Administracinė byla Nr. I-31-162/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00764-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 4.4; 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aušrelės Mažrimienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. L., jo atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atstovei R. Č., 2013 m. balandžio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Litgrid AB, UAB „Sweco Lietuva“, VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.2 punkto panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas A. L. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“, kuriuo pareiškėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype nustatytas žemės servitutas: teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (servituto naudotojas – AB „Lietuvos energija“, servituto paskirtis – 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai statybai ir aptarnavimui), o AB „Lietuvos energija“ įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę 3 417,06 Lt kompensaciją (t. I, b.l. 5-8).
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartimi (t. III, b.l. 13-14) priimtas nagrinėti pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo jis prašo panaikinti ne visą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“, o tik įsakymo 2.2 punktą, kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją 3.417,06 Lt per trisdešimt dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, reikalavimą dėl šio įsakymo 1 ir 2.1 punktų panaikinimo pareiškėjas atsisakė (t. III, b.l. 2-5).
Pareiškėjas patikslintą skundą argumentuoja tuo, jog skundžiamo įsakymo 2.2 punkte nurodoma, kad servitutas yra parengtas vadovaujantis specialiuoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 “Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“, tačiau nustatant pareiškėjo dėl servituto patiriamus nuostolius, nėra perskaičiuota žemės sklypo vertė ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti žemės sklypo pakeitimai. Pareiškėjas nesutinka su paskaičiuotos kompensacijos už servituto nustatymą dydžiu. Teigia, kad apskaičiuojant kompensaciją nebuvo įvertintas žemės sklypo vertės sumažėjimas, nes nustatant servitutą miško žemės sklypo plotas nuo 4,3100 ha sumažės iki 1,1650 ha, kas lemia ženkliai mažesnę žemės sklypo vertę. Taip pat nėra įvertintas kasmetinis medienos tūrio prieaugio netekimas, todėl pareiškėjas praranda ne tik dalį miško, bet ir pajamas, kurias sudaro kasmetinis medienos tūrinis prieaugis, dėl to pareiškėjas patiria nuostolius, kurie nėra įskaičiuoti į išmokamos kompensacijos dydį. Skunde išdėstęs servituto instituto paskirtį, jo teisinį statusą reglamentuojančias teisės normas, teisminę praktiką laiko, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, nes sudaro galimybę kompensaciją nustatyti subjektui, kurio naudai yra nustatomas servitutas, taip suvaržant žemės savininkui gauti teisingą ir sąžiningą atlygį už jo nuosavybės suvaržymą. Pažymi, kad skundžiamu įsakymu nuspręsta dėl ilgalaikio servituto nustatymo, todėl turėjo būti sprendžiama ne dėl vienkartinės, o dėl periodinės kompensacijos nustatymo.
Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Laimonas Strauka prašo patikslintą skundą tenkinti jame nurodytais argumentais bei papildomais atstovo paaiškinimais teismo posėdyje.
Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino (pareiškėjo atstovo rašytiniai paaiškinimai, t. III, b.l. 46-51), jog pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, ginčai tarp žemės savininko ir viešpataujančio daikto savininko dėl nuostolių dydžio nustatymo už servitutą sprendžiami šalių susitarimu arba ginčas sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka. Teigia, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies reikalavimai pažeisti, nes kompensacijos dydis nustatytas prieš žemės savininko valią. Atstovo teigimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, priimdamas skundžiamą įsakymą, nesivadovavo galiojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos redakcija, todėl apskaičiuotas kompensacijos ir nuostolių dydis neatitinka skundžiamo įsakymo 2.2. punkto priėmimo metu galiojusio teisės akto nuostatų. Remiasi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kv. elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintame specialiajame plane numatyta, kad įgyvendinus 330 kv. elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos projektą, miškų ūkio paskirties sklypuose oro linijos apsaugos zonos ribose bus kertamas medelynas ir įrengiamos proskynos, t.y. numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Akcentuoja, kad pagal specialųjį planą miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis numatomas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose – infrastruktūros plėtros (inžinerinių tinklų) projektuose, todėl kol neparengti šie projektai yra nežinomas tikslus servituto dydis, iškertamos medienos kiekis, rūšis ir brandumas, t.y. neįmanoma nustatyti tikslių pareiškėjo patiriamų nuostolių. Pažymi, kad nustačius administraciniu aktu servitutą, kurio galiojimo laikas neterminuotas, atsakovė privalėjo atsižvelgti į tai, kad specialiojo plano rengėjo pateikti apskaičiavimai apima tik nuostolių atlyginimą už 1 metus, todėl priimtas sprendimas dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo pažeidė pareiškėjo interesus, nes atsižvelgus į servituto tęstinį pobūdį turėjo būti sprendžiama dėl periodinės kompensacijos priteisimo. Pareiškėjo atstovo teigimu, kompensacijos apskaičiavimas pagrįstas teorinio pobūdžio prielaidomis, neatsižvelgta į realias rinkos vertes, todėl pažeidžiamas teisingo atlyginimo už servituto nustatymą principas.
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka atsiliepime į patikslintą skundą nurodytais argumentais.
Atsakovė Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo A. L. patikslintą skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. III, b.l. 20-23). Nurodo, kad Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 16.6 punkte įtvirtinta nuostata, jog Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti servitutą ir jame turi nurodyti vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus. Tarnaujančio daikto savininkui už administraciniu aktu nustatytą servitutą yra nustatoma vienkartinė arba periodinė kompensacija. Pažymi, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos nuostatomis. Teigia, kad Metodika reglamentuoja ne tik nuostolių už sunaikinamus pasėlius ir sodinukus, iškertamą mišką atlyginimą ir jo apskaičiavimo tvarką, bet ir nuostolių už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį atlyginimą ir jo apskaičiavimo tvarką, todėl ji reglamentuoja tiek tiesioginių, tiek ir netiesioginių nuostolių, susijusių su administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, patiriamų tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio, atlyginimą ir apskaičiavimo tvarką. Atsakovės teigimu, Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatose ir Metodikoje nurodytas baigtinis objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, sąrašas, tačiau galimos situacijos, kai dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo tarnaujančio daikto savininkas patirs nuostolių ir dėl kitokių objektų, patirs kitokių rūšių nuostolių, taip pat situacijos, kai išmokėjus Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuotą nuostolių kompensaciją, tarnaujančio daikto savininko realiai patirti dėl žemės servituto nustatymo nuostoliai nebus visiškai ir teisingai atlyginti. Pažymi, kad tokiais atvejais tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintinų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus.
Trečiojo suinteresuoto asmens Litgrid AB atstovė R. Č. prašo patikslintą skundą netenkinti atsiliepime į patikslintą skundą nurodytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB (AB „Lietuvos energija“ procesinių teisių perėmėja), kuriam pavesta atlyginti pareiškėjui patirtus nuostolius dėl žemės servituto nustatymo, atsiliepimu į patikslintą skundą (t. III, b.l. 26-28) prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog skundžiamu įsakymu nustatant servitutą turėjo būti perskaičiuota žemės sklypo vertė. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir juose nėra nustatytas reikalavimas perskaičiuoti žemės sklypo vertę. Nekilnojamojo turto registre turto vertė įregistruojama atsižvelgiant į masinį vertinimą, pagal atitinkamų teritorijų verčių žemėlapius. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti žemės sklypo pakeitimai, nes iš byloje pateikto išrašo iš Nekilnojamojo turto registro aiškiai matyti servituto įregistravimas. Pažymi, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė teiginių, esą vienkartinė kompensacija yra nepakankama, ar kad ji apskaičiuota netinkamai ir neteisingai. Kompensacija buvo tinkamai ir teisingai apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, o pareiškėjas nenurodė ir neįrodė jokių taikytinų teisės aktų pažeidimų, padarytų paskaičiuojant kompensaciją. Pažymi, jog visiškai neturi reikšmės pareiškėjo teiginiai, jog sumažėja žemės vertė dėl servituto nustatymo ar patiriami nuostoliai dėl medienos prieaugio nebuvimo, nes šie teiginiai neturi teisinės reikšmės skundžiamo įsakymo kontekste, kadangi nustatant kompensaciją pagal Metodiką pareiškėjo nurodyti aspektai nėra vertinami. Nurodo, kad skundžiamu įsakymu pareiškėjo žemės sklype nustatytas servitutas reikalingas tiesti 330 kV elektros perdavimo linijai Klaipėda – Telšiai, numatytas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintame specialiajame plane. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai bei nustato privalomuosius reikalavimus, kurių laikytis pareiga kyla planuotojams ir žemės savininkams. Teigia, kad pareiškėjo žemės sklypui nustatytas servitutas tiesti ir aptarnauti elektros liniją atitinka Konstitucijos 23 straipsnį. Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo paskirtis nebus kaičiama, o miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, kurio 4 punkte numatyta, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiuosius ar detaliuosius planus, tik tada, kai patvirtinti Miškų įstatymo 11 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai. Pažymi, kad teisės aktuose nenustatyta jokių apribojimų nustatyti servitutą miško žemėje, o nustačius servitutą pareiškėjo žemės sklypo paskirtis nesikeičia. Teigia, kad atsakovė tinkamai įgyvendino įstatyme numatytas funkcijas ir administracinį servitutą pareiškėjos žemės sklypui nustatė pagrįstai vadovaudamasi teisės aktais, kurie yra išvardinti įsakymo preambulėje. Mano, kad kompensacija buvo tinkamai ir teisingai apskaičiuota vadovaujantis Metodika, atitinka Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatas, todėl nėra jokio pagrindo naikinti įsakymo 2.2 punktą.
Tretiesiems suinteresuotiems asmenims – VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ ir UAB „Sweco Lietuva“ apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje laiką ir vietą pranešta tinkamai (t. III, b.l. 43, 44). Atstovai į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, taip pat nepateikti atsiliepimai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiųjų suinteresuotų asmenų – VĮ „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ ir UAB „Sweco Lietuva“ atstovams nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas) 2.2 punkto, kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją 3.417,06 Lt per trisdešimt dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisėtumo ir pagrįstumo (t. I, b.l. 9).
Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 ,,Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialųjį planą (I t., b.l. 64). Pareiškėjas yra žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir patenkančio į numatomos statyti 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai teritoriją, savininkas, šią aplinkybę patvirtina specialiojo plano 1 priedas (t. I, b.l. 84) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. I, b.l. 110).
Įsakymo preambulėje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja jį priėmė vadovaudamasi Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2004, Nr. 167-6098; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgdama į specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ sprendinius. Įsakymo 1 punktu pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 1.1650 ha) ir teisę jas aptarnauti (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 1.1650 ha); Įsakymo 2.2 punktu AB „Lietuvos energija“ įpareigota žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 3.417,06 Lt per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 3 punkte – nurodyta Įsakymo apskundimo tvarka. AB „Lietuvos energija“ procesinių teisių perėmėja yra trečiasis suinteresuotas asmuo Litgrid AB (t. I, b.l. 113, 114-155, t. II, b.l. 38, 39-43, 55-56).
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinė byla buvo sustabdyta iki Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinės skundą dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ panaikinimo (t. II, b.l. 78-80).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu netenkintas pareiškėjų B. B. ir A. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse specialiojo plano patvirtinimo“ panaikinimo (t. II, b.l. 91-105), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistu.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (t. II, b.l. 107-108).
Atnaujinus bylos nagrinėjimą, pareiškėjas patikslintu skundu (t. III, b.l. 2-5) neginčija servituto nustatymo, tačiau iš esmės nesutinka su Įsakymo 2.2 punkte nustatytos kompensacijos dydžiu, jo apskaičiavimo teisingumu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (bei keista 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1185) patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika ir kiti teisės aktai.
Dėl 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 dalies teisėtumo ir pagrįstumo
Servituto definicija yra pateikta Civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje, pagal kurią servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje servituto nustatymo pagrindus, numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.
Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.
Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Metodika).
Pareiškėjas patikslintu skundu neginčija servituto nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini)“ ir atsisako skundo šioje dalyje, tačiau nesutinka su skundžiamo Įsakymo 2.2 punkte nurodytos kompensacijos dydžiu.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kvestionuoja ginčijamo administracinio akto dalies (Įsakymo 2.2 punkto) atitikimą jo priėmimo metu galiojusiems teisės aktams, argumentuodamas, kad nuostoliai apskaičiuoti remiantis 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 priėmimo metu nebegaliojusia Metodikos redakcija. Originali Metodikos redakcija galiojo iki 2010 m. rugpjūčio 29 d., o nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojo ir iki 2013 m. sausio 18 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1185 patvirtinti šios Metodikos pakeitimai (Žin., 2010, Nr. 102-5244, toliau – 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcija). Pažymėtina, kad nuo 2013 m. sausio 18 d. galioja aktuali Metodikos redakcija (Žin., 2013, Nr. 6-220).
Nors Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis ir 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcija, tačiau 2010 m. birželio 22 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktas Nr. 13A (toliau – Apskaičiavimo aktas Nr. 13A, t. I, b.l. 11) bei Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktas Nr. 13B (toliau – Apskaičiavimo aktas Nr. 13B, t. I, b.l. 12) patvirtina, kad jie surašyti tuo metu, kai dar galiojo originali, t.y. iki 2010 m. rugpjūčio 29 d. galiojusi, Metodikos redakcija. Vertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Įsakymo 2.2. punkte nurodytas atlyginti kompensacijos dydis, apskaičiuotas remiantis Įsakymo priėmimo metu nebegaliojusiu teisės aktu. Skundžiamame administraciniame akte nenurodyta, jog jis priimtas atsižvelgiant į Apskaičiavimo akte Nr. 13B nustatytą bendrą patiriamų nuostolių sumą ir (ar) Apskaičiavimo akte Nr. 13A nurodytus nuostolių skaičiavimo parametrus, tačiau akivaizdu, jog šie aktai buvo faktiniu ir teisiniu pagrindu Įsakymo 2.2. punktui priimti, todėl jie vertintini kaip Įsakymo sudėtinė dalis. Pažymėtina, kad būtent Metodika ir skirta reglamentuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą (Metodikos 1 punktas). 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijos 10 punkte inter alia numatyta, kad bendrą nuostolių (Nb) dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sumą į vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą, įrašo teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.
Remiantis išdėstytu, atsakovės veiksmai, kai ji žemės servituto nustatymo dieną, t.y. 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 priėmimo dieną, kompensacijos dydį nustato (grindžia) neaktualia ir (ar) negaliojančia Metodika, teisėjų kolegijos vertinami kaip pažeidžiantys teisėtumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo ir proporcingumo principus. Pagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai, jog kompensacijos dydis apskaičiuotas netinkamai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautą rezultatą lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tūrio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingą nuostolių atlyginimą, būtina remtis aktualiais, t.y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dieną duomenimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui išmokamos kompensacijos dydis nustatytas Įsakymo 2.2. punktu, todėl jį apskaičiuojant turėjo būti remiamai nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojusia ir Įsakymo priėmimo metu galiojusia 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcija.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo laikotarpiu keitėsi ne tik Metodikos, bet ir Taisyklių bei Žemės įstatymo 23 straipsnio redakcijos, kadangi apskrities viršininko kompetenciją administraciniu aktu nustatyti žemės servitutą perėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis viešojo administravimo principus, įpareigoja viešojo administravimo subjektus laikytis įstatymo viršenybės principo, inter alia reiškiančio, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ar pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymu. Atsakovė turėjo žinoti apie iš esmės besikeičiančią žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarką ir, prieš priimdama galutinius sprendimus, turėjo itin atidžiai patikrinti ankstesnių procedūrų teisėtumą,
Vertinant Įsakymo 2.2 punkto teisėtumą analizuotina, ar Įsakymo priėmimo metu galiojusi 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcija pasikeitė tiek, kad tai sąlygojo esminius pareiškėjui paskaičiuotos kompensacijos dydžio pokyčius.
Išanalizavus Apskaičiavimo akto Nr. 13B ir Apskaičiavimo akto Nr. 13A turinį matyti, jog pareiškėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo (529,94 Lt) ir nuostoliai, patirti už iškertamą mišką (2.887,12 Lt). Bendra patiriamų nuostolių suma – 3.417,06 Lt, kuri nurodyta Apskaičiavimo akto Nr. 13B 8 punkte, atitinka minėtų nuostolių bendrą sumą.
Nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimo formulės įtvirtintos Metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose. Tiek originalios Metodikos, tiek 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijoje 9.1 punkto nuostatos nesikeitė. Tuo tarpu Metodikos 9.2 punkte reglamentuota nuostolių atlyginimo formulė iš esmės pasikeitė, t.y. vietoje formulės Nk = 15xSkxVk/KrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) buvo dalijama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio), nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojusios Metodikos redakcijos 9.2 punkte numatyta formulė Nk = 15xSkxVkxKrxKn, kurioje Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) dauginama iš Kr (kapitalizacijos normos rodiklio). Teisėjų kolegijos vertinimu, Metodikos redakcijos pasikeitimai turėjo esminę įtaką pareiškėjui apskaičiuotos kompensacijos už nuostolius, patirtus dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, dydžiui.
Metodikos 8 punkte įtvirtinta Nuostolių už iškertamą mišką nustatymo tvarka. Originalios redakcijos Metodikos 8 punktas numatė, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kuri apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu. Teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu Valstybinė miškotvarkos tarnyba pateikia miško medynų vertei nustatyti reikalingus duomenis apie miško brandumą, vyraujančių medžių rūšį, medynų skalsumą, medynų bonitetą, iškirtimą ir atsodinimą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Žin., 2003, Nr. 97-4348), nustatyta tvarka. 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijos 8 punkte įtvirtinta, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), nustatyta medynų tūrio verte. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 15 punktą, kadastro tvarkymo įstaiga yra Valstybinė miškotvarkos tarnyba (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464 reorganizuota į Valstybinę miškų tarnybą), todėl abiejose Metodikos redakcijose minima ta pati institucija.
