Administracinė byla Nr. eA-359-261/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04320-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 34.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gabis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gabis“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gabis“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. ATK2-115/17 „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – Nutarimas).
2. Bendrovė paaiškino, kad atsakovas Nutarime nurodė, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, leidžiančią Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais kadangi, Departamento teigimu, degalinės į baigtinį sąrašą vietų, kuriose leidžiama prekyba alkoholiniais gėrimais nepatenka, todėl prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėse Lietuvos Respublikoje yra draudžiama. Nutarime nurodyta, kad Bendrovė jai priklausančioje viešojo maitinimo vietoje – kavinėje, adresu Vandžiogalos g. 86M, Kaunas (toliau – ir Kavinė), esančioje UAB „Tubus“ degalinėje, adresu Vandžiogalos g. 86A, Kaunas (toliau – ir Degalinė), vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais. Tokia išvada buvo padaryta atsakovui nustačius, kad Kavinė ir Degalinė jungiasi bendru stogu, kad turi vieną bendrą įvažiavimą į bendrą teritoriją (aikštelę), kad Bendrovė vykdo viešojo maitinimo veiklą ir prekiauja alkoholiniais gėrimais tame pačiame žemės sklype, adresu Vandžiogalos g. 86A, Kaunas, kuriame UAB „Tubus“ vykdo automobilinių degalų mažmeninę prekybą ir yra UAB „Tubus“ priklausančios degalinės operatorinės pastatas, degalinės automobilių kuro pylimo aikštelės, požeminė degalų saugykla, degalų priėmimo aikštelė ir kolektorius, dujų pylimo kolonėlė, buitinių dujų balionų konteineris, degalinės reklamos ir kainų stendas, degalinės monitoringo šulinėlis ir valymo renginiai.
3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neteisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas bei nepagrįstai rėmėsi išvadomis, padarytomis klaidingai vertinant nustatytas faktines aplinkybes.
4. Pareiškėjo nuomone, prekybos alkoholiniais gėrimais sąlygoms paaiškinti negalėjo būti pažodžiui remiamasi prekybą naftos produktais reglamentuojančiomis teisės normomis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1-41 „Dėl prekybos naftos produktais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių (toliau – ir Prekybos naftos produktais taisyklės) nuostatomis, pareiškėjas teigė, kad šiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų naftos produktų prekybos, gabenimo, laikymo, apskaitos, konkurencijos, kokybės ir aplinkosaugos, energetikos įrenginių saugos ir eksploatavimo, pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo bei kitų reikalavimų. Tuo tarpu alkoholiniai gėrimai yra maisto produktai ir prekybos jais kontrolė pasireiškia siekiu mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui ir t. t.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Degalinių eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1-37 (toliau – ir Degalinių eksploatavimo taisyklės) 5 punktą ir Prekybos naftos produktais taisyklių 2 punktą, matyti, kad šiose teisės aktuose nenurodyta apie galimybę degalinės teritorijoje teikti viešojo maitinimo, automobilių plovimo, valymo paslaugas ir panašiai, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui priklausanti kavinė ir automobilių plovykla, esanti tarp kavinės ir UAB „Tubus“ degalinės operatorinės pastato, nėra degalinės dalimis ar degalinės teritorijoje ir jų veiklai reglamentuoti negali būti taikomi teisės aktai, specialiai skirti nefasuotais naftos produktais prekiaujančioms degalinėms.
6. Pareiškėjas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1763/2013), pabrėžė, kad atsakovas Nutarime neteisingai aiškina ir taiko degalinės ir degalinės teritorijos sąvoką, patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-34 patvirtinti Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo aplinkos (išskyrus oro) apsaugos reikalavimai . Matyti, kad visuose teisės aktuose apibrėžiama degalinės teritorija yra siejama su saugiu naftos produktų naudojimu. Degalinės teritorijos ribos nustatomos pagal degalų ir kuro išsiliejimo riziką. Privažiavimo keliai ir aikštelės nėra laikomi degalinės teritorija, nes jų dangai pakanka asfalto ar betono dangos ir nėra keliamas nelaidžios dangos reikalavimas. Taip pat ir greta degalinės esantys viešojo maitinimo ar paslaugų objektai negali būti laikomi degalinės ar jos teritorijos dalimi, nes nėra susiję su naftos produktų apyvarta.
