Baudžiamoji byla Nr. 1-341-900/2012
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00111-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; 1.1.8.10.3.; 1.2.5.4.; 2.10.1.4.
(S)
ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,
rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių r., LR pilietis, nevedęs, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., neteistas, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė:
A. Š. 2012 m. vasario 19 d. apie 800 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., paėmė į rankas stiklainį su kopūstais, sakydamas „užmušiu, pasmaugsiu, papjausiu“, grasino nužudyti motiną Z. Š., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. Š. 2012 m. birželio 15 d. apie 1700 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., paėmė į rankas peilį, užsimojo ir sakydamas „nužudysiu, papjausiu“, grasino nužudyti motiną Z. Š., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:
Kaltinamojo (įtariamojo) A. Š. apklausos protokolai (19, 55, 105, 109 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2012 m. vasario 19 d. buvo girtas, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena. Galėjo būti, kad grasino motinai, nes kai būna girtas, gali taip padaryti. Neneigia, kad galėjo būti taip, jog, paėmęs į rankas stiklainį, juo pagrasino. Kas vyko 2012 m. birželio 15 d., taip pat tiksliai neprisimena, nes į namus grįžo labai girtas. Galėjo būti, kad konfliktavo su motina, nes jie dažnai konfliktuoja, galėjo būti, kad jai grasino.
Nukentėjusiosios Z. Š. apklausos protokolai (8, 56, 90, 93-94 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2012 m. vasario 19 d. apie 8 val. virtuvėje girtas sūnus A. Š. pradėjo ją keiksnoti, grasino fiziškai susidoroti: papjauti, užmušti, pasmaugti. Nukentėjusioji į policiją iš karto neskambino, tačiau kai sūnus paėmė stiklainį ir norėjo jį į ją paleisti, ji išėjo į kitą kambarį ir iškvietė policiją. Tai jau nebe pirmas kartas, kai sūnus grasina susidoroti, vartoja fizinį smurtą. Iškvietus policiją, sūnus nesiliovė grasinęs, sakė, kad kai jį paleis, tada užmuš. Civilinio ieškinio nereiškia, sūnui pretenzijų neturi, sūnus prižadėjo ateityje nebesmurtauti ir nebegrasinti. 2012 m. birželio 15 d. apie 17 val. vėl grįžo girtas sūnus A. Š. ir virtuvėje pradėjo kabinėtis, paėmęs virtuvinį peilį, juo užsimojo ir ją puolė. Ji įbėgo į kitą kambarį, tačiau sūnus pasivijo. Nukentėjusioji pasakė sūnui, kad jei jis ją nužudys, sės į kalėjimą. Tada sūnus trenkė peilį į grindis ir peilio rankena lūžo. Sūnus nuolat vartoja alkoholį, o būdamas girtas pradeda smurtauti. Labai išsigando, galvojo, kad sūnus savo ketinimą gali įgyvendinti. Įvykio metu namuose jie buvo dviese.
Liudytojos V. B. apklausos protokolas (52 b. l.), kuriame nurodyta, kad A. Š. yra jos dėdė, o Z. Š. - močiutė. 2012 m. vasario 19 d. apie 8 val. ji išgirdo, kad pirmame aukšte močiutė su dėde konfliktuoja ir nuėjo pažiūrėti, kas vyksta. Dėdę A. rado visiškai girtą. Būdamas girtas jis būna labai agresyvus, nuolat sako močiutei įvairius grasinančius žodžius. Kad žodžius pradėtų reikšti veiksmais (pvz. grasintų su stiklainiu), nematė.
Nukentėjusiosios Z. Š. 2012 m. vasario 19 d. ir 2012 m. birželio 15 d. protokolais-pareiškimais (2, 82 b. l.), kuriuose užfiksuota, kad 2012 m. vasario 19 d. namuose sūnus A. Š. grasino fiziškai susidoroti: užmušti, pasmaugti, papjauti, 2012 m. birželio 15 d. apie 1700 val. grįžo neblaivus sūnus A. Š. ir virtuviniu peiliu grasino ją nužudyti.
Taip pat 2012 m. vasario 19 d. ir 2012 m. birželio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolai su foto lentelėmis (3-6, 83-86 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio V. V. 2012 m. vasario 19 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (10-12 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulio A. J. 2012 m. birželio 15 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (96-98 b. l.), kaltinamojo asmens blaivumo testo duomenys (alkotesterio parodymai) (13, 99 b. l.), daikto apžiūros 2012 m. birželio 16 d. protokolas (87-89 b. l.).
Įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi yra visi būtinieji inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Sakydamas, jog papjaus, užmuš, pasmaugs, nužudys motiną, paimdamas stiklainį ir norėdamas jį į ją paleisti, taip pat užsimodamas virtuviniu peiliu, kaltinamasis išreiškė grasinimą nužudyti motiną. Buvo realus ir pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, nes kaltinamasis buvo pasiruošęs įrankį, kuriuo galima atimti žmogui gyvybę. Pažymėtina, kad kiekvienas grasinimo atvejis turi būti vertinamas atskirai, individualiai; ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis ne pirmą kartą grasina motinai, prieš tai grasinimų neįvykdė, nesumenkina grasinimų teisinės reikšmės. Nenustatęs tarp įrodymų prieštaravimų, neatitikimų, nelogiškumų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai, o abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymą (dėl 2012 m. vasario 19 d. grasinimo nužudyti Z. Š.) skirti 20 parų arešto, už nusikaltimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2012 m. birželio 15 d. grasinimo nužudyti Z. Š.) – 30 parų arešto. Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę bausmę skirti 40 parų arešto.
Kaltinamasis A. Š. sutinka baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti trumpesnį arešto terminą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), jas darant yra traumuojama nukentėjusiojo psichinė sveikata. Nusikalstamų veikų sudėtis formali, jos laikomos baigtomis nuo grasinimo pareiškimo momento. Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia: kaltinamasis suvokė, kad jo neteisėti veiksmai sukels nukentėjusiajai pagrįstą baimę dėl savo gyvybės, ir šių pasekmių (išgąsdinti) norėjo (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Nusikaltimo motyvai, tikslai yra už nusikalstamų veikų sudėties ribų, siekis įgyvendinti grasinimus nenustatytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis neįrašytas nei į VŠĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registrą, nei į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (34-35 b. 1.), neteistas (25, 120 b. l.), baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 ir 187 straipsnius, turi dvi galiojančias nuobaudas (20-21, 133-134 b. l.), oficialiai niekur nedirba (26, 131 b. l.), registruotas Darbo biržoje (132 b. l.).
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 145 str. 1 d.). Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį.
Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis negali būti net svarstoma (BK 46 str. 1 d.). Bauda kaip viena iš bausmės rūšių už nusikalstamą veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį sankcijoje numatyta, tačiau taip pat nesvarstoma, kadangi kaltinamasis bedarbis. BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų [...] tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Areštas apibrėžiamas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.). Vis dėlto, teismo nuomone, švelnesnėmis bausmės rūšimis nei areštas bausmės paskirtis (BK 41 str.) negali būti pasiekta, todėl kaltinamajam už nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymą skiriama 20 parų arešto bausmė, už nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį padarymą - 30 parų arešto bausmė (BK 49 str. 3 d.). Pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė skiriama 40 parų arešto.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2012 m. vasario 19 d. 1000 val. iki 2012 m. vasario 21 d. 850 val. (15, 36 b. l.) ir nuo 2012 m. birželio 15 d. 2000 val. iki 2012 m. birželio 16 d. 1325 val. (100-101, 119 b. l.). Į atliktą arešto bausmę įskaityti tris laikino sulaikymo paras, jas prilyginant trims arešto paroms (t. y. santykiu 1:1) (BK 66 str. 2 d.).
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos (116-118 b. l.).
Daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - peilį nulūžusia rankena - nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir kaip bevertį sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012 m. vasario 19 d. grasinimo nužudyti savo motiną Z. Š.), ir skirti 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012 m. birželio 15 d. grasinimo nužudyti savo motiną Z. Š.), ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Į atliktos arešto bausmės laiką įskaityti A. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. vasario 19 d. 1000 val. iki 2012 m. vasario 21 d. 850 val. (2 paras) ir nuo 2012 m. birželio 15 d. 2000 val. iki 2012 m. birželio 16 d. 1325 val. (1 parą), jas prilyginant trims arešto paroms.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. Š. patalpinimo į areštinę ar sulaikymo, jei to prireiktų, atsižvelgiant į tai, kuris veiksmas bus pirmesnis.
A. Š. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. Š., įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Virtuvinį peilį, kuris yra saugomas vokte Nr. 1 prie baudžiamosios bylos Nr. 96-1-111-12, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir kaip bevertį sunaikinti.
Išaiškinti A. Š., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Priešingu atveju, šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir negalės būti skundžiamas.
Teisėja Alma Berniūnaitė