Civilinė byla Nr. e2YT-4097-985/2019

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01509-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 26 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

                Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai L. A. jis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo motina L. A., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko palikimas, t. y. žemės sklypas ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir  žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat smulkus kilnojamasis turtas, baldai. Nurodė, jog motina L. A. nebuvo palikusi testamento. Nesant testamento, atsiradusį palikimą pagal tuo metu galiojančias paveldėjimo teisės normas turėjo priimti pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai, t. y. palikėjo vaikai, tėvai ir sutuoktinis. Tačiau po L. A. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Palikėjos tėvai O. A. ir V. A. jos mirties dieną jau buvo mirę (O. A. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas V. A. mirė (duomenys neskelbtini).). Sutuoktinio bei kitų vaikų, be pareiškėjo, palikėja neturėjo. Nors ir nesikreipė per įstatymų nustatytą terminą (6 mėn.) į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą, tačiau savo motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti ir juo naudotis, kaip savo.

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius atsiliepimuose nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina teismui pateikti elektroninės bylos priedai: kad L. A. mirė (duomenys neskelbtini), - mirties liudijimas ir Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (e. b. l. 12, 21); kad santuokos nebuvo sudariusi, turėjo sūnų A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), – (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduotas gimimo įrašas ir Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (e. b. l. 6, 21); kad po L. A. mirties liko nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), - valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (e. b. l. 7, 8, 11, 14-16); kad po L. A. mirties paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo neužvesta – notaro biurų išduoti liudijimas ir pažymos ( e. b. l. 9, 10, 13).                 

1964 m. civilinio kodekso (toliau - CK) 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje, susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. ir kt. v. T. F., bylos Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje.         

Nagrinėjamu atveju teismas vertina pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, jog A. A. po savo motinos L. A. mirties gyveno gyvenamajame name su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol, jais rūpinasi, atlieka einamuosius remonto darbus, tvarko aplinką, taip pat naudojasi motinos turėtais kilnojamaisiais daiktais, t. y. baldais, įvairiais buities reikmenimis. Taip pat pareiškėjas naudojasi palikimu tapusiais žemės sklypais, sėdamas ir sodindamas juose daržoves, pievas suteikęs naudotis kitiems asmenims pagal žodines panaudos sutartis. Nors savo aktyviais veiksmais motinos palikimą pareiškėjas ir priėmė, tačiau neturėdamas teisinio išprusimo, nežinojo, jog per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo turėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą.

Nustatytos aplinkybės patvirtina A. A. nuolatinį nepertraukiamą po motinos mirties paveldėto turto faktinį valdymą, dėl to aukščiau nurodyti jo veiksmai pripažintini palikimo

priėmimu pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą pagal 1964 m. CK 587 straipsnį.

        Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl prašomas faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).                                                         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

     pareiškimą tenkinti.                                                                         Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas turtą faktiškai valdyti.                 Sprendimas per 30 dienų nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Ingrida Navickienė