Civilinė byla Nr. e2-1981-1019/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21858-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2

                                                                      (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui,

atsakovui M. D., atsakovo atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.        

Teismas

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo priteisti iš atsakovo M. D. ieškovės naudai 11 776,34 Eur dydžio turtinę žalą, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovo M. D. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos perleidimo. Ieškovė sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje numatytą reikalavimo kainos dalį, t. y. (duomenys neskelbtini) proc. reikalavimo kainos – (duomenys neskelbtini) Eur. Po Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku ieškovė informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie Reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. (duomenys neskelbtini) šalys sudarė susitarimą prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovė kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioms abiem vadovavo atsakovas, pasirašė laidavimo sutartį prie Reikalavimo perleidimo sutarties (toliau – ir Laidavimo sutartis). Šia Laidavimo sutartimi atsakovo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ laidavo už atsakovo vadovaujamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ieškovei ta pačia suma kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) susitarimu ieškovė įsipareigojo sutarties galiojimo metu padengti advokato išlaidas ir sumokėti žyminį mokestį tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos priteisimo. Ieškovė sumokėjo 720 Eur dydžio žyminį mokestį civilinėje byloje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat padengė 424 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Ieškovė sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarime numatytą 5000 Eur sumą. Likusi reikalavimo kainos dalis turėjo būti apmokėta iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7995,86 Eur sumokėtų įmokų, 352,25 Eur palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė atmesti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, pareikštą atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir visiškai patenkinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovei ir priteisė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 494,01 Eur užmokestį už perleistus reikalavimus, 421,46 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 494,01 Eur) nuo 2018-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 464 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (duomenys neskelbtini) nutartimi grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti; Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą; ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį patenkinti; priteisti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai iš atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) 7995,86 Eur sumokėtų įmokų, 352,25 Eur palūkanų bei 6 proc. metinės procesinės palūkanas už priteistą sumą 7995,86 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 262,21 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 131,10 Eur iš kiekvieno; priteisti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 375 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį atmesti; priteisti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) 2321 Eur, t. y. po 1160,50 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme. Dėl priteistų sumų išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė kreipėsi į antstolį D. B., dėl ko buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl priteistų sumų išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė taip pat kreipėsi į antstolį D. B., dėl ko buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki pat šiol yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamos atsakovo, neturi jokio turto ar piniginių lėšų. Atsakovas, žinodamas ir suprasdamas, kad jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo, todėl negauna pajamų ir yra nemoki, taip pat žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu jau yra nemoki ir ieškovė iš esmės įsigijo bevertę reikalavimo teisę, vis tiek sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovės pervesti pinigai buvo pasisavinti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdė, tačiau pinigų banko sąskaitoje, ją areštavus, jau nebuvo. Atsakovas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, nes žinojo, kad gauto avanso negrąžins, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorio sudarymo metu jau buvo nemoki. Paskutinį kartą atsakovas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus už (duomenys neskelbtini) metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) metais dar gavo (duomenys neskelbtini) Eur pajamų, o (duomenys neskelbtini) m. pajamos sudarė (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovas taip pat žinojo, kad savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai negalės atgauti skolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ši įmonė jau tuo metu buvo nemoki, todėl nusprendė bevertę reikalavimo teisę perleisti ieškovei. Atsakovas pasiūlė, kad laiduotų jo kita vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ši įmonė taip pat jau buvo nemoki ir veiklos nevykdė. Nors pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1851,89 Eur, o (duomenys neskelbtini) – dar 5000 Eur, iš viso – 6851,89 Eur, tačiau vėliau šie pinigai nebuvo rasti įmonės sąskaitose. Ieškovė yra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Įmonėms nėra iškelta jokių civilinių bylų dėl skolų priteisimo, taip pat niekas nesikreipė dėl bankroto bylos šioms įmonės iškėlimo, kas patvirtina, jog ieškovė atsiskaitė su kitais kreditoriais, jeigu tokių turėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant nemokiai, turint įsiskolinimą ieškovei, ji ginčijo skolą ir dėl to patyrė nemažas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas privalėjo savo vadovaujamoms įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelti bankroto bylas dar (duomenys neskelbtini) m. pradžioje, o ne perleidinėti nepelningą reikalavimo teisę ieškovei. Įrodymų visuma pagrindžia atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu – atsakovas ne tik nekėlė savo vadovaujamoms įmonėms bankroto bylos, tačiau pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją įkalbėjo ieškovę įsigyti bevertę reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaisant to, kad žinojo ir suvokė, jog skolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatgaus. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 7995,86 Eur sumokėtų įmokų ir 352,25 Eur palūkanų, 262,21 Eur žyminio mokesčio, 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 2321 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, iš viso – 3033,21 Eur bylinėjimosi išlaidų; buvo priteista 6 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (7995,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šios palūkanos, jas skaičiuojant nuo 2018-03-14 iki šio ieškinio parengimo dienos (2022-11-05) sudaro 2257,50 Eur sumą. Ieškovės žalą sudaro ir būtinosios vykdymo išlaidos. Už abi vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovė sumokėjo antstoliui D. B. bendrą 315 Eur sumą. Iš viso ieškovės patirtą žalą sudaro 13 953,82 Eur suma. 2023-06-06 pareiškimu ieškovė sumažino reikalavimą iki 11 776,34 Eur (DOK-(duomenys neskelbtini)), nes 2019 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išieškota 2534,90 Eur, iš šios sumos ieškovei pervesta 2177,48 Eur suma.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. (duomenys neskelbtini) susitikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius atsakovas informavo ieškovės direktorių S. T. apie tai, kad atsakovas turi reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą. S. T. išreiškė susidomėjimą įsigyti reikalavimo teisę. Ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo ieškovei perleisti reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 691,80 Eur dydžio skolą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti (duomenys neskelbtini) Eur kainą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė (duomenys neskelbtini) susitarimu prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas dėl Sutarties pakeitimo) nutarė pakeisti Sutarties sąlygas ir nustatė naują atsiskaitymo tvarką. Šalys taip pat susitarė, kad Reikalavimo teisė ieškovei pereina nuo visiško atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būtent ieškovė surado UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatą byloje dėl skolos priteisimo, atitinkamai kuravo visą civilinės bylos procesą, įskaitant teisinės pozicijos formavimą. Tai reiškia, kad ieškovė siekė perimti reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinę galutinės įmokos už Reikalavimo teisę mokėjimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), ieškovė išsiuntė laišką, kuriuo pareiškė nutraukianti Susitarimą ir pareikalavo grąžinti už Reikalavimo teisę sumokėtas sumas. Susiklostė neteisinga situacija – kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vietoje skolos atgavimo, pati liko skolinga ir dar buvo pažeistos jos procesinės teisės būti išklausytam bei rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo, nešališkumo principai. Tuo tarpu ieškovė (skolininkė), pateikdamas ieškinį dėl 13 953,82 Eur žalos atlyginimo šioje civilinėje byloje atsakovui, elgiasi piktavališkai. Tiesioginių prievolinių santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus atsakovo ir ieškovės nėra, todėl ieškovė neturi jokios teisės atsakovui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, reikšti tiesioginio ieškinio. Kreiptis į teismą dėl valdymo organo neteisėtais veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo pirmiausia gali pats juridinis asmuo, atstovaujamas bendrovės vadovo – bendrovė turi teisę pareikšti tiesioginį ieškinį savo buvusiam vadovui (CPK 55 straipsnis, ABĮ 19 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo juridinio asmens vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Sudarydami sandorius su juridiniu asmeniu kiti verslo subjektai privalo suprasti ir supranta, kad prievoles pagal sandorį privalės vykdyti būtent juridinis asmuo, o ne jo akcininkai ar vadovas. Ieškovės direktorius S. T. taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurios užsiima (duomenys neskelbtini) veikla. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) argumentas, jog „įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais jau (duomenys neskelbtini) m., nes juos užbaigė nuostolingai“, tikrai nereiškia ir reikšti negali, kad sandorio sudarymo metu reikalavimo teisė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai buvo bevertė, o išieškojimas neva neįmanomas. Ieškovė buvo visiškai laisva nuspręsti, ar sudaryti Reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pagrindu įsigyti reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar ne. Ieškovė Sutarties kainos dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į jos banko sąskaitą. Gavus šias lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyti jokie apribojimai ar draudimai disponuoti turimomis lėšomis. Todėl pagrindo šių lėšų nenaudoti nebuvo. Ieškovė visiškai nepagrįstai ir neteisėtai siekia paneigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į teisminę gynybą – toks ieškovės elgesys panašus į bandymą galimai susidoroti. 11 776,34 Eur suma ieškovei priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl visus reikalavimus, susijusius su skolos sumokėjimu, ieškovė turėtų reikšti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jų direktoriui atsakovui.

