Baudžiamoji byla Nr. 1A-262-651/2025

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07169-2025-5

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

                                                                                    1.1.10.1.1; 2.4.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų areštas. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi – prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, ir įpareigoti jį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Iš A. S. nukentėjusiojo D. Č. (D. Č.) naudai priteistas 100 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas, iš viso 800 Eur. Priteista iš A. S. nukentėjusiajam D. Č. 500 Eur jo turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteista iš A. S. 229,56 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       A. S. nuteistas už tai, kad sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2025 m. vasario 26 d., apie 15.45 val.., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą kumščiu D. Č. į galvą, o D. Č. besiginant papurškus A. S. nenustatyto skysčio į veidą, A. S. parvertė D. Č. ant grindinio ir besigrumiant sudavė jam ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu į galvą, taip D. Č. padarydamas poodinę kraujosruvą veide, kairio užausio srityje, kairiame dilbyje bei odos nubrozdinimą kairio užausio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį, t. y. pakeisti paskirtos bausmės rūšį ir paskirti minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę arba panaikinti paskirtą intensyvią priežiūrą, taikant elektronines stebėjimo priemones.

2.1.                      Skunde nurodoma, kad paskirta bausmė yra per griežta. Šiuo atveju nekyla klausimas dėl kaltės, nes apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltės neneigė, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo padarytus neteisėtus veiksmus visiškai pripažino, gailėjosi ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Apelianto nuomone, skundžiamu nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė nėra teisinga, proporcinga ir adekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai.

2.2.                      Taip pat nurodoma, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, jog iš esmės apeliantas nepradėjo konflikto. Nurodoma, kad nemanė ir tuo labiau nesiruošė tam, kad įvyks kažkokios muštynės, konfliktuoti nenorėjo. Tačiau, kilus sumaiščiai, žodiniam konfliktui, dėl savo impulsyvaus būdo įsivėlė į muštynes, t. y. sudavė smūgius, nors nėra linkęs konfliktuoti. Turi problemų dėl savo impulsyvaus būdo, tačiau lankosi pas specialistus, kurie padeda valdyti emocijas. Nors pavartojo fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, tačiau iš esmės jo atlikti veiksmai susiklosčiusioje situacijoje nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertinami kaip ypač pavojingi nuobaudos individualizavimo kontekste, jo atlikti veiksmai buvo antraeiliai, nesukėlę jokių sunkių padarinių nukentėjusiajam.

2.3.                      Pažymima, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad apeliantas vykdo individualią veiklą bei dirba įmonėje, turi profesinį išsilavinimą, gerai išmano savo darbą ir neturi žalingų įpročių, yra sukūręs faktinę šeimą. Jo manymu, šiuo atveju tikslingiau būtų skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės suvaržymu, kadangi tokiu atveju jis ir toliau galėtų tęsti darbą bei išlaikyti šeimą ir save, be to, sumokėti priteistas pinigų sumas nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nors jis yra teistas, tačiau padaryta nusikalstama veika nebuvo tyčinis veiksmas, ji padaryta dėl neveikimo, be to, anksčiau padaryti pažeidimai visiškai nesusiję su šia byla. Nurodoma, kad iš savo klaidos pasimokė, daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė, taip pat po inkriminuoto nusikaltimo padarymo jokių naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nėra padaręs. Bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant, pavyzdžiui, tęsti darbą. Kadangi nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis, prašoma skirti bausmę, artimą sankcijos minimumui.

2.4.                      Be to, skunde teigiama, kad BK 75 straipsnio normos suponuoja išvadą, jog teismas gali, tačiau neprivalo paskirti nuteistajam intensyvios priežiūros. Apelianto manymu, paskirta intensyvi priežiūra taikant elektronines stebėjimo priemones yra perteklinė ir nereikalinga. Pažymima, kad elektroninė stebėjimo priemonė yra gana griežta kontrolės forma, apribojanti asmens judėjimo laisvę bei privatų gyvenimą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad kai nėra realios rizikos, kad asmuo slapstysis, pažeis įstatymus ar vengs vykdyti įsipareigojimus, tokia priemonė yra neproporcinga. Šiuo atveju nėra ir negali būti jokių duomenų, kad apeliantas slapstysis, pažeidinės įstatymus, vengs vykdyti įpareigojimus ar pan., todėl paskirta intensyvi priežiūra nėra proporcinga priemonė. Be to, jis elgėsi ir elgiasi sąžiningai, vykdo visus įpareigojimus, niekada nepažeidinėjo jokių valstybės jam skirtų kontrolės priemonių, todėl papildoma elektroninė kontrolė neturi realaus pagrindo. Taip pat nurodoma, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą bei nuolatinį darbą. Akivaizdu, jog minėti socialiniai ryšiai rodo, kad jis nėra linkęs slapstytis ar vengti atsakomybės, todėl paskirta intensyvi priežiūra taikant elektronines stebėjimo priemones nėra būtina. Padaryta veika nėra sunki, todėl nėra būtina taikyti griežčiausią priežiūros priemonę. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog tokiais atvejais užtenka švelnesnių priemonių (pavyzdžiui, periodiškai registruotis probacijos tarnyboje ar kt.). Elektroninis stebėjimas riboja asmens judėjimo laisvę, be to, gali stigmatizuoti, nes apyrankę mato aplinkiniai, o visa tai daro neigiamą poveikį asmens reputacijai, integracijai į visuomenę ir trukdo darbo bei šeimos įsipareigojimams. Apeliantas, atlikdamas savo darbo funkcijas, privalo vykti į klientų namus, dalyvauti parodose, produkcijos pardavimuose, ieškoti klientų, susitikti su jais. Akivaizdu, jog asmenys, matydami elektroninę stebėjimo priemonę, pradeda vengti bendravimo, kyla įtarimų užsakant gaminius, atsiranda nepasitikėjimas, įtampa, kuri ypatingai kenkia darbinei reputacijai. Ir tai, savaime suprantama, būtų susiję su mažesnių pajamų gavimu, todėl nukentėtų šeimos interesai, iškiltų problemų dėl žalos nukentėjusiajam atlyginimo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog darbo pobūdis nėra susijęs su laiko ribojimais, t. y. siekiant gauti pajamų ir kuo greičiau atlyginti žalą nukentėjusiajam jam tenka dirbti ir vėlyvais vakarais, t. y. po 22 val. Akivaizdu, jog nustatyti ribojimai būti namuose nuo 22 val. sukelia problemų tinkamai įvykdyti įsipareigojimus klientams. Taip pat nurodoma, jog elektroninė priežiūra valstybei kainuoja daug daugiau nei įprastos probacijos priemonės. BK numato, kad priežiūros sąlygos nustatomos individualiai, atsižvelgiant į situaciją. Nėra pagrindo manyti, kad be elektroninės stebėjimo priemonės taikymo apeliantas nevykdytų nustatytų sąlygų, todėl ši priemonė neatitinka įstatymo reikalavimo dėl būtinybės taikyti tokią priemonę.

3.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Blinstrubienė prašo nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

3.1.                      Nurodoma, kad kvestionuoti pirmosios instancijos teismo argumentus, lėmusius bausmės parinkimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. A. S. baustas už administracinius nusižengimus, teistas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu už vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, veiką padarė bausmės vykdymo laikotarpiu, kas rodo, kad asmuo linkęs nepaistyti įstatymų ir nusikalsti. Todėl aplinkybės, kad apeliantas dirba, turi šeimą, negali būti viršesnės už bausmės tikslus ir jos realų poveikį kaltininkui. Apelianto darbo pobūdis nėra išskirtinis, kad jis negalėtų vykdyti teismo nustatytų įpareigojimų ir draudimo. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, o kartu ir per jį taikomi įpareigojimai bei draudimas apima vos tris mėnesius. Intensyvios priežiūros atveju taikomos išimtys, susijusios su darbo santykiais bei gydymusi, todėl apelianto teiginiai, kad dėl intensyvios priežiūros negali dirbti po 22 valandos, yra neobjektyvūs. Teiginiai, kad per šį probacijos laikotarpį apeliantas, atlikdamas darbo funkcijas, dalyvaus parodose, produkcijos pardavimuose, yra deklaratyvūs. Elektroninės stebėjimo priemonės dėvėjimas gali kelti diskomfortą tik pačiam apeliantui, kadangi nuo aplinkinių ji gali būti dengiama rūbais. Nors, apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju teisinga bausmė būtų minimalaus dydžio laisvės apribojimas, tačiau akivaizdu, kad tokia bausme, kuri jau buvo skirta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, nebuvo įgyvendinta bausmės paskirtis, asmuo padarė naują nusikalstamą veiką šios bausmės vykdymo laikotarpiu. Todėl A. S. išvardytos aplinkybės tiek dėl bausmės rūšies, tiek dėl kitų sąlygų sietinos tik su jo asmeninių poreikių tenkinimu, ignoruojant bausmės paskirtį, kuri nuteistam asmeniui ir turi kelti tam tikrų nepatogumų tiek buityje, tiek ir socialiniame gyvenime, kad asmuo padarytų teigiamas išvadas, keistų savo požiūrį ir laikytųsi įstatymų. A. S. paskirta bausmė negali būti pripažinta neteisinga ir neproporcinga vien todėl, kad ji neatitinka apelianto lūkesčių.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. S. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikaltimo faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, prašo pakeisti paskirtos bausmės rūšį ir paskirti minimalaus dydžio laisvės apribojimo bausmę arba panaikinti paskirtą intensyvią priežiūrą, taikant elektronines stebėjimo priemones.

