Civilinė byla Nr. 2-303-743/2012
(Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00197-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorija 34.4; 34.5; 34.6; 116.4; 128.19.
(S)
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 19 d.
Lazdijai
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Renui Bradūnui, atsakovei J. J., trečiajam asmeniui I. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Z. G. su atsakove J. J., trečiaisiais asmenimis, nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų, I. S., R. S., Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notare Rasyte Gudiene, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo neteisėtu.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo: 1) pripažinti neteisėtu Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2012 m. kovo 28 d. J. J. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą; 2) atnaujinti praleistą įstatymų numatytą trijų mėnesių terminą teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme, t.y. pateikti pareiškimą notaro kontorai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 72).
Ieškovo atstovas nurodo, kad reikalavimus grindžia tuo, kad Z. G. 1994 m. rugpjūčio 15 d., motinos L. M. mirties momentu, nežinojo apie tai, kad yra likęs koks nors jos turtas ar kokios nors jos turtinės teisės, į kurias jis, kaip sūnus, galėtų pretenduoti, todėl per įstatymo nustatytą terminą nepadavė notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Apie 2011 m. kovo mėnesį, iš kažkurių giminaičių Z. G. sužinojo, kad mirusios motinos vardu atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl pradėjo tvarkytis dokumentus dėl palikimo. 2011 m. lapkričio mėnesį buvo kreiptasi į Kauno miesto apylinkės teismą siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra mirusios L. M. sūnus. Po kreipimosi į teismą paaiškėjo, kad toks faktas jau yra nustatytas 1999 m. balandžio 1 d. sprendimu. Dėl šių aplinkybių ir dėl to, kad yra silpnos sveikatos, garbaus amžiaus, 2011 m. vasarą gulėjo ligoninėje, praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui pateikti, prašo šias priežastis pripažinti svarbiomis ir šį terminą atnaujinti. Prašymą panaikinti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą grindžia tuo, kad atsakovė, žinodama, kad Z. G. pradėjo tvarkytis dokumentus dėl paveldėjimo, galėdama palaukti, kol jis juos iki pabaigos susitvarkys, piktnaudžiaudama savo teisėmis gavo paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą ir tai yra pakankamas pagrindas jį panaikinti (b. l. 109).
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, savo atsikirtimus grindžia tuo, kad jos žiniomis ieškovas, nors ir garbaus amžiaus, visada buvo neblogos sveikatos, jis ir jo sutuoktinė žinojo apie tai, kad mirusios mamos vardu yra pagrindas atkurti nuosavybes teises į turėtą nekilnojamąjį turtą, žinodamas, kad 1999 m. balandžio mėnesį jau buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad visi jie - mirusios L. M. vaikai, įstatymo nustatytu laiku nepateikė pareiškimo notarui, todėl mano, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškovui įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, o taip pat ir naikinti paveldėjimo teisės liudijimo, nes jis jai išduotas teisėtai, ji savo teise jį gauti nepiktnaudžiavo (b. l. 109,110).
Trečiasis asmuo I. S. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad nėra pagrindo naikinti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi jis J. J. išduotas teisėtai. Ieškovo praleistas terminas palikimui priimti yra didelis, be to, ieškovas puikiai žinojo, kad L. M. vardu yra nekilnojamojo turto (b. l. 111).
Trečiasis asmuo R. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai (b. l. 69). Atsiliepime prašo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 47-49).
Trečiasis asmuo Lazdijų rajono 2-ojo notaro biuro notarė Rasytė Gudienė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai (b. l. 82). Atsiliepime ji nurodo su ieškiniu nesutinkanti, nes ieškovas įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl priežasčių, kurios nėra pripažįstamos svarbiomis. Naikinti atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo nėra teisinio pagrindo (b. l. 88-90).
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai (b. l. 81). Atsiliepime nurodo neprieštaraujanti ieškovo reikalavimų patenkinimui, jeigu jis juos įrodys (b. l. 31,32).
