Administracinė byla Nr. AS-583-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00582-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1; 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. skundą dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. TS-40 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovavimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti, konstatavus, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Ši nutartis panaikinta Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi ir skundo priėmimo klausimas teismui perduotas nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, turinį, nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo skunde pateiktas reikalavimas panaikinti Sprendimą nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas sprendė, kad skunde keliamas ginčas nevertintinas kaip politinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi minėtais motyvais jį atsisakyta priimti nepagrįstai.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu – kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 20 straipsnyje nustatytas baigtinis savivaldybės mero įgaliojimų sąrašas. Nurodytas Vietos savivaldos straipsnis savivaldybių merams nenustato įgaliojimo kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, atsisakymo priimti tam tikrus sprendimus ar priimtų sprendimų panaikinimo. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismo teigimu, patvirtinančia nurodytų teisės nuostatų aiškinimą (pvz., 2004 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-282/2004; 2004 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-535/2004; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-339/2010; administracinė byla Nr. A662-1429/2010; administracinė byla Nr. AS822-339/2010; administracinė byla Nr. AS525-545/2011; 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492- 576/2011; 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-26/2014; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-624/2014 ir kt.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, kelia klausimus dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų viršijimo ir vietos savivaldos principų pažeidimo, priimant skundžiamą sprendimą, ir dėl paties ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 123 straipsnio 2 dalį, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju į teismą su reikalavimu panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą, vykdydamas savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolę, galėtų kreiptis Vyriausybės atstovas.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kaip savivaldybės meras, pagal įstatymą neturi teisės ginčyti savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, veiksmų (neveikimo) ar priimtų sprendimų aukščiau nurodytais pagrindais, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

III.

Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad dėl Sprendimo panaikinimo į teismą galėtų kreiptis tik Vyriausybės atstovas. Pareiškėjas paaiškina, kad į teismą kreipėsi siekdamas apginti savo pažeistą teisę – teisę atstovauti savivaldybei teisme, o ne vykdydamas savivaldybės administracinę priežiūrą ar norėdamas apginti kitų asmenų teises ar viešąjį interesą.

Pareiškėjas vadovaujasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir tvirtina, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais, priimtais administracinėse bylose Nr. A7-282/2004, Nr. A4-535/2004, Nr. A662-1429/2010, Nr. AS822-339/2010 bei Nr. AS492-576/2011, nes šiose administracinėse bylose pateiktais skundais nebuvo siekiama pareiškėjų subjektinių teisių apgynimo.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-695/2008 pateiktu aiškinimu, jog vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi savivaldybės tarybos nariai, taip pat ir meras turi teisę ginčyti savivaldybės tarybos sprendimus, jei tie sprendimai pažeidžia jų teises.

Raseinių rajono savivaldybės taryba atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime pažymi, kad teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kuris atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. skundą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismas su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimą (b. l. 9), kuriuo Raseinių rajono savivaldybės taryba nusprendė: „1. nesutikti ir prašyti teismo atmesti pareiškėjos G. R. patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-241-289/2016 ir pareiškėjo A. M. patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-242-394/2016; 2. įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės administraciją parengti atsiliepimus į pareiškėjos G. R. patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-241-289/2016 ir pareiškėjo A. M. patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-242-394/2016 per teismo nustatytus terminus; 3. Įpareigoti Raseinių rajono savivaldybės merą A. G.: 3.1. Pasirašyti ir pateikti teismui Raseinių rajono savivaldybės administracijos parengtus Raseinių rajono savivaldybės tarybos atsiliepimus į pareiškėjos G. R. patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-241-289/2016 ir pareiškėjo A. M. patikslintą skundą administracinėje byloje Nr. I-242-394/2016 per teismo nustatytus terminus. 3.2. Teisės aktuose nustatyta įgalioti Raseinių rajono savivaldybės administracijos paskirtą asmenį atstovauti Raseinių rajono savivaldybės tarybos interesus teisme nagrinėjant administracines bylas pagal pareiškėjos G. R. ir pareiškėjo A. M. skundus“.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsniu, konstatavo, kad Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnis savivaldybių merams nenustato įgaliojimo kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos, kaip kolegialaus organo, atsisakymo priimti tam tikrus sprendimus ar priimtų sprendimų panaikinimo.

Įvertinusi pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, skundo pagrindą ir dalyką, kitas reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisingą sprendimą, tačiau nurodė netinkamą atsisakymo priimti skundą teisinį pagrindą.

Visų pirma pažymėtina, kad reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Įvertinusi pareiškėjo skundą teisėjų kolegija nustatė, kad reikalavimą panaikinti Sprendimą pareiškėjas grindžia savo, kaip mero, Vietos savivaldos įstatyme nustatytos kompetencijos (išimtinės mero teisės atstovauti savivaldybę teisme) pažeidimu, taip pat nurodo, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos ir jo priėmimo procedūros. Atsižvelgusi į bylos dalyką bei pagrindą, skundžiamą administracinį aktą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad pareiškėjas negali ginčyti Sprendimą teisme. Tokia pareiškėjo teisė nustatyta ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau pažymėtina, kad bet kuriuo atveju pareiškėjas turi pagrįsti savo interesą ar jo teisių pažeidimą. Pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, gali būti skundžiami teismui. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-241-289/2016 2016 m. sausio 26 d. bei 2016 m. vasario 4 d. buvo pateikti atsakovo Raseinių rajono savivaldybės tarybos atsiliepimai į patikslintą skundą, atsakovo Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovu nurodytas advokatas T. E., administracinėje byloje Nr. I-242-394/2016 Raseinių rajono savivaldybės tarybos atsiliepimai į skundą pateikti 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. vasario 5 d. bei 2016 m. vasario 8 d., atsakovo Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovu nurodytas meras A. G. bei advokatas M. D.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Sprendimas buvo įvykdytas.

Įvertinusi išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, skundo dalyką bei pagrindą, skundžiamo akto pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog jau skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, jog ginčas dėl Sprendimo panaikinimo yra betikslis, nes net ir skundo tenkinimo atveju, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Kaip buvo pažymėta, Sprendimu buvo nustatyta Raseinių rajono savivaldybės tarybos, kaip atsakovo administracinėse bylose, iškeltose pagal G. R. ir A. M. skundus, pozicija, Raseinių rajono savivaldybės administracijai pavesta šią poziciją suformuluoti atsiliepimuose, o meras įpareigotas pasirašyti atsiliepimus bei paskirti atstovą nurodytose administracinėse bylose. Atsižvelgus į tai, net ir nustačius, kad tokios Sprendimo nuostatos yra neteisėtos, tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. kovo 24 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-124 buvo primažintas netekusiu galios Sprendimo 3.2 punktas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas nurodytose administracinėse bylose paskirti atstovą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą priėmė teisingą procesinį sprendimą, tačiau nurodė neteisingą atsisakymo priimti skundą pagrindą – teismas pareiškėjo skundą turėjo atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kaip nenagrinėtiną teismų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, tačiau šia teismo nutartimi pakeičiamas atsisakymo priimti pareiškėjo skundą teisinis pagrindas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

              Ričardas Piličiauskas

              Arūnas Sutkevičius