Ieškovė dublike nurodo, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vėlesnis bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl skolos priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovės pastangomis buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, siekiant apsaugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusį turtą (jeigu tokio bus rasta), į kurį vėliau būtų galima nukreipti išieškojimą. Pateikus antstolei B. P. minėtą nutartį kaip vykdomąjį dokumentą, antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašė sąskaitą už būtinąsias vykdymo išlaidas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 145 Eur sumoje. Šios sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama atsakovo, neapmokėjo, dėl ko faktinis areštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui nebuvo pritaikytas. Kitaip tariant, atsakovas savo kaltais veiksmais prisidėjo prie to, kad skolos išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ taptų neįmanomas. Ieškovė turi pagrindą reikšti tokį ieškinį atsakovui, o siedamas tokią teisę su bankroto bylos bendrovei iškėlimu, atsakovas klaidina teismą. Kreditoriaus tiesioginio ieškinio įmonės vadovui reiškimas nėra siejamas su bankroto bylos iškėlimu. Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemokios ir tai nustatyta iš byloje pateiktų įrodymų. Ieškovė negali atgauti pervestų ir priteistų pinigų ne tik dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, bet ir dėl to, kad jos vadovas atsakovas tyčiniais veiksmais pablogino įmonės turtinę padėtį, galimai nusiimdamas pinigus iš įmonės banko sąskaitos. Atsakovas, turėdamas prieigą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų, nepateikė duomenų, kad pinigai buvo panaudoti atsiskaitant su kreditoriais. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie kitus šiuo metu egzistuojančius įmonių kreditorius.

Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovė, prieš sudarydama sandorį, realiai numatė galimas rizikas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir yra veikianti įmonė, jai nėra iškelta bankroto byla. Ieškovė neįrodė specifinio ieškinio pagrindo, kuris pasireiškia įmonės vadovo tariamos tyčios nukreipimu į konkretų kreditorių – šiuo atveju nebuvo jokio ieškovės klaidinimo ir specifinio tariamos žalos darymo. Bendrovės valdymo organų atsakomybė yra subsidiari. Išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta. Ieškovė nėra vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Tuo tarpu tai, kiek ir kokių kreditorių minėtos įmonės turi, nėra niekaip susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Įmonių (ne)mokumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos antstoliui D. B. buvo sumokėta 2534,90 Eur suma, vykdant reikalavimus ieškovei, todėl ieškovės reikalavimo dydis šia suma apskritai mažintinas – reikalaudamas atlyginti visą ieškovei priteistą sumą, nors dalis jos jam jau buvo sumokėta vykdymo procese, siekia nepagrįstai praturtėti.

2023-06-08 teismo posėdžio metu ieškovės advokatas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad faktinės aplinkybės nustatytos Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendime. Įsitikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumu galima buvo tik po sutarties sudarymo, informacija paaiškėjo kitokia nei nurodė atstovas. Ieškovė nutraukė reikalavimų perleidimo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vengė grąžinti sumas. Ieškovė neginčija reikalavimų perleidimo sutarties, nes ji nutraukta. Vilniaus apygardos teismo sprendime iškelta abejonė, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvis turėjo reikalavimo teisę į „(duomenys neskelbtini)“, nes jos bankroto byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereiškė kreditorinių reikalavimų. Ieškovė neatgauna sumokėtų sumų. Atsakovas dėjo pastangas, kad padarytų pinigų atgavimą neįmanomu – sumų, kurias pervedė ieškovė, sąskaitoje nebėra, įmonė neturi automobilio – nustatyta (duomenys neskelbtini) m. pavasarį. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo vertinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis – nustatyta, kad nevykdo veiklos. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad išieškojimas negalimas. Vykdymas vyksta nuo (duomenys neskelbtini) m. Nepateikė atsakovas įrodymų, kad įmonė turi turtą, kad yra moki. Antstolis pateikė nurodymą pateikti duomenis apie įmonės turtą, atsakovas to nepadarė. Įmonė nemoki nuo (duomenys neskelbtini) m. pradžios. Būdama nemoki, sudarinėjo sandorius. Neva pinigai panaudoti įmonės veikloje, bet nepateikė tokių duomenų. Atsakovas galimai pasisavino lėšas. Reikalavimų perleidimo sutartyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantavo mokumą (2.2.10 punkte, 2.2.11 punkte). Nors pasirodė, kad įmonė nemoki. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ po Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo pradėtas išieškojimas, nurašė tą sumą taip pat. Daugiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų neišieškota. Įmonė nustojo teikti finansinių ataskaitų dokumentus Kai sudarė sandorį, buvo išviešinta informacija tik apie (duomenys neskelbtini) m. finansinių ataskaitų dokumentai. (duomenys neskelbtini) m. turtinė padėtis nebuvo gera. Daugiau finansinių ataskaitų neteikia. Tai tyčinis įmonės turtinės padėties slėpimas, kad ieškovei nepavyktų išieškoti skolas. Tokie veiksmai daro išieškojimą neįmanomą. Dėl pareigos iškelti bankroto bylą – nuo (duomenys neskelbtini) m. pareiga, nes buvo delsiama atsiskaityti su kreditoriais. (duomenys neskelbtini) m. pradžioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, bet sudarė sandorį su ieškove. Padidino nemokumą ir sukėlė kreditoriams žalą. Galimai suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams (CK 6.9301 straipsnis). Tikėtina, kad kitų kreditorių nebuvo – nėra tokių duomenų. Neteisėti veiksmai nukreipti tik į ieškovę, nes daugiau kreditorių neturėjo. Pagal atsakovą, žalos gali reikalauti tik po bankroto bylos, bet tokia pozicija nepagrįsta. Įmonė ir taip nemoki, koks tikslas kelti bankroto bylą. Bankroto byla kainuotų ieškovei papildomai. Nėra ribojama kreditoriui kreiptis su tiesioginiu ieškiniu į vadovą. Ieškovės veikla – (duomenys neskelbtini).

2023-06-08 teismo posėdžio metu atsakovo advokatas nurodė, kad žalos reikalavimas vadovui nėra būdas apeiti procesinę tvarką. Vadovo atsakomybė yra išimtinis atvejis įmonei bankrutuojant. Nemokumas nėra preziumuojamas. Pagal sutartį kaina buvo (duomenys neskelbtini) proc. skolos. Šalys įvertino išieškojimo riziką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė laidavimo sutartį – ieškovės vadovas ėmėsi priemonių rizikai sumažinti. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendimo (duomenys neskelbtini) punktuose konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo kaltės. Ieškovės vadovas detaliai vertino sutartį, nutraukė sutartį, nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Nėra pagrindo kalbėti apie atsakovo atsakomybę, kurio atsakomybė yra subsidiari. Atsakovas nelaidavo. Atsakovui prievolinių santykių nėra, todėl ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo kaip direktoriui. Netinkamas teisių gynimo būdas. Vadovas neatsako pagal juridinio asmens sandorius. Verslas susijęs su rizika. Taikoma verslo sprendimo priėmimo prezumpcija. Įmonei nėra jokios žalos padaryta. Ieškovė nėra vienintelė kreditorė. Tiesioginis ieškinio pagrindas – tiesioginė žala neišieškojus bankroto byloje. Tiesioginis ieškinys yra sąmoningas suklaidinimas, nusikaltimas. Specifinė žala. Laikinųjų apsaugos priemonių nutartimi teismas nenustatinėjo nemokumo. Atsakovas neturi jokių asmeninių pareigų ieškovei. Ieškovės reikalavimas pateikti kitus kreditorius patvirtina bandymą „žvejoti“ įrodymus kitai bylai ar pagąsdinti atsakovą. Nėra civilinės atsakomybės sąlygų, nėra neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Ieškovė yra juridinis asmuo, įsteigta (duomenys neskelbtini) m., pagrindinė veiklos sritis – (duomenys neskelbtini). Juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo reikalavimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskleidė tinkamą informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė turėjo pagrindo pasidomėti finansine padėtimi. Sudarius sandorį, ieškovė detaliau patikrino informaciją, bet tęsė sutartinius santykius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (duomenys neskelbtini) m., nėra duomenų apie nemokumą (duomenys neskelbtini) m., nėra pagrindo teigti, kad atsakovas sąmoningai klaidino ieškovę. Ieškovė pirko reikalavimo teisę už (duomenys neskelbtini) proc. vertės. Nors nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokios, nėra iškeltos nemokumo bylos. Įmonės veikiančios. Pinigai yra likvidus turtas, gauti pinigai panaudoti įmonės veikloje. Ieškovė nurodo, neva atsakovas pasisavino lėšas, tačiau nepateikė įrodymų. Neįrodė žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi ir kitų kreditorinių reikalavimų, juos vykdo. Ieškovė prisiimtą verslo riziką bando perkelti atsakovui.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Nesant bent vienos iš išvardintų sąlygų, atsakovo civilinė atsakomybė negalima.

Pažymėtina, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Dalyvavimas versle yra susijęs su rizika, priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, verslumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas sąžiningai geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019). Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, atliko neteisėtus veiksmus, tiesiogiai nukreiptus į ieškovės teisių pažeidimą, t. y. atsakovas, žinodamas ir suprasdamas, kad jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios veiklos nevykdo, todėl negauna pajamų ir yra nemoki, taip pat žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu jau yra nemoki ir ieškovė iš esmės įsigijo bevertę reikalavimo teisę, vis tiek sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurią nutraukus nėra galimybės išieškoti skolą iš atsakovo vadovaujamų įmonių. Taigi ieškovė reiškia ieškinį atsakovui specifiniu pagrindu dėl individualios jam padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą, reikalavimą grindžia deliktinės atsakomybės sąlygų visuma, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė tvirtina, kad atsakovo neteisėtais veiksmais laikytina tai, jog atsakovas suklaidino ieškovę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties, kad gautų pinigus už perleistą nepelningą reikalavimą ir juos pasisavintų. Pažymėtina, kad ginčas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo, sumų pagal Sutartį priteisimo buvo sprendžiamas teisme, Sutarties pripažinimo negaliojančia klausimas (dėl apgaulės ar valios trūkumų) nebuvo spręstas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Sutartį sudarė juridiniai asmenys, turintys ilgametę patirtį verslo srityje. Nustatyta, kad ieškovės viena iš veiklos sričių yra (duomenys neskelbtini). Remiantis rašytiniais įrodymais, atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad prieš sudarant Sutartį, taip pat Sutarties vykdymo metu ieškovei buvo teikiama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kita vertus, ieškovei, kaip verslo subjektui, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ji nėra ir negali būti laikoma silpnesne sandorio šalimi. Ieškovė buvo laisva nuspręsti, ar sudaryti Reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pagrindu įsigyti Reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar ne. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teikė klaidinančią informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar apie jo vadovaujamas įmones. Tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas ieškovės teiginius, kad atsakovas, pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, įkalbėjo ieškovę įsigyti bevertę reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pripažįsta deklaratyviais ir nepagrįstais. Teismo vertinimu, tai, kad, kaip nurodo ieškovė, Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog „įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais jau (duomenys neskelbtini) m., nes juos užbaigė nuostolingai“, savaime nereiškia, kad sandorio sudarymo metu reikalavimo teisė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo bevertė, o išieškojimas neįmanomas. Šios bendrovės bankroto byla buvo iškelta (duomenys neskelbtini) metais, o byloje nėra duomenų, pagrindžiančių šios bendrovės nemokumą Sutarties sudarymo ar nutraukimo metu.

Ieškovės teigimu, atsakovas sudarė sandorį žinodamas, kad, ieškovei nutraukus Reikalavimo perleidimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebus finansiškai pajėgi grąžinti sumokėtų sumų. Šiame kontekste pažymėtina, kad šalys, sudariusios sutartį, privalo vykdyti sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus. Sudaromų sandorių tikslas nėra jų nutraukti. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės pozicija, kad atsakovas turėjo numanyti Sutarties nutraukimą, yra ydinga ir nepagrįsta.

Nors ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teikiant paaiškinimus pabrėžė, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemokios, tačiau nagrinėjamu atveju nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra iškeltos nemokumo bylos, atitinkamai teismas nėra konstatavęs šių įmonių nemokumo ir momento, kada jos tapo nemokios, nebuvo keltas klausimas dėl įmonių pavėluoto bankroto. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad vien tai, kad abi įmonės patyrė nuostolių, nereiškia, kad įmonės (duomenys neskelbtini) m. buvo nemokios. Pažymėtina, kad, kaip minėta, bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 19/2012). Vadinasi, bendrovės valdymo organų atsakomybė yra subsidiari, subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra aksesorinė. Jos esminis bruožas tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Vadinasi, išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta. Įmonės vadovo atsakomybės subsidiarumas riboja įmonės kreditoriaus teisę reikšti vadovui tiesioginį ieškinį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad išieškojimas iš atsakovo vadovaujamų įmonių vykdomas vykdomosiose bylose, kurios nėra užbaigtos, nemokumo bylos įmonėms nėra iškeltos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad išieškojimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįmanomas.

