Civilinė byla Nr. e2-98-466-2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18654-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.10; 3.2.6.1

 (S)

                                         VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Vilnius

         Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,

dalyvaujant  ieškovės atstovei advokato padėjėjai Kristinai Palienei,

atsakovių atstovei advokatei Daivai Vaškelienei,

         viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. S., N. J. ieškinį atsakovei R. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – G. A., Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J.. 

        Teismas

n u s t a t ė :

         Ieškovės ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J. patvirtintą I. S. 2015-05-12 sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tikrąją ieškovių motinos I. S. valią atitiko 2013-12-30 testamentas, kuriuo palikimas buvo skirtas visoms dukroms. Tačiau, kai ieškovės po motinos mirties kreipėsi į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, jos sužinojo apie 2015-05-12 testamentą. Ieškovės nurodė, kad sudarydama ginčijamą testamentą I. S. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, ką patvirtina medicinos įstaigose esančios I. S. sveikatos istorijos. Ieškovių motina nebuvo tinkamai rūpinamasi, kai 2014-2015 metų laikotarpiu motinos bute apsigyveno atsakovė R. K. kartu su savo sugyventiniu E. Š.. Ieškovės prašė apklausti eilę liudytojų, išreikalauti medicininius duomenis apie I. S. sveikatos būklę, prašė skirti ekspertizę (I tomas, 1- 4 b.l.).

        Atsakovė atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. (Duomenys neskelbtini) I. S. ištiko (duomenys neskelbtini), tačiau ta liga nesukėlė tokių pasekmių, kokias nurodė ieškovės. Po jo motina išgyveno dar 19 metų. Akivaizdu, kad 2014 m. atsirado poreikis labiau rūpintis motina, todėl atsakovė nuo 2014 m. pavasario iki 2016 m. pavasario prižiūrėjo motiną. 2015-05-12 testamentas atitinka I. S. valią, nes ji suprato, kad tik dukra R. K. rūpinasi jos priežiūra. Pažymėjo, kad ieškovė V. S. visą laiką buvo bedarbė ir jai rūpi tik pinigai. 2014 m. ieškovė V. S. apgaulės būdu iš motinos išviliojo pinigus, kurie buvo motinos banko kortelės sąskaitoje. Sužinojusi, kad motina turi 1 000 Eur laidotuvėms, ieškovė V. S. pradėjo reikalauti, kad motina tuos pinigus atiduotų ieškovei. Po to V. S. nusprendė užsiimti motinos priežiūra. V. S. priežiūra pasireiškė tuo, kad ji išjungė motinos telefoną ir būtent V. S. pradėjus prižiūrėti motiną seserų bendravimas su motina pasidarė labai apsunkintas. V. S. faktiškai nesirūpino motina, po ko ji susirgo (duomenys neskelbtini), o po kurio laiko pradėjo prašyti atsakovės, kad ši vėl būtų motinos rūpintoja. Ieškovė N. J. iš viso nesirūpino motinos priežiūra. Nors G. A. turi 9 kambarių gyvenamąjį namą, ji kategoriškai atsisakė apgyvendinti motiną pas save. Bendrai seserys ieškovės už motinos priežiūrą (atskirus pagalbos teikimo veiksmus) reikalaudavo pinigų. Prašė ieškinį atmesti be jokios galimybės sudaryti taikos sutartį (I tomas, 45 – 49 b.l.).

           Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J. atsiliepime nurodė, jog prieš tvirtinant I. S. 2015-05-12 testamentą buvo įsitikinta jos veiksnumu, buvo patikrintas registras. Ieškovės nėra nuoseklios teigdamos, kad 1999 m. tapo apsukintinu bendravimas su motina, tačiau 2013-12-30 sudarytas testamentas neturi jokių I. S. valios trūkumų. Objektyviai tiesai nustatyti, notarės nuomone, yra reikalinga ekspertizė (I tomas, 37 -39 b.l.).

           Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje G. A. atsiliepime nurodė, po (duomenys neskelbtini) ištikusio I. S. (duomenys neskelbtini) G. A. motina rūpinosi savo namuose, leido į veną ir raumenis vaistus. Po gydymo I. S. gyveno seserų tėvui priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Be priežiūros I. S. negalėjo būti nė vienos dienos, negalėjo pasirūpinti savimi, ją kankino nemiga, 6 mėn. gydėsi pas (duomenys neskelbtini), gėrė (duomenys neskelbtini). Ieškovių ir atsakovės tėvais, kol gyveno kartu rūpinosi sesuo N. J.. Kai jai pasidarė per sunku, G. A. tėvą pasiėmė gyventi pas save ir slaugė iki mirties. N. J. mamą I. S. prižiūrėjo iki 2013 m. gruodžio mėn., po ko bendru sutarimu mama I. S. apsigyveno pas V. S. ir seserys nutarė suremontuoti mamos butą, iš kurio išsikraustė nuomininkai. 2014 m. gegužės mėn. atsakovė R. K. pareiškė, kad nori gyventi kartu su mama ir ją prižiūrėti. Kartu atsakovė mamos bute apgyvendino ir savo draugą E. Š.. Atsakovė tuo metu dirbo dviem pamainomis ir negalėjo tinkamai pasirūpinti mama, kuri neretai neturėdavo ką valgyti, pati neišgerdavo reikiamų vaistų. Paklausus atsakovės, kodėl ji nesirūpina mama, ji išrėkdavo, kad jai viskas atsibodo, kad išveš mamą į prieglaudą, po ko mama labai išsigąsdavo. 2015 m. pavasarį R. K. staiga nustojo bendrauti su visomis seserimis, pasikeitė telefono numerį ir mamai nebuvo galima paskambinti, telefonas būdavo išjungtas. 2016 m. pavasarį V. S. aplankius mamą ir pamačius, kad mama blogai prižiūrima V. S. pasakė atsakovei R. K., kad toliau mama rūpinsis ieškovė. Atsakovė be pretenzijų su tuo sutiko nepalikdama V. S. pinigų mamo priežiūrai bei palikdama skolas už butą. Trečiojo asmens teigimu, mama I. S. niekada nesirgo (duomenys neskelbtini), o išmatų nelaikymas pasireiškė po patirto (duomenys neskelbtini). V. S. buvo labai sunku prižiūrėti mamą, bet ji sutvarkė mamos dietą, reguliariai duodavo mamai vaistus, rūpinosi mamos higiena ir G. A. visada, kol I. S. buvo prižiūrima V. S., rasdavo mamą tvarkingą.                     

