalinimo nutartimi ieškovui jau buvo nurodęs apie tai, jog jis nepateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių šios nutarties 28 punkte nurodytas aplinkybes, tačiau ieškovas, šalindamas 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė vėl tas pačias nuotraukas, kurios jau buvo teiktos su pradiniu ieškiniu, prie jų pridėdamas tik aprašymus, kurie vis tiek nėra pakankamai aiškūs, o prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatikslino, t. y. nenurodė tikslios kelio atšakos vietos, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo galimybę tiek patikslinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimą, tiek pateikti papildomus įrodymus, tačiau šia savo teise tinkamai nepasinaudojo.

30.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

31.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju, nors pirmosios instancijos teismas ir ne visiškai tinkamai įvertino skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, tačiau, ieškovui nepateikus pakankamai tikslių duomenų ir įrodymų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinimui, priėmė teisingą procesinį sprendimą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ieškovo pateiktas atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), papildomai pažymint tai, jog ieškovas, patikslinęs savo prašymą ir surinkęs CPK reikalavimus atitinkančius įrodymus, su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi teisę ir galimybę į pirmosios instancijos teismą kreiptis dar kartą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                    Tomas Ridikas