VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė,

sekretoriaujant S. A.

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Disona“ atstovams: advokatei I. L., advokatei L. A., vadovui R. K.,

atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ atstovui advokato padėjėjui P. G.,

trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovui T. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste UAB) „Disona“ patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir įregistravimo arba kompensacijos už šio nekilnojamojo turto pagerinimą priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Vilniaus parkai“, tretieji asmenys – UAB „Giransa“, Vilniaus miesto savivaldybė,

n u s t a t ė :

1.       ieškovas UAB „Disona“ patikslintais ieškinio reikalavimais prašo:

1.1.        Pripažinti ir įregistruoti ieškovui UAB „Disona“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini):

1)       170,79 kv. m. pastato – kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, bendras plotas 425,96 kv. m.;

2)       pastatą-stoginę – lauko kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 555,40 kv. m.;

3)       kitus inžinierinius statiniu – priegrindą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 53 kv. m.;

4)       kitus inžinierinius statinius – pėsčiųjų taką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 506 kv. m.;

5)       kitus inžinierinius statinius – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 922 kv. m.

1.2.        Netenkinus pirmojo reikalavimo pripažinti ir įregistruoti ieškovui UAB „Disona“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ (arba toliau tekste atsakovas) 255 000 Eur kompensaciją už ieškovo UAB „Disona“ investuotas lėšas už šio turto sukūrimą.

1.3.        Priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

1.4.        Priteisti ieškovo UAB „Disona“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindžia tarp ieškovo, atsakovo ir UAB „Giransa“ 2000 m. balandžio 28 d. sudaryta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą trišale sutartimi Nr. 00-04-28 (arba toliau tekste Subnuomos sutartis). Nurodo, kad pagal Subnuomos sutartį ieškovui buvo subnuomojamos atsakovui priklausančios sudegusios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vingio parko teritorijoje (kavinė „Lakštingala“). Ieškovas įsipareigojo savo lėšomis šią kavinę atstatyti ir įrengti (rekonstruoti), bei pradėjus eksploataciją mokėti nuomos mokestį, kuris įskaitomas į rekonstrukcijos darbų lėšas (Subnuomos sutarties 1, 9 punktai), taip pat įgijo teisę į papildomai savo lėšomis padidinto patalpų ploto bei naujai sukurtų objektų nuosavybę (Subnuomos sutarties 5 punktas).

3.       Subnuomos sutartis buvo sudaryta 1999 m. gruodžio 27 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Giransa“ sudarytos Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutarties Nr. 99-12-27 (toliau tekste Nuomos sutartis) ir 2000 m. balandžio 3 d. Nuomos sutarties papildymo pagrindu. 

4.       Procesiniuose dokumentuose ir žodinių posėdžių metu ieškovas teigė, jog jis pilnai ir tinkamai įvykdė Subnuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kavinės patalpos buvo rekonstruotos ieškovo lėšomis pagal 1995 m. parengtą kavinės „Lakštingala“ rekonstrukcijos darbo projektą bei 2003 m. gegužės 13 d. patvirtintą papildomą projektą, ieškovui investavus bendrą 1 663 274 Lt (481 717, 45 Eur) savo lėšų sumą. Ši suma buvo šalių suderinta ir patvirtinta dokumentuose bei pripažinta atsakovo akcininko Vilniaus miesto savivaldybės, investicija apskaityta atsakovo finansinėje atskaitomybėje, kaip įsipareigojimas ieškovui. Rekonstruoti statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir atsakovo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Po rekonstrukcijos vien kavinės pastato plotas padidėjo 170,79 kv. m. iki 425,96 kv. m., buvo naujai pastatyta lauko kavinė ir sutvarkyta aplinka. Atliktos investicijos pagrindu ieškovas įgijo nuomos teisę į patalpų 255, 17 kv. m. plotą iki 2098 metų, o į papildomai padidintą ir sukurtą patalpų/statinių plotą turi įgyti nuosavybės teisę. Tačiau atsakovas vengia perleisti nuosavybės teisę įforminant sandorį notarine forma, nors ginčo perleidimo ieškovui procedūros buvo pradėtos, gautas atsakovo steigėjo Vilniaus miesto savivaldybės leidimas – šią aplinkybę, ieškovo teigimu, patvirtina 2008-2010 metais datuoti bei į bylą pateikti raštai ir protokolai. 

5.       Sutarties sąlyga, kad po rekonstrukcijos įgis nuosavybės teises į naujai sukurtus nekilnojamojo turto objektus (padidintą patalpų plotą), buvo esminė ieškovui apsisprendžiant sudaryti Subnuomos sutartį ir įsipareigoti investuoti didelės apimties pinigines lėšas į itin blogos būklės subnuomojamo nekilnojamojo turto objekto rekonstravimą/atstatymą. Ieškovas pabrėžia, jog iki 2011 metais kilusio ginčo, dėl vengimo perleisti nuosavybės teises į ieškovui priklausančią objektų dalį, jis padidintu rekonstruotų objektų plotu naudojosi kaip savo, dėl to pretenzijų jam niekas nereiškė. 

6.       Reikalavimą pripažinti ir įregistruoti ieškovui nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ieškovas laiko prioritetiniu, ir tik tuo atveju, jei šį reikalavimą teismas atmestų ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 255 000 Eur kompensaciją, o būtent investicijų dalį, skirtą patalpų/statinių padidinimui ar sukūrimui, remiantis UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. liepos 14 d. vertinimo išplėstine pažyma. Ieškovas nurodo, kad egzistavusių patalpų pagerinimui buvo skirta 227 000 Eur investicijų. Ši dalis ir toliau yra įskaitytina į subnuomos mokestį ir jos ieškovas priteisti neprašo.

7.        Ieškovo nuomone, atmetus ieškinį pilna apimtimi, būtų sudaryta prielaida atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita, kadangi pats nepatyręs jokių išlaidų jis įgijo 255 000 Eur padidėjusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). 

8.       Atsakovas UAB „Vilniaus parkai“ su ieškiniu nesutiko ir prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti atsakovo naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

9.       Savo poziciją visų pirma grindžia tuo, kad ieškovas praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą ieškiniu keliamiems reikalavimams dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pripažinimo ir įregistravimo arba kompensacijos už šio nekilnojamojo turto pagerinimą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo statinių rekonstrukcija baigta ir statiniai įregistruoti atsakovo vardu 2004 metais. Nuo to laiko ieškovas žinojo apie tariamai pažeistais savo teises, tačiau daugiau nei 13 metų jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, nereikalavo nuosavybės teisių į statinius, nereikalavo tarimai padarytos investicijos kompensacijos, taigi praleido 10 metų ieškinio senaties terminą.

10.       Tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas joks sandoris, jog ieškovui būtų perėjusios nuosavybės teisės į ginčo patalpas, tokio susitarimo nebuvo, tokios valios atsakovas neišreiškė, todėl tokie ieškovo reikalavimai turi būti atmesti kaip neteisėti ir nepagrįsti. Atlikta rekonstrukcija nėra pagrindas perleisti ginčo statinių UAB „Disona“, rekonstravus ginčo statinius nuosavybė į naujai pastatytus statinius bendru šalių sutarimu perėjo UAB „Vilniaus parkai“. Nuosavybės teisių perleidimas ieškovui pagal Subnuomos sutarties 5 p. niekada nebuvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe, joks sprendimas nepriimtas, nebuvo sudaryta jokia nuosavybės teisių perleidimo sutartis bei suderintos tokio sandorio sąlygos. 2008-2010 metais vykusios derybos dėl ginčo patalpų perleidimo ieškovui jokios prievolės nesukūrė, galutinio susitarimo nepasiekta. Pažymi, kad asmenys, vykdantys prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį, nuosavybės teisės į objekto be savininko valios neįgyja.

11.       Pagal Subnuomos sutarties nuostatas atsakovas nebuvo įsipareigojęs perleisti ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto, šalys buvo susitarusios, kad ieškovo investuotos lėšos bus įskaitomos į nuomos mokestį. Dėl to, UAB „Disona“ realiai neperveda UAB „Vilniaus parkai“ nuomos mokesčio, o šio mokesčio suma yra sumažinama UAB „Disona“ tariamai atlikta investicija.

12.       Subnuomos sutarties 5 p. įrašyta norma iš esmės prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra niekinė, kadangi neatitinka reglamentuojančių nuosavybės teisės perleidimo sandorį normų. Ieškovas turi galimybę pretenduoti įsigyti turtą bendra tvarka su visais kitais privatizavimo programoje dalyvaujančiais asmenimis ir tik tokiu atveju, jeigu Vilniaus miesto savivaldybė priimtų sprendimą, įtraukti aptariamą turtą į privatizavimo programą ir jį parduoti.

13.       Atsakovo vienintelė akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, atsakovo akcijos priklauso savivaldybei kaip turtas, būtent ji priima sprendimus dėl UAB „Vilniaus parkai“ turto valdymo, naudojimo ir disponavimo. UAB „Vilniaus parkai“ yra įsteigta tenkinti viešuosius interesus, todėl atsakovo turtą galima laikyti viešuoju turtu ir turi būti naudojamas siekiant patenkinti tam tikrus viešus interesus. Disponuoti valstybės turtu galima tik įstatyme nurodytais atvejais ir būdais, todėl darytina išvada, kad šioje byloje pažeistos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės gynimas yra prioritetinis viešasis interesas.

14.       Nesutikdamas su pareikštu reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo nurodo, jog Subnuomos sutarties esmė buvo tokia, kad atsakovas išnuomoja ginčo objektą, o ieškovas kapitaliai suremontuoja ir pagal savo poreikius įrengia ginčo objektą, vėliau nuomojasi Subnuomos sutartyje numatytą plotą ir moka mokestį Subnuomos sutarties nustatyta tvarka (Subnuomos sutarties 9 p.). Ieškovo mokėtinas nuomos mokestis už 255,17 kv. m. patalpų plotą įkaitomas į tariamai ieškovo atliktą investiciją, atsakovui nenumatyta pareiga kompensuoti ieškovo tariamai patirtas išlaidas, todėl reikalavimas dėl kompensacijos keliamas be jokio teisinio pagrindo. Pagal Subnuomos sutarties 15 p. kompensacija dėl statybos darbų galėtų būti reikalaujama tik nutraukus Subnuomos sutartį dėl atsakovo kaltės, Subnuomos sutartis galioja ir yra vykdoma, sutartis galioja iki 2 098 metų – per numatytą terminą investicija bus pilnai kompensuota. Nagrinėjamu atveju joks turtas nebuvo sukurtas, ieškovas atliko atsakovui priklausančių pastatų rekonstrukciją, joks naujas statinys nebuvo pradėtas statyti bei nėra sukurtas. Subnuomos sutartyje nėra kaip nors išskiriamas anksčiau buvęs ir papildomai pastatytas patalpų plotas, investuotos sumos paskirstymas neturi jokios reikšmės, kadangi Nekilnojamo turto registre kavinės pastatas įregistruotas kaip vientisas objektas.

15.       Subnuomos sutarties 5 p. nurodoma dėl papildomai padidinto rekonstruojamo kavinės pastato ploto galimo perleidimo, kiti statiniai į šį punktą nepatenka. Ieškovas jokiais tiesioginiais įrodymais nepagrindė tariami atliktos investicijos dydžio, neįrodė patirtų išlaidų realumo.

16.       Ieškovo pateikta UAB „Capital vertinimas“ pažyma akivaizdžiai neįrodo statybos kaštų, nepateiktas joks apskaičiavimas, pažyma nepagrįsta rinkos vertinimais bei yra tik informacinio (konsultacinio) pobūdžio dokumentas.

17.       Tiek Nuomos sutartyje, tiek Subnuomos sutartyje buvo nurodytas bendras išnuomotų tuo metu buvusių negyvenamųjų patalpų plotas, kurį sudarė 255,17 kv. m., bendra nuomos mokesčio suma gavosi 1 148,27 Lt (4,50 Lt x 255,17 kv. m.). Ieškovas UAB „Disona“ neteisėtai bei faktiškai naudojosi daug didesniu atsakovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kurio bendras plotas sudaro 2 462,36 kv. m.

18.       Atsakovas pažymi, kad teismų jau išnagrinėtose civilinėse bylose ginčai vyko tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių statinių; teismai yra pasisakę ir išaiškinę šioje byloje ieškovo nurodomų Nuomos sutarties ir Subnuomos sutarties nuostatas, įskaitant ir dėl ieškovo teisės į turtą. Įsiteisėję teismo sprendimai ir juose nustatyti faktai turi res judicata galią ir jais privaloma vadovautis nagrinėjamoje byloje. Išvardina teismų sprendimus ir juose padarytas išvadas.

19.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovui 5792 Eur baudą.

20.       Nurodo, jog palaiko atsakovo pateiktus argumentus dėl ieškovo praleisto 10 metų ieškinio senaties terminą. Papildomai nurodė, jog alternatyviam reikalavimui priteisti kompensaciją turi būti taikomas 3 metų senaties terminas.

21.       Nurodo, kad ieškovo atlikta investicija niekada nebuvo ir nėra ginčijama, ji buvo pripažinta, ginčo statinių rekonstrukcijai ir sukūrimui investuota bendra 481 717,45 Eur (be (duomenys neskelbtini) 488,44 Eur) suma buvo ir yra apskaityta atsakovo finansinėje atskaitomybėje kaip atsakovo įsiskolinimas ieškovui. Subnuomos sutartis tarp šalių nėra nutraukta, yra galiojanti ir vykdoma, pagal sutartyje įtvirtintą, šalių sutartą tvarką visa ieškovo investicija visa apimtimi yra naudojama nuomos mokesčiui įskaityti ir ieškovui bus padengta nuomos mokesčio sąskaita, vadovaujantis Subnuomos sutarties 1, 2 ir 4 punktais. Subnuomos sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu šalys numatė subnuomos mokesčio įskaitymą neskaidant į pagerinimų investicijas ir naujų objektų sukūrimo investicijas. Nėra pagrindo laikyti, kad rekonstrukcijos metu padidintas pastato plotas atliktas ieškovo savo lėšomis papildomai. Pripažinus ieškovo nuosavybę į padidėjusį po rekonstrukcijos patalpų plotą, išeitų, jog nuosavybę ieškovas įgytų neatlygintinai – tai prieštarautų Subnuomos sutarties nuostatoms, pažeistų atsakovės, Vilniaus miesto savivaldybės bei viešąjį interesą.

22.       Nėra pagrindo vadovautis Subnuomos sutarties 5 p., kadangi nėra įgyvendinta jame numatyta sąlyga, būtent: niekada nebuvo ir nėra duotas Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas ginčo statinių perleidimui ieškovo nuosavybėn. Šiuo atveju ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai remiasi įvairių Vilniaus miesto savivaldybėje vykusių pasitarimų protokolais, nepagrįstai teigdamas neva tai reiškia suderinimą, nurodytą Subnuomos sutarties 5 p.

23.       Anot trečiojo asmens, jokia kompensacija už atliktus statybos darbus ieškovui nepriklauso, kadangi pagal Subnuomos sutarties 15 p. nuomotojas privalo apmokėti subnuomininko patirtas išlaidas statybos metu tik tuo atveju, kai sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

24.       Teigia, jog UAB „Disona“ akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio šioje byloje pareiškimas, be kita ko, nutylint aplinkybes apie priimtus įsiteisėjusius minėtus teismų sprendimus kitose civilinėse bylose tarp tų pačių bylos šalių bei dėl tų pačių sutartinių santykių, taip pat prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pavyzdys. Teismai įsiteisėjusiais sprendimais yra galutinai ir neginčijamai išsprendę tarp šios bylos šalių iš tų pačių sutartinių santykių kilusius ginčus, yra pasisakę ir išaiškinę šioje byloje ieškovo nurodomų Nuomos sutarties ir Subnuomos sutarties nuostatas, įskaitant ir dėl statinių nuosavybės teisės, o teismų sprendimai buvo priimti UAB „Vilniaus parkai“ naudai. Priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai turi res judicata ir prejudicinę galias.