           G. A. nurodė, kad mama visas dukras mylėjo vienodai ir, būdama sveika, niekada nebūtų išskyrusi nei vienos dukters. Pagal trečiąjį asmenį, R. K. melagingai nurodė daug aplinkybių. 2014 m. atsiradus (duomenys neskelbtini) požymiams mamai tapo sunku atskirti tiesą nuo melo. Ji kartais pamiršdavo savo vardą, kartais neprisimindavo anūkų ir I. S. liga progresavo, dėl ko V. S. teko visi sunkumai prižiūrint mamą (I tomas, 61-64 b.l.).  

           Ieškinys tenkintinas.

           Nustatyta, kad ieškovių ir atsakovės motina I. S. 2015-05-12 sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), bei visą kitą jai privačios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko atsakovei R. K.. Testamentą patvirtino Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Testamente nurodyta, kad testamentą I. S. sudaro būdama veiksni bei suvokdama savo veiksmų reikšmę bei pasekmes, laisva valia, be prievartos ir suklydimo.

          Testamente nurodyta, kad testatorei išaiškinta CK 5.20 straipsnyje numatyta kitų artimų giminaičių, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, teisė į privalomą palikimo dalį, CK 5.46 straipsnio 2 dalies nuostata „Bendrojo sutuoktinių testamento panaikinimas ir negaliojimas“  taip pat išaiškintas CK 5.35 straipsnio turinys – teisė bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti sudarytą testamentą, be to išaiškintas CK 3.88 straipsnio „Bendroji  jungtinė sutuoktinių nuosavybė“ ir CK 3.89 straipsnio „Asmeninė sutuoktinių nuosavybė“ turinys (I tomas, 21 b.l.).

           I. S. 2013-12-30 buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), bei visą kitą jai privačios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat turtines teises, jos mirties atveju, palieka lygiomis dalimis V. S., N. J., G. A., ir R. K.. Testamente nurodyta, kad testamentą I. S. sudaro būdama veiksni, suvokdama savo veiksmų reikšmę bei pasekmes, laisva valia, be prievartos ir suklydimo. Testamentą tvirtino Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarė G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)  (I tomas, 19 b.l.). Taip pat I. S. (duomenys neskelbtini) išdavė įgaliojimą iki 2023-12-30 G. A. naudoti ir valdyti I. S. nuosavybės teise priklausantį butą, tuo tikslu atstovauti santykiuose su kitais asmenimis (I tomas, 22 b.l.).             

          Testatorė I. S. (duomenys neskelbtini) mirė, jos vardu nuosavybės teise liko registruotas butas (duomenys neskelbtini). I. S. medicininiame liudijime nurodyta jos pagrindinė liga, sukėlusi mirtį – (duomenys neskelbtini), nepatikslinta (I tomas, 14 - 16 b.l.).

          Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J. (duomenys neskelbtini) liudijimu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 42-ojo notarų biure užvesta I. S., mirusios (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškimą priimti I. S. palikimą pateikė V. S. (I tomas, 20 b.l.). Notarė N. J. (duomenys neskelbtini) paskelbė įpėdinėms N. J., R. K., G. A. ir V. S. mirusios motinos I. S. 2013-12-30 ir 2015-05-12 sudarytus testamentus. (Duomenys neskelbtini)  testamentų skelbimo protokole N. J., G. A. ir V. S. parašė, kad nesutinka ir kreipsis į teismą dėl 2015-05-12 testamento pripažinimo negaliojančiu (I tomas, 18 b.l.).

           I. S. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai buvo nustatytas visiškas (duomenys neskelbtini), I grupės (duomenys neskelbtini). I. S. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ( I tomas, 23, 24, 75, 76 b.l.).

           Ieškovė V. S. 2018-10-02 teismo posėdžio metu paaiškino, kad po (duomenys neskelbtini) vasarą ištikto (duomenys neskelbtini) ir vėliau maždaug 3 mėnesių gydymo bei reabilitacijos mamai I. S. pasireiškė (duomenys neskelbtini). Tuomet I. S. apie 8 mėnesius gėrė (duomenys neskelbtini). I. S. dažnai verkdavo, jos niekas nedomino, nežiūrėjo televizijos, neklausė radijo, neskaitė. Motina I. S. 2013 m. sudarė testamentą, kuriuo savo turtą nusprendė palikti visoms dukroms. Tačiau kai ieškovė po mamos mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, ieškovei paaiškėjo, jog mama I. S. 2015 m. testamentu visą savo turtą paliko atsakovei. Butas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) buvo nuomojamas, nes motina I. S. kurį laiką gyveno kartu su sutuoktiniu – ieškovių tėvu. Po to, kai butas buvo suremontuotas, sesuo R. K. išreiškė norą prižiūrėti mamą I. S.. Mamai gyvenant kartu su atsakove bei jos sugyventiniu šis pradėjo grasinti susidorojimu mamai ir ieškovei. Vėliau atsakovės sugyventinis išsikėlė iš mamos buto. I. S. guodėsi ieškovei, kad ieškovės sesuo R. K. ketina mamą apgyvendinti senelių prieglaudoje. Ieškovės teigimu, sesuo R. K. nesirūpino tinkama mamos priežiūra, laiku neparūpindavo maisto. I. S. po to pareikalavo, kad atsakovė išsikraustytų iš mamos buto ir atsakovė išsikraustė. Nuo 2016-04-16 iki mamos mirties ieškovė V. S. prižiūrėjo mamą, atsakovė per tą laikotarpį mamą aplankė tik vieną kartą. Ieškovė paduodavo ir kontroliavo mamai I. S. reikalingus vaistus, reguliuojančius kraujo spaudimą enapą, nuo (duomenys neskelbtini) metforal, gerinančius smegenų veiklą pramistar ir cavinton, kraują skystinančius aspiriną, taip pat migdomuosius clonazepamą, kartais (duomenys neskelbtini) išrašydavo vaistą haloperidolį. I. S. kartais dešimtis kartų pakartodavo tą patį klausimą, pvz. kiek valandų, arba daug kartų „labanaktis“. Kartais ji susiruošdavo eiti į „tvartą karvių melžti“ ir prašydavo paduoti jai kaliošus. Ne kartą I. S. išmetė maistą pro langą. I. S. neatpažindavo medicinos sesers, kuri ateidavo paimti kraujo cukraus kiekiui nustatyti ir I. S. pavadindavo medicinos seserį paštininke. Kartais I. S. klausdavo apie savo butą, t.y. klausdavo, kieno šis butas. Kai I. S. aplankydavo dukros N. ir G., jų nepažindavo, kartais I. S. nepažindavo ir ieškovės V. S.. I. S. gydžiusi (duomenys neskelbtini) sakė ieškovei, kad mamai I. S. yra prasidėjusi (duomenys neskelbtini). Kai mamą prižiūrėjo atsakovė R. K. ieškovė kartais su mama bendraudavo telefonu, dažniausiai skambindavo pati V. S., kartais I. S. kokią savaitę neatsiliepdavo. Už buto (duomenys neskelbtini), paslaugas mokėdavo ieškovė  arba atsakovė tais laikotarpiais, kai prižiūrėdavo motiną I. S.. Ieškovės teigimu, kai V. S. rūpinosi mama I. S., mama niekur nepasirašinėjo.                                                             