Byloje nustatyta, kad 1994 m. rugpjūčio 15 d. mirė L. M., ieškovo ir atsakovės mama. 1995 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė J. J. padavė pareiškimą Lazdijų rajono 2-ajam notarų biurui apie palikimo priėmimą po L. M. mirties. 1995 m. rugpjūčio 1 d. J. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios investicinėje sąskaitoje esančius pinigus, o 2012 m. kovo 28 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir į žemės sklypą. Ieškovas Z. G. notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą po motinos mirties nepadavė. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.
L. M. mirė 1994 m. rugpjūčio 15 d. (b. l. 5). 1995 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimu Nr. 125 J. J. kreipėsi į Lazdijų rajono 2-ojo notaro biurą pareikšdama, kad priima palikimą po motinos L. M. mirties (b. l. 97). 1995 m. rugpjūčio 1 d. mirusios dukrai J. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios investicinėje sąskaitoje esančias lėšas, o 2012 m. kovo 28 d. ir į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 98-105,40-45). 1999 m. balandžio 1 d. sprendimu pagal pareiškėjų J. J., Z. G. ir V. L. pareiškimą nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. M. yra pareiškėjų motina (b. l. 7). Pareiškimas patvirtina, kad Z. G. 2011 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl giminystės ryšio fakto nustatymo, 2012 m. sausio 2 d. pareiškimas paliktas nenagrinėtas (b. l. 8-10,96). Iš sprendimo matyti, kad 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Z. G. atkurtos nuosavybės teisės į M. G. turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) kartu su V. L., L. M. (b. l. 11). Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovas nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2011 m. liepos 29 d. buvo paguldytas ligoninės stacionare, 2011 m. birželio 8 d. jam atliktas medicininis tyrimas, o nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2012 m. vasario 24 d. lankėsi pas gydytojus (b. l. 12-15). Iš prašymo matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. ieškovo atstovas kreipėsi į notarę, prašydamas sustabdyti paveldėjimo teisės bylą po L. M. mirties (b. l. 57). Susitarimas, susirinkimo protokolas patvirtina, kad 1996 m. spalio 9 d. J. J., Z. G., V. L., kaip M. G. įpėdiniai, susitarė pasidalinti jo turėtą nekilnojamąjį turtą – 11,25 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); Z. G. sutuoktinei kreipusis į žemėtvarkos tarnybą ir pareiškus pretenzijas, kad J. J. nuosavybės teisės į M. G. turėto turto žemės sklypo 2 ha atkurtos nepagrįstai, J. J. sutikus panaikinti dėl to priimtus sprendimus, buvo nuspręsta panaikinti Tauragės apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 94-8516 ir 1998 m. rugpjūčio 17 d. išvadą Nr. 94-430 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybės administracine tvarka J. J. sutikus, o kitiems suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant (b. l. 93-95).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, nes L. M. mirė 1994 m. rugpjūčio 15 d., t.y. tuo metu kai galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – CK) (CK 587 straipsnio 3 dalis). Šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 588 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo šį terminą atnaujinti, svarbia šio termino praleidimo priežastimi nurodydamas kelias aplinkybes: 1) L. M. mirties momentu nežinojo apie jos paliktas teises į nekilnojamąjį turtą, apie jas sužinojo tik 2011 m. pavasarį; 2) yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, dėl ko gydėsi ir negalėjo laiku paduoti pareiškimo; 3) buvo teisinių kliūčių paduoti pareiškimui, kadangi reikėjo nustatyti giminystės ryšio faktą su L. M.; apie tai, kad jis buvo nustatytas, ieškovas pamiršo. Kadangi įstatyme svarbios priežastys nėra įvardintos, spręstina, ar ieškovo nurodomos priežastys, dėl kurių jis praleido įstatymų nustatytą terminą, yra svarbios.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio partęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. A. pareiškimą pratęsti praleