Administracinė byla Nr. I-3589-596/2015
(Proceso Nr. 3-61-3-02005-2014-7)
Procesinio sprendimo kategorija 28; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Inos Kirkutienės ir J. R. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės plėtojimu, kompensavimo komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė :
Pareiškėja J. S. skunde prašo teismo: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014-02-12 sprendimą Nr. 17R-3708; 2) įpareigoti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės plėtojimu, kompensavimo komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą Nr. 15R-4061. Nurodo, kad kreipėsi į Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės plėtojimu, kompensavimo komisiją (toliau – ir Kompensavimo komisija, Komisija) su prašymu kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinės plėtojimu, t. y. dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo – viso už 3 elektrines – 225 000 Lt. Kompensavimo komisija 2014-02-12 sprendimu Nr. 17R-3708 pareiškėjos prašymo netenkino ir nurodė, kad prašoma kompensuoti suma yra nepagrįstai didelė, pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, laikė išlaidas nepagrįstomis ir dėl to nekompensuotinomis. Nesutinka su šiuo sprendimu, kadangi pareiškėja pateikė visus privalomus dokumentus kompensacijai gauti. Pareiškėja UAB „Žemės matavimai“ pagal kasos pajamų orderį sumokėjo 225 000 Lt, o iš 2012-10-15 darbų sutarties Nr. 2012/10/15 ir 2013-08-29 susitarimo nutraukti darbų sutartį matyti, kad jos sumokėtas avansas nebuvo grąžintas. Pareiškėja papildomai Komisijai pateikė prašymą sustabdyti darbų sutartį, pareiškimą dėl darbų sutarties nutraukimo, raštą dėl darbų nutraukimo, susitarimą nutraukti darbų sutartį iš kurių matyti, kad priešingai nei ginčijamame sprendime nurodo atsakovė, pareiškėja mėgino susigrąžinti avansinius mokėjimus, tačiau UAB „Žemės matavimai“ nesutiko jų grąžinti. Mano, kad pastarosios bendrovės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, atitinka darbų sutarties šalių valią sutarties sudarymo metu, be to, dalis darbų pagal sudarytą sutartį jau buvo atlikti, o UAB „Žemės matavimai“ buvo pasirengę bei galėjo toliau tęsti sutartinius įsipareigojimus. Darbų sutartis buvo nutraukta išimtinai pareiškėjos iniciatyva. Taip pat nurodo, kad pagal pareiškėjos gautus leidimus plėsti, ji turėjo teisę statyti tris saulės elektrines, dėl to už kiekvieną projektuojamą ir statomą elektrinę turėjo sumokėti po 75 000 Lt avansinius mokėjimus, o bendra sutarties suma buvo – 544 500 Lt su PVM. Darbų sutarties kaina nebuvo per didelė, atitiko tuo metu buvusias rinkos kainas, sumokėtas avansas neviršijo 45 procentų nuo visos darbų sumos.
2013-01-17 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (toliau – ir AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas), kuriuo sumažino elektros energijos gamybos supirkimo tarifus, todėl pareiškėja nusprendė nebeplėtoti saulės elektrinių projekto. Pažymėjo, kad Komisija atsisakydama kompensuoti pareiškėjos patirtas išlaidas, susijusias su saulės elektrinės plėtojimu, pažeidė teisinio saugumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principus, kadangi nusprendusi nebestatyti saulės elektrinių, turėjo teisėtą lūkestį gauti kompensaciją už į saulės elektrines investuotus pinigus. Komisijos sprendimas neatitiko minėtų lūkesčių, tokiu būdu nebuvo užtikrintas teisinis tikrumas ir saugumas. Mano, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas netinkamai pritaikius teisės normas, todėl turi būti panaikintas. Komisija, manydama, kad sumokėti avansiniai mokėjimai yra per dideli, galėjo prašymą tenkinti iš dalies, tačiau jis buvo atmestas visiškai, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjos teises ir teisėtus interesus (b. l. 22-23).