         Ieškovė N. J. 2018-10-02 teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė R. K. iš mamos I. S. (duomenys neskelbtini) vasarą, dieną prieš tai, kai I. S. ištiko (duomenys neskelbtini), pasiskolino 2 000 dolerių. Mama I. S. pinigų turėjo, nes buvo pardavusi sodo sklypą, tačiau kai paskolino pinigų dukrai R. K. mama labai susinervino ir tai, ieškovės teigimu, tapo (duomenys neskelbtini) priežastimi. Visos seserys rūpinosi mamos priežiūra po ją ištikusio (duomenys neskelbtini), kuri po to iš esmės pamiršo lietuvių kalbą. Maždaug 5 metus po (duomenys neskelbtini) I. S. visai nežiūrėjo televizijos, knygų ar pan. ji neskaitydavo. Ieškovės teigimu, mamos I. S. sveikatos būklė pradėjo blogėti 2013 m., tačiau ji ieškovės ar kaimynų kartais nepažindavo ir tuomet, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai mamos I. S. priežiūra rūpinosi ieškovė N. J., buvo atvejų, kai I. S. pareikšdavo norą grybauti žiemos metu, ar pėsčiomis pasiekti savo gimtinę (duomenys neskelbtini). Kai naktį suveikdavo signalizacija, I. S. išsigąsdavo ir sakydavo, kad atvažiavo jos pagrobti, prašydavo dukters ją saugoti, laikinai atiduodavo dukrai pasaugoti asmens dokumentus ir brangenybes. Buvo atvejis, kai I. S. pripildė vietinės kanalizacijos šulinį ieškovei N. J. paaiškindama, kad plovė rankas. 2016 m. ji neprisimindavo savo dukrų vardų. Kai I. S. skambindavo savo seseriai (ieškovių tetai), tai pati paklausdavo „kas čia“ ir tą galėdavo pakartoti penkiasdešimt kartų. 2010 m. ieškovė suorganizavo, kad mama I. S. turėtų mokėjimo kortelę, į kurią buvo pervedama I. S. pensija. Šia mokėjimo kortele, kai rūpinosi mama, naudojosi visos seserys (kai prižiūrėdavo mamą), visos žinojo PIN kodą. 2013 m. gruodžio mėn. I. S. apsigyveno pas dukrą V., kur gyveno apie pusę metų. Tačiau 2014 m. atsakovė R. K. paliko savo šeimą (susirado sugyventinį) ir išreiškė norą prižiūrėti mamą. Tuomet dar įvyko ieškovės konfliktas su atsakove, kai R. K. su savo sugyventiniu jėga mėgino iškeldinti nuomininką iš I. S. buto (duomenys neskelbtini). Kartu su atsakove R. K. bute (duomenys neskelbtini) I. S. gyveno apie du metus. Ar I. S. po 2013-12-30 testamento iki ginčo testamento 2015-05-12 sudarymo buvo sudariusi dar vieną testamentą, ieškovei nežinoma.          

          Trečiasis asmuo ieškovių pusėje G. A. 2018-10-11 teismo posėdžio metu paaiškino, kad mama I. S. mylėjo visas dukras. G. A. kartą per savaitę ar dvi mamą lankydavo I. S. bute (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai mamą prižiūrėjo atsakovė R. K.. G. A. bute kartais rasdavo atsakovės sugyventinį E. Š.. Kartą mama užėjo į tualetą, nusirengė, neužsirakino, o į dukters pastabą, kad bute yra svetimas vyras I. S. atsakė, kad tai ne svetimas vyras, o jos vaikelis. I. S. nepažindavo savo anūkės. Ji nežinodavo, kokia sezonine apranga apsirengti atsižvelgiant į metų laiką. I. S. buvo susirūpinusi savo tuštinimosi problemomis ir pasidalindavo džiaugsmu su G. A., kai tas reikalas gerai pavykdavo. Mama kartais prašydavo G. A. migdomųjų vaistų ar vaistų nuo vidurių užkietėjimo. Kai G. A. kartą pasakė mamai, kad susirgo šuo, tai I. S. po to kiekvieną kartą G. A. pirmiausia klausdavo, kaip šunelis. Po to, kai R. K. nustojo prižiūrėti mamą ir išsikėlė iš jos buto, I. S. nustojo melstis, negalėjo palaiminti G. A., nors anksčiau tą darydavo. Mama kartais netikėtai susijaudindavo ir jai reikėjo visada pritarti, nes priešingu atveju I. S. labai susinervindavo. Kartais I. S. susirūpinusi pasiskųsdavo G. A., kad R. K. nori mamą kažkur išvežti, po ko G. A. prašydavo R. K., kad negąsdintų mamos pareiškimais apie patalpinimą į globos namus ar gydymo įstaigą. G. A. mama pažindavo, tačiau kartą kai po ilgesnio laiko mamą aplankė N. J. ji vėliau G. A. paklausė, kas čia tokia buvo atvykusi. I. S. neprisimindavo visų dukterų vardų, o kartais tiksliai neprisiminė kiek dukrų turi.               