25.       Trečiasis asmuo UAB „Giransa“ teismo posėdžių metu palaikė ieškovo poziciją.

26.       Liudytoju apklaustas UAB „Giransa“ buvęs direktorius R. J. paaiškino, jog jis iš UAB „Giransa“ pusės derino Nuomos sutarties bei vėliau Subnuomos sutarties pasirašymą, projektas buvo patrauklus investicijoms dėl siūlomo 99-iems metams nuomos termino, tačiau pačiai UAB „Giransa“ projektas buvo per didelis, savo finansų neužteko. Įtraukiant į projekto įgyvendinimą UAB „Disona“ dalies turto perdavimas jos nuosavybėn buvo aptartas.

27.       Liudytoju apklaustas UAB „Vilniaus parkai“ buvęs direktorius A. N. paaiškino, kad jis dalyvavo derinant kavinės „Lakštingala“ atstatymo projektą bei pasirašant Nuomos ir Subnuomos sutartis, tačiau nebuvo savarankiškas – visi dokumentai ir sprendimai susiję su nekilnojamu turtu turėjo būti ir buvo derinami su Vilniaus m. savivaldybe, ji gi rengė sutarčių projektus. Vilniaus m. savivaldybė skubino sutvarkyti objektą, kadangi apdegęs per gaisrą kavinės pastatas stovėjo Vingio parko centre. Savo lėšomis ir jėgomis UAB „Vilniaus parkai“ neįstengė atlikti remonto darbų, keletą kartų buvo inicijuoti konkursai dėl pastato atstatymo, laimėjo UAB „Giransa“. Negalėjo paaiškinti, apie kurį konkrečiai padidintą plotą buvo sutarta Subnuomos sutarties 5 punkte: pirminiame projekte numatytas kavinės 2 aukštas, vėliau projektas išsiplėtė. Priduodant objektus jis jau nebedirbo.

28.       Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartimi, ieškovo prašymu byloje paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė. Pateiktu 2018 m. vasario 20 d. teismo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 20 d. raštu „Dėl teismo ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) akto pakeitimų, papildymų ir paaiškinimo“ nustatyta, jog pastato, esančio M(duomenys neskelbtini), rekonstravimui pagal Subnuomos sutartį ir tos pačios dienos priėmimo – perdavimo aktą buvo skirta 81,5 proc. atliktų investicijų dalis; dalis į 170, 79 kv. m. rekonstrukcijos metu padidintą šio pastato plotą sudaro 34,5 proc. nuo visų investicijų į visus objektus. Kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ekspertas priskyrė naujos statybos rūšiai, išskirtos kiekvienam iš šių statinių paskaičiuotos procentinės dalys nuo visų ieškovo investicijų.

29.       Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas prof. Dr. S. M. papildomai paaiškino, jog jokia patalpų dalis nesudaro pagrindinio pastato 170, 79 kv. m. ploto, taip pat negalima atskirti perduotų rekonstrukcijai 255 kv. m. patalpų – rekonstrukcijos metu pasikeitė ir pirmojo aukšto kvadratūra. Kavinė faktiškai nebuvo perstatyta, bet sugriauta ir naujai sukurta. 

30.       Teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: padarytas įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ priklausančių statinių, esančių M. K. Č. g. 102, Vilniuje, nuosavybės perleidimo draudimo.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

31.       Byloje ginčas kilo iš tarp ieškovo (subnuomininkas), atsakovo (nuomotojas) ir trečiojo asmens UAB „Giransa“ (nuomininkas) 2000 m. balandžio 28 d. sudarytos Negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą trišalės sutarties Nr. 00-04-28 sąlygų aiškinimo ir vykdymo (t. 1, b. l. 26-29).

32.       Subnuomos sutartyje nurodyta, jog ji sudaryta pagal generalinę Nuomos sutartį Nr. 99-12-27 bei jos papildymą bei vadovaujantis Vilniaus m. valdybos 1999 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 802. Sutartimi UAB „Disona“ subnuomojami negyvenamieji pastatai ir patalpos, kurių balansinė vertė 101 497 Lt (1998 m. balandžio 16 d.) Vilniaus m. savivaldybės sprendimas Nr. 715), esantys Vilniaus mieste, Vingio parke, (duomenys neskelbtini)Nr. 102, patalpų inventorizacinis Nr. 13001, kavinei atstatyti ir įrengti.

33.       Nurodomos šios sąlygos: mokėti nuomos mokestį, pradėjus patalpų eksploataciją, po 1 148,27 Lt už mėnesį ir PVM, kurį subnuomininkas įskaito pagal šią sutartį už įdėtas lėšas išrašant PVM sąskaitą-faktūrą už nuomą ir atliktų darbų vertei įskaitymo sumai (1 p.); šalių susitarimu kapitalinis remontas gali būti atliekamas subnuomininko lėšomis, įskaitant lėšas į nuomos mokestį (9 p.). Sutartis galioja iki 2098 m. gruodžio 27 d. (3 p.). Užbaigtos rekonstrukcijos ir remonto darbų vertė įvertinama pagal pasirašytą faktiškai atliktą darbų aktą, vertę subnuomininkas apskaito kaip sukauptas pajamas ir naudoja subnuomos mokesčiui su UAB „Vilniaus parkai“ už atitinkamo dydžio sumą, pasirašant įsipareigojimų įskaitymo aktą (4 p.). Be nuomotojo raštiško leidimo subnuomininkas negali daryti projektinių pakeitimų, o vykdyti patalpų atstatymą pagal esamą projektą, išskyrus patalpų remonto darbus (inžinierinių tinklų – apšildymo, vandentiekio ir pan.) (7.2. p.). 15 p. nurodoma, jog sutarties nutraukimo be subnuomininko kaltės atveju nuomotojas privalo ne ginčo tvarka apmokėti visas išlaidas, patirtas patalpų statybos metu ir visas kitas išlaidas, patirtas dėl sutarties nutraukimo įskaitant ir būsimus nuostolius, galimus dėl pastato veiklos sustabdymo.

34.       Sutarties 5 p. įtvirtinta: subnuomininkui savo lėšomis papildomai padidinus rekonstruojamo pastato plotą, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina subnuomininkui įforminant jam nuosavybės teisę.

35.       Tą pačią dieną pasirašytas Subnuomos sutarties priedas: šalių sudarytos 8 asmenų komisijos pasirašytas Nuomojamų negyvenamų patalpų ir pastatų perdavimo-priėmimo aktas-protokolas (toliau tekste 2000 m. balandžio 28 d. perdavimo-priėmimo aktas), kuriuo ieškovui perduota pradėta statyti kavinė „Lakštingala“ bei užfiksuota techninė būklė perdavimo metu. Tame tarpe 5 p. ir 7 p. nurodoma, jog išnuomojamas kavinės plotas sudaro 255, 17 kv. m., o atstačius pastatą įrengtos vidaus sienos ir pertvaros plotą sumažins, jį patikslinti po inventorizacijos ir dėl teisingo nuomojamo ploto atstatymo kreiptis į steigėją), kavinės likutinė vertė sudaro 30 160 Lt. Kapitalinis remontas bus atliekamas subnuomininko lėšomis, o įdėtos lėšos užskaitomos kaip būsimo laikotarpio nuomos mokestis. (t. 1, b. l. 14).

Su Subnuomos sutarties sudarymu susijusios faktinės aplinkybės

36.       Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius 1994 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl kavinės „Lakštingala“ rekonstrukcijos“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste 1994 m. Leidimas rekonstrukcijai) leidžiama tuo metu valstybinei įmonei „Vilniaus parkai“ parengti kavinės rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, projekte numatant gretimos teritorijos sutvarkymą. (t.1, b. l. 11).

37.       Valstybės įmonės „Vilniaus parkai“ 1995 m. objekto kavinė „Lakštingala“ rekonstrukcijos darbo projektas, parengtas architekto J. K. bei vyr. inžinieriaus B. T. (kelių dalių, suderintas su Vilniaus m. valdyba) (toliau tekste 1995 m. Projektas). Projekte numatyta įrengti kavinės pastato 1 ir 2 aukštus, tame tarpe įrengti baseiną, sauną, dušines ir kt., aptverti kavinės kiemelį dekoratyvine tvora, įrengti patogius takus pėstiesiems ir aikštelę dviračiams saugoti, privažiavimą prie ūkinių pastatų, kt. 2 aukšto plane numatyti kontora ir darbo kabinetai. Eksplikacijoje išskirti restorano ir restorano kiemelio rekonstrukcijos darbai, įskaitant buvusių šaligatvio ir aptvėrimo ardymą (t. 1, b. l. 33-43).

38.       1995 m. lapkričio 30 d. Vilniaus aps. valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos Vilniaus m. inspekcijos Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo leidžiama griežtai laikantis 1995 m. architekto J. K. parengto ir suderinto projekto perstatyti kavinę „Lakštingala“ ūkio būdu. Leidimo blanko forma užpildyta ranka, iš įrašų su atliktais taisymais matyti, jog leidimas išduotas UAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „Disona“, galiojimo laikas nustatytas iki 1997 m. gruodžio 30 d., vėliau pratęstas iki 2001 m. liepos 27 d. bei iki 2004 m. vasario 17 d. (t.1, b. l. 13)

39.       1998 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto valdybos Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl leidimo UAB „Vilniaus parkai“ nuomoti nebaigtą statyti kavinę „Lakštingala“ (toliau tekste Valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo atsakovui leista atviro konkurso tvarka išnuomoti kavinę tikslinei paskirčiai ją atstatyti. Nurodoma, jog pagal 1997 m. rugpjūčio 13 d. registracijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) plotas sudaro 255 kv. m., po gaisro likutinė vertė pagal balansą yra 30 370 Lt, atsakovo įdėtos lėšos atstatant objektą (nebaigta statyba) 71 127 Lt). 2 p. nurodoma, jog privaloma vadovautis Vilniaus m. valdybos nustatyta investicinių nuomos sutarčių sudarymo tvarka ir nuomos sutarties projektus derinti su Ekonomikos ir Teisės departamentais (t. 1, b. l. 72).

40.       1999 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto valdybos Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos (toliau tekste Valdybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta Vilniaus m. tarybos 1999 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 322 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto valdymo taisyklių patvirtinimo“ pagrindu leisti atsakovui išnuomoti 255,17 kv. m. negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) (kavinę „Lakštingala“) atviro konkurso tvarka nustatant pradinę 9 Lt kainą už 1 kv. m. per mėnesį. (t.1, b. l. 54)

41.       1999 m. gruodžio 3 d. atsakovo Konkurso organizavimo komisijos posėdžio protokolas, kuriuo nustatyta, jog atvirą nebaigtos statyti kavinės nuomos konkursą laimėjo UAB „Giransa“, pasiūliusi kainą po 4,5 Lt už 1 kv. m. per mėnesį. Nutarta sudaryti su laimėtoju negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (t. 1, b. l. 16).

42.       1999 m. gruodžio 27 d. tarp atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ (nuomotojas) ir UAB „Giransa“ (nuomininkas) sudaryta Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo konkurso laimėtojui UAB „Giransa“ perduoti nuomos teisę į 255,17 kv. m. bendro ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), patalpų inventorizacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kavinei atstatyti bei įrengti, mokant nuomos mokestį (po patalpų atstatymo) 1 148,27 Lt per mėnesį. Nuomos sutarties terminas - iki 2098 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Atstatymo terminas nustatomas nuo 2000 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. birželio 1 d. (Nuomos sutarties 1-3 p.). 5.3 punkte numatyta be nuomotojo raštiško leidimo nedaryti projektinių pakeitimų, 7 p. nurodoma, kad šalių susitarimu kapitalinis remontas gali būti atliekamas nuomininko lėšomis. Lėšos, panaudotos kapitaliniam remontui, gali būti įskaitomos į nuomos mokestį. Pagal 13 p. sutarties nutraukimo be nuomininko kaltės atveju nuomotojas privalo apmokėti visas išlaidas, pagal nuomininko sąmatą. Vienas sutarties egzempliorius perduodamas steigėjui, išdavusiam leidimą. (t. 1, b. l. 50-52). 

43.       Tą pačią dieną šalių pasirašytas Nuomos sutarties priedas: Nuomojamų negyvenamų patalpų ir pastatų perdavimo-priėmimo aktas-protokolas, kuriuo trumpai užfiksuota kavinės „Lakštingala“ techninė būklė perdavimo UAB „Giransa“ metu. Tame tarpe nurodoma, jog kapitalinis remontas bus atliekamas nuomininko lėšomis, o įdėtos lėšos užskaitomos kaip būsimo laikotarpio nuomos mokestis. (t. 1, b. l. 53).

44.       2000 m. balandžio 3 d. Nuomos sutarties papildymu, pakeistas 5.2 p.: „Pastatų rekonstrukciją pradėti iki 2000-05-01, prieš tai pateikiant nuomotojui raštišką patvirtinimą apie turimas rekonstrukcijai nuosavas arba investitoriaus lėšas ir pastato subnuomos trišalę sutartį pasirašant ją nuomotojui, nuomininkui ir subnuomininkui su subnuomininko finansiniais įsipareigojimais atlikti rekonstrukciją subnuomininko lėšomis ir su teise po rekonstrukcijos pastatą tiesiogiai nuomoti iš nuomotojo“ (t. 1, b. l. 12).

Dėl ieškovo statybų (rekonstrukcijos) darbų vykdymo eigos

45.       2000 m. rugpjūčio 25 d. trijų Subnuomos sutarties šalių pasirašytas Nuomojamų negyvenamų patalpų ir pastatų perdavimo-priėmimo aktas-protokolas Nr. 2, kuriuo nurodoma, jog atstačius kavinės pastatą, pagal inventorizacijos bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. rugpjūčio 21 d. kavinės bendras plotas sudaro 244, 37 kv. m. (t. 1 b. l. 26).

46.       2000 rugpjūčio 30 d. Vilniaus aps. viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Aktas Nr. 779 Dėl individualaus statinio priėmimo naudoti (toliau tekste Priėmimo aktas Nr. 779). Juo konstatuota, jos inspekcijoje registruojama iš statytojo UAB „Vilniaus parkai“ priimta naudoti kavinė „Lakštingala“, statinio plotas 244,37 m, nukrypimas nuo projekto nežymus. (t. 1, b. l. 18-19)

47.       2000 m. gruodžio 6 d. trijų Subnuomos sutarties šalių pasirašytas Aktas-protokolas Nr. 3: remiantis Subnuomos sutarties 5 p., projektu, pratęstu Statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal inventorizacijos bylą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktą 2000 m. gruodžio 4 d., kavinės bendras plotas padidėjo 99,08 kv. m. Šiuo dokumentu šalys patvirtina, jog Subnuomos sutarties 5 p. įtvirtintas būtinas suderinimas su Vilniaus m. savivaldybe siejamas su pratęstu iki 2001 m. liepos 27 d. Statybos leidimu Nr. R95-504, todėl iki nurodytos datos UAB „Disona“ perduos eksploatuoti padidintą plotą, pateiks nuomotojui bendrą atliktų darbų aktą, pažymas apie investicijų dydį ir pasirašys įsipareigojimų įskaitymo aktą. (t. 1, b. l. 45)

48.       Užsakovo UAB „Vilniaus parkai“ ir rangovo UAB „Disona“ pasirašytas objekto Kavinė-restoranas „Lakštingala“ Atliktų statybos-apdailos darbų aktas Nr. 1 nuo 2000 m. gegužės mėnesio iki 2001 m. gruodžio 27 d. (toliau tekste Darbų aktas Nr. 1), su patvirtinta bendra darbų verte 1 469 037 Lt (t. 1, b. l. 15)

49.       2001 m. lapkričio 18 d. Vilniaus aps. viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl gyvenamųjų ir verslo patalpų pripažinimo tinkamomis naudoti (toliau tekste Priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Konstatuota, jog inspekcijoje registruojama iš statytojo UAB „Vilniaus parkai“ bei subnuomininko UAB „Disona“ priimtos naudoti pastogės patalpos, įrengtos virš kavinės patalpų, inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 99,08 kv. m. Be kita ko, akte nurodoma, jog viso pastato aukštų skaičius yra vienas plius pastogė plius antresolė, o bendras statybinis tūris 421 kv. m. (t. 1, b. l. 20-21)

50.       Su ieškiniu pateikti 2003 m. gegužės 12-14 d. patvirtinto/suderinto papildomo projekto brėžiniai, parengti architekto E. S. (toliau tekste 2003 m. Projektas). Eksplikacijoje numatyti sujungti su pagrindiniu pastatu lauko virtuvė-baras 72 kv. m.; vasaros lauko kavinė 470 kv. m., scena 12 kv. m. (t. 1, b. l. 68-70).

51.       2003 m. gegužės 14 d. Vilniaus aps. viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste Priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), konstatuota, jog iš statytojo UAB „Vilniaus parkai“ bei subnuomininko UAB „Disona“ komisijos priimtas Kavinės-restorano „Lakštingala“ kiemelis, inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 633,19 kv. m., taip pat išvardinti pagalbiniai statiniai: trinkelių danga 633,19 kv. m., asfaltas 309,31 kv. m., stoginė 291,02 kv. m. (t. 1, b. l. 22-23)

52.       Užsakovo UAB „Vilniaus parkai“ ir rangovo UAB „Disona“ pasirašytas objekto Kavinė-restoranas „Lakštingala“ – lauko kavinė su virtuve ir gerbūvio Atliktų statybos-apdailos darbų aktas Nr. 2 nuo 2003 m. balandžio mėnesio iki 2003 m. lapkričio mėnesio. (toliau tekste Darbų aktas Nr. 2), su patvirtinta bendra darbų verte 194 237 Lt (t. 1, b. l. 84)

53.       2004 m. vasario 17 d. Vilniaus aps. viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste Priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), iš statytojo UAB „Vilniaus parkai“ bei subnuomininko UAB „Disona“ komisijos priimta Kavinės-restorano „Lakštingala“ lauko kavinė su virtuve, inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 435,50 kv. m., taip pat išvardinti pagalbiniai statiniai: stoginė 555,40 kv. m, trinkelių danga 222 kv. m., asfaltas 270 kv. m., betono plytelių danga 362 kv. m. (t. 1, b. l. 24-25)

54.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis su istorija adresu (duomenys neskelbtini) įregistruoti statiniai, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos sudaro 5 nekilnojamieji daiktai, priklausantys atsakovui nuosavybės teise:

54.1.       Pastatas - Kavinė su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai 1996, statybos pabaigos metai 2000, rekonstravimo pradžios metai 2003, rekonstravimo pabaigos metai 2004; bendras plotas 425,96 kv. m., 2010 m. kovo 2 d. nustatyta vidutinė rinkos vertė 411 840 Eur. Sprendimo priėmimo dienai atsakovo nuosavybės teisės į pastatą įregistruotos 1997 m. birželio 3 d. Priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Nuo 2001 m. kovo 5-6 d. įregistruotos Nuomos ir Subnuomos sutartys visam pastatui. 

54.2.       Pastatas - Stoginė–lauko kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 12M1ž, statybos pradžios metai 2003, statybos pabaigos metai 2004, bendras plotas 555,40 kv. m., 2004 m. vidutinė rinkos vertė buvo 10 542 Eur.

54.3.       Kiti inžinieriniai statiniai-Priegrinda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 53 kv. m., plane pažymėta c12, c13, c14, statybos pabaigos metai 2004; tuo metu vidutinė rinkos vertė buvo 1580 Eur.

54.4.       Kiti inžinieriniai statiniai -Pėsčiųjų takas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 506 kv. m.; plane pažymėta c2, c5, c8, c9, c10, c 11; statybos pradžios metai 2000, statybos pabaigos metai 2003; 2004 m. vidutinė rinkos vertė 15 791 Eur.

54.5.       Kiti inžinieriniai statiniai - kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 922 kv. m.; plane pažymėta a1, a2, a3, a4, c1, c3, c6, c7, statybos pabaigos metai 2000, 2004 m. vidutinė rinkos vertė 38 522 Eur.

55.       Iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti kaip sunaikinti tuo pačiu adresu anksčiau įregistruoti du atsakovui priklausantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai – stoginės: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 10/1ž, 167 kv. m. ploto, 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 11/1ž, 124 kv. m. ploto. Abu šie pastatai buvo įregistruoti 2003 m. pagal Priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei išregistruoti 2004 m. pagal Priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio senaties

56.       Ieškovas pirmu ieškinio reikalavimu prašo pripažinti ir įregistruoti jam nuosavybės teises į ieškinyje išvardintą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kaip tai numatyta Subnuomos sutarties 5 punkte. Teismui netenkinus pirmojo reikalavimo, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus parkai“ 255 000 Eur kompensaciją už ieškovo investuotas lėšas už šio turto sukūrimą, o būtent investicijų dalį, orientuotą į patalpų/statinių padidinimą ar sukūrimą.

57.       Atsakovas prašo taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė šį prašymą palaikė, alternatyviam reikalavimui, dėl investicijų priteisimo, prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, motyvuodamas tuo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) yra priskiriamos prie žalos, ir šiam reikalavimui taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).   

58.       Ieškovas teigė, jog nėra praleidęs ieškinio senaties termino, argumentuodamas tuo, jog iki pat 2010 m. pradžios pagrįstai tikėjosi, kad Subnuomos sutarties 5 p. nuostata bus įvykdyta ir nuosavybė į padidintų patalpų/statinių plotą bus jam perleista. 2008-2010 metais atsakovas su Vilniaus m. savivaldybe atliko veiksmus, kuriais tiesiogiai pripažino savo prievolę ieškovui, t. y. pradėjo nuosavybės teisės perleidimo ieškovui procedūras. Šias aplinkybes įrodinėja kartu su ieškiniu pateiktais Vilniaus m. savivaldybės ir kitais dokumentais, įrodančius, kaip teigiama, apie 2008 m. pradėtas turto perleidimo veiksmų procedūras (t. 1, b. l. 46-49, 57-61, 71; t. 5, b. l. 47). 

59.       Ieškovo nuomone, Ieškiniu reiškiamų reikalavimų senaties terminas, jį skaičiuojant nuo 2004 m., buvo nutrauktas dar 2008 m. gale (CK 1.130 straipsnis 2 dalis). Aplinkybės, nutraukusios senaties terminą, išnyko tik 2010 m. pradžioje, kada atsakovas taip ir neįgyvendino įpareigojimo perleisti objektų ieškovo nuosavybėn ir ieškovo teisės buvo pažeistos. Būtent nuo tada bendrasis ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas iš naujo. Todėl ieškinio pareiškimo metu (2017 m. balandžio 13 d.) 10 m. senaties terminas, pradėtas skaičiuoti nuo 2010 m. pradžios, nėra suėjęs. Ieškovas padidintu patalpų plotu naudojosi kaip savo, kaip patalpų savininkas mokėjo žemės nuomos mokestį. Nei atsakovas, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija iki pat 2011 metų, kai kilo ginčas dėl vengimo perleisti nuosavybės teises į ieškovui priklausančią turto dalį, nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl patalpų naudojimo.

60.       Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinimais ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. posėdžio metu patikslino, jog apie jo pažeistas teises sužinojo tik 2011 m. kovo 29 d., kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. A1-34 parduoti statinius viešo konkurso būdu, ir ieškovui tapo žinoma, kad atsakovas neketina vykdyti savo įsipareigojimų dėl turto perleidimo ieškovui.

61.       Atsakovas prašo teismo ieškinį atmesti, ieškovui praleidus 10 (dešimties) metų terminą, per kurį jis galėjo apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, ir tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Civilinio kodekso (toliau CK) 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Prašymą grindžia šiais argumentais:

61.1.       Nekilnojamojo turto registre statinių rekonstrukcija baigta ir ginčo statiniai įregistruoti atsakovo vardu 2004 metais. Taigi, ieškovas būtent nuo to laiko žinojo apie tariamai pažeistais savo teises, t. y. nuo nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektus teisėto įregistravimo atsakovo nuosavybės teisėmis. Ieškovas daugiau nei 13 metų jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, nereikalavo nuosavybės teisių į ieškinyje nurodomus statinius, o taip pat nereikalavo tarimai padarytos investicijos kompensacijos. Tuo ieškovas ženkliai praleido bendrą 10 metų senaties terminą.

61.2.       Ieškovas keliamą reikalavimą dėl kompensacijos grindžia 2007 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu dėl UAB „Vilniaus parkai“ 2006 metų finansinės atskaitomybės tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip įrodinėjama, buvo nustatytas ieškovo atliktos tariamos kompensacijos dydis. Nuo minėto įsakymo priėmimo taip pat praėjo daugiau nei 10 metų. Akcentuoja, jog ieškovas neprašo senaties termino atnaujinti, o terminą praleido ženkliai daugiau nei 13 metų, jokių reikalavimų atsakovui nereiškė, todėl nesielgė pagal pakankamai atidaus ir rūpestingo asmens reikalavimus, todėl ieškinio senatis taikytina.

61.3.       CK 1.130 straipsnio 2 dalis netaikoma, nes atsakovas neturėjo jokios prievolės perleisti ginčo statinių ieškovui, dėl to ieškovo reikalavimų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2004 metų. 2008 – 2010 metų ginčo statinių perleidimas ieškovui derinimas gali būti vertinamas kaip šalių derybos, tačiau derybos nelaikomos sukeliančiomis teisinius padarinius. Taigi jokios prievolės dėl vykusių derybų atsakovui neatsirado. Nei vienas iš atsakovo valdymo organų nėra sudaręs jokių sandorių dėl ginčo statinių.

62.       Trečiasis asmuo Vilniaus m. savivaldybė prašo taikyti ieškinio senatį ir palaiko atsakovo argumentus. Nurodo, jog neturi būti taikoma CK 1.130 straipsnio 2 ir 3 dalys, pagal kurią senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai. Vilniaus m. savivaldybės pritarimas statinių perleidimui niekada nebuvo duotas, Savivaldybės komisijos protokolas ir nuomonė savaimė dar nebuvo Vilniaus m. savivaldybės sprendimas pritarti nuosavybės teisių perleidimui, yra vidinis dokumentas. Senaties 10 metų terminas, skaičiuojamas nuo 2004 metų, yra praleistas.

63.       Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškovo reikalavimui pripažinti ir įregistruoti jam nuosavybės teises į nekilnojamojo turto objektus taikytinas dešimties metų senaties terminas.

64.       Pagal CK 1.130 straipsnio 2 ir 3 dalis, ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.

65.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

66.       Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016 25 punktą). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

67.       Atsakovas ir trečiasis asmuo, Vilniaus m. savivaldybė, įrodinėja, jog būtent po turto objektų 2004 m. įregistravimo atsakovo nuosavybės teisėmis Nekilnojamojo turto registre, po atliktos rekonstrukcijos/atstatymo darbų pabaigos, ieškovas turėjo suvokti, kad jo tariamos teisės pagal Subnuomos sutarties 5 punkto nuostatą yra pažeistos, t .y. kad nuosavybės teisių į objektus jis neįgyja. Tačiau ieškovas daugiau nei 13 metų jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, nereikalavo nuosavybės teisių į statinius ar tarimai padarytos investicijos kompensacijos.

68.       Atsikirsdamas į šiuos argumentus ieškovas akcentuoja aplinkybę, jog jis eilę metų nesuvokė ir negalėjo numanyti, jog ginčo objektų nuosavybės teisių perleidimo jam procedūros visai nebus vykdomos. Visu nekilnojamuoju turtu, įregistruotu adresu (duomenys neskelbtini), kurį UAB „Disona“ suremontavo ar sukūrė savo lėšomis, ji visą laiką naudojosi kaip savo, vykdė ūkinę veiklą, iki tam tikro laiko pretenzijų nebuvo reiškiama. 2018 m. rugpjūčio 22 d. žodinio posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad su atsakovu bendravo geranoriškai, ieškovo vadovas asmeniškai registravo turto objektus Nekilnojamojo turto registre, pagal jam suteiktą atsakovo įgaliojimą, pilnai pasitikėdamas atsakovu. Jam buvo išaiškinta, kad kitaip nuomotojo sklype statybų/rekonstrukcijos darbų pabaigos įregistruoti negalima. Taigi, jis laukė, kada atsakovas atliks tolesnius žingsnius dėl nuosavybės teisių perleidimo. Šių ieškovo argumentų atsakovas ir trečiasis asmuo nepaneigė. 

69.       Subnuomos sutartyje nėra numatytas 5 p. susitarimo įvykdymo konkretus terminas. Duomenų apie tai, kad ieškovas kuriuo nors laikotarpiu būtų atsisakęs siekio nuosavybės teisėmis įgyti dalį ar visus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), po jų rekonstrukcijos, byloje nėra. 

70.       Nesutiktina su argumentais, jog ieškovo subjektyvus vertinamas aprašomų atsakovo ir trečiojo asmens Vilniaus m. savivaldybės atliktų 2008-2010 metais veiksmų turėtų būti kitoks, t. y. sutartyje nesant konkretaus įvykdymo termino, tarp šalių vykstant deryboms dėl turto perleidimo, ieškovas turėjo suvokti, kad sutartis nebus įvykdyta, tai kaip jis tikėjosi. Nepaisant to, kad galutiniai sprendimai nebuvo priimti, susitarimas tarp šalių nepasiektas, teismo vertinimu, nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad po 2004 m. objektų įregistravimo, ieškovas turėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, juolab, kad ginčo šalims puikiai žinoma, jog sprendimas dėl turto perleidimo galėjo būti priimtas tik pritarus steigėjui.

71.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, tarp šalių vykusias derybas dėl nuosavybės perleidimo, ieškovo subjektyvus suvokimas apie jo teisių pažeidimą negali būti konstatuojamas anksčiau nei nuo 2010 m. balandžio 27 d. Ketinimų protokolo pasirašymo, skirtą pateikti Vilniaus m. savivaldybės administracijai, kuriuo be kita ko šalys aptarė ir preliminarias pirkimo – pardavimo sąlygas. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu, nebuvo aiškiai išreiškęs savo valios dėl sutarties vykdymo, atvirkščiai tarpusavio derybos, priimti sprendimai leido ieškovui tikėtis siekiamo rezultato. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teisme gautas 2017 m. balandžio 13 d., laikytina, kad dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

72.       Teismas nesutinka su trečiojo asmens argumentais, kad alternatyviam reikalavimui dėl investicijų priteisimo, turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

73.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.

