Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-12354-1035/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10733-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.4.5
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,
sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei, Beatai Rutkauskaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
T. D. 2016 m. birželio 25 d., apie 20.45 val., Vilniuje, Verkių g. 57, vairuodama automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė priešinga kryptimi važiuojantį automobilį MB E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais T. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 220 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje T. D. kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų pripažino iš dalies, t. y. nepripažino kaltės, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau prisipažino, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, kad yra tikra, jog važiavo teisingai, bet kilusios emocijos neleido jai padaryti tai, ką reikėjo. Ji labai apgailestauja, kad išvažiavo iš įvykio vietos ir nesugebėjo susitarti su ta moterimi. Daug metų važinėja, žino kaip reikia važiuoti. Ta moteris tikrai važiavo ne taip kaip reikėjo, tačiau įrodymų ji neturi. Šis įvykis buvo birželio 25 d., vakare. Ji važiavo Verkių gatve, siauras kelias. Žino, kad reikia važiuoti dešiniau. Dešiniau ir važiavo. Greitis buvo apie 40 km/h. Kai pamatė savo veidrodėlį, kabantį ant laidų, buvo stresas. Pasielgė kvailai. Dėl paties įvyko kalta kita moteris. Ji netiki, kad ta moteris iš karto sustojo. Ji suprato, kad tai eismo įvykis. Pasišalino dėl streso būsenos. Ji sustojo, moteris priėjo prie jos ir pradėjo ją kaltinti. Ji buvo tikra, kad važiavo gerai, o moteris rėkė, jog kalta ji. Necenzūrinių žodžių nevartojo. Pasakė tai moteriai, kad nenori kalbėtis, nes moteris rėkė.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. L. paaiškino, kad ji važiavo nuo Žaliųjų ežerų Verkių gatve. Ties 57 namu yra kalniukas. Ji važiavo į kalniuką savo pusėje ir traukėsi į kelkraštį, o ponia, matyti, tiesiog neapskaičiavo kampo ir ji išgirdo smūgį, nes ponia šiek tiek metėsi į jos pusę, o ji nebeturėjo kur trauktis. Ji iš karto po įvykio sustojo, nes išgirdo garsą. Ponia neišlipo iš automobilio, o ji išlipo ir, įjungusį avarinį, priėjo. Ponia, pradarius langą, pradėjo ant jos šaukti. Ji prašė, kad ponia nueitų bent iki jos automobilio ir pažiūrėtų kaip atrodo jos veidrodėlis. Ponia atsisakė, užtrenkė duris ir pasakė, kad neturi ką su mumis kalbėti ir nuvažiavo. Ji iš karto paskambino policijai, buvo įsidėmėjusi numerius. Tai buvo birželio 22 d., apie 21 val. vakaro. Vairavo Mercedes Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu važiavo N. J.. Ji buvo dešiniau patraukusi, važiavo savo kelio juostoje. Kontaktas buvo su automobiliu Volvo, valst. Nr. raidės – (duomenys neskelbtini). Kai ji važiavo, ponia „ėmė“ posūkį. Ten toks kaip kalniukas į šoną, įkalnė. Kai laukė policijos, pastatė avarinį ženklą, nes važiuojant į kalną buvo kaip kliūtis. Kiti vairuotojai pyko dėl to. Pareigūnai neleido traukti automobilio. Ji iš karto po garso sustojo. Išsigando garso, todėl sustojo. Nestatė automobilio dešiniau, iš karto sustojo. Volvo sustojo, tačiau ponia neišlipo. Sustojo toliau, dar pavažiavusi. Automobilio veidrodėlis buvo numuštas, šiek tiek stiklą prabrėžė, sparną ir duris apgadino. Alkoholio kvapo nuo ponios nepastebėjo. Ji pati buvo šoke, visa drebėjo. Ponia vartojo necenzūrinius žodžius, pasiuntė ją, tokių žodžių teisme nenorėtų vartoti.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas N. J. paaiškino, kad važiavo nuo Žaliųjų ežerų, gatvės negali pasakyti. Moters automobilis metėsi į jų pusę, ten buvo kelio vingis. Buvo apgadintas jų automobilis. Automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis yra šios transporto priemonės savininkas, o vairavo draugė I. L.. Jis nevairavo, nes buvo išgėręs alaus, todėl nerizikavo. Po kontakto draugė išlipo iš automobilio ir nuėjo. Nežino, koks atstumas iki kitos transporto priemonės buvo. Draugė grįžo ir pasakė, kad kita vairuotoja užtrenkė duris prieš nosį, kažką pasakė, gal piktai, gal ne. Buvo iškviesta policija. Jie sustojo iš karto po kontakto savo vietoje. Kitas automobilis buvo Volvo, šviesios spalvos, sedanas. Taip gaunasi, kad kitas automobilis įvažiavo į jų juostą. Ten net džipams ar sunkesnei technikai prasilenkti vietos yra. Nėra taip, kad vienos pusės kelias. Šis įvykis buvo birželio 25 d., apie 20-21 val. vakaro.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