          Atsakovė R. K. 2018-10-11 teismo posėdžio metu paaiškino, kad gerai prisimena įvykį, kai I. S. (duomenys neskelbtini) ištiko (duomenys neskelbtini). Tą kartą mama paskambino atsakovei R. K. ir paprašė atvažiuoti, nes reikėjo nuvažiuoti į kapines. Kartu atsakovė tuo metu turėjo spręsti savo buto pirkimo klausimą ir mama tam tikslui paskolino R. K. 2 000 dolerių. Atsakovė nesutiko viena be kitų seserų pasirašyti sutikimą mamos operacijai, tačiau pati I. S. buvo sąmoninga ir galėjo gydytojui pasakyti savo nuomonę dėl operacijos. Gyvendama (duomenys neskelbtini) I. S. galėjo gaminti maistą, rūpintis daržais, naudojosi telefonu, bendraudavo su savo seserimi ir pan. Atsakovė veždavo mamą paimti pensijos. R. K. patvirtino, kad mamai I. S. trumpai buvo pasireiškusi (duomenys neskelbtini). R. K. teigimu, sesuo N. J. apsigyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini) ne tikslu rūpintis tėvais, t.y. ir mama I. S., o dėl to, kad susiklostė situacija, jog N. neturėjo kur gyventi. 2009 m. pati I. S. susidaro telefono numerį ir paskambinusi dukters R. K. draugei pranešė apie atsakovės sūnaus mirtį. Maždaug 2009 m. mama I. S. pradėjo skųstis, kad ją skriaudžia N. J., po ko I. S. apsigyveno pas dukrą V. S.. Atsakovės teigimu, sesuo V. S. iniciavo mamos I. S. testamento 2013 m. sudarymą. Pagal atsakovę, įgaliojimą dukrai G. A. I. S. išdavė tuo tikslu, kad tuo metu reikėjo iškraustyti nuomininkus iš mamos I. S. buto (duomenys neskelbtini). Iškraustant nuomininkus iš mamos buto įvyko konfliktas tarp atsakovės ir jos sesers N. J.. 2014 m. pavasarį atsakovei paskambino V. S. ir paklausė, kiek R. K. vyras sumokėjo už savo mamos laidotuves. R. K. atsakius, kad 6 000 Lt, V. S. atvežė atsakovei 5 000 Lt (skirtus mamos laidotuvėms) ir mamą. Tuomet atsakovė apsigyveno kartu su mama I. S. jos bute (duomenys neskelbtini), o su seserimi V. S. buvo sutarta, kad maždaug po metų ji vietoje atsakovės imsis rūpintis mama. Atsakovės teigimu, I. S. atsakovės draugą E. Š. vadino sūnumi. R. K. teigė, kad prieš 2013 m. I. S. maždaug (duomenys neskelbtini) (po (duomenys neskelbtini)) buvo sudariusi dar vieną testamentą, kuriuo buvo nutarusi savo turtą palikti visoms keturioms dukroms. I. S. buvo sakiusi atsakovei (laiko atsakovė neprisiminė) R. K., kad nori jai padovanoti savo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovių ir atsakovės tėvas taip pat turėjo ketinimų savo turtą palikti atsakovei, bet ji, suprasdama, kad kils konfliktas su kitomis seserimis, su tuo nesutiko. Atsakovė nurodė, kad visų seserų santykiai buvo normalūs iki tol, kol nepaaiškėjo sesers N. J. sveikatos problemos ir buvo momentas, kai V. S. ir G. A. buvo R. K. pusėje. R. K. buvo žinoma apie 2013 m. mamos sudarytą testamentą, tačiau po ginčijamo 2015 m. testamento sudarymo pati mama I. S. paprašė atsakovės, kad ji nieko nesakytų kitoms seserims apie 2015 m. sudarytą testamentą. I. S. atpažindavo kitas dukras, atsakovės seseris. Tik 2016-02-08, kai prireikė mamai iškviesti greitąją pagalbą gydytoja S. pasakė, kad mamai pasireiškia senatviniai požymiai. Atsakovė R. K. teigė, kad I. S. ranka surašytą patvarkymą (testamentą) dėl turto R. K. palikimo (I tomas, 51 b.l.) rašė apie 10 minučių. Tuo metu, kai I. S. prižiūrėjo atsakovė, I. S. nevartojo jokių psichotropinių vaistų, tik migdomuosius. Kol mamą prižiūrėjo atsakovė, gydytoja (duomenys neskelbtini) psichotropinių vaistų neišrašė. Kai atsakovė būdavo darbe, ji telefonu primindavo mamai, kokius vaistus reikia išgerti. Atsakovė R. K. mama maitino dietiškai košėmis, trintomis daržovėmis, kiaušiniais, bananais, mama labai mėgo ledus. Atsakovė patvirtino, kad mama kartais per langą išmesdavo maisto, bet kaimynai dėl to pretenzijų nereiškė. Atsakovės teigimu, mama I. S. žiūrėdavo televizorių, naudojosi televizoriaus pulteliu, naudojosi mobiliuoju telefonu (pati skambindavo dukroms, savo seseriai) orientavosi laike, išsiskalbdavo savo nosines, apatinius. Pati I. S. įjungdavo mobilaus telefono pakrovėją, pati primindavo R. K., kad reikia papildyti telefono kortelę. Pagal atsakovę, mama miegodavo gerai, nors atsakovė kartu teigė, kad kartais mamą kankindavo nemiga. Likus maždaug mėnesiui, kai R. K. turėjo išsikraustyti iš mamos buto atsakovei paskambino mama ir pasakė, kad atsakovei reikia išsikraustyti, nes mama toliau rūpinsis V. S.. Tačiau kai R. K., atsiprašiusi iš darbo atvažiavo į mamos butą, paaiškėjo, kad mama I. S. nori toliau gyventi su atsakove ir būti jos prižiūrima. Atsakovė neneigė, kad svarstė klausimą dėl mamos patalpinimo į slaugos įstaigą bei kartu nurodė, kad prieš mamos mirtį ieškovė V. S. ketino mamą perkelti į slaugos įstaigą. R. K. nurodė, kad mama buvo protinga, valdinga ir savo valia sudarė ginčijamą testamentą.                                                         

          Liudytoja E. D., atsakovės R. K. bendradarbė 2018-11-26 teismo posėdžio metu parodė, kad su R. K. buvo ir draugės. Liudytoja kokius 3 - 4 kartus lankėsi pas R. K., kuri tuo metu gyveno kartu su motina I. S. bute (duomenys neskelbtini). Pirmo apsilankymo (maždaug 2015 m.) metu I. S. daug kalbėjo, pasakojo apie savo jaunystę. Liudytojai butas pasirodė tvarkingas. Antrą kartą liudytoja lankėsi maždaug po pusės metų, I. S. ją (kaip ir kitais kartais) pažino, vėl kalbėjo apie panašius dalykus. Vieno iš apsilankymų metu I. S. su kažkuo kalbėjo telefonu, kartais ji žiūrėdavo televizorių, po butą I. S. vaikščiojo pasiremdama lazdele. Tuo metu, kai liudytoja buvo svečiuose, kitų asmenų I. S. bute liudytoja E. D. nematė.                  

          Liudytoja D. K. parodė, kad V. S. jai pažįstama pagal tai, jog liudytojos dukra ir ieškovė V. S. mokėsi toje pačioje profesinio mokymo įstaigoje. D. K. maždaug 2014 m. bendravo su I. S., kuomet ji buvo pas dukrą V. S. (duomenys neskelbtini). Kalbantis su I. S. ji nuolatos pakartodavo tą patį klausimą. Liudytoja kartu su dukra, greičiausiai 2015 m. lankėsi ir bute (duomenys neskelbtini), kuomet V. S. paprašė pagalbos padėti išmaudyti mamą I. S.. Tuomet I. S. nepažino liudytojos D. K. bei jos dukros ir klausė V. S., kas jos tokios. Liudytoja matė, kaip V. S. šaukšteliu maitino motiną I. S..         

          Liudytoja O. A. parodė, kad N. J. pažįsta kaip kaimynę, o per ją susipažino su kitomis seserimis V. ir G.. 2002 - 2013 m. liudytoja kartais bendraudavo su I. S., kuomet ji gyveno (duomenys neskelbtini) ir ją rūpinosi dukra N.. I. S. sunkiai vaikščiojo ir bendravimas su ja buvo apsunkintas, I. S. dažnai kartodavo tą patį klausimą, ar liudytoja turi vaikų ir po to neprisimindavo, kai liudytoja pasakydavo apie savo vaikus. I. S. kartais O. A. nepažindavo. Liudytoja yra dirbusi (duomenys neskelbtini) ir matė daug žmonių, patyrusių (duomenys neskelbtini), dėl ko N. J. kartais liudytojos prašydavo patarimų, kaip elgtis su mama I. S..

            Liudytoja V. M. parodė, kad ieškoves pažįsta, nes su V. S. kartu dirbo vienoje darbovietėje ir su V. buvo draugės. Liudytoja pažinojo I. S. ir liudytoja bendravo su I. S. namuose pas V. S. (duomenys neskelbtini). V. M. kartą, kai atvyko į (duomenys neskelbtini) aplankyti savo tetos, susitiko V. S. ir jos kartu apsilankė pas I. S. jos bute (duomenys neskelbtini) maždaug 2014 - 2015 m., bet tuomet I. S. liudytojos nepažino, nors anksčiau ne kartą buvo mačiusi V. M.. Tuomet su I. S. faktiškai pasikalbėti nepavyko. Vėliau liudytoja dar kartą važiavo aplankyti tetos ir, susikambinusi su V. S., apsilankė pas I. S. maždaug po mėnesio, tačiau I. S. vėl nepažino liudytojos, tik pasakė, kad V. M. kažkur matyta. Liudytojos apsilankymo metu televizorius bute nebuvo įjungtas, I. S. telefonu tuo metu nesinaudojo.

          Notarė G. P., apklausta liudytoja 2018-12-17 teismo posėdžio metu, paaiškino, kad 2013-12-30 testamento patvirtinimo atveju I. S. buvo atvykusi į notaro biurą, nes testamentą tvirtinant ne notarų biure, apie tai būna nurodoma pačiame testamente.   

          Notarė N. J. 2018-11-27 teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. S. tvirtinant ginčijamą testamentą asmeniškai atvyko į notaro biurą, bet ar I. S. tuo metu buvo neįgaliojo vežimėlyje, notarė neprisiminė. Notarės paklausta tiksliai atsakė, kur yra gimusi, nurodė savo mergautinę pavardę. Notarė neprisiminė, ar I. S. atvyko viena, ar su lydinčiais asmenimis. Jei notarei būtų kilusi bent menkiausia abejonė dėl testatorės sveikatos būklės ar valios, notarė nebūtų tvirtinusi testamento, o psichiatro pažyma iš testatoriaus reikalaujama tik išimtinais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl psichinės būklės. Notarė neprisiminė, ar klausė I. S. apie kitus jos sudarytus testamentus. Taip pat notarė neprisiminė, kas ir kada pateikė I. S. ranka rusų kalba surašytą testamentą (I tomas, 43 b.l.). Pati notarė išvertė I. S. sudaromą testamentą į rusų kalbą.

          Teismo 2019-01-31 nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atlikti buvo pavesta Vilniaus teismo psichiatrijos tarnybai. Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus : 1) Ar I. S. nuo 1999 metų sirgo psichikos sutrikimo ligomis? Jei taip, tai kokiomis? 2) Ar progresavo, t. y. ar blogėjo, I. S. psichikos sveikatos būklė po (duomenys neskelbtini) persirgto (duomenys neskelbtini) ir jei taip, tai kaip? 3) Nuo kada I. S. tapo visiškai priklausoma nuo kitų asmenų? 4) Ar susirgimas <... (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)...>, ligonei konstatuotas (duomenys neskelbtini) (pacientų kortelė (duomenys neskelbtini)), yra progresuojanti liga ir kaip I. S. tai pasireiškė? 5) Ar I. S. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti bei numatyti šių veiksmų pasekmes ateityje po to, kai jai (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (paciento kortelė (duomenys neskelbtini))? 6) Kaip kito I. S. psichikos sveikatos būklė nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. gegužės 12 d.? 7) Ar I. S. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti bei numatyti šių veiksmų pasekmes po to, kai (duomenys neskelbtini) jai buvo diagnozuotos ligos: (duomenys neskelbtini), ir ją nuolat vargino nerimas ir baimė? 8) Ar I. S. fizinė ir psichinė būklė, sudarant 2015 m. gegužės 12 d. testamentą, leido jai iš esmės suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti ir numatyti šių veiksmų pasekmes?

           Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2020-01-30 – 2020-02-17 akte pateiktos išvados: 1) I. S. nuo (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini), 2014 m. – (duomenys neskelbtini) 8) 2015-05-12 testamento sudarymo metu I. S. sirgo įgyta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji galėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, negalėjo pilnai teisingai suvokti sudaromo juridnio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių. Dėl ekspertams pateiktų 2, 3, 4 ir 6 klausimų nurodyta, kad klausimai yra abstraktaus pobūdžio ir nepriskiriami teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniams. Į 5 ir 7 klausimus pateiktas atsakymas, kad civilinis veiksnumas mirusiam asmeniui retrospektyviai nėra vertinamas. Testamentinio veiksnumo nustatymo metu asmens sugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti vertinamas tam tikru, juridiškai reikšmingu momentu.     

          Ekspertizės akto 12 psl. skirsnyje „Psichologo įvertinimas“ nurodyta, kad atlikus I. S. psichologinį vertinimą remiantis (duomenys neskelbtini) aprašytais I. S. pažintiniais gebėjimais – (duomenys neskelbtini) nesugebėjo parašyti prasmingo sakinio (tik porą neaiškių žodžių), buvo visiškai dezorientuota laike (nežino metų, mėnesio, dienos), tik iš dalies orientavosi aplinkoje, trumpalaikė atmintis siauros apimties, užfiksuotą nedidelį informacijos kiekį tuoj užmiršo, nesugebėjo palyginti ir apibendrinti, įsiminti veiksmų sekos ir nuosekliai jų atlikti, abejotina, kad testatorė galėjo nuosekliai, nurodydama tikslias datas, naudodama specifines, kasdieninei bendrinei kalbai neįprastas sąvokas (nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas) savarankiškai surašyti raštą dėl savo turto palikimo. Akte nurodyta, kad nors 2015 m. I. S. pažintinės veiklos sutrikimų neaprašyta, tačiau, atsižvelgus į jai konstatuoto sutrikimo kilmę ir eigą (būdingesnis yra pakopinis ligos progresavimas, būna ir taip, kad pažintinės funkcijos blogėja tolygiai, palaipsniui, tačiau vis tik simptomai turi tendenciją sunkėti ir yra negrįžtami), visiškai tikėtina, kad ir 2015 m. gegužės mėn. buvo I. S. medicininėje dokumentacijoje 2014-05-07 aprašyti, galimai tokie patys ar dar sunkesni pažintinių funkcijų (atminties, dėmesio, orientacijos) sutrikimai, dėl kurių ji negalėjo visapusiškai teisingai suvokti aplinkos ir savo veiksmų bei atitinkamai, valingai ir racionaliai reguliuoti savo veiklą 2015-05-12 testamento sudarymo metu (I tomas, 172, 173 b.l.).  

           Teismo ekspertė psichiatrė A. S. 2020-07-23 teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko 2020-01-30 – 2020-02-17 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytas išvadas. Teismo ekspertė ekspertizės akte nedetalizavo visų I. S. sveikatos istorijoje esančių įšrašų, nes eilė jų nebuvo informatyvūs ir  neturėjo esminės reikšmės darant vienas ar kitas išvadas. Ekspertė vertino aplinkybę, kad I. S. 2015 m. buvo ranka surašiusi testamentą. Nuo 2014 m. I. S. buvo konstatuota (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) ir šio sveikatos sutrikimo pagerėjimui, tuo labiau asmens pasveikimui nebuvo jokių prielaidų ir sąlygų. Todėl ekspertei nebuvo jokių abejonių, kad ginčijamo testamento metu I. S. negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti. Ekspertė nurodė, kad teismo ekspertė psichologė atliekant ekspertizę buvo įtraukta todėl, kad įvertinti asmens (I. S.) psichologinę būseną, klausimų teismo ekspertei psichologei, į kuriuos būtų turėjusi atsakyti atlikdama asmens psichologinį įvertinimą teismo psichiatrė ekspertė neformulavo.                        

           Teismo psichologė ekspertė V. J. 2021-02-03 teismo posėdžio metu taip pat palaikė ekspertizės akte nurodytas I. S. psichologinio įvertinimo išvadas. Ekspertė paaiškino, kad nesprendė savarankiškų psichologijos ekspertizės klausimų, o dalyvavo kaip specialistė ir vertino, ar yra asmens psichikos sutrikimų, jei yra, tai koks jų pobūdis, laipsnis. Ekspertė rėmėsi (duomenys neskelbtini) I. S. psichologinio vertinimo išvada, kuomet buvo nustatytas sunkus I. S. (duomenys neskelbtini), dėl ko teismo psichologė ekspertė ekspertizės akte pažymėjo, jog vėliau I. S. pažinimo funkcijos galėjo būti tik dar blogesnės.  Ekspertė nurodė, kad teismo ekspertas psichologas pagal įprastą praktiką dalyvauja atliekant pomirtines teismo psichiatrijos ekspertizes.

            Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 2 dalimi (2015-04-09 – 2015-07-07 redakcija), testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai, 2015-04-09 – 2015-07-07 redakcija). Pagal CK 5.16 straipsnio 2 dalį, testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. 

          Vadovaujantis CK 1.89 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

            Testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai. Svarbu, ar tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo nėra prieštaravimų, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė.

          Teismas pažymi, kad ieškovės V. S. ir N. J., taip pat ir trečiasis asmuo G. A. pateikė ne vieną mirusios motinos I. S. neadekvataus elgesio pavyzdį. Atsakovė R. K. pripažino, kad tam tikru metu I. S. buvo ištikusi (duomenys neskelbtini), jai kartais reikėjo vaistų nuo nemigos.

           Ieškovių pažįstamos liudytojos D. K.,  O. A. ir V. M. nurodė epizodus, kai I. S. jų nepažino, nors anksčiau buvo mačiusi ir su jomis ne kartą bendravo. Atsakovės pažįstama liudytoja E. D. nenurodė tokių aplinkybių, kurios leistų teigti apie neįprastą I. S. elgesį, kuris sudarytų pagrindą manyti esant testatorės psichikos sutrikimams. Patvirtinusi testamentą notarė N. J. teigė, kad prieš testamento patvirtinimą įsitikino I. S. veiksnumu, sugebėjimu išreikšti savo valią ir įvertino, jog testamentą I. S. sudaro savo valia aiškiai suvokdama jo turinį.       

          Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2020-01-30 – 2020-02-17 akte pateikta išvada, kad 2015-05-12 testamento sudarymo metu I. S. sirgo įgyta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji galėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, negalėjo pilnai teisingai suvokti sudaromo juridinio sandorio esmės ir numatyti jo padarinių. Teismo psichiatrė ekspertė ekspertizės akto skirsnyje „Pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada“ 13 psl. pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) I. S. konsultavęs neurologas savo įraše nurodė, kad „kontaktas apsunkintas“. Orientacija nepakankama“, nustatė diagnozes : padariniai po (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) I. S. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pagal kriterijų sąrašo 2.13 punktą – (duomenys neskelbtini). Iš 2014 m. gydytojų įrašų žinoma, kad I. S. psichikos būklė blogėjo, klinikiniame vaizde fiksuoti jau išreikšti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) požymiai – „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) šeimos gydytojo įrašas). „Apie 2-3 mėn. būklė žymiai pablogėjo, sutriko atmintis, orientacija, neatpažįsta savų“ ((duomenys neskelbtini) neurologo įrašas). (Duomenys neskelbtini) I. S. buvo konsultuota psichiatro ir psichologo – klinikiniame vaizde jau fiksuotas sunkus I. S. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), visiškai dezorientuota laike, astenizacija (greitas išsekimas ir nuovargis), diagnozuota (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) šeimos gydytojas įraše pažymėjo, kad „Blogėja atmintis, kartais neatpažįsta artimųjų“. Apibendrindama turimus medicininius duomenis teismo psichiatrė ekspertė nurodė, kad nuo 2001 m. I. S. gydyta dėl (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. stebėti pažintinių funkcijų kritimo požymiai, kurie 2014 m. gegužės mėn. jau siekė sunkų sutrikimo lygį, buvo stebėti orientacijos, atminties sutrikimai bei elgsenos neadekvatumai, diagnozuota įgyta (duomenys neskelbtini). Būklei blogėjant nuo 2015 m. rugsėjo mėn. jau fiksuojami (duomenys neskelbtini) epizodai.  Ekspertė, atsižvelgdama į tai, kad I. S. (duomenys neskelbtini) buvo konsultuota psichiatro, psichologo, neurologo, kai buvo stebėtas (duomenys neskelbtini) su sunkiu pažintinių funkcijų sutrikimu, kuris dėl (duomenys neskelbtini) sąlygotų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neturi galimybės grįžtamajai eigai, t.y. pažintinių funkcijų pagerėjimas iki normalaus ar lengvo sutrikimo lygmens yra negalimas, tikėtina, kad ir 2015 m. gegužės mėn. buvo I. S. medicinėje dokumentacijoje (duomenys neskelbtini) aprašyti, galimai tokie patys ar dar sunkesni pažintinių funkcijų (atminties, dėmesio, orientacijos) sutrikimai, dėl kurių I. S. negalėjo visapusiškai teisingai suvokti aplinkos ir savo veiksmų bei atitinkamai negalėjo valingai ir racionaliai reguliuoti savo veiklos 2015-05-12 testamento sudarymo metu. Ekspertė pažymėjo, kad šeimos gydytojo konsultacijų namuose metu, ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) trumpai bendraujant su I. S., akcentuojant tik jos fizinę būklę ir neturint specialių žinių, testatorės psichikos būsena galėjo nesukelti didesnių įtarimų, nes ji galėjo būti ramaus elgesio, prasmingai atsakyti į elementarius klausimus, susijusius su jos sveikata, atlikti nesudėtingus nurodymus ir pan.                                  

         Teismo ekspertizės akto išvados nėra teismui privalomos, vertinamos kartu su kitais įrodymais. Šiuo atveju, teismas neturi pagrindo nesutikti su eksperto išvada, nes medicininiai duomenys objektyviai patvirtina iki ginčijamo testamento I. S. įgytą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), kuri turėjo esminės reikšmės jos sugebėjimui suvokti savo veiksmus. Esant tokiam sveikatos sutrikimui iš esmės nėra prielaidų sveikatos pagerėjimui ir priešingai, paprastai esant tokioms sveikatos problemoms asmens pažintinės funkcijos – aplinkos, reiškinių ir pan. tik blogėja.

          Teismas pažymi, kad ginčijamą testamentą I. S. sudarė tuo laikotarpiu, kai kartu su ja gyveno dukra atsakovė R. K.. Atsakovės atstovė nurodė, kad I. S. sveikatos istorijoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrašai apie psichinės sveikatos būklę „„dukros žodžiais“ (duomenys neskelbtini)“ atsirado tuo metu, kai mamą I. S. prižiūrėjo dukra V. S. (II tomas 39, 40  b.l.). Teismas pažymi, kad atsakovė neteigė ir neįrodinėjo aplinkybės, kad ieškovėms ir trečiajam asmeniui G. A. tapo žinoma apie motinos I. S. 2015-05-12 sudarytą testamentą anksčiau, nei jis (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas ieškovėms ir trečiajam asmeniui G. A. Vilniaus miesto 42-ojo notarų biure surašant atitinkamą protokolą (I tomas, 18 b.l.). Pati atsakovė R. K., duodama teisme paaiškinimus patvirtino, jog mama I. S. prašė atsakovės, kad ji nepraneštų kitoms seserims apie 2015-05-12 testamentą. Tikėtina, kad atsakovė nebuvo suinteresuota iki mamos mirties informuoti kitas seseris apie testamentą, kuriuo testatorės turtas paliekamas R. K. ir manytina, kad V. S., N. J. bei G. A. apie ginčijamą testamentą sužinojo tik (duomenys neskelbtini). Todėl laikytinas nepagrįstu atsakovės argumentas, kad ieškovė V. S. sąmoningai, turėdama savanaudišką tikslą teikė neteisingą informaciją gydytojams apie I. S. sveikatos būklę siekiant sudaryti įspūdį, kad mamos psichinė sveikata blogėja. Taip pat pastebėtina, kad pagal visas aplinkybes 2014 m. gegužės mėn. kartu su I. S. bute (duomenys neskelbtini), jau galėjo gyventi pati atsakovė R. K., o ne ieškovė V. S., nes pagal ieškovių, atsakovės ir trečiojo asmens G. A. paaiškinimus, atsakovė R. K. išreiškė norą prižiūrėti mamą 2014 m. pavasarį. Pažymėtina, kad jei, kaip teigė atsakovės atstovė, I. S. beveik iki pat mirties galėjo aiškiai apibūdinti savo sveikatą, tiksliai nurodyti nusiskundimus, tai gydytojai visada būtų darę įrašus iš pačios I. S., o ne jos dukrų žodžių.                            

           Notarė N. J. negalėjo atsakyti, kaip ginčijamo testamento tvirtinimo metu notarų biure atsirado I. S. ranka surašytas testamentas (I tomas, 43 b.l.). Labai tikėtina, kad jį notarei pateikė atsakovė R. K.. Vertindamas galimai I. S. ranka rusų kalba surašyto testamento formą ir turinį teismas pažymi, kad I. S., neturėjusi aukštesnio išsilavinimo jame pavartojo terminus „kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas“, dėl ko teigtina, kad I. S. negalėjo surašyti dokumento be kitų asmenų pagalbos, nes manytina, jog pagal savo suvokimo laipsnį nebūtų vartojusi, manytina jai nežinomų terminų, tokių kaip kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas ir būtų pavartojusi jai artimesnius žodžius. Tikėtina, kad minėtą dokumentą, kurio datą nurodė 2015-05-12, I. S. surašė tekstą diktuojant kitam asmeniui. Pažymėtina, kad nors dokumento tekstas pakankamai trumpas, tačiau jis išdėstytas beveik per visą lapą, pavadinimo paskutinės trys raidės yra atskirtos nuo pavadinimo pradžios, tarp tų trijų paskutinių raidžių yra gerokai didesni tarpai, nei tarp pirmųjų raidžių, kas leidžia teigti, kad I. S. nelabai suprato surašomo dokumento „Testamentas“ (rusiškai „Zaveščanije“) pavadinimo, dėl ko sunkiai parašė paskutines raides. Mažai tikėtina, kad dokumentą I. S. surašė maždaug per 10 minučių, priešingai, nei teigė atsakovė R. K..  Atkreiptinas dėmesys, kad ranka surašytame dokumente nurodyta ta pati data, kaip ir oficialaus testamento - 2015-05-12. Tačiau, žinant, jog I. S. turi keturias dukras, mažai tikėtina, kad staiga, per kelias valandas susiformavo I. S. valia palikti visą turtą vienai dukrai, nors prieš tai 2013 m. buvo nutarusi palikti turtą visoms keturioms dukroms ir, pačios atsakovės R. K. teigimu, dar prieš tai buvo sudariusi testamentą vėl gi palikti turtą visoms dukroms. Teismo nuomone, I. S. ranka rusų kalba surašytas „Testamentas“, esant nustatytam I. S. rimtam pažintinių funkcijų sutrikimui neįrodo, kad buvo aiškiai išreikšta testatorės valia palikti savo turtą vienai iš dukrų – atsakovei R. K..                              

           Atsakovės atstovė daug dėmesio skyrė į bylą pateikto Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2020-01-30 – 2020-02-17 akto turiniui, ekspertizių skyrimo tvarkai, teigė, kad ekspertizės išvados neparemtos tiriamąja  akto dalimi, atliekant ekspertizę be pagrindo dalyvavo ekspertė psichologė. Teismas šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais. Net ir esant ekspertizės skyrimo netikslumams, tai nepaneigia ekspertizės išvadų, o teismo ekspertės psichologės dalyvavimas labiau užtikrino ekspertizės išsamumą, nei priešingai. Teismo psichiatrė ekspertė įvertino visus I. S. medicininius dokumentus pažymėdama, jog dalis jų yra mažai informatyvūs. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ekspertės išvada dėl I. S. negebėjimo suvokti savo veiksmų esmės ginčijamo testamento sudarymo metu. Pažymėtina, kad I. S. nesugebėjimas savarankiškai apsitarnauti užfiksuotas dar 2010 m., 2012 m. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis ir tai patvirtina aplinkybė, kad visą laiką su I. S. gyveno su viena iš dukrų, t.y. jai priežiūra buvo būtina, ji turėjo vartoti įvairius (tarp to kraujotaką gerinančius, nuo nemigos) vaistus, kurių vartojimo reguliarumas, nepertraukiamai šalia nesant prižiūrinčio asmens, tikėtina, nebuvo visiškai užtikrintas. Atsakovė nepaneigė ieškovių teiginio, kad R. K. kartais buvo pervargusi (sakydavo seserims, kad viskas atsibodo bei išsakė ketinimus patalpinti motiną į globos įstaigą) ir tam, manytina, turėjo reikšmės bloga mamos I. S. sveikata, jos elgesio, tikėtina neįprasto, ypatumai. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad mama I. S. nenorėjo, kad po R. K. priežiūros ją toliau globotų V. S. vertinama taip, kad vis tik po to mamos priežiūra rūpinosi V. S. ir nepateikta duomenų, jog I. S. tam labai priešinosi. Be to, tai iš esmės patvirtina N. J. teiginį, kad dukros, o ne pati I. S. nuspręsdavo, kuri dukra tam tikru metu globos motiną, t.y I. S. negalėjo pati priimti sau aktualių valinių sprendimų. Pastebėtina, kad atsakovės teikti įrodymai, susiję su pačių šalių santykiais nėra susiję su ginčo dalyku šioje byloje.                       

           Teigtina, kad įvertinus aplinkybių visumą bei remiantis 2020-01-30 – 2020-02-17 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadomis apie tai, kad testatorė I. S. 2015-05-12 testamento sudarymo negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pripažintina, kad  yra pagrindas 2015-05-12 testamentą pripažinti negaliojančiu, nes I. S. nesuprato ginčijamo testamento turinio ir esmės. Teismui pripažinus, kad yra 2015-05-12 testamento negaliojimo pagrindas testatorei sudarymo metu nesuvokus sudaromo sandorio esmės (CK 1.89 straipsnio 2 dalis), ieškinys tenkintinas pripažįstant 2015-05-12 oficialujį testamentą negaliojančiu. 

         Dėl bylinėjimosi išlaidų

         Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Valstybinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 6 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK  96 straipsnio 1 dalis). Ieškovės šioje byloje buvo 100 procentų atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (I tomas, 5 - 8 b.l.) Todėl, tenkinant ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 100 Eur žyminio mokesčio ir 1 603,54 Eur susidariusių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (II tomas 160, 161, 164, 191 b.l.).

        Ieškinį tenkinant, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,  

n u s p r e n d ž i a:

           Ieškinį tenkinti. 

           Pripažinti negaliojančiu I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą 2015-05-12 oficialujį testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J., registro Nr. (duomenys neskelbtini).

             Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 703,54 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

           Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 95,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

            Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

            Teisėjas             Gintaras Pašvenskas