Pateiktame atsiliepime atsakovės Komisijos atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Komisija, nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, sprendimus priima tuomet, kai gauna dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjams, pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti ir jų negrąžinimas yra pagrįstas. Šiuo atveju Komisija, nagrinėdama pareiškėjos prašymą nustatė, kad pareiškėja 2013-08-29 pasirašė susitarimą su UAB „Žemės matavimai“ dėl darbų sutarties Nr. 2012/10/15 nutraukimo, pagal kurį pareiškėjos sumokėtas 225 000 Lt dydžio avansas negrąžinamas ir lieka UAB „Žemės matavimai“. Pareiškėjos susitarimas negrąžinti jai avansinių mokėjimų galėtų būti laikomas atitinkančiu protingumo ir teisingumo reikalavimus tuo atveju, jeigu UAB „Žemės matavimai“ būtų pagrindusi, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus patyrė tokio dydžio išlaidas. Pažymėjo, kad pareiškėja avansą grynaisiais pinigais sumokėjo 2013-01-15, o 2013-03-04 raštu kreipėsi į UAB „Žemės matavimai“ prašydama laikinai sustabdyti darbų sutarties vykdymą, todėl abejotina, ar per laikotarpį nuo 2013-01-15 iki 2013-03-04 UAB „Žemės matavimai“ galėjo patirti 225 000 Lt faktinių išlaidų. Komisija pareiškėjos pateiktus dokumentus įvertino kaip nepagrindžiančius 225 000 Lt dydžio išlaidų patyrimą, todėl vadovaudamasi Aprašo 4 p. nusprendė jų nekompensuoti. Mano, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo (b. l. 27-30).
Skundas netenkinamas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2012-10-15 su UAB „Žemės matavimai“ sudarė darbų sutartį Nr. 2012/10/15 (toliau – ir Darbų sutartis), pagal kurią UAB „Žemės matavimai“ įsipareigojo suprojektuoti, pastatyti ir parduoti 3 saulės fotovoltinių modulių elektrines. Pagal sutarties 13.5 p. pareiškėja, gavusi leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą, per 30 dienų sumoka po 75 000 Lt avansą už kiekvieną saulės elektrinę, iš viso 225 000 Lt (b. l. 34-39).
Pareiškėja, kaip nurodo skunde, gavo leidimus plėsti Nr. LP-14444, Nr. LP-14445 ir Nr. LP-14446 ir 2013-01-15 pagal kasos pajamų orderio kvitą serija ŽM Nr. 00154 UAB „Žemės matavimai“ sumokėjo 225 000 Lt dydžio avansą pagal Darbų sutartį (b. l. 42).
Pareiškėja 2013-03-04 pateikė UAB „Žemės matavimai“ prašymą sustabdyti Darbų sutarties vykdymą (b. l. 13), o 2013-06-25 pareiškimu prašė nutraukti Darbų sutartį ir grąžinti sumokėtą avansą netaikant Darbų sutartyje numatytos baudos (b. l. 14).
UAB „Žemės matavimai“, atsakydami į pareiškėjos pareiškimą dėl Darbų sutarties nutraukimo 2013-08-06 rašte nurodė, kad sumokėtas avansas nebus grąžintas, o dėl baudos sumažinimo sutinka tartis (b. l. 15).
Pareiškėja ir UAB „Žemės matavimai“ 2013-08-29 pasirašytu susitarimu nutraukė Darbų sutartį, kurioje susitarė, kad sumokėtas avansas nebus grąžintas, kaip numatyta Darbų sutarties 15.3 p., taip pat atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo principus, UAB „Žemės matavimai“ nereikalauja Darbų sutartyje nustatytos baudos už sutarties nutraukimą (b. l. 16).
Pareiškėja 2013-08-29 Komisijai pateikė prašymą (gautas 2013-09-04) kompensuoti su elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, kurias sudaro sumokėtas ir negrąžintas avansinis mokėjimas – 225 000 Lt (b. l. 33).
Komisija ginčijamu 2014-02-12 sprendimu Nr. 17R-3708 nusprendė pareiškėjos prašymą atmesti (b. l. 45).
Ginčas byloje kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014-02-12 sprendimo Nr. 17R-3708, kuriuo nuspręsta nekompensuoti pareiškėjai jos patirtų išlaidų dėl saulės elektrinių projektų plėtojimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d. teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pabrėžtina, jog sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820-14).
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 p. nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kompensuotinų išlaidų kategorijų sąrašas įtvirtintas Aprašo 5 p., kurio 5.4.3. p. nustatyta, kad kompensuojami sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, tačiau šios išlaidos turi atitikti Aprašo 4 p. nustatytas būtinas kompensavimo sąlygas. Aprašo 5, 20 p. suteikia Komisijai įgaliojimus vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, priimti sprendimą dėl jo patirtų išlaidų kompensavimo, dalinio kompensavimo ar prašymo atmetimo.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos.
Aprašo 23 p. nustatyta, kad išlaidos, susijusios su elektrinės projekto plėtojimu, pripažįstamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų išlaidomis, todėl turi būti atsižvelgiama ir į viešąjį interesą, poreikį efektyviai naudoti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas.
Įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, jog minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, o išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis – atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Šis kompensavimas sietinas su viešuoju interesu, nustatant kompensuotinų išlaidų dydį, atsižvelgiama į patirtų išlaidų būtinumą ir proporcingumą.
Minėta, kad pagal Darbų sutarties 15.3 p., užsakovui nutraukus sutartį ne dėl vykdytojo kaltės, sumokėtas pagal Darbų sutarties 13.5 p. avansas negrąžinamas ir papildomai sumokama vykdytojui po 75 000 Lt dydžio bauda už kiekvieną elektrinę (b. l. 34-39).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 str. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taip pat CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.
Pažymėtina, kad pareiškėja, žinodama sutarties sąlygas ir būdama susipažinusi su Aprašo nuostatomis, savo valia inicijuodama Darbų sutarties nutraukimą, žinojo apie dėl Darbų sutarties nutraukimo jos iniciatyva galimai kilsiančias pasekmes. Tačiau atsiradus galimybei kompensuoti su saulės elektrinių projektų plėtojimu patirtas išlaidas, pareiškėja nebandė klausimo dėl avansinių mokėjimų grąžinimo spręsti derybų būdu, nesiaiškino, ar UAB „Žemės matavimai“ atliko (ar pradėjo atlikinėti) darbus, ar patyrė realių išlaidų, susijusių su saulės elektrinės įrengimu, ir pan., t. y. nesiėmė aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms ginti, o UAB „Žemės matavimai“ informavus pareiškėją, kad avansinis mokėjimas nebus grąžintas, 2013-08-29 pasirašytu susitarimu nutraukė Darbų sutartį ir tą pačią dieną su prašymu kreipėsi į Komisiją dėl išlaidų kompensavimo. Taigi, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad pareiškėja nesielgė taip, kaip būtų elgusis tuo atveju, jeigu nebūtų tikėjusis, kad šios išlaidos pagal Įgyvendinimo įstatymą ir Aprašą bus kompensuotos. Teismo vertinimu, pareiškėja, veikdama sąžiningai ir rūpestingai, visų pirma pati turėtų būti suinteresuota patirti kuo mažesnius nuostolius dėl sandorio nutraukimo. Tai, kad pareiškėja vietoje teisminio ginčo su UAB „Žemės matavimai“ dėl Darbų sutarties nutraukimo sąlygų inicijavimo, nusprendė kreiptis dėl kompensacijos gavimo iš valstybės, vertintina kaip pačios pareiškėjos subjektyviai pasirinktas elgesio modelis, nepagrindžiantis kompensacijos reikalavimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamame sprendime pareiškėjos nurodytos išlaidos pagrįstai pripažintos nekompensuotinomis. Komisija priimdama sprendimą veikė savo diskrecijos ribose, jos veikla iš esmės atitiko jos veiklos principus, ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl išlaidų kompensavimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Marius Bajoras
Ina Kirkutienė
Jolita Rasiukevičienė