5.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir patikrinusi skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išspręsdamas bausmės skyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai paskyrė nuteistajam A. S. arešto bausmę, jos vykdymą atidėdamas ir paskirdamas intensyvią priežiūrą.

6.       BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-719/2025).

7.       Pažymėtina, kad bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

8.       BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

9.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. S., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinta tai, kad buvo teistas vieną kartą, nusikalto bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, dirba. Apylinkės teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, bausmės dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam A. S. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją keisti.

10.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad, kilus žodiniam konfliktui, dėl savo impulsyvaus būdo A. S. įsivėlė į muštynes, t. y. sudavė smūgius, nors nėra linkęs konfliktuoti. Nurodoma, kad jo atlikti veiksmai nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertinami kaip ypač pavojingi, kadangi jo atlikti veiksmai buvo antraeiliai, nesukėlę jokių sunkių padarinių nukentėjusiajam. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, iš šių apeliacinio skundo argumentų matyti, kad nuteistasis savo veiksmų nevertina kritiškai, o priešingai, menkina savo vaidmenį sužalojant nukentėjusįjį, menkina savo veiksmais padarytą žalą. 

11.       Nuteistasis tai pat nurodo, kad šiuo atveju tikslingiau būtų skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės suvaržymu, kadangi tokiu atveju jis ir toliau galėtų tęsti darbą bei išlaikyti šeimą ir save, be to, sumokėti priteistas sumas nukentėjusiajam ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šios aplinkybės buvo įvertintos nuteistajam A. S. atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šias nuteistojo nurodomas aplinkybes įvertino nuteistajam taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingų duomenų visumą, daro išvadą, jog nuteistajam A. S. pagrįstai paskirta arešto bausmė, kuri savo trukme nėra aiškiai per griežta. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta duomenų, patvirtinančių, kad nuteistajam A. S. paskirta bausmė buvo individualizuota netinkamai ar yra per griežta. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirtos bausmės.

13.       Nuteistasis A. S. taip pat nesutinka su jam paskirta intensyvia priežiūra, prašo ją panaikinti.

14.       BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

15.       Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. nuosekliai svarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017). Taigi, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, taip pat ir nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teismas privalo dar kartą įvertinti aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei motyvuoti savo sprendimą.

16.       Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą ir paskirdamas intensyvią priežiūrą, įvertino tai, kad jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailisi. Apylinkės teismas nusprendė, kad siekiant išlaikyti pozityvius A. S. socialinius ryšius, jo izoliavimo nuo visuomenės neracionalumą, suteikiant jam galimybę dėti pastangas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo ir galima paskirtą arešto bausmę atidėti, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 6, 7, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą, nustatant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, ir įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 

17.       Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atidėdamas už A. S. padarytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės vykdymą 3 (trims) mėnesiams, pagrįstai nurodė taikyti intensyvią priežiūrą ir nustatė įpareigojimus. Pažymėtina, kad bausmės vykdymą apylinkės teismas atidėjo minimaliam įstatymo nustatytam bausmės vykdymo atidėjimo terminui – 3 (trims) mėnesiams, dėl to trumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą nėra pagrindo. Nors nuteistasis A. S. nesutinka su paskirta intensyvia priežiūra, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip minėta, jis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės, kuri buvo paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė tokią priežiūros priemonę, kaip intensyvi priežiūra, kuri padėtų užtikrinti bausmės paskirtį. Nuteistojo argumentas, kad dėl paskirtos intensyvios priežiūros nukentės jo darbas, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija sutinka, kad paskirta intensyvi priežiūra nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų tiek darbinėje veikloje, tiek ir asmeniniame gyvenime, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skiriamos poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo kaltas yra pats nuteistasis A. S., kuris būdamas teistas, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, žinodamas apie gresiančią bausmę, vis dėlto pasirinko daryti nusikaltimus, todėl privalo prisiimti ir galimas pasekmes, t. y. tam tikrus jo elgesio suvaržymus. Pastebėtina, kad, nustatydamas teisinio poveikio priemones, įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir panaikinti jam skundžiamu nuosprendžiu atidėjus galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskirtą intensyvią priežiūrą. Be to, nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirti įpareigojimai – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – nėra itin griežti ir yra būtini siekiant teigiamos nuteistojo resocializacijos bei jo elgsenos pokyčių. Taigi, nuteistajam A. S. paskirta intensyvia priežiūra, įpareigojimais nėra atimta galimybė dirbti.  

18.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirta bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei, ji padės užtikrinti bausmės paskirtį, švelninti nuteistojo padėtį, neskirti intensyvios priežiūros nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

nutaria:

      nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą atmesti.

      Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.