74.       Šiuo atveju, reikalavimą priteisti dalį investuotų lėšų, ieškovas grindžia ne žalos atlyginimo institutu, bet nepagrįstu atsakovo parturtėjimu (CK 6.237 straipsnis).

75.       Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto. Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 ir joje nurodyta teismų praktika).

76.       Šiuo atveju, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, reikalavimas dėl investicijų į išnuomotą turtą priteisimo, spręstinas vadovaujantis CK 6.501 straipsnio nuostatomis.  Todėl, nepagrįstais laikytini trečiojo asmens argumentai, kad pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir dėl to turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.   

Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto objektus pripažinimo

77.       Ieškiniu ieškovas prašo teismo pripažinti ir įregistruoti ieškovui UAB „Disona“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o būtent į 1) 170,79 kv. m. pastato-kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, bendras plotas 425,96 kv. m.; 2) pastatą - stoginę–lauko kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 555,40 kv. m.; 3) kitus inžinierinius statinius - priegrindą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 53 kv. m.; 4) kitus inžinierinius statinius - pėsčiųjų taką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 506 kv. m.; kitus inžinierinius statinius - kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 922 kv. m.

78.       Šiuos savo reikalavimus kildina iš Subnuomos sutarties 5 p. įrodinėdamas, jog tuo ieškovas ir atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad ieškovui savo lėšomis papildomai padidinus rekonstravimo pastato plotą, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina ieškovui įforminant jam nuosavybės teisę.

79.       Tikslindamas reikalavimų dalyką ieškovas išvardino statinius bei jų dalys, kuriuos ieškinyje jis priskiria prie minimų prašomų priteisti ginčo patalpų Subnuomos sutarties 5 p. nuostatų pagrindu, pagal Nekilnojamojo turto registro nekilnojamojo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą (t. 5, b. l. 84-172), antstolio D. S. parengtą 2016 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 32-16-434 (t. 5, b. l. 51-64); UAB „Disona“ perduotų ir naujai sukurtų patalpų planus (t. 5, b. l. 38-45).

80.       Būtent, Subnuomos sutarties 5 p. papildomai padidinto ploto reikšmę patenka pastato-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais Nr. 1-3, 1-4 ir 1-5, bei nuo 1-21 iki 1-31 (priestatas - lauko virtuvė, taip pat pastogė ir antresolė); pastatas – stoginė-lauko kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priegrinda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksais c12, c13, c14; kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksais nuo a1 iki a4, c1,c2, c3, c4, c6, c7; pėsčiųjų takai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėti indeksais c2, c5c 8c, c9, c10, c11. Ieškovas pripažino, jog prašydamas pripažinti jo nuosavybę į 170,79 kv. m. pagrindinio pastato plotą jis suvokia, jog skaičiuojant patalpomis padidėjęs plotas būtų didesnis, 179,21 kv. m., tačiau ieškinio reikalavimą formuluoja būtent remiantis padidėjusio ploto paskaičiavimu aritmetiniu būdu: 425,96 - 255, 17 = 170,79 (kv. m). Taip pat jam yra suprantama, jog minimi ieškinyje priegrinda, pėsčiųjų takai ir kiemo aikštelė faktiškai nėra patalpos, bet kavinės teritorijoje esantys inžinieriniai statiniai.

81.       Atsakovas nurodo, jog ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas joks sandoris, jog ieškovui būtų perėjusios nuosavybės teisės į ginčo objektus, tokio susitarimo nebuvo, tokios valios atsakovas neišreiškė. Pagal Subnuomos sutarties nuostatas atsakovas nebuvo įsipareigojęs perleisti jam nuosavybės teise priklausančio turto, šalys buvo susitarusios, kad ieškovo investuotos lėšos bus įskaitomos į nuomos mokestį. Subnuomos sutarties esmė buvo tokia, kad atsakovas išnuomoja ginčo objektą, o ieškovas kapitaliai suremontuoja ir pagal savo poreikius įrengia ginčo objektą, vėliau nuomojasi ir moka mokestį Subnuomos sutarties nustatyta tvarka. Po rekonstrukcijos visas turtas įregistruotas kaip atsakovo nuosavybė.

82.       Anot atsakovo, Subnuomos sutarties 5 p. įrašyta norma iš esmės prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra niekinė, kadangi neatitinka reglamentuojančių nuosavybės teisės perleidimo sandorį normų (CK 4.47., 1.74 straipsniai).

83.       Subnuomos sutartyje nėra kaip nors išskiriamas anksčiau buvęs ir papildomai pastatytas patalpų plotas, investuotos sumos paskirstymas neturi jokios reikšmės, kadangi Nekilnojamo turto registre kavinės pastatas įregistruotas kaip vientisas objektas. Be to, Subnuomos sutarties 5 p. nurodoma dėl papildomai padidinto rekonstruojamo kavinės pastato ploto galimo perleidimo, kiti statiniai į šį punktą nepatenka.

84.       Nesutikdamas su reikalavimu trečiasis asmuo Vilniaus m. savivaldybė papildomai nurodė, jog visos ieškovo investuotos lėšos yra įtrauktos į atsakovo balansą ir pagal Subnuomos sutartyje įtvirtintą tvarką bus gražintos ieškovui visa apimtimi, taigi nėra pagrindo laikyti, jog rekonstrukcijos metu padidintas rekonstruojamo pastato plotas atliktas ieškovo savomis lėšomis papildomai. Jo nuomone, iš faktinių aplinkybių bei šalių elgesio, susidariusi situacija neatitinka Subnuomos sutarties 5 p., numatančio galimybę ieškovui įgyti nuosavybę tuo atveju, jei rekonstruojamo pastato plotas padidinamas ieškovo savomis lėšomis papildomai. Nėra pagrindo vadovautis Subnuomos sutarties 5 p. ir dėl to, jog nėra įgyvendinta ir kita jame numatyta sąlyga - Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas ir suderinimas ginčo turto perleidimui ieškovo nuosavybėn – toks pritarimas niekada nebuvo ir nėra duotas. 

85.       Ieškovas prašo teismo taikyti sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis) ir bendruosius principus (CK 1.5 ir 1.2. straipsniai), kadangi klausimai kilo dėl tarp Subnuomos sutarties šalių laisva valia suderintų nuostatų aiškinimo. Įrodinėja, jog tikroji šaliu valia sudarant Nuomos ir Subnuomos sutartis yra ta, kad iš esmės šalys susitarė, jog UAB „Disona“ investuos į nekilnojamąjį turtą ir už tai gaus teisinga atlygį - naujai sukurtų nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teises.

86.       CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklių nuostatos: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, o jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (2 dalis); kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (4 dalis); aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

87.       Kaip minėta, šalys ginčo Subnuomos sutarties sąlygas ir tikrąją šalių valią aiškina skirtingai, todėl teismas išvadas dėl sutarties sąlygų ir tikrųjų šalių ketinimų, aiškina atsižvelgiant į žemiau nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutarties pasirašymu bei jos vykdymu.

88.       1994-1995 metais, UAB „Vilniaus parkai“ (anksčiau valstybinė įmonė) gavus Vilniaus m. valdybos leidimą rekonstrukcijai, parengtas ir suderintas su miesto valdymo organais objekto kavinė „Lakštingala“, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbo projektas (1995 m. Projektas), bei išduotas Statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo vėliau pratęstas iki 2001 m. liepos 27 d. bei iki 2004 m. vasario 17 d., be UAB „Vilniaus parkai“ jame buvo įrašyta ir UAB „Disona“ (t. 1, b. l. 11, 33-43, 13). 

89.       Nėra ginčo, jog objektas labai nukentėjo gaisro metu, būklė buvo itin bloga, jis nebuvo naudojamas. Nurodytu laikotarpiu kartu nuspręsta perstatyti kavinę „Lakštingala“ ūkio būdu, kartu numatytas gretimos teritorijos sutvarkymas. Projektinėje dokumentacijoje atvaizduotas planas įrengti kavinės pastato 1 ir 2 aukštus, tame tarpe įrengti baseiną, sauną, dušines ir kt., aptverti kavinės kiemelį dekoratyvine tvora, įrengti patogius takus pėstiesiems ir aikštelę dviračiams saugoti, privažiavimą prie ūkinių pastatų, kt. 2 aukšto plane pažymėti būsimieji kontora ir darbo kabinetai. Eksplikacijoje išskirti restorano ir restorano kiemelio rekonstrukcijos darbai, įskaitant buvusių šaligatvio ir aptvėrimo ardymą.

90.        Liudytoju apklaustas UAB „Vilniaus parkai“ buvęs direktorius A. N. paaiškino, kad Vilniaus m. savivaldybė skubino sutvarkyti objektą, esantį pačiame Vingio parko centre. Tačiau savo lėšomis ir jėgomis UAB „Vilniaus parkai“ remonto darbų atlikti neįstengė, finansavimo šaltinių neturėjo. Šių teiginių ginčo šalys neneigė. (2018 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio protokolas, t. 7, garso įrašas).

91.        Vilniaus miesto valdybos sprendimais 1998 m. balandžio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1999 m. gegužės 6  d. (duomenys neskelbtini)UAB „Vilniaus parkai“ leista atviro konkurso tvarka išnuomoti kavinę tikslinei paskirčiai ją atstatyti. Užfiksuota, kad pagal 1997 m. rugpjūčio 13 d. registracijos pažymėjimą Nr. 437 plotas sudaro 255 kv. m, po gaisro išlikusio objekto likutinė vertė pagal UAB „Vilniaus parkai“ balansą yra 30 370 Lt, UAB „Vilniaus parkai“ įdėtos lėšos atstatant objektą (nebaigta statyba) 71 127 Lt, pradinė nuomos kaina 9 Lt kainą už 1 kv. m. per mėnesį. Minėti sprendimai parengti valstybės/savivaldybių turto valdymą reguliuojančių teisės aktų pagrindu, Valdybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 p. nurodoma, jog privaloma vadovautis Vilniaus m. valdybos nustatyta investicinių nuomos sutarčių sudarymo tvarka ir nuomos sutarties projektus derinti su Ekonomikos ir Teisės departamentais. (t. 1, b. l. 72, 54).

92.        Šalių paaiškinimais, konkursą skelbė keletą kartų, dėl prastos objekto būklės pretendentų nebuvo, kol atvirą nebaigtos statyti kavinės nuomos konkursą laimėjo UAB „Giransa“, pasiūliusi kainą po 4,5 Lt už 1 kv. m. per mėnesį. Pagal 1999 m. gruodžio 3 d. Konkurso organizavimo komisijos posėdžio protokolą nutarta sudaryti su laimėtoja UAB „Giransa“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. (t. 1, b. l. 16). 

93.       Pagal 1999 m. gruodžio 27 d. Nuomos sutartį Nr. 99-12-27 ir priedą, Perdavimo-priėmimo aktą-protokolą, UAB „Giransa“ perduota nuomos teisę į 255,17 kv. m. bendro ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, esančius (duomenys neskelbtini), patalpų inventorizacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kavinei atstatyti bei įrengti, mokant nuomos mokestį (po patalpų atstatymo) 1 148,27 Lt per mėnesį. Nuomos sutarties terminas - iki 2098 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau kaip iki įtraukimo į privatizavimo programą, atstatymo terminas nuo 2000 m. balandžio 1 d. iki 2001 m. birželio 1 d. (Nuomos sutarties 1-3 p.). 5.3 punkte numatyta be nuomotojo raštiško leidimo nedaryti projektinių pakeitimų. 7 p. nurodoma, kad šalių susitarimu kapitalinis remontas gali būti atliekamas nuomininko lėšomis, o perdavimo aktu tuo paties punkto pagrindu patvirtintas susitarimas kapitalinį remontą atlikti nuomininko lėšomis, įdėtas lėšas užskaitant kaip būsimo laikotarpio nuomos mokestį, trumpai užfiksuota kavinės techninė būklė perdavimo metu. Pagal 13 p. sutarties nutraukimo be nuomininko kaltės atveju nuomotojas privalo apmokėti visas išlaidas, pagal nuomininko sąmatą. Nuosavybės teisių į nuomotojo turtą/turto dalis perleidimo nuomininkui galimybių nenumatyta. (t. 1, b. l. 50-52, 53). 

94.       Pagal 2000 m. balandžio 3 d. Nuomos sutartis papildymą pakeistas 5.2 p.: „Pastatų rekonstrukciją pradėti iki 2000-05-01, prieš tai pateikiant nuomotojui raštišką patvirtinimą apie turimas rekonstrukcijai nuosavas arba investitoriaus lėšas ir pastato subnuomos trišalę sutartį pasirašant ją nuomotojui, nuomininkui ir subnuomininkui su subnuomininko finansiniais įsipareigojimais atlikti rekonstrukciją subnuomininko lėšomis ir su teise po rekonstrukcijos pastatą tiesiogiai nuomoti iš nuomotojo“ (t. 1, b. l. 12).

95.       Tokiu subnuomininku pagal 2000 m. balandžio 28 d. Subnuomos sutartį tapo ieškovas UAB „Disona“. Su ja sutartis sudaryta pagal generalinę Nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei jos papildymą, su nuoroda į Valdybos sprendimą Nr. 802 (t. 1, b. l. 26-29), šalių sudaryta 8 asmenų komisija tos pačios dienos Perdavimo-priėmimo aktu-protokolu patvirtino perdavimą subnuomininkui pradėtos statyti kavinės „Lakštingala“, nustačius pastato techninę būklę perdavimo metu. Pažymima, jog akte užfiksuota, kad išnuomojamas kavinės plotas sudaro 255, 17 kv. m., o atstačius pastatą įrengtos vidaus sienos ir pertvaros plotą sumažins, jį patikslinti po inventorizacijos ir dėl teisingo nuomojamo ploto atstatymo kreiptis į steigėją - 5 p. ir 7 p.). Privalomame laikytis rekonstrukcijos metu 1995 m. Projekte numatyta perstatyti pagrindinį kavinės pastatą, įrengti baseiną, sauną, dušines ir kt., 2 aukšte buvo numatyti kontora ir darbo kabinetai. Perduodant nuomai patalpas buvo žinoma, jog nuomojamo ploto duomuo yra laikinas.

96.       Apklaustas liudytoju UAB „Giransa“ buvęs direktorius R. J. paaiškino, jog jis iš UAB „Giransa“ pusės derino Nuomos sutarties bei vėliau Subnuomos sutarties pasirašymą, projektas buvo patrauklus investicijoms dėl siūlomo 99-iems metams nuomos termino, tačiau pačiai UAB „Giransa“ projektas buvo per didelis, savo finansų neužteko. Įtraukiant į projekto įgyvendinimą UAB „Disona“ dalies turto perdavimas jos nuosavybėn buvo aptartas (2018 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio protokolas, t. 7, garso įrašas).

97.       Buvęs atsakovo direktorius A. N. nurodė, jog visi dokumentai ir sprendimai susiję su nekilnojamu turtu turėjo būti ir buvo derinami su Vilniaus m. savivaldybe, ji gi rengė aptariamų sutarčių projektus.

98.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sutarties sudarymas ir vykdymas, Vilniaus m. savivaldybės atsakingų asmenų buvo kontroliuojamas, prižiūrimas visas objekto atstatymo (rekonstrukcijos) procesas, suderinami bei patvirtinami konkretūs veiksmai ir sprendimai, suderinti visi projektiniai pakeitimai ir ieškovo atliktų darbų apimtis. 