7. Bendrovė paaiškino, kad svarbu yra ir tai, kad pareiškėjui Kauno miesto savivaldybė išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais 2016 m. balandžio 22 d., tai yra jau po to, kai 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimai, griežtinantys prekybos alkoholiniais gėrimais degalinėse sąlygas.
8. Pareiškėjas teigė, kad yra nepagrįsti Nutarimo argumentai, o būtent, kad pareiškėjui priklausanti Kavinė, kurioje jis prekiauja alkoholiniais gėrimais, yra Degalinėje (arba degalinės teritorijoje), nes Kavinė ir Degalinės operatorinė yra viename žemės sklype, turi bendrą stogą ir naudojasi bendru įvažiavimu ir aikštele. Nutarime yra nurodyta daugelis požymių, rodančių visišką Kavinės ir Degalinės veiklos atskirumą: veiklos vykdomos skirtinguose adresuose, veiklą vykdo skirtingi subjektai, veikla vykdoma skirtinguose pastatuose, įėjimai į Degalinės ir Kavinės pastatus yra sąlyginai toli vienas nuo kito – daugiau nei 20 metrų. Pagal iki 2016 m. sausio 1 d. nustatytą teisinį reglamentavimą, buvo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariųjų degalinių nespecializuotuose skyriuose, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą. Viešojo maitinimo veikla, parduodant ir alkoholinius gėrimus, degalinėse nebuvo leidžiama. Tuo laikotarpiu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs apie degalinės ir viešojo maitinimo įstaigų veiklų atskyrimo požymius.
9. Pareiškėjas akcentavo, kad, atsižvelgiant į UAB „Gabis“ ir UAB „Tubus“ veiklos skirtingumus ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo viešojo maitinimo veikla niekaip nėra susijusi su Degalinės veikla.
10. Pareiškėjas pabrėžė, kad nesutinka su atsakovo pateiktu Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimu. Teisingai aiškinant Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas gramatine ir logine prasme matyti, kad tai yra ne draudžiančios, bet leidžiančios teisės normos. Kiekviena įstatyme nurodyta vieta, kurioje leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra apibūdinta daugiau ar mažiau bendriniais požymiais. Kai kurių prekybos vietų sąvokos yra pateikiamos Įstatymo 2 straipsnyje, o būtent 27 dalyje pateiktoje stacionariosios viešojo maitinimo vietos sąvokoje nurodyta, kad tai yra vieta, įrengta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotame pastate. Šią įstatymo normą atitinka pareiškėjo vykdomos veiklos vieta. Vietos, kuriose yra draudžiama Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra nurodytos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir šis išdėstytas draudimų sąrašas yra akivaizdžiai baigtinis. Jame nenurodyta, kad yra draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, įrengtose degalinėse, jų teritorijose ar konkrečiu atstumu nuo jų. Todėl pareiškėjas nepadarė Įstatymo uždraustos veikos ir nebūtų jos padariusi net ir tuo atveju, jei būtų prekiavusi alkoholiniais gėrimais pačioje degalinėje.
11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
12. Departamentas paaiškino, kad, 2017 m. rugpjūčio 24 d. Departamento atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui priklausančioje Kavinėje vykdoma mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais. Pareiškėjo Kavinė įrengta pastate, kuris bendru stogu (po bendru stogu įrengta automobilių plovykla) jungiasi su UAB „Tubus“ priklausančios Degalinės pastatu. Priešais UAB „Tubus“ priklausančios Degalinės pastatą įrengtos trys degalų kolonėlės, šalia – dujų pylimo kolonėlė, dujų rezervuarai. Bendrovės Kavinė ir UAB „Tubus“ Degalinė turi vieną bendrą įvažiavimą į bendrą teritoriją (aikštelę). UAB „Tubus“ Degalinės operatorinė įrengta pastate Vandžiogalos g. 86A, Kaunas. UAB „Tubus“ Degalinėje vykdoma benzino, dyzelino ir suskystintų dujų, skirtų autotransporto priemonėms, mažmeninė prekyba. Žemės sklype, adresu Vandžiogalos g. 86a, Kaunas, kuris nuomos teise priklauso UAB „Tubus“, UAB „Tubus“ vykdo automobilinių degalų mažmeninę prekybą ir yra jai priklausančios degalinės operatorinės pastatas, degalinės automobilių kuro pylimo aikštelės, požeminė degalų saugykla, degalų priėmimo aikštelė ir kolektorius, dujų pylimo kolonėlė, buitinių dujų balionų konteineris, degalinės reklamos ir kainų stendas, degalinės monitoringo šulinėlis ir valymo renginiai bei Bendrovės Kavinės pastatas.
13. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Prekybos naftos produktais taisyklių 2 punktu, Degalinių eksploatavimo taisyklių 5 punktu, pažymėjo, kad minėti teisės aktai degalinės sąvoką aiškina ne tik kaip pastatą, kuriame parduodamas kuras, bet ir kaip teritoriją su visais jos įrenginiais. Šiame kontekste, Departamento nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjas vykdo mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėje.
14. Departamentas teigė, kad pareiškėjo teiginiai, kad pareiškėjo Kavinė nėra degalinės teritorijoje, yra subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas. Departamento nuomone, vertinant, ar pareiškėjo Kavinė veiklą vykdo Degalinėje, negalima vadovautis vien Nekilnojamojo turto registre pateiktais patalpų pavadinimais ir jų identifikavimo duomenimis, tačiau būtina vadovautis degalinių veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose pateiktais degalinės sąvokos apibrėžimais ir jais vadovaujantis iš esmės įvertinti, ar veikla vykdoma degalinėje. Kadangi Prekybos naftos produktais taisyklės ir Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklės degalinės sąvoką sieja su visa degalinės veiklai pritaikyta teritorija, o ne atskirais teritorijoje esančiais infrastruktūros objektais, tai pareiškėjo Kavinė veiklą vykdo draudžiamoje vietoje – t. y. degalinėje. Nors Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo Kavinė turi atskirą adresą bei atskirą unikalų numerį, viešojo maitinimo ir degalinės veiklą vykdo skirtingi ūkio subjektai ir įėjimas į šiuos pastatus yra skirtingas, tačiau abu pastatai faktiškai yra degalinės teritorijoje.
15. Departamentas pabrėžė, kad, vadovaujantis galiojančiuose teisės aktuose pateiktais degalinės apibrėžimais buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais vykdė degalinėje. Pareiškėjo vertinimas, kad degalinės sąvoka turėtų būti suprantama daug siauriau, nei tai numatyta galiojančiuose teisės aktuose yra pagrįstas ne teisiniais, bet paties pareiškėjo subjektyviai vertinamais argumentais. Prekyba alkoholiu yra valstybės giežtai reguliuojama veikla, kuri turi būti vykdoma itin atsakingai, todėl Departamentas, priimdamas Nutarimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės pažeidimų nepadarė.
16. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad Kauno miesto savivaldybė 2016 m. balandžio 22 d. išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 2483, todėl taip pat įvertino ir jos atitikimą Įstatymo reikalavimams. Nutarimu buvo vertintas ne savivaldybės veiksmų teisėtumas, o pareiškėjo atsakomybė dėl Įstatymo nuostatų laikymosi pažeidimų.
17. Departamentas pažymėjo, kad teisės aktai paprastai turėtų būti vertinami ir aiškinami sistemiškai, nes būtent visų galiojančių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų visuma ir sudaro valstybės teisinę sistemą, todėl pareiškėjo argumentas, kad sprendžiant atsakomybės už Įstatymo pažeidimus taikymo klausimą negalima vadovautis degalinių veiklą reglamentuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nurodytomis sąvokomis yra nepagrįstas. Departamentas nurodė, kad Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato baigtinį prekybos vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sąrašą. Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi šio straipsnio redakcija numatė galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariose degalinėse vykdant mažmeninės prekybos veiklą, tačiau 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio redakcijoje stacionariosios degalinės baigtiniame prekybos vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sąraše nenumatytos. Taigi, nuo 2016 m. sausio 1 d. mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėse draudžiama, nebenumatant jai iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusių išimčių.
II.
18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Gabis“ skundą atmetė.
19. Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, nustatė, kad:
19.1. 2017 m. rugpjūčio 24 d Departamento atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovei priklausančioje kavinėje, esančioje Vandžiogalos g. 86M, Kaunas (unikalus daikto numeris – 4400-3999-2017, pažymėjimas plane – 10M1p), vykdoma mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais.
19.2. Bendrovės Kavinė įrengta pastate, kuris bendru stogu (po bendru stogu įrengta automobilių plovykla) jungiasi su UAB „Tubus“ (įm. k. 135570484) priklausančios Degalinės pastatu, esančiu Vandžiogalos g. 86A, Kaunas. Priešais UAB „Tubus“ priklausančios Degalinės pastatą įrengtos trys degalų kolonėlės, šalia – dujų pylimo kolonėlė, dujų rezervuarai.
19.3. Bendrovės Kavinė ir UAB „Tubus“ Degalinė turi vieną bendrą įvažiavimą į bendrą teritoriją (aikštelę). UAB „Tubus“ Degalinės operatorinė įrengta pastate Vandžiogalos g. 86A, Kaunas (unikalus daikto numeris – 4400-3999-2006, pažymėjimas plane – 9B1p). UAB „Tubus“ Degalinėje vykdoma benzino, dyzelino ir suskystintų dujų, skirtų autotransporto priemonėms, mažmeninė prekyba. Žemės sklype, adresu Vandžiogalos g. 86a, Kaunas (žemės sklypo unikalus Nr. 1901-0002-0005), kuris nuomos teise priklauso UAB „Tubus“, UAB „Tubus“ vykdo automobilinių degalų mažmeninę prekybą ir yra jai priklausančios Degalinės operatorinės pastatas (unikalus daikto numeris – 4400-3999-2006), Degalinės automobilių kuro pylimo aikštelės, požeminė degalų saugykla, degalų priėmimo aikštelė ir kolektorius, dujų pylimo kolonėlė, buitinių dujų balionų konteineris, Degalinės reklamos ir kainų stendas, Degalinės monitoringo šulinėlis ir valymo renginiai, bei Bendrovės Kavinės pastatas.
19.4. Departamentas 2017 m. lapkričio 23 d. priėmė nutarimą „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-115/17, kuriuo už Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus skyrė Bendrovei 360 Eur dydžio baudą.
20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo skirta 360 Eur bauda už Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Teismas, visapusiškai įvertinęs Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą, konstatavo, kad Įstatyme yra numatytas baigtinis prekybos vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sąrašas. Be to, teismas pabrėžė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. alkoholinių gėrimų pardavimas degalinėse yra draudžiamas.
22. Atsižvelgęs į Degalinių eksploatavimo taisyklių 5.4 papunktį, Prekybos naftos produktais taisyklių 2 punktą, taip pat objektyviai bei visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius Kavinės vietą (bendras žemės sklypas), jos sąsajas su Degaline (bendras stogas, vienas bendras įvažiavimas į bendrą žemės sklypą (aikštelę)), atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių alkoholio prekybą (tame tarpe ir degalinėse), analizę, teismas konstatavo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti aiškias bei nedviprasmiškas išvadas, kad Degalinė yra teritorija su visais statiniais ir įrenginiais, kuri skirta degalams priimti, laikyti ir perpilti, todėl teismas padarė išvadą, kad tai yra teritorijos visuma.
23. Teismas pabrėžė, kad ginčo atveju negalima vadovautis vien tik Nekilnojamojo turto registre pateiktais patalpų pavadinimais ar patalpų paskirtimis, būtina vadovautis degalinių veiklą reglamentuojančiose teisės aktuose pateiktais degalinės sąvokos apibrėžimai, t. y. pareiškėjo argumentai, kad Kavinė nėra Degalinės teritorijoje, yra paremti prielaidomis ir samprotavimais, todėl teismas juos atmetė.
24. Teismas, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1047-525/2018), susijusia su alkoholio prekyba (ir degalinės teritorijoje), konstatavo, kad Departamentas išsamiai bei visapusiškai įvertino ginčo faktines aplinkybes, tinkamai taikė prekybą alkoholiniais gėrimais reglamentuojančias teisės normas, todėl Departamento Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Bendrovės skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
25. Pareiškėjas UAB „Gabis“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.
26. Pareiškėjas pažymi, kad jis, atlikęs išsamią retrospektyvinę AKĮ normų, reglamentuojančių prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse, analizę, daro pagrįstą išvadą, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio 2011 m. gruodžio 23 d. priimto Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-19111 3 straipsnio 2 dalis neuždraudė prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, bet tik panaikino 2002 m. birželio 20 d. priimtu Alkoholio kontrolės įstatymo 1, 2, 3, 6, 8, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 21, 23, 25, 27, 28, 30, 41, 44, 45, 48, 52 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 53 straipsniu įstatymu nustatytą lengvatą (išimtį), sudariusią galimybę prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionarinėse degalinėse nesteigiant specializuotų skyrių.
27. Pareiškėjas paaiškina, kad per visą Alkoholio kontrolės įstatymo veikimo laikotarpį nuo 1995 metų teisiniai draudimai prekiauti alkoholiniais gėrimais buvo formuluojami atskirame įstatymo straipsnyje, pavyzdžiui, AKĮ redakcijoje, galiojusioje nuo 1995 m. gegužės 26 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. 21 straipsnio 1 dalyje, o AKĮ redakcijoje, galiojusioje nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki dabar – 18 straipsnio 3 dalyje. Laikotarpiais, kai degalinėse buvo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, įstatymo leidėjas tai aiškiai nurodydavo, kaip ir dabar yra nurodyta AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje, kurioje nėra paminėtos degalinės. Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad tiek pareiškėjo padaryto pažeidimo metu (2017 m. rugpjūčio 24 d.), tiek ir dabar galiojančioje AKĮ redakcijoje nėra nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse.
28. Dėl degalinės sąvokos turinio ir jos ribų nustatymo pareiškėjas pažymi, kad Degalinių eksploatavimo taisyklių 5.4 papunktis ir Prekybos naftos produktais taisyklės 2 punktas negali būti taikomi sprendžiant klausimus, susijusius su AKĮ reglamentuojamais teisiniais santykiais. Pareiškėjas pažymi, kad visuose teisės aktuose apibrėžiama degalinės teritorija yra siejama su saugiu naftos produktų naudojimu. Degalinės teritorijos ribos nustatomos pagal degalų ir kuro išsiliejimo riziką. Privažiavimo keliai ir aikštelės nėra laikomi degalinės teritorija, nes jų dangai pakanka asfalto ar betono dangos ir nėra keliamas nelaidžios dangos reikalavimas. Taip pat ir greta degalinės esantys viešojo maitinimo ar paslaugų objektai (plovyklos, remonto dirbtuvės) negali būti laikomi degalinės ar jos teritorijos dalimi, nes niekaip nėra susiję su naftos produktų apyvarta.
29. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, tiek šioje byloje, tiek ir kitose analogiškose bylose, siekdamas įrodyti egzistuojant įstatyme nustatytam draudimui prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse, nepagrįstai remiasi grupės Seimo narių 2009 m. birželio 11 d. Aiškinamuoju raštu Nr. XIP-74420 (toliau – ir Aiškinamasis raštas). Aiškinamieji raštai nėra teisės norminiai aktai, jie nesukuria, nepanaikina ir nepakeičia teisinių santykių, negali nustatyti draudimų, pareigų ar teisių. Aiškinamajame rašte išdėstyti įstatymo projekto tikslai gali būti įgyvendinti tik priėmus atitinkamos redakcijos įstatymą. Iš pareiškėjo atliktos prekybos alkoholiniais gėrimais degalinėse teisinio reglamentavimo retrospektyvinės analizės matyti, kad nors konkreti Seimo narių grupė išdėstė aiškinamajame rašte savo ketinimus uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais degalinėse, tačiau Seimo priimto įstatymo tekste toks draudimas nebuvo suformuluotas. Priežastys neturi reikšmės ir nesvarbu, ar priimto įstatymo formuluotę lėmė loginė, gramatinė ar kitokia atsitiktinė klaida, ar toks įstatymas buvo priimtas sąmoningai Įstatymas turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas.
30. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė juridinį faktą, kad Kauno miesto savivaldybė 2016 m. balandžio 22 d. išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 2483 nes kitose administracinėse byloje teismai licencijos išdavimą vertindavo ir dėl jo pasisakydavo. Byloje yra svarbu tai, kad pareiškėjui Kauno miesto savivaldybė išdavė licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais 2016 m. balandžio 22 d. dieną, tai yra jau po to, 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimai griežtinantys prekybos alkoholiniais gėrimais degalinėse sąlygas. Nuo licencijos išdavimo iki pareiškėjo padaryto pažeidimo fiksavimo (2017 m. rugpjūčio 24 d.) teisinis prekybos alkoholiniais gėrimais degalinėse reglamentavimas nesikeitė. Todėl pareiškėjui išduota licencija yra svarbus juridinis faktas ir turėjo būti teismo vertinamas.
31. Pareiškėjas akcentuoja, kad licencijų išdavimą koordinuoja ir stebi atsakovas. Nustačius tariamą įstatymo pažeidimą – pareiškėjo neteisėtai vykdomą prekybą alkoholiniais gėrimais draudžiamoje vietoje, ypatingai, kai licencija išduodama konkrečiai prekybos vietai, apeliantui išduota licencija nebuvo sustabdyta ar panaikinta. Toks prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo reglamentavimas, kai viena valstybinė institucija išduoda ūkio subjektui licenciją, o kita, kontroliuojanti, tam ūkio subjektui taiko ekonomines sankcijas už tai, kad jis vykdo teisėtai gautoje licencijoje nurodytą veiklą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei valstybės įsipareigojimui reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.
32. Atsakovas Departamentas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
33. Atsakovas pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.
34. Papildomai atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įstatymų projektų aiškinamieji raštai pripažįstami tinkamu įstatymų leidėjo valios įrodymu ir jais yra remiamasi.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo skirta 360 Eur bauda už Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
38. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas vykdo mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje, esančioje Vandžiogalos g. 86M, Kaunas (unikalus daikto numeris – 4400-3999-2017, pažymėjimas plane – 10M1p). Pareiškėjo viešojo maitinimo vieta įrengta pastate, kuris bendru stogu (po bendru stogu įrengta automobilių plovykla) jungiasi su UAB „Tubus“ priklausančios degalinės pastatu. Pareiškėjo viešojo maitinimo vieta ir UAB „Tubus“ degalinė turi vieną bendrą įvažiavimą į bendrą žemės sklypą (aikštelę). Pareiškėjo viešojo maitinimo vieta ir UAB „Tubus“ degalinė yra bendrame žemės sklype, kurio adresas Vandžiogalos g. 86a, Kaunas (žemės sklypo unikalus Nr. 1901-0002-0005).
39. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Įgyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką.
40. Teisėjų kolegija nurodo, kad Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d.) numatyta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti leidžiama alkoholiniais gėrimais – stacionariosiose alkoholinių gėrimų parduotuvėse, stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat specialiosiose prekybos vietose. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Įstatyme yra numatytas baigtinis prekybos vietų, kuriose leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais sąrašas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, taip pat Aiškinamuoju raštu, pabrėžia, kad nekyla abejonių, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėse draudžiama.
41. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1047-525/2018 buvo konstatuota, kad degalinė yra teritorija su visais statiniais ir įrenginiais, kuri skirta degalams priimti, laikyti ir perpilti, taigi, tai yra teritorijos visuma. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nors pareiškėjas nurodo, kad minėta nutartimi suformuota netinkama praktika, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nusprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nurodytoje nutartyje suformuota praktika yra netinkama, be to, pareiškėjas, teigdamas, kad minėtoje nutartyje suformuota netinkama praktika, šio teiginio niekaip nepagrindžia teisiniais argumentais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.
42. Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad nagrinėjamiems teisiniams santykiams neturėtų būti taikomi degalinių apibrėžimai, nurodyti Prekybos naftos produktais taisyklėse ir Degalinių eksploatavimo taisyklės, nes jie reguliuoja kitus teisinius santykius, teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai neturi jokio teisinio pagrindo.
43. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gabis“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Gintaras Kryževičius