T. D. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš T. D. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Protokole nurodytas faktines aplinkybes dėl paties eismo įvykio fakto ir T. D. pasitraukimo iš šio eismo įvykio vietos, be teisme apklaustų pačios T. D. ir liudytojų paaiškinimų, patvirtina ir kita bylos medžiaga: įvykio registracijos pranešimas (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 13), fotografijos (b. l. 14-16). Vilniaus aps. VPK pareigūno 2016 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. birželio 25 d., apie 20.45 val., gautas pranešimas apie eismo įvykį Verkių g. 57, kurio vienas iš dalyvių pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą, rastas po eismo įvykio apgadintas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kairės pusės veidrodėlis buvo nulaužtas ir sudužęs, ant priekinio kairės pusės sparno ir priekinių durų kairės pusės matėsi įbrėžimas 0,92 m aukštyje. Įvykio vietoje I. L. paaiškino, kad, vairuodama Verkių g. mažėjančia tvarka automobilį, maždaug ties 57 namu pastebėjo priešinga kryptimi važiuojantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris metėsi į jos važiavimo krypties juostą ir vėliau atsitrenkė į jos automobilį. Po susidūrimo Volvo automobilis sustojo už kelių metrų. I. L., norėdama pasiaiškinti su Volvo vairuotoja, priėjo prie Volvo automobilio, tačiau moteris iš jo net neišlipo, ją apšaukė ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos link Žaliųjų Ežerų g. (b. l. 3).
Taigi byloje nėra ginčo, kad T. D. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos. Byloje kilo ginčas dėl to, kas sukėlė šį eismo įvykį. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, nustato, kad eismo įvykį sukėlė būtent T. D.. Jos paaiškinimai, kad ji važiavo savo eismo juostoje, teismo vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kito automobilio vairuotojos ir keleivio, t. y. I. L. ir N. J. paaiškinimai, kad jie važiavo savo eismo juostoje, o būtent T. D. vairuojamas automobilis, įvažiavęs į jų eismo juostą, kliudė jų automobilį, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismas jais vadovaujasi. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobilis Mercedes Benz stovi labai arti kelkraščio (0,1 metro atstumu), viso kelio plotis – 5,9 metro. Liudytojai patvirtino, kad jų automobilis sustojo iš karto po kontakto su kitu automobiliu, t. y. nebuvo patrauktas į kelkraštį. Netikėti šiais paaiškinimas teismas neturi pagrindo, nes, priešingai nei padarė T. D., automobilio Mercedes vairuotoja, po kontakto sustabdžiusi savo automobilį, priėjo prie kito automobilio vairuotojos (T. D.) pasiaiškinti dėl įvykio ir, kas svarbiausia, pasiliko įvykio vietoje bei iškvietė policiją. Be to, nepaisant, I. L. teigimu, nepatenkintų kitų vairuotojų reakcijos į kelyje paliktą automobilį, ji iki policijos atvažiavimo nepatraukė automobilio į kelkraštį. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad automobilių kontakto metu automobilis Mercedes Benz buvo savo eismo juostoje, o tai reiškia, jog į priešingą eismo juostą buvo įvažiavęs būtent T. D. vairuotojas automobilis, kuris šonu kliudė Mercedens Benz automobilį ir jį apgadino.
Teismo aptarti įrodymai patvirtina, kad T. D. padarė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 220 punktų pažeidimus, nulėmusius kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, todėl jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir T. D. asmenybę (pensininkė, dirbanti, administracine tvarka nebausta). T. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).
Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad T. D. taikytinos ATPK 301 straipsnio nuostatos, skiriant jai administracines nuobaudas – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytam minimaliam terminui. Skirdamas mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl T. D. sukelto eismo įvykio automobiliai buvo apgadinti nežymiai, žmonės nenukentėjo, ji nuoširdžiai gailisi, jog pasitraukė iš įvykio vietos, buvo streso būsenoje, be to, tai yra pirmas T. D. padarytas administracinis teisės pažeidimas (administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis, ji ankščiau nebuvo bausta administracine tvarka, b. l. 2), būdama pensijoje papildomai kelias valandas dirba siuvykloje (nustatyta iš jos žodžių), tai ją teigiamai charakterizuoja.
T. D. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina nuobauda – bauda sankcijos ribose, nustatant jos vidurkį (ATPK 30, 302 straipsniai).
Už atskirus administracinius teisės pažeidimus skiriamos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
T. D. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 42 (keturiasdešimt dviejų) Eur baudą.
T. D. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 straipsniu, T. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16060233901. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.
Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Valerij Lauš