99.       Subnuomos sutarties sudarymo momentu adresu (duomenys neskelbtini), egzistavo bei buvo įregistruotas tik vienas UAB „Vilniaus parkas“ nekilnojamojo turto vienetas, kurio inventorizacinis Nr. 13001 – atitiko sudegusios kavinės „Lakštingala“ vieno aukšto pastato, unikalus daikto Nr. 1095-909-5017, statybos pradžios metai 1996 (nebaigta statyba). Kadastrinių matavimų byloje yra šio objekto apskaitos kortelė; nurodoma minėto 1997 m. duomenimis nustatyto 255, 17 kv. m. ploto sudėtis. (t. 5, b. l. 112-114). Šis nekilnojamojo turto vienetas nebuvo atskirtas nuo šalia kavinės esančios teritorijos, t. y. kavinės kiemo su šaligatviais, tvora ir kt. priklausiniais bei rekonstrukcijos 1995 m. Projekte bei kituose dokumentuose iki ginčo sutarties sudarymo traktuojamas kaip bendras objektas – kavinė „Lakštingala“. Pažymėtina, jog kaip jau minėta, 1995 m. Projekte kavinės pastato ir jos kiemo rekonstrukcijos darbai atskirti, taip pat yra akivaizdu, kad buvo numatyti anksčiau buvusių kiemo elementų ardymo darbai.  

100.       Taigi, darytina išvada, kad rekonstravimo darbams atlikti pagal 1995 m. Projektą Nuomos ir Subnuomos sutartimis faktiškai buvo perduotas vientisas objektas - pradėta statyti kavinė „Lakštingala“, inventorizacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudarė sudegusios kavinės „Lakštingala“ vieno aukšto pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. duomenimis pastatyto 255, 17 kv. m. ploto, bei šios kavinės teritorija – kiemas su išlikusiais kiemo elementais, nesudarančiais savarankiškų įregistruotų nekilnojamojo turto vienetų. Šią teismo išvadą patvirtina pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota objekto būklė iki rekonstrukcijos (t. 7, b. l. 55-56). Nėra pagrindo išvadai, kad 1995 m. Projekte buvo numatyti pastatyti kiti savarankiški statiniai kavinės teritorijoje, tokių duomenų teismui nepateikta. Kita vertus, nuotraukose matyti, jog ir iki rekonstrukcijos kavinės kieme buvo įrengta viešo maitinimo erdvė su stalais bei suolais. 

101.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visi objekto atstatymo/rekonstravimo darbai šalių susitarimu turėjo būti atlikti būtent UAB „Disona“ lėšomis. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nei atsakovas, nei UAB „Giransa“ buvęs vadovas negalėjo paaiškinti teismui savo įmonių realaus indėlio į kavinės „Lakštingala“ rekonstrukciją iki Subnuomos sutarties sudarymo. Likutinė kavinės vertė dokumentuose nurodoma skirtingai, 2018 m. balandžio 28 d. Perdavimo-priėmimo akte komisijos ji patvirtinta 30 370 Lt.

102.       Pažymėtina, kad iš esmės trišale ginčo Subnuomos sutartimi, buvo ne tik perleistos visos nuomininko teisės ir pareigos subnuomininkui, nuomotojui sutinkant, bet ir praplėsta teisių bei pareigų apimtis.

103.       Praplėsta 1 p. sąlyga: pradėjus patalpų eksploataciją mokėti 1 148, 27 Lt už mėnesį ir PVM nuomos mokestį, kurį subnuomininkas įskaito pagal šią sutartį už įdėtas lėšas išrašant PVM sąskaitą-faktūrą už nuomą ir atliktų darbų vertei įskaitymo sumai. Papildomai numatyta, kad užbaigtos rekonstrukcijos ir remonto darbų vertė įvertinama pagal pasirašytą faktiškai atliktą darbų aktą, vertę subnuomininkas apskaito kaip sukauptas pajamas ir naudoja subnuomos mokesčiui su UAB „Vilniaus parkai“ už atitinkamo dydžio sumą, pasirašant įsipareigojimų įskaitymo aktą (4 p.); 15 p. nurodoma, jog sutarties nutraukimo be subnuomininko kaltės atveju nuomotojas privalo ne ginčo tvarka apmokėti visas išlaidas, patirtas patalpų statybos metu ir visas kitas išlaidas, patirtas dėl sutarties nutraukimo įskaitant ir būsimus nuostolius, galimus dėl pastato veiklos sustabdymo. Įtrauktas naujas 5 p.: subnuomininkui savo lėšomis papildomai padidinus rekonstruojamo pastato plotą, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina subnuomininkui įforminant jam nuosavybės teisę.

104.       Ieškovas tvirtina, kad jam nebuvo sudarytos galimybės derėtis dėl Subnuomos sutarties sąlygų, ji buvo sudaryta atsakovo, kurio visas akcijas nuosavybės teise valdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pasiūlytomis sąlygomis, parengtomis remiantis Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tipinių sutarčių ar kitų aktų formų bei Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos investicinių sutarčių rengimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtintomis Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos investicinių sutarčių rengimo taisyklėmis (toliau – Investicinių sutarčių taisyklės arba Taisyklės) naudojant Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą tipinę negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties formą bei nuomojamų negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo - priėmimo akto formą (t. b. l. 117-128).

105.       Ieškovas įrodinėja, jog sutarties šalys sudarė (tikroji valia buvo sudaryti) ne įprastą negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, tačiau nuomos investicinę sutartį, remiantis Investicinių sutarčių taisyklėmis. Nurodo sekančius šį teiginį pagrindžiančius argumentus: nuomojamos patalpos/pastatas tinkamos naudoti buvo tik atlikus kapitalinio remonto darbus, kai yra pateikiamas investicinis projektas (Taisyklių 1 p.), sutarties forma atitiko tipinę formą (Taisyklių 2 p.). Sulygina tipinės negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties pavyzdį su Subnuomos sutarties pagrindiniu tekstu (sutampa reikalaujama sutartinių sąlygų išdėstymo tvarka, dalių numeracija, perkeltos imperatyvios sąlygos, dėl kurių šalys negalėjo tartis, o privalėjo įtraukti į subnuomos sutarties tekstą ir jį vykdyti, kt.). Teigia, kad Subnuomos sutartyje nuomos objektas charakterizuotas kaip vienas turtinis vienetas, o nuomos mokestis buvo nustatytas už visą Subnuomos sutarties pagrindu buvusį registruotą subnuomuotiną turtą, nes kito turto, t. y. ginčo patalpų Subnuomos sutarties sudarymo metu tiesiog nebuvo (atitinka Taisyklių 4.1 ir 4.2 punktų), ir kt. (žr. pvz. ieškovo 2017 m. spalio 8 d. rašytiniai paaiškinimai, t. 4, b. l. 107-114).

106.       Apeliuoja į Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (redakcija nuo 2000 kovo 8 d. iki 2000 m. gegužės 23 d.) 2 straipsnio investicijos sampratą: investavimas tai yra investuotojo veiksniai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti. Teigia, kad Subnuomos sutarties 5 p. ir buvo užfiksuota ieškovo teisė ir investuotų piniginių lėšų grąžos forma, kadangi pasirašymo metu abiem šalims buvo žinoma susitariamos priimti investicijos apimtis, t. y. rekonstrukcijos ir remonto darbų apimtis bendru šalių sutarimu buvo užfiksuota rekonstrukcijos projekte, kuriame aiškiai užfiksuotas ginčo patalpų sukūrimas. Subnuomos sutarties 5 punkto sąlyga yra esminė, lėmusi UAB „Disona“ apsisprendimą įsipareigoti investuoti itin didele sumą į svetimą nekilnojamą turtą.

107.        Su šiais ieškovo teiginiais, teismas sutinka tik iš dalies. Iš tikrųjų, Valdybos sprendimu Nr. 715V atsakovas įpareigotas organizuojant nuomos konkursą ir sudarant nuomos sutartį vadovautis Vilniaus m. valdybos nustatyta investicinių nuomos sutarčių sudarymo tvarka, o 1999 m. Nuomos sutarties forma faktiškai atitinka tipine. Tačiau akivaizdu, jog nurodomas 1995 m. Projektas rekonstrukcijai negali būti vertinamas kaip investicinis, o jo parengimo metu UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ net nebuvo įsteigtos (įregistruotos atitinkamai 1998 ir 1996 metais). Leidimas statyboms išduotas kavinę perstatyti ūkio būdu. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pagal Investicinių sutarčių taisykles, lėšos, investuojamos objekto kapitalinio remonto darbams, yra kompensuojamos atitinkamą laikotarpį neimant iš nuomininko nuomos mokesčio arba atitinkamą laikotarpį mažinant nuomos mokesčio dydį bei teikiant kitas Taisyklėse numatytas lengvatas; sutartyje privalomai nustatomas investuojamų lėšų dydis, o privalomo turinio investicinis projektas įvardijamas kaip būtinas priedas (Taisyklių 1, 6 ir 7 punktai). Subnuomos sutartyje numatyta įvertinti užbaigtos rekonstrukcijos ir remonto darbų vertę pagal pasirašytą faktiškai atliktą darbų aktą, taigi pasirašymo metu šalims nebuvo žinoma susitariamos priimti visos finansinės investicijos apimtis, jų buvo sprendžiamas darbų mastas. Teismas daro išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai Subnuomos sutarties sudarymo metu iš esmės nepatenka į ieškovo nurodomų teisės aktų reguliavimo sritį, bei kad Subnuomos sutarties sąlygos akivaizdžiai buvo derinamos su ieškovu, kadangi įtrauktos papildomos ieškovui naudingos sąlygos.

108.       Kita vertus, nėra pagrindo atmesti ieškovo argumentų, kad Subnuomos sutarties 5 punkto sąlyga yra esminė, lėmusi UAB „Disona“ apsisprendimą įsipareigoti investuoti itin didele sumą į svetimą nekilnojamą turtą, bei kad šalių susitarimu tokiu būdu užfiksuota papildoma ieškovo investuotų piniginių lėšų grąžos forma. Nesutiktina su atsakovo atsiliepimo teiginiais, kad pripažintinas tik šalių Subnuomos sutartyje įrašytas susitarimas ieškovo atliktą investiciją įskaityti į nuomos mokestį už 255,17 kv. m. patalpų plotą, kadangi taip įtvirtinta Subnuomos sutarties 9 punkte, būtent todėl jis nebuvo įsipareigojęs perleisti nuosavybės teise priklausančio turto. Teismo vertinimu, Subnuomos sutarties 5 p. sąlyga atitiko tikrųjų šalių ketinimų sutarties pasirašymo metu, nuostata buvo žinoma atsakovui ir jo steigėjui, šalys niekada jos neginčijo ir neprašė teismų šios sąlygos pripažinti negaliojančia. Ši teismo išvada patvirtinama taip pat ir liudytojų R. J. ir A. N. paaiškinimais.

109.        Tačiau įtvirtindami Subnuomos sutartyje 5 punkto sąlygą papildomai įrengto ploto, kuris galės būti parleistas ieškovui, šalys nekonkretizavo. Jis nebuvo apibrėžtas nei patalpomis, nei ploto dydžiu. Sutiktina su ieškovo teiginiais, kad Subnuomos sutartyje nuomos mokestis buvo nustatytas už visą Subnuomos sutarties pagrindu buvusį registruotą subnuomotiną turtą, nes kito turto (ginčo patalpų) Subnuomos sutarties sudarymo metu tiesiog nebuvo. 1995 m. Projekte buvo aiškiai užfiksuotas numatytas įrengti kavinės pastato 2-as aukštas, taigi, labiau tikėtina, jog būtent dėl šių naujai įrengiamų pastato patalpų ploto galėjo būti susitarta šalims įrašant 5 punkto nuostatą.

110.       Pažymėtina, kad liudytojas UAB „Vilniaus parkai“ buvęs direktorius, į šalių užduotus klausimus A. N. negalėjo paaiškinti, apie kurį konkrečiai padidintą plotą buvo sutarta Subnuomos sutarties 5 punkte nurodydamas, kad pirminiame projekte numatytas kavinės 2 aukštas, tačiau vėliau projektas išsiplėtė.

111.        Bylos dokumentais nustatyta, kad laikotarpyje iki 2001 m. lapkričio 18 d. UAB „Disona“ perdavė, o atsakovas ir valstybinė komisija priėmė bei pripažino tinkamais naudoti (Priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) atstatytą kavinės pastato 1-jį aukštą, kurio plotas sumažėjo iki 244, 37 kv. m., taip pat įrengtas virš kavinės patalpų pastogės patalpas, plotas 99,08 kv. m. Nurodoma, jog viso pastato aukštų skaičius yra vienas + pastogė + antresolė, o bendras statybinis tūris 421 kv. m. Ieškovui vykdant objekto atstatymo/rekonstravimo darbus visų ginčo šalių susitarimu/pritarimu vietoje 1995 m. Projekte planuojamų kavinės 2 aukšte įrengti biuro ir darbo kabinetų buvo įrengtos pastogės ir antresolės patalpos su gyvenamaisiais kambariais. Raštiško sprendimo nepateikta. (t. 1 b. l. 15,18-19, 20-21, 26, 45)

112.       2000 m. gruodžio 6 d. trijų Subnuomos sutarties šalių pasirašytu Aktu-protokolu Nr. 3 šalys patvirtino, jog kavinės bendras plotas padidėjo 99,08 kv. m. (pastogė), ir pagal Subnuomos sutarties 5 p. papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina subnuomininkui įforminant jam nuosavybės teisę.  įtvirtintas būtinas suderinimas su Vilniaus m. savivaldybe siejamas su pratęstu iki 2001 m. liepos 27 d. Statybos leidimu Nr. (duomenys neskelbtini), todėl iki nurodytos datos UAB „Disona“ perduos eksploatuoti padidintą plotą, pateiks nuomotojui bendrą atliktų darbų aktą, pažymas apie investicijų dydį ir pasirašys įsipareigojimų įskaitymo aktą. 

113.        Nurodytas dokumentas patvirtina teismo išvadas dėl šalių susitarimo perleisti UAB „Disona“ nuosavybėn turto, būtent kavinės pastato (o ne visų nekilnojamo turto objektų) naujai pastatytų patalpų su įrengtais gyvenamaisiais kambariais, pagal Subnuomos sutarties 5 p. Jokių kitų dokumentų, iš kurių galima būti kitaip konkretizuoti bei apibūdinti perleistiną turtą pagal Subnuomos sutarties 5 p., byloje nėra.

114.       Objekto rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi ir 2003-2004 metais, iš pateiktų dokumentų matyti, kad šalys žodžiu susitarė (rašytinių dokumentų nėra) ir vėliau įteisino didesnę darbų apimtį ir rezultatą.

115.       Kaip jau minėta, pirminiame etape buvo numatytas kavinės kiemo teritorijos sutvarkymas (šaligatviai, tvora, kt.), o iki rekonstrukcijos kavinės kieme buvo išlikusi anksčiau įrengta viešo maitinimo erdvė su stalais bei suolais. 2003 m. gegužės 12-14 d. dienomis patvirtintas papildomas Projektas (jame sujungti su pagrindiniu pastatu lauko virtuvė-baras 72 kv. m.; vasaros lauko kavinė 470 kv. m., scena 12 kv. m.) ir tuo pačiu metu ir UAB „Disona“ priimtas pripažintas tinkamu naudotis Kavinės-restorano „Lakštingala“ kiemelis, bendras plotas 633,19 kv. m., taip pat išvardinti pagalbiniai statiniai: trinkelių danga 633,19 kv. m., asfaltas 309,31 kv. m., stoginė 291,02 kv. m. - Priėmimo aktas Nr. /101/11.4-690 (t. 1, b. l. 68-70, 22-23).

