Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11-2004-543/2015;

teisminio proceso Nr. 4-13-3-01727-2015-6;

procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.2; 2.12.15; 2.14.3.

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. gruodžio 28 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaruojančios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nebaustos administracinėmis nuobaudomis, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

n u s t a t ė:

A. K. pažeidė muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarką bei muitinio tikrinimo tvarką šiomis aplinkybėmis:

2015-11-05 įforminta T1 deklaracija 15LTVK300014C53E60 (gavėjas - UAB ,,Jacobsen home co", Pramonės g. l, Alytus, prekė - kėdžių surinkimui skirtos detalės, muitinio tranzito terminas - 2015-11-07). Pagal muitinei pateikto CMR važtaraščio Nr. 0012053 24-0 langelio atžymas nustatyta, kad gavėjas 2015-11-06 priėmė prekes ir žinodamas, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, per nustatytą tranzito terminą (iki 2015-11-07) nesikreipė į nurodytą muitinės įstaigą (LTKR6000) dėl muitinės formalumų atlikimo. Tuo pačiu 2015-11-06 UAB ,,Jacobsen home co", patalpose (Pramonės g. 1, Alytus) pagal T1 deklaraciją 15LTVK300014C53E60 gabentos prekės buvo iškrautos iš jas gabentos transporto priemonės be muitinės leidimo. 2015-11-17 dieną UAB ,,Jacobsen home co" atstovė A. K., pasirašiusi CMR Nr. 0012053 ir priėmusi prekes apskaitai, kreipėsi į Alytaus krovinių postą dėl muitinės formalumų atlikimo. Tokiais veiksmais A. K. neužtikrino savalaikio prekių pristatymo į muitinės įstaigą ir davusi nurodymą iškrauti prekes be muitinės leidimo pažeidė 1992-10-12 EB Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 2 punkto reikalavimus (t. y. už Bendrijos tranzito procedūros įvykdymą atsako prekių gavėjas priėmęs prekes, kurios gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat už visą prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties įstaigą) bei 1992-10-12 EB Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitines kodeksą, 46 straipsnio 1 dalį, (t. y. prekės turi būti iškrautos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitą transporto priemonę tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose vietose).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. pripažino padariusi pažeidimus, paaiškino, kad visa tai įvyko dėl patirties stokos, nes tą darbą ji dirbo tik ketvirta diena. Buvo iš Baltarusijos atvykęs pirmas krovinys, todėl sumaišė dokumentus, jai niekas nepaaiškino, kad dokumentai turi būti su skirtingomis raidėmis ir be BAR kodo. Įmonės darbuotoja V. K. pasakė, kad atvyksta vairuotojas iš Baltarusijos su prekėmis, peržiūrėjo vairuotojo pateiktus dokumentus, juos nukopijavo ir pasakė, kad viskas gerai. Suprato, kad dokumentai tvarkingi, pasirašė CMR važtaraštį ir išleido vairuotoją. Suprato, kad ji pasirašo už tą krovinį, kuris buvo atvežtas iš Baltarusijos. Rusų kalbą yra primiršusi, vairuotojas neprašė prekių išmuitinti, jis prašė jas išsikrauti, pats nuėmė plombą. V. K., atrodo, klausė pas vairuotoją, ar jis yra išmuitintojas, jis sakė, kad taip. Gal po savaitės, lapkričio 12 d., gamybos vadovė pasakė, kad su tais dokumentais muitinėje kažkas negerai. Nurodė turinti profesinį išsilavinimą, jos specialybė - apskaitininkė-kasininkė, o įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Anksčiau jokios panašios patirties su prekių išmuitinimu neturėjo. Žinojo, kad įmonė veža prekes iš Baltarusijos. Pastoviai dirbantis sandėlininkas, kuris iki tol priimdinėjo prekes, tuo metu turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl jai buvo duotas leidimas priimti prekes. Pažeidimai padaryti per skubėjimą, iki tol ji nebuvo pasirašinėjusi jokių dokumentų, tik sutikrindavo detales, o dokumentus pasirašinėdavo sandėlininkas. Jos pareigas jai išaiškino įmonės direktorius, pagal pareigas ji turi tik patikrinti krovinį, t. y., ar jis yra toks, koks nurodytas dokumentuose. Tuo metu už išmuitinimą atsakinga darbuotoja – direktoriaus pavaduotoja M. tuo metu buvo parodoje, todėl mano, kad ir ji turėtų prisiimti atsakomybę. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, todėl kaltę dėl pažeidimų pripažįstanti. Tačiau tokios didelės baudos ji neturinti galimybės sumokėti, nes pajamos nedidelės. Prašo skirti mažesnę baudą, nei numatyta įstatymo minimali, nes pažeidimas buvo pašalintas, bendrovė sumokėjo muitininkui, kad jis išmuitintų prekes, taip pat bendrovė sumokėjo muito mokesčius, be to visa muitinės apskaičiuota prekių vertė yra 5580 eurų. Yra susituokusi, sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini), augina ir išlaiko du vaikus.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno teritorinės muitinės atstovė R. G. paaiškino, kad muitinės procedūra turėjo būti baigta iki š. m. lapkričio 7 d., tačiau muitinio tranzito procedūra tinkamai ir laiku užbaigta nebuvo, todėl muitinė atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad prekės buvo pristatytos krovinio gavėjui dar nepasibaigus nustatytam tranzito terminui ir iškrautos be muitinės leidimo. Paprastai muitinę atstovauja muitinės tarpininkai, šiuo atveju UAB ,,Jakobsen home co" sudariusi muitinio tarpininkavimo sutartį su muitinės tarpininko atstovu ir joks fizinis asmuo įforminant muitinės procedūras nedalyvauja. Tačiau toks tarpininkas veikia ne savo iniciatyva, o tik kai gauna pranešimą iš prekių gavėjo. Vairuotojas be gavėjo sutikimo jokių muitinės procedūrų atlikti negali, jis galėjo su įmonės atstovu vykti į muitinę, kad būtų atliktos muitinės procedūros. Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo neneigė, kad priėmė prekes ir leido jas iškrauti, todėl muitinė mano, kad A. K. yra tinkamas pažeidimo subjektas ir todėl pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena. Šie pažeidimai gali būti padaromi ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo. Dėl ATPK 301 straipsnio taikymo muitinė neprieštarauja, jei teismas manys, kad tam yra pagrindas.

ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2091 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų pažeidimų faktą ir A. K. kaltę įrodo:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1);

Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vyr. inspektorės R. S. 2015-11-17 tarnybinis pranešimas, kuriuo pranešta apie tai, kad prekių gavėjas 2015-11-06 priėmė prekes ir žinodamas, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, per nustatytą tranzito terminą (iki 2015-11-07), nesikreipė į nurodytą muitinės įstaigą (LTKR6000) dėl muitinės formalumų atlikimo. Tuo pačiu 2015-11-06 UAB "Jakobsen home co", patalpose (Pramonės g. 1, Alytus) gabentos prekės buvo iškrautos iš jas gabentos transporto priemonės be muitinės leidimo (b. l. 2);

T1 deklaracija 15LTVK300014C53E60 (b. l. 4) ir muitinei pateiktas CMR važtaraštis Nr. 0012053, iš kurio 24 langelio atžymos matyti, kad gavėjas UAB ,,Jacobsen home co" 2015-11-06 priėmė prekes ir per nustatytą tranzito terminą (iki 2015-11-07) nesikreipė į nurodytą muitinės įstaigą (LTKR6000) dėl muitinės formalumų atlikimo (b. l. 3); 

2015-11-04 sąskaita-faktūra Nr. 29 patvirtina, kokios prekės buvo gabenamos jų pirkėjui UAB ,,Jacobsen home co" (b. l. 5).