Remiantis originalia Metodikos redakcija, iškertamo miško rinkos vertė buvo apskaičiuojama pagal nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas, patvirtintas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimu. Nagrinėjamu atveju aktualus 2007 m. spalio 22 d. Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nutarimas Nr. 7 „Dėl būsto ir žemės sklypų vidutinių rinkos kainų 2007 m lapkričio 1 d.“, kurio 2 lentelės „Vidutinės nekilnojamojo turto rinkos kainos Lietuvos miesteliuose ir kaimuose 2007-11-01“ 18.6 punkto 9 grafoje Klaipėdos rajono kituose miesteliuose ir kaimuose nustatyta 2.940 Lt miškų ūkio paskirties žemės su medynais kaina už 1 ha. Iš Apskaičiavimo akto Nr. 13A matyti, jog pareiškėjui 2.887,12 Lt kompensacijos suma buvo paskaičiuota už 1,1650 ha miško.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijos 8 punktą nuostolių už iškertamą mišką apskaičiavimo tvarka iš esmės skiriasi nuo minėtos originalios Metodikos redakcijos, nes ja nuostoliai apskaičiuojami pagal Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau – Žemės įvertinimo metodika), nustatytą medynų tūrio vertę. Žemės įvertinimo metodikos 8 priede, atsižvelgiant į vidutinį medynų skersmenį (cm) bei medžių rūšis, medynų tūrio vertė apskaičiuojama litais už kubinį metrą. Todėl darytina išvada, kad pagal 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakciją, ankstesnis iškertamo miško vertės apskaičiavimas pagal miško žemės plotą (ha), nebetaikomas.
Byloje nustačius, kad 2010 m. rugpjūčio 29 d. Metodikos redakcijos 8, 9.2 punktų nuostatos pasikeitė ir šia Metodika atsakovė nesivadovavo priimdama Įsakymą, darytina išvada, kad Įsakymo 2.2. punkte, remiantis Apskaičiavimo aktais Nr. 13A ir Nr. 13B apskaičiuotas kompensacijos dydis, nustatytas pagal neaktualią kompensacijos apskaičiavimo tvarką, todėl kompensacijos dydis negali būti vertinamas kaip objektyviai ir teisingai apskaičiuotas.
Skundas grindžiamas ir ta aplinkybe, kad kompensacija neapima visų pareiškėjo patiriamų nuostolių (neįvertintas žemės sklypo vertės sumažėjimas, kasmetinis medienos tūrio prieaugio netekimas ir kt.).
Teisėjų kolegija, vertindama Įsakymu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto – Metodikos – nuostatų. Metodikos 2 punkte numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: 2.1. sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2.2. iškertamą mišką; 2.3. prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Taigi, Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis atlygintinų nuostolių sąrašas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo kai yra nustatomas servitutas, yra konstatavęs, jog CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž.K. ir kt. v. J.S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje V.M. v. S.P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo; valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika, pareiškėjas dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.2 punktas neatitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (2010 m. rugpjūčio 25 d. redakcija Nr. 1185, įsigaliojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d., Žin., 2010, Nr. 102-5244) 8 ir 9.2 punkto nuostatų, savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Panaikinus Įsakymo 2.2 punktą, atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojama pašalinti padarytą pažeidimą ir iš naujo nustatyti žemės savininkui A. L. išmokamos kompensacijos dydį galiojančių teisės aktų pagrindu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 1 dalies 2 punktas).
Priimamas pareiškėjo atsisakymas nuo skundo dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 1 ir 2.1 punktų panaikinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnis), kuriais žemės sklype nustatytas servitutas ir numatytas jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, ir administracinė byla šioje dalyje nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 127 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo A. L. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.2 punktą, kuriame nustatyta, kad AB „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją 3.417,06 Lt per trisdešimt dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nustatyti žemės sklypo savininkui A. L. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį.
Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 „Dėl servitutų nustatymo A. L. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 1 punkto ir 2.1 punkto, kuriais žemės sklype nustatytas servitutas ir numatytas jo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre, panaikinimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Dalia Gumuliauskienė
Aušrelė Mažrimienė
Remigijus Arminas