116.       Visi baigti statyti ir perduoti objektai priimti tuo pačiu atsakovo inventoriniu (inventorizacijos) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vientisas objektas buvo identifikuojamas perduodant jį subnuomininkui (bei nuomininkui) rekonstrukcijai.

117.       Svarbu pažymėti, kad Nekilnojamojo turto registre Priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruoti du atsakovui priklausantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai – stoginės: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), 167 kv. m. ploto, 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), 124 kv. m. ploto. Nurodyta šių objektų statybos pabaigos metai 2000.

118.       2004 m. vasario 17 d. Priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).4-433 priimta pripažinta tinkama naudotis Kavinės-restorano „Lakštingala“ lauko kavinė su virtuve, bei išvardinti pagalbiniai statiniai: stoginė 555,40 kv. m, trinkelių danga 222 kv. m., asfaltas 270 kv. m., betono plytelių danga 362 kv. m. (t. 1, b. l. 84, 24-25) To paties akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre išregistruoti kaip sunaikinti du pagalbinio ūkio paskirties pastatai – stoginės, įregistruoti pagal Priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi naujai pastatyta lauko kavinė įgijo savarankiško maitinimo paskirties pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusą senosios kieme buvusios viešo maitinimo erdvės zonoje. 

119.       Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovui užbaigus suderintos apimties rekonstrukcijos darbus jam perduotame pagal 2000 m. balandžio 28 d. Perdavimo-priėmimo aktą atsakovo vientisame objekte, inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytų 2003-2004 m. priėmimo-perdavimo aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre atsakovo nuosavybe naujai įregistruoti keturi nekilnojamojo turto vienetai: maitinimo paskirties pastatas – stoginė-lauko kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžinieriniai statiniai (priklausiniai) - priegrinda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų takas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

120.        Nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog jau sudarant Subnuomos sutartį jos 5 punkte galėjo būti įtvirtintas šalių gera valia sudarytas susitarimas perleisti ieškovui nuosavybę ne tik į papildomai padidintą pagrindinio pastato plotą, bet ir į keturis 2003-2004 metais sukurtus nuosavybės teisės objektus. Teismas nustatė, kad įtvirtintas pirminis šalių susitarimas sudarant Subnuomos sutartį ir pradedant rekonstrukcijos darbus jokių papildomai sukuriamų statinių neapėmė, jų nebuvo numatyta 1995 m. Projekte. Kavinės kiemo teritorijos sutvarkymas negalėjo patekti į Subnuomos sutartį sutarties 5 p. sąlygos dėl galimo nuosavybės teisių perleidimo sritį. Jokiais rašytiniais susitarimais, dėl naujai sukuriamų objektų, ginčo Subnuomos sutarties sąlygos nebuvo pakeistos.

121.       Ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovo nuosavybę į 170,79 kv. m. pagrindinio pastato plotą, remiantis padidėjusio ploto paskaičiavimu aritmetiniu būdu (425,96 - 255, 17 = 170,79) atitinka Subnuomos sutarties 5 p. papildomai įrengto rekonstruojamo pagrindinio pastato ploto apibrėžimą. Tačiau pažymėtina, kad ir paties pagrindinio pastato priestatas – lauko virtuvė-baras atsirado tik 2003 m. Projekte. Faktą, kad šio priestato iš karto nebuvo planuojama, patvirtino ir pats ieškovo vadovas R. K. 2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu.

122.       Nustatyta, kad rekonstrukcijos rezultatas buvo priimtas, įteisintas, be abejonių pasiektas ieškovo įdėtomis lėšomis bei darbu. Tačiau teismas sprendžia, jog duomenų, įrodančių tikruosius šalių ketinimus dėl keturių 2003-2004 metais sukurtų nuosavybės teisės objektų (įskaitant ir viešo naudojimo pėsčiųjų takų, pan.) nuosavybės perleidimo ieškovui pagal Subnuomos sutarties 5 p. byloje nėra. Jeigu tokie susitarimai ir buvo šalims derinant bei tvirtinant projektinius pakeitimus (išplečiant pirminį projektą), jokie pateikti įrodymai to nepatvirtina.

123.       Labiau tikėtina, jog Subnuomos sutarties 5 p. sąlyga skirta šalių susitarimui dėl pagrindinio pastato dalies, įrengiamos pastogės su gyvenamaisiais kambariais, nuosavybės teisių perleidimo ieškovui įtvirtinti. Šią aplinkybę patvirtina 2000 m. gruodžio 6 d. Aktas-protokolas Nr. 3. Be šio dokumento, kaip minėta, nei pačioje sutartyje, nei vėlesniuose dokumentuose 5 p. sąlygos objektas niekada nebuvo konkretizuotas bei apibūdintas.   

124.       Ieškovas, teismo vertinimu, subjektyviai interpretuoja 5 p. sąlygos taikymą nurodydamas, kad būtinas steigėjo sutikimas buvo gautas savaime. Savo poziciją grindžia argumentu, kad Subnuomos sutarties 7.2 p. imperatyviai nurodyta, jog draudžiama be nuomotojo raštiško leidimo daryti projektinių pakeitimų, o vykdyti patalpų atstatymą pagal esamą projektą, ir tai turėtų būti suprantama kaip darbų vykdymas pagal projektą, pagal kurį numatytas pastatyti ir perduoti ginčo patalpas, kai ieškovo papildomai pastatytos ginčo patalpos bus laikomos ieškovo investicine grąža (padidėjęs rekonstruojamo pastato plotas bei sukurti pastato priklausiniai bei inžineriniai statiniai) - todėl yra gautas steigėjo sutikimas. 

125.       Su tokiu Subnuomos sutarties sąlygų aiškinimu teismas nesutinka. Teismas šiuo sprendimu jau pasisakė dėl rekonstrukcijos faktinio atitikimo projektui, projektinių pakeitimų ir kt. Nei iš sutarties 7.2 p., nei iš pratęsiamo Statybos leidimo Nr. R95-504, nėra pagrindo išvadai, kad buvo gautas Vilniaus m. savivaldybės sutikimas perleisti konkrečius nekilnojamo turto objektus ar jų dalis ieškovui. Šie ieškovo teiginiai faktinių aplinkybių neatitinka.

126.       Atmestini ieškinio argumentai, jog Subnuomos sutarties 5 p. atsakovas ne įsipareigojo ateityje perleisti nuosavybės teises, o šalių valia buvo, kad papildomai įrengtas plotas savaime pripažįstamas ieškovo nuosavybe, tačiau atsakovas vengia įforminti sandorį notarine forma (papildomai įrengto ploto nuosavybė pereina ieškovui įforminant jam nuosavybės teisę). Teismas sprendžia, kad Subnuomos sutarties 5 p. nėra turto perleidimo sandoris, kurio pagrindu ieškovas įgijo nuosavybę. Ginčo sutarties sąlyga patvirtina tik tai, kad šalys sulygo, ateityje kompensuoti dalį ieškovo numatomų įdėti nuosavų lėšų į atsakovui priklausančio turto rekonstravimą perleidžiant natūra būsimą neapibrėžtą dalį turto, su sąlyga, kad atsakovo steigėjas būsimam sandoriui pritars. Atsakovas negalėjo Subnuomos sutarties 5 p. perleisti turto, kurio jis pats dar nebuvo teisėtu savininku, kadangi turtas net nebuvo sukurtas. 

127.        Atkreiptinas dėmesys, jog po rekonstrukcijos nebuvo patikslintas ir nuomojamo ploto dydis, kuris buvo nustatytas 1997 m. duomenimis - nors visos šalys žinojo, kad atstačius jis keisis bei patvirtino, jog plotas tikslintinas inventorizacijos metu, dėl teisingo nuomojamo ploto atstatymo reikės kreiptis į steigėją. Nekilnojamojo turto registre nuo 2001 m. kovo 5-6 d. įregistruotos Nuomos ir Subnuomos sutartys atsakovo pastatui, Kavinei su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini).

128.       Teismas sprendžia, kad Subnuomos sutarties sąlygos neapėmė ir nenumatė objekto kavinė „Lakštingala“ viso sukurto rekonstrukcijos metu rezultato ir nesureguliavo su gautu rezultatu susijusių faktinių bei teisinių pasekmių, atsiradusių šalių tarpusavio santykių. Visas atstatytas ir naujai sukurtas UAB „Disona“ lėšomis 5-ių statinių kompleksas adresu (duomenys neskelbtini), nuo pat 2000 m. balandžio 28 d. perdavimo akto savaime liko ieškovo valdyme, atskirais aktais jam statiniai nebuvo perduoti. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovas visais objektais naudojosi kaip savo, vykdė ūkinę-komercinę veiklą, prižiūrėjo bei tvarkė. Subnuomos sutartis nebuvo pakeista bei papildyta; nei papildomos nuomos, nei panaudos ar nuosavybės teisių santykiais statinių komplekso buvimas pas ieškovą nebuvo tinkamai sureguliuotas. Tam tikrą laiko tarpą visas šalis situacija tenkino, bet vėliau šalių interesai nebesutapo, atsirado tarpusavio pretenzijos, nuo 2010 metų vyksta teisminiai ginčai. Prasidėjusių nesutarimų laikotarpiui šalys skirtingai, savo interesais, interpretuoja galiojančios Subnuomos sutarties sąlygas.

129.       Ieškovas tvirtina, kad atsakovas 2008-2010 metais buvo pradėjęs ginčo turto perleidimo ieškovui procedūras, t. y. atsakovas buvo kreipęsis ir gavęs leidimą perleisti turtą; išvardina šiuos argumentus pagrindžiančius įrodymus:

129.1.       Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 spalio 21 Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Ja neprieštaraujama, kad UAB „Vilniaus parkai“ perleistų valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius nuosavybės teisės valdomus pastatus ir patalpą: pastatą - kavinę su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais; pastatą - stoginę-lauko kavinę, kitus statinius (inžinerinius) – priegrindą, pėsčiųjų taką, kiemo aikštelę – pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (arba toliau – visi 5 turtiniai vienetai). (t. 5, b. l. 47).

129.2.       Išrašas iš 2008 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio Protokolo Nr. 200-41: nutarta pavesti UAB „Vilniaus parkai“ direktoriui rengti Kolegijos protokolinio nutarimo ir Administracijos direktoriaus įsakymo projektus dėl leidimo parduoti atsakovo balanse esantį negyvenamąjį pastatą, susidedantį iš 5 atskirų turtinių vienetų subnuomininkui susitarimo pagrindu. Nustatyta pradinė pardavimo kaina 2 500 000 Lt, remiantis UAB „Ober-Haus“ nustatyta rinkos verte. Padaryti atitinkami pavedimai Turto departamentui, o atsakovui pavesta įskaityti ieškovo investuotą 1 663274 Lt sumą į pardavimo kainą. (t. 1, 1 b. l. 60)

129.3.       Vilniaus miesto savivaldybės mero ieškovui adresuotas 2008 gruodžio 2 d. raštas Nr. A51-26664 (3.26-PD-4), kuriuo patvirtinti 2008 m. spalio 29 d. komisijos posėdžio priimti nutarimai; kartu patvirtinama, jog subnuomininko UAB „Disona“ investuota suma padidino atsakovo ilgalaikio turto, pastato-kavinės, vertę, 1 523 296 Lt (atskaičius PVM) suma yra apskaityta UAB „Vilniaus parkai“ 2006 m. finansinėje atskaitomybėje. (t. 1 b. l. 44)

129.4.       2009 m. lapkričio 11 d. Vilniaus m. savivaldybės mero pasitarimo su UAB „Disona“ protokolas Nr. 28-(1.2.13-T1), kuriuo nutarta pavesti atsakovui iki 2009 m. gruodžio 1 d. parengti objekto iš 5 turtinių vienetų pirkimo-pardavimo sutarties projektą. (t. 1, b. l. 57-59).

129.5.       2010 m. balandžio 27 d. ieškovo ir atsakovo Ketinimų protokolas. Juo šalys susitarė, esant rašytiniam ir galiojančiam UAB „Vilniaus parkai“ vienintelio akcininko pritarimui parduoti visus 5 turtinius vienetus, siekti sudaryti preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, numatant jos preliminarias sąlygas, būtent, įvertinus visas pirkėjos UAB „Disona“ investuotas lėšas į rekonstrukciją, nurodoma numatyta papildomai sumokėti kaina 363 000 Lt. Šalys patvirtino, jog Ketinimų protokolas skirtas pateikti Vilniaus m. savivaldybės administracijai, kuriai nepritarus nei preliminari, nei pagrindinė prikimo-pardavimo sutartis nebus sudaroma. Tuo pačiu susitarta taikiai užbaigti tris teisminius ginčus, susijusius su nekilnojamo turto mokesčiu. (t 1 b. l. 46-49). 

129.6.       Apeliuoja  į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 14 d. atsiliepimo į UAB „Disona“ skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl UAB „Vilniaus parkai“ likvidavimo) panaikinimo, taip pat 2012 m. gruodžio 22 atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teiginius apie likusius neišspręstais klausimus, tame tarpe ir apie turto perleidimą pagal Subnuomos sutarties 5 punktą. (t. 4 b. l. 145-151)

130.       Ieškovo nuomone, nurodyti dokumentai patvirtina, kad atliktos investicijos paties atsakovo ir jo akcininko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valia turėjo būti įskaitytos į mokėtiną kainą už perleidžiamas patalpas. Paaiškina, kad 2010 m. balandžio 27 d. ieškovo ir atsakovo Ketinimų protokolas 2010 m. birželio 29 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Akcentuoja, jog protokolu buvo sutarta dėl kainos likučio sumokėjimo, tačiau buvo tariamasi dėl visų statinių pardavimo, o ne tik dėl ginčo objekto, t. y. ir dėl rekonstruoto 255.17 kv. m. pastato ploto. Taigi atsakovas nėra įvykdęs Subnuomos sutarties 5 p. įsipareigojimo įforminti (įregistruoti) ieškovui nuosavybės teisių į ieškovo lėšomis rekonstruotų patalpų padidėjusį plotą. Todėl ieškovas priverstas ginti šias savo pažeistas teises teisme.

131.       Su šiais ieškovo argumentais nesutiktina.

132.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog visų šalių buvo suprantama, kad visu atsakovui priklausančiu statiniu kompleksu, esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovas naudojasi bei jį valdo nuomos pagrindais; taip buvo iki pat šalių inicijuoto ginčo dėl nuomos ir subnuomos sutarčių nutraukimo ir nuomos mokesčio priteisimo išnagrinėjimo, būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-676-611/2015 padarytų išvadų, kad „aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad šalys subnuomos sutartimi susitarė dėl nuomos ir subnuomos patalpų, kurias atsakovė (UAB „Disona“) naujai sukūrė po atliktos ieškovei (UAB „Vilniaus parkai“) priklausančių patalpų rekonstrukcijos, ir dėl nuomos mokesčio už šias patalpas mokėjimo“ 

133.        2006-2008 metais atsakovas inicijavo derybas dėl didesnio nuomos mokesčio nustatymo, įtraukimo didesnio faktiškai valdomo turto masto (ploto), kaip nuomojamo/ subnuomojamo, nuomos (subnuomos) sutarties pakeitimą ar papildymą. Buvo keliami investicijų dydžio ir įskaitymo klausimai ir kt. Susitarimas nepasiektas. Iš ieškovo nurodomų dokumentų, kuriais įrodinėjamos pradėtos ginčo turto perleidimo ieškovui procedūros 2008-2010 m., matyti, jog atsakovo netenkino mokamo už naudojimąsi visais objektais Subnuomos sutartimi nustatyta nuomos mokesčio suma, nuomojamo ploto kvadratūra nebeatitiko (nes padidėjo), turimą nuosavybės objektą laikė nuostolingu. Buvo atliktos turto įvertinimo procedūros. Tačiau, kaip problemos išsprendimo būdas, visą laiką buvo svarstomas pardavimas subnuomininkui viso statinių komplekso, kaip atsakovui esančiomis sąlygomis nenaudingo, o ieškovui turint pirmumo teisę objektą privatizavimo metu (Subnuomos sutarties 3 p.). Tuo metu buvo svarstomi viso komplekso pardavimo kaina bei skirtumas, kurį turės papildomai sumokėti ieškovas, į pardavimo kainą įskaičius įdėtos investicijos sumą.