Ieškovės teigimu, atsakovas blogino jo vadovaujamų įmonių turtinę padėtį, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint įsiskolinimą ieškovei, ji ginčijo skolą ir dėl to patyrė nemažas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdamos procesinius dokumentus byloje (be kita ko, ir priešieškinį), kuri buvo pradėta ieškovės iniciatyva, pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą ir tokie veiksmai negali būti laikomai neteisėtais. Tokie veiksmai neperžengia teisėtumo ribų ir yra logiški teisinėje valstybėje. Nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors nesąžiningus veiksmus, kurie būtų padarę žalos ieškovei. Sandorio sudarymas, atstovaujant juridinį asmenį, su kitu juridiniu asmeniu, priešieškinio pareiškimas, prašant priteisti skolą pagal Sutartį byloje, kurioje atsakovo vadovaujamai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, negali būti pripažinti neteisėtais veiksmais teisinėje valstybėje. Akivaizdžių aiškiai nepagrįstų pareikšto priešieškinio požymių nenustatyta. Pagrindas priešieškiniui atmesti buvo ne akivaizdus jo nepagrįstumas, o ieškovei palankių bylos aplinkybių nustatymas ir įrodymų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ poziciją, nebuvimas.

Ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžia ir tuo, kad, ieškovės teigimu, nors pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 6851,89 Eur ((duomenys neskelbtini) – 1851,89 Eur, (duomenys neskelbtini) - 5000 Eur), tačiau vėliau šie pinigai nebuvo rasti įmonės sąskaitose, kas rodo, jog pinigai buvo galimai išgryninti ir pasisavinti. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas (CPK 178, 185 straipsniai). Bylos duomenimis, ieškovė Sutarties kainos dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į jos banko sąskaitą. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyti jokie apribojimai ar draudimai disponuoti turimomis lėšomis (laikinosios apsaugos priemonės taikytos nuo (duomenys neskelbtini)), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad gautos lėšos negalėjo būti naudojamos įmonės veikloje.

Ieškovės teigimu, atsakovas privalėjo savo vadovaujamoms įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelti bankroto bylas dar (duomenys neskelbtini) metų pradžioje, o ne perleidinėti nepelningą reikalavimo teisę ieškovei, todėl atsakovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovas, neinicijuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo bylos, atliko neteisėtus veiksmus ieškovės kaip įmonės kreditoriaus atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą, ieškovė nagrinėjamoje byloje, visų pirma, turėjo įrodyti, kad atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, konkrečiai nukreiptus į ieškovę (kreditorių). Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei bylos medžiagą, teismas visumos byloje pateiktų įrodymų kontekste sprendžia, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti atsakovą atlikus neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Individualaus vadovo delikto ieškovės atžvilgiu (kreditoriaus apgaulės, klaidinimo sudarant Sutartį) byloje neįrodyta. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybes nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus išimtinai ieškovės atžvilgiu, buvo nesąžiningas, teikė klaidinančią informaciją ar atliko kitus nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti tiesioginę atsakovo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, atsakomybę. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Taigi, byloje nenustatyta vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl atsakovo civilinė atsakomybė yra negalima. Tokiu būdu ieškovei neįrodžius ir nepagrindus, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kitos civilinei atsakomybei kilti sąlygos yra nevertinamos kaip teisiškai nereikšmingos.

Nagrinėjamu atveju, ieškovei neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieškovės reikalavimas dėl 11 776,34 Eur žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui atmetus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestini ir išvestiniai ieškovės reikalavimai dėl palūkanų.

Dėl atsakovo prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsakovas prašo skirti ieškovei 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 2500 Eur iš šios baudos skiriant atsakovui M. D. Atsakovo teigimu, ieškovė, neturėdama jokios reikalavimo teisės atsakovui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, neturėjo teisės reikšti tiesioginio ieškinio dėl neva ieškovei padarytos žalos atlyginimo, atitinkamai atsakovas neturi pareigos pagal pareikštą ieškinį atsakyti, todėl ieškovė piktnaudžiauja procesu, nes reiškia visiškai nepagrįstą ir neteisėtą reikalavimą aiškiai netinkamam atsakovui.

Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas skirti baudą, negali būti laikomos akivaizdžiu piktnaudžiavimu proceso teise. Atsakovo nurodytos aplinkybės iš esmės susijusios su ieškinio (ne)pagrįstumo vertinimu, o ne piktnaudžiavimu proceso teise. Aplinkybės, kad ieškinys atmestas, taip pat negali būti vertinamos piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Taigi, nenustačius, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jai baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį atmetus, spręstina dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad pagal teisinių paslaugų sutartį už konsultacijų teikimą, atsiliepimo į ieškinį, kitų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme patyrė 3714,70 Eur išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 6,64 Eur. Ieškinį atmetus, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 3714,70 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiolika eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Netenkinti atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                            Jurgita Rimeikienė