A. K. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad nuo 2015-10-21 dirba UAB ,,Jacobsen home co" sandėlininkės pareigose. 2015-11-06 9.10 val. į jos darbo vietą rusiškai kalbantis vairuotojas pristatė prekes ir pateikė dokumentus, vairuotojui ji nurodžiusi priparkuoti krovininį automobilį, jis nuėmė plombą, sandėlio darbuotojai iškrovė krovinį, ji suskaičiavo prekes, pasirašė važtaraščius. Iki 2015-11-12 jai nebuvo žinoma, kad jos priimtoms prekėms buvo pradėta Bendrijos tranzito procedūra, nes nei vairuotojas, nei UAB ,,Durga“ jos apie tranzito procedūrą neinformavo. Labai gailisi, tikrai nežinojo (b. l. 6-9).

A. K. pateikta jos su UAB ,,Jakobsen Home Co“ 2015-10-21 sudaryta darbo sutartis Nr. 1437 patvirtina, kad nuo 2015-10-21 A. K. priimta dirbti įmonėje sandėlininke (b. l. 23-24).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209 straipsnis numato administracinę atsakomybę už muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiolikos iki keturių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų.

1992-10-12 EB Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose.

ATPK 2091 straipsnis numato atsakomybę už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad neatvykimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

1992-10-12 EB Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad už Bendrijos tranzito procedūros įvykdymą atsako prekių gavėjas priėmęs prekes, kurios gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat už visą prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties įstaigą.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. neužtikrino, kad prekės būtų iškrautos iš jas gabenusios transporto priemonės tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose. Taip pat ji neatvyko per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas. Tokiais veiksmais, t. y. neveikimu pažeidėja padarė ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus pažeidimus, todėl yra baustina. Bendrijos kodekso nuostatos leidžia daryti išvadą, jog jų taikymas nėra nukreiptas į kokių nors konkrečių subjektų grupę, todėl visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šiose normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų. ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo požiūriu tai reiškia, kad bet koks asmuo, atlikęs šiuose punktuose nurodytus veiksmus yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas (Kauno apygardos teismo 2015-03-04 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-194-290/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. N143 – 1093/2008). Teismas pažymi, kad pažeidėjos nurodytos aplinkybės, kad ji nežinojo, jog jos priimtoms prekėms buvo pradėta Bendrijos tranzito procedūra, nepaneigia jos pareigos vykdyti teisės aktų reikalavimus ir kontroliuoti jų vykdymą, tuo pačiu ir atsakomybės už minėtų teisės aktų pažeidimą. Šios aplinkybės reikšmingos individualizuojant asmens administracinę atsakomybę. 

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. K. administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, pripažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad ji dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, artimas minimalioms (b. l. 23-24 ir 28), augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus (b. l. 25, 26), neturi savo vardu įregistruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (b. l. 29, 30), bei į tai, kad nėra duomenų apie tai, jog pažeidimas padarytas sąmoningai siekiant išvengti muitinės kontrolės, o dėl darbo patirties nebuvimo ir dėl nežinojimo, kuriam turėjo įtakos netinkama komunikacija su krovinio vežėju, be muitinės pareigūnų leidimo iškrautų prekių kiekis ir vertė nebuvo itin dideli, o muitinio tranzito procedūra buvo atlikta vėliau (b. l. 33-35), teismas mano, kad paskirtos administracinės nuobaudos sankcijų, numatytų už šiuos pažeidimus, ribose būtų neadekvačios ir neproporcingos padarytiems pažeidimams, todėl nei teisingos, nei protingos.  

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, teismas mano, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant pažeidėjai mažesnes baudas, nei sankcijose numatytos minimalios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 301 str., 302 str., 31 str.,  209 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

n u t a r ė :

A. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taikant ATPK 301 straipsnį, skirti trijų šimtų eurų baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 2091 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taikant ATPK 301 straipsnį, skirti vieno šimto eurų baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą - trijų šimtų eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                              I. K.

Papildoma informacija: Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos arba nepaprašius baudos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą – 1001, įmokos pavadinimą – administracinė bauda,  ir administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, kuris yra nurodytas nutarimo skirti baudą viršuje, dešiniajame kampe.