134.       Pažymėtina, kad būtent iš paties ieškovo cituojamame 2010 m. balandžio 27 d. ieškovo ir atsakovo Ketinimų protokolo aiškiai matyti, jog šalims susitarus dėl pardavimo sąlygų kitu žingsniu bus siekiama gauti Vilniaus m. savivaldybės pritarimą, o jai nepritarus nei preliminari, nei pagrindinė prikimo-pardavimo sutartis nebus sudaroma.

135.       Nėra duomenų, jog pritarimas buvo gautas pateikus Ketinimų protokolą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pagal išrašą iš 2010 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio Protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)ir Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 29 d. Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta leisti atsakovui parduoti 5 turto vienetus viešo konkurso būdu (t. 1, b. l. 61-63).

136.       Teismas sutinka Vilnius m. savivaldybės argumentais, jog negalima taikyti Subnuomos sutarties 5 p. kadangi nėra įgyvendinta jame numatyta sąlyga - Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas ir suderinimas ginčo turto perleidimui ieškovo nuosavybėn. Teismas sprendžia, kad toks pritarimas niekada nebuvo ir nėra duotas, šalių derybos rezultato nedavė. Atsakovas taip pat atsisakė savo ketinimų dėl turto pardavimo ieškovui.

137.       Jokiame dokumente nekeliamas Subnuomos sutarties 5 p. sąlygos taikymo klausimas, t. y. tam tikros konkretizuotos dalies statinių (ploto) nuosavybės perleidimas ieškovui, kitą dalį paliekant jam nuomoti iki sutarties termino pabaigos. Buvo sprendžiami viso komplekso valdymo, nuomos, pardavimo ieškovui klausimai. Atsižvelgiant į teismo išvadas, jog Subnuomos sutarties 5 p. sąlyga buvo skirta tuometiniam šalių susitarimui dėl pagrindinio pastato dalies, įrengiamos pastogės su gyvenamaisiais kambariais, nuosavybės teisių perleidimo ieškovui ateityje, teismas konstatuoja, kad šio įpareigojimo atsakovas nebuvo įvykdęs bei vykdęs. Kita vertus, nėra jokių duomenų apie tai, jog pats ieškovas po 2000 m. gruodžio 6 d. Akto-protokolo Nr. 3 butų inicijavęs šio klausimo svarstymą, reikalavęs konkretizuoti ir įvykdyti įsipareigojimą. Subnuomos sutarties 5 p. sąlyga nebuvo realizuojama. 

138.       Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-65-656/2017 apeliacine tvarka 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi išnagrinėjęs atsakovų UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovams UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ dėl iškeldinimo iš be pagrindo užimtų patalpų, konstatavo, kad nei nuomos sutarties pagrindu, nei rangos sutarties pagrindu, asmenys vykdantys prievolinius įsipareigojimus pagal sutartį, nuosavybės teisės į objektą be savininko valios neįgyja. Atsakovai (UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“) neįgijo jokių nuosavybės teisių į ginčo statinius, tokio susitarimo tarp šalių nebuvo, tokios valios (ieškovas UAB „Vilniaus parkai“) neišreiškė.

139.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad visi šalių susitarimai liko derybų stadijoje, visoms šalims naudingas ir priimtinas sprendimas nebuvo rastas, ieškovas nuosavybės teisių į ginčo objektus neįgijo nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nurodytų pagrindų, o vien tai, kad ieškovas investavo atitinkamą lėšų sumą į išsinuomotą objektą, nėra teisinis pagrindas nuosavybei įgyti. Todėl, teismas, ieškinį šioje dalyje, laiko nepagrįstu ir neįrodytu.

Dėl turto pagerinimo (investicijų) priteisimo

140.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 255 000 Eur kompensaciją tuo atveju, jei teismas atmestų pirmą ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Būtent, iš šalių pripažintos bendros ieškovo investicijų sumos (481 717,45 Eur) priteisti investicijų dalį, skirtą patalpų/statinių padidinimui ar sukūrimui, remiantis UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. liepos 14 d. vertinimo išplėstine pažyma. Nurodo, kad egzistavusių patalpų pagerinimui buvo skirta 227 000 Eur investicijų; ši dalis ir toliau yra įskaitytina į subnuomos mokestį ir jos ieškovas priteisti neprašo.

141.       Reikalavimą grindžia šiais argumentais:

141.1.       Pagal Subnuomos sutarties 1 punktą Ieškovo mokėtinas subnuomos mokestis kiekvieną mėnesį buvo įskaitomas į Ieškovo atliktos investicijos sumą. Taigi ieškovo ir atsakovo vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai egzistuoja tik investicijų, skirtų Subnuomos sutarties sudarymo metu jau egzistavusių patalpų ploto pagerinimui, apimtyje: tik pastarojoje apimtyje yra pareiga mokėti Subnuomos sutartyje numatytą subnuomos mokestį (CK 6.13 straipsnis).

141.2.       Teigia, kad naujai sukurto patalpų ploto ir naujai pastatytų turto objektų nuosavybė pagal Subnuomos sutartį turi būti perleista ieškovui (Subnuomos sutarties 5 p. pagrindu) ir ieškovas neturi pareigos mokėti subnuomos mokesčio už šias patalpas/objektus. Atitinkamai, būtent šioje apimtyje šalių priešpriešinės pareigos neegzistuoja ir įskaitymas nėra galimas. Nuomos mokesčio įskaitymas nepanaikina ieškovo teisės į kompensaciją, nes ieškovas nuomos mokestį turi pareigą mokėti ir po kompensacijos grąžinimo ar įskaitymo į perleidžiamo turto vertę. Atsakovas neturėtų jokio teisinio pagrindo gauti ir nuosavybę, ir pastarąją investicijų dalį. Todėl ši investicijų dalis priteistina ieškovui kaip kompensacija.

141.3.       Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo akcininkas Vilniaus miesto savivaldybė pripažino tiek investicijų dydį, tiek savo pareigą jas atlyginti, įskaitant jas į perleidžiamo turto kainą. Taigi atsakovas ir jo akcininkas niekada neginčijo įsipareigojimo atlyginti ieškovo padarytas investicijas, jas pripažino, neginčijo, įtraukė į savo balansą.

141.4.       Subnuomos sutarties priešingas aiškinimas lemtų neteisėtą, nelogišką ir privataus juridinio asmens veiklos tikslams (pelno siekimas) prieštaraujančią išvadą, esą ieškovas įsipareigojo investuoti itin didelę sumą nesitikint jokios investicinės grąžos. Susidarytų situacija, kad ieškovas priėmė absurdišką investicinį sprendimą, t. y. investuoti didelę sumą į ginčo patalpų sukūrimą atsakovo naudai ir jas nuomotis iš atsakovo mokant rinkos kainą - atsakovo interpretacijų pagrindu seka išvada, kad ieškovo investicija įskaitoma tik už subnuomoto pastato ir patalpų 1/10 dalies naudojimąsi, o likusias 9/10 dalis, kurios sukuriamos ieškovo lėšomis, ieškovas naudoja mokėdamas rinkos kainą. 

141.5.       Atmetus ieškinį pilna apimtimi būtų sudaryta prielaida atsakovui nepagrįstai praturėti ieškovo sąskaita (CK 6.237 str.), nes nepatyręs jokių išlaidų atsakovas įgijo net 255 000 Eur padidėjusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Aiškaus juridinio pagrindo tam nėra.

142.       Atsakovas nesutikdamas su ieškinio reikalavimais šioje dalyje nurodo, kad Subnuomos sutarties esmė ir konkretus tikslas buvo tokie, kad atsakovas išnuomoja ginčo objektą, o ieškovui suteikiama teisė kapitaliai suremontuoti ir pagal savo poreikius įrengia ginčo objektą, vėliau nuomoti Subnuomos sutartyje numatytą plotą ir mokėti mokestį sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovo mokėtinas mokestis įskaitomas į tariamai ieškovo atliktą investiciją. Subnuomos sutartimi atsakovui nenumatyta pareiga kompensuoti ieškovo tariamai patirtas išlaidas, todėl ieškovo keliamas kompensacijos reikalavimas yra be jokio teisinio pagrindo. Jam nėra aiškūs ieškovo pastangos išskirti investicijų sumas dėl tariamo ginčo turto pagerinimo ir sukūrimo bei kuo būtent ginčo turto pagerinimas skiriasi nuo tariamo sukūrimo. Nagrinėjamu atveju joks turtas nebuvo sukurtas, ieškovas atliko atsakovui priklausančių pastatų rekonstrukciją, joks naujas statinys nebuvo pradėtas statyti bei nėra sukurtas. Akcentuoja, kad pagal Subnuomos sutarties 15 p. kompensacija dėl statybos darbų galėtų būti reikalaujama tik nutraukus Subnuomos sutartį dėl atsakovo kaltės, sutartis galioja ir yra vykdoma, todėl ieškovo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Net jei teismas manytų, jog ieškovas kompensacijos reikalauja teisėtai, ieškovas jokiais tiesioginiais įrodymais nepagrindė tariami atliktos investicijos dydžio, neįrodė patirtų išlaidų realumo.

143.       Vilniaus m. savivaldybė prašo šį ieškinio reikalavimą atmesti motyvuodama tuo, kad atlikta investicija niekada nebuvo ir nėra ginčijama, ji buvo pripažinta - ieškovo nurodoma ginčo statinių rekonstrukcijai ir sukūrimui investuota bendra 481 717,45 Eur (be (duomenys neskelbtini) 488,44 Eur) suma buvo ir yra apskaityta atsakovės finansinėje atskaitomybėje, t. y. nurodyta kaip atsakovo įsiskolinimas ieškovui. Visa ieškovo investuota suma (o ne jos dalis) buvo įskaityta į atsakovo balansą ir pagal Subnuomos sutarties 1 p. ir 4 p. yra naudojama nuomos mokesčiui įskaityti, t. y. pagal sutartyje nustatytą šalių sutartą tvarką yra palaipsniui ieškovui grąžinama, bei visa apimtimi bus padengta (gražinta) nuomos mokesčio sąskaita per sutartyje numatytą terminą, taigi ieškovui bus visiškai kompensuota. Nagrinėjamu atveju negali būti taikomas įskaitymas pagal CK 6.130 straipsnį, kadangi ieškovo (investicijos į ginčo patalpas) ir atsakovo (nuomos mokestis) reikalavimai neva nėra vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai. Jo nuomone, šiuo atveju reikalavimai atitinka visų būtinų įskaitymui atlikti sąlygų, apeliuoja į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sąvokos „vienarūšiai reikalavimai“ išaiškinimą. Ieškovo noras pagal nesąžiningą Subnuomos sutarties ir šalių elgesio jos vykdymo procese aiškinimą teismine tvarka prisiteisti lėšas, kurios pagal Subnuomos sutartį pagrįstai yra įskaitomos į nuomos mokestį, yra absoliučiai neteisėtas ir netenkintinas. Nenutraukus nuomos pagal Subnuomos sutarties 15 p. jokios kompensacijos būti negali. 

144.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 676-611/2015 padarė išvadas, kad „aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad šalys subnuomos sutartimi susitarė dėl nuomos ir subnuomos patalpų, kurias atsakovė (t .y. UAB „Disona“) naujai sukūrė po atliktos ieškovei (t .y. UAB „Vilniaus parkai“) priklausančių patalpų rekonstrukcijos, ir dėl nuomos mokesčio už šias patalpas mokėjimo“. Kartu konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti nuomos ir subnuomos sutartis dėl UAB „Disona“ ir UAB „Giransa“ padarytų esminių sutarčių pažeidimų, susijusių su nuomos mokesčio nemokėjimu. 

145.       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 65- 656/2017 dėl iškeldinimo iš be pagrindo užimtų patalpų, nutarė iškeldinti UAB „Giransa“ ir UAB „Disona“ iš UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamų daiktų (patalpų ir statinių), esančių (duomenys neskelbtini): dalies pastato – kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais Nr. 1-13; 1-14; 1-15; 1-16; 1-18; 1-19; 1-20; 1-21; 1-22; 1-23; 1-24; 1-25; 1-26; 1-27; 1-28; 1-29; 1-30; 1-31; 555,40 kv. m. pastato – stoginės – lauko kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi dėl minėtų patalpų nuomos šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai. Ieškinį dalyje dėl iškeldinimo iš inžinerinių statinių: priegrindos, kiemo aikštelės bei pėsčiųjų tako atmetė.

146.       Taigi, šiose bylose teisiniai ginčai apėmė Subnuomos sutarties vykdymą (255 kv.m.), kiek tai susiję su nuomos objekto apimtimi bei nuomos mokesčio mokėjimu, atitinkamai konstatuojant, kad ieškovas neturėjo teisės subnuomos pagrindais naudotis padidintomis patalpomis/sukurtais objektais. Tačiau, nurodytose bylose nebuvo pareikštų reikalavimų dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir/ar atliktų investicijų priteisimo. Taigi, ginčai nurodytose bylose ir šioje byloje yra skirtingais teisiniais pagrindais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad yra priimti teismų sprendimai, kuriais išspręstas ginčas dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir/ar atliktų investicijų priteisimo.

147.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai, 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, draudžiantis šalims savo susitarimu pakeisti ar panaikinti nustatytą pareigą. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis). Pagal CK 6.200 straipsnio 2, 3 dalis, vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.

148.        Teismams nagrinėjant šalių ginčus, kartu ir šioje byloje buvo ne kartą akcentuojama į viešo intereso egzistavimą naudojant atsakovo turtą efektyviausiu būdu, racionaliai ir tinkamai. Atsakovas atsiliepimu pabrėžė, jog UAB „Vilniaus parkai“ yra įsteigti tenkinti viešuosius interesus, vienintelė akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri priima sprendimus dėl UAB „Vilniaus parkai“ turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo; civilinės teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant tiek į teisinio santykio subjekto (valstybės), tiek ir į objekto (valstybės turto) specifiką vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principais. Valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas siekiant patenkinti tam tikrus viešus interesus.

149.       Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad esant tikslui kuo greičiau sutvarkyti Vingio parko centre esantį gaisro metu stipriai nukentėjusį, apgriuvusį bei nenaudojamą objektą (kavinę) bei jo teritoriją, atsakovas savo lėšų ir pajėgumo rekonstrukcijai neturėjo, jo steigėjas nefinansavo.

150.       Nėra ginčo ir dėl to, kad visi rekonstrukcijos darbai buvo atlikti privataus juridinio asmens, UAB „Disona“ lėšomis, tai buvo visoms šalims žinoma bei suderinta pasirašant Subnuomos sutartį, bei taip pat statybų darbų vykdymo eigoje derinant projektinius pakeitimus, plečiant rekonstrukcijos apimtis bei įteisinant rekonstrukcijos rezultatą. Nėra pagrindo abejoti, jog ieškovas, būdamas verslininku, prisiimdamas įsipareigojimus savo lėšomis tinkamai įvykdyti atsakovo turto rekonstravimo darbus pagal patvirtintą projektą bei jo papildymą, siekė vykdyti paslaugų teikimo veiklą, gauti iš jos pelno, kas buvo žinoma ir UAB „Vilniaus parkai“ sudarant Subnuomos sutartį. Į Subnuomos sutartį, visiems suderinus, buvo įtraukta papildoma kompensacinė sąlyga, atsakovo įsipareigojimas perleisti ieškovui nuosavybės teisę į papildomą pastato plotą (5 p.). Nėra pagrindo atmesti ieškovo argumentų, kad Subnuomos sutarties 5 punkto sąlyga buvo esminė, lėmusi UAB „Disona“ apsisprendimą įsipareigoti investuoti itin didele sumą į svetimą nekilnojamą turtą, bei kad šalių susitarimu tokiu būdu užfiksuota papildoma ieškovo investuotų piniginių lėšų grąžos forma.

151.       Visiškai nelogišku pripažintinas atsakovo argumentas aiškinant Subnuomos sutartyje įtvirtintą šalių valią: jog taip ieškovui suteikiama teisė kapitaliai suremontuoti ir pagal savo poreikius įrengti ginčo objektą, vėliau nuomoti Subnuomos sutartyje numatytą plotą ir mokėti mokestį sutartyje nustatyta tvarka, t. y. mokėtiną nuomos mokestį už nuomojamą 255,17 kv. m kavinės pastato plotą įskaityti į visą ieškovo atliktą investiciją 99 metų laikotarpiui. Pirma, nėra jokios logikos tame, kad visas objektas įrengiamas pagal ieškovo poreikius, be numatytos teisės pagal savo poreikius įrengtu objektu naudotis ūkinėje veikloje. Antrą, rekonstrukcijos atsakovui reikėjo trumpais terminais, taigi ir ieškovo lėšų investicijų reikėjo skubiai. Perspektyva įdėtas lėšas susigrąžinti per 99 metus, nuomojant nedidelę dalį viso atsakovo objekto, kai ieškovo lėšos (ir darbas) panaudotos visam objektui, negalėjo būti patraukiu pasiūlymu ieškovui norint pritraukti jo investicijas. Tikrųjų šalių ketinimų šis interpretavimas neatvaizduoja.

152.       Jau buvo minėta, kad ieškovo lėšomis atsakovas savo valdomame žemės sklype įteisino nuosavybės teisėmis pilnai atstatytą pagrindinį kavinės pastatą, kurio plotas padidėjo nuo 255, 17 kv. m. iki 425, 96 kv. m. (šiuo metu tai yra Kavinė su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais); taip pat sukurti keturi nauji nekilnojamojo turto vienetai. Ieškovo lėšomis sutvarkyta teritorija. Nuo pat objekto perdavimo rekonstrukcijai momento visas pastatytas kompleksas ilgą laiką buvo ieškovo valdyme, tam pritariant atsakovui ir jo steigėjui, būtent pagal savo poreikius ieškovas visą objektą naudojo savo ūkinėje veikloje.

153.        Teismo jau pasisakyta, kad Subnuomos sutarties sąlygos rezultato nenumatė ir visos šalių po rekonstrukcijos sukurtos situacijos nesureguliavo. Teismo nuomone, pasekmių našta neturi būti perkeliama vienai pusei, t .y. ieškovui - atsakovas ir Vilniaus m. savivaldybė leido dabartinei situacijai atsirasti ir kartu yra už ją atsakingi. Jų atstovaujančių asmenų nuomonė ne vieną kartą keitėsi, geranoriškai nebuvo įvykdytas įsipareigojimas dėl dalies turto perleidimo ieškovo nuosavybėn (Subnuomos sutarties 5 p.), atsakovas ir Vilniaus m. savivaldybė atsisakė ketinimų parduoti visą objektą ieškovui, įskaitant į pardavimo kainą ieškovo įdėtos investicijos sumą. Abipusio naudingas ir visoms šalims priimtinas sprendimas nerastas. Ilgą laiką subnuomininkui rodomu lojalumu buvo sudarytos visos sąlygos jam būti įsitikinusiam, jog už įdėtas lėšas bei pastangas jis turi teisę naudotis visu statinių kompleksu bei kad nuosavybė jam realiai bus perleista. Subnuomos sutarties sąlygų aiškinimas išimtinai atsakovo naudai yra nepagrįstas ir sąžiningumo principo neatitinkantis.

154.       Teismas nustatė, kad nėra pagrindo teismo sprendimu pripažinti ieškovo nuosavybės teisių į papildomai jo lėšomis sukurtus naujus statinius bei į padidėjusį pagrindinio pastato plotą. Taip pat ieškovas negali jų nuomoti, valdyti bei jais naudotis, kadangi to nenumatyta Subnuomos sutartyje bei to nebenori objektų savininkas. Ieškovas yra iškeldintas iš lauko kavinės ir jo sukurtos (savo lėšomis ir pagal savo poreikius) pagrindinio pastato dalies.

155.        Teismas, jau minėjo, kad iš esmės ginčo Subnuomos sutartimi visos nuomininko teisės ir pareigos perėjo subnuomotojui.   CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita.

156.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant minėtą teisės normą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

157.        Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

158.       Byloje nustatyta, kad ieškovas iš esmės pastatė iš naujo išsinuomotą objektą, sukūrė papildomas patalpas ir atskirus nekilnojamojo turto objektus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad investicijos buvo atliktos ieškovo lėšomis ir kad buvo nuomotojo sutikimas. Tačiau tiek atsakovas, teik trečiasis asmuo apeliuoja į tai, kad ieškovas galėtų reikalauti visos investicijų sumos tik nutraukus Subnuomos sutartį ne dėl nuomininko kaltės (Sutarties 15 p.).

159.       Su šiais argumentais teismas nesutinka. Pirma, ieškovas neprašo priteisti visos investicijų sumos, o tik tą investicijų dalį, kuri tenka naujai sukurtoms patalpoms bei nekilnojamojo turto objektams, ir kuriais jis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytais teismų sprendimais konstatuotas aplinkybes, negalės naudotis, Subnuomos sutarties pagrindu. Antra, teismas šioje byloje sprendė, kad objekto perstatymas ir naujų nekilnojamojo turto objektų sukūrimas vyko nuomotojo sutikimu. Trečia, šioje byloje sprendžiant dėl tikrųjų šalių ketinimų, iš esmės nustatyta, kad šalių ketinimai sudarant ginčo sutartį buvo susieti su visu objektu, o ne su atskiromis jo dalimis. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad šalys sutartimi susitarė, kaip bus kompensuojama investuotų lėšų sumą į atskiras patalpas/objektus.

160.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos kasacinės instancijos teismo suformuotos sąlygos CK 6.501 straipsnio nuostatų taikymui.

161.       Byloje šalių ginčo dėl bendros ieškovo investuotos į rekonstrukciją bendros 481 717,45 Eur sumos nėra, ji buvo nustatyta šalių pasirašytais aktais ir kitais dokumentais. Vilniaus m. savivaldybė patvirtino, kad ieškovo nurodoma ginčo statinių rekonstrukcijai ir sukūrimui investuota bendra 481 717,45 Eur (be (duomenys neskelbtini) 488,44 Eur) suma buvo ir yra apskaityta atsakovo finansinėje atskaitomybėje, t. y. nurodyta kaip atsakovo įsiskolinimas ieškovui. 

162.       Atsakovo atstovas teigė, jog nors ši suma ir apskaityta, patvirtinta finansinėse ataskaitose, šalių suderinimo aktuose, tačiau jo manymu neįrodyta, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė patirtų išlaidų realumo visais pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais. Šiuos atsakovo argumentus teismas vertina kaip visiškai deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus, juolab, kad atsakovas nepateikė nei vieno ieškovo investicijų dydį ar pagrįstumą paneigiančio įrodymo.

163.       Ieškovas prašo teismo vadovautis jo užsakymu parengtos UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. liepos 14 d. Išplėstinės formos konsultacinės pažymos apie investicijų į turto pagerinimą bei sukūrimą dydį duomenimis (t 4 b. l. 5-45). Remdamasis šia pažyma ir savo skaičiavimais ieškovo nurodoma prašoma priteisti naujai sukurtų patalpų investicijos suma sudaro 255 000 Eur. 

164.       Ieškovas nurodė, ir bylos dokumentai tai patvirtina, jog atliktų investicijų paskirstymas pagal objektus buvo detaliai atskleistas atsakovo užsakymu atliktoje 2006 m. gruodžio 15 d. UAB „Delfa“ investicijų į nekilnojamąjį turtą įvertinimo ataskaitoje Nr. 26100, kuria atsakovas vadovavosi apskaitant investicijas 2006 m. finansinėje atskaitomybėje (ilgalaikio turto vertę balanse). (žr., pvz. t. 1, b. l. 17, 56, 60). Tačiau teismo įpareigojimo pateikti nurodytą atsakovas neįvykdė motyvuodamas tuo, jog dokumentas neišsaugotas ar nerastas.

165.       Siekiant nustatyti investuotų lėšų dalis, 2018 m. sausio 4 d. nutartimi byloje paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė. 2018 m. vasario 20 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 18-04 ir 2018 m. liepos 20 d. raštu „Dėl teismo ekspertizės akto Nr. 18-04 akto pakeitimų, papildymų ir paaiškinimo“ nustatyta, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui pagal Subnuomos sutartį ir tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktą buvo skirta 81,5 proc. atliktų investicijų dalis; dalis į 170, 79 kv. m. rekonstrukcijos metu padidintą šio pastato plotą sudaro 34,5 proc. nuo visų investicijų į visus objektus. Kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ekspertas priskyrė naujos statybos rūšiai, išskirtos kiekvienam iš šių statinių paskaičiuotos procentinės dalys nuo visų ieškovo investicijų: stoginei lauko kavinei 10,3 proc., priegrindai 0,6 proc., pėsčiųjų takui 3,2 proc. ir kiemo aikštelei 4,4 proc. (t. 6 , b. l. 1-93; t. 8, b. l. 7-62)

166.       2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas prof. Dr. S. M. papildomai paaiškino, jog jokia patalpų dalis nesudaro pagrindinio pastato 170, 79 kv. m. ploto, kaip tai formuluoja ieškovas (ir teismas užduodant klausimus), taip pat negalima atskirti perduotų rekonstrukcijai 255 kv. m. patalpų – rekonstrukcijos metu pasikeitė ir pirmojo aukšto kvadratūra. Todėl jis nustatė investicijų dalis jų procentine išraiška. Kavinė faktiškai nebuvo perstatyta, bet sugriauta ir naujai sukurta.

167.       Ieškovas teismo posėdžio metu iš esmės sutiko su ekspertizės nustatytu procentine išraiška investuotų lėšų paskirstymu pagal atskirus objektus, jo nuomone, ekspertizės akte padarytos išvados mažiau nei 1000 Eur tikslumu atitinka jo paties paskaičiuotos sumos (atsižvelgiant į ieškovo užsakymu parengtus UAB „Capital vertinimas“ 2017 m. liepos 14 d. pažymą ir 2018 m. kovo 18 d. E. G. statybos kaštų/investicijų paskaičiavimą (t. 7, b. l. 70 -111; t. 8, garso įrašas).

168.       Pagal ekspertizės akto išvadas investicijų dalis, skirta turto pagerinimui ar sukūrimui, sudaro 53,1 proc. nuo visos 481 717,45 Eur ieškovo įdėtų į rekonstrukciją lėšų sumos, pinigine išraiška tai sudarytų 255 791, 96 Eur sumą. Ieškinio reikalavimu prašoma priteisti 255 000 Eur sumą, šią sumą teismas laiko pagrįsta bei įrodyta (CPK 178 straipsnis).  

Dėl baudos skyrimo

169.        Trečiasis asmuo Vilniaus m. savivaldybė atsiliepimais prašo skirti ieškovui 5 792 Eur baudą nurodydamas, jog UAB „Disona“ akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio šioje byloje pareiškimas nutylint aplinkybes apie priimtus įsiteisėjusius minėtus teismų sprendimus kitose civilinėse bylose tarp tų pačių bylos šalių bei dėl tų pačių sutartinių santykių, taip pat prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Savivaldybės nuomone, galima pagrįstai įtarti, kad pareikštu ieškiniu nekilnojamojo turto atžvilgiu, UAB „Disona“ nepagrįstai siekia suvaržyti ir apsunkinti įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo e2A- 65- 656/2017 dėl iškeldinimo iš be pagrindo užimtų patalpų dėl iškeldinimo vykdymą, užkirsti kelią UAB „Vilniaus parkai“ ginčo pastatus naudoti pagal jų paskirtį ir taip tenkinti viešą interesą, jog Vingio parke būtų vykdoma parko lankytojų interesus tenkinanti veikla, taip pat statinių naudojimas teiktų finansinę naudą UAB „Vilniaus parkai“ ir tuo pačiu Savivaldybei (iš turimų akcijų). Nesąžiningai reiškiant akivaizdžiai ir žinomai nepagrįstus bei neteisėtus reikalavimus, ieškovo veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) CPK 95 straipsnyje numatytus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius, prašo taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas poveikio priemones.  

170.       Nurodytus argumentus teismas laiko visiškai nepagrįstais, atsižvelgiant vien į tai, kad šioje byloje teismas ieškinio reikalavimus iš esmės pripažino pagrįstais ir įrodytais. Kita vertus, vien byloje dalyvaujančio asmens subjektyvus ieškinio pagrįstumo vertinimas ar kelių teisminių ginčų inicijavimas, siekiant pažeistų teisų gynimo, negali būti vertinamas kaip akivaizdus nesąžiningumas, dėl kurio turėtų būti taikomos nurodytos sankcijos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

171.       CK 6. 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

172.       Atsižvelgiant į šalių teisinį santykį, teisinį reglamentavimą, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos (255 000 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teise dienos (2017 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.    

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

173.       Ieškovas prašo priteisti šias patirtas 19 023, 76 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: žyminis mokestis – 2 888 Eur; teismo ekspertizė – 4 840 Eur; advokatės L. A. suteiktos paslaugos – 3 000 Eur (rašytiniai paaiškinimai, dokumentų pateikimas teismui, atstovavimas teisme), TGS Baltic advokatų kontoros suteiktos paslaugos (t. IV, b. l. 92-106) – 7 327, 76 Eur; advokatės I. L. susipažinimas su bylos medžiaga ir atstovavimas teismo posėdyje – 605 Eur; rašytiniai paaiškinimai – 242 Eur, atstovavimas posėdyje – 121 Eur.

174.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

175.       Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punktas).  

176.       Teismas įvertinęs ieškovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pagrįstumą, sprendžia, kad ieškovo patirtos teisinės pagalbos bendros išlaidos 11 295, 76 Eur atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius.

177.       Šiuo atveju ieškovas pareiškė du alternatyvius reikalavimus. Nors teismas reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo netenkino, tačiau tenkino reikalavimą dėl investicijų į nekilnojamąjį turtą priteisimo, taigi laikytina, jog iš esmės ieškinio reikalavimai patenkinti, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos patirtos 19 023, 76 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

            ieškinio reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo netenkinti, likusioje dalyje ieškinį tenkinti.

        Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus parkai“, į. k. 120185194, ieškovo UAB „Disona“, į. k. 123637950, naudai 255 000 Eur turto pagerinimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos(255 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teise dienos (2017 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei  19 023, 76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu  Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                 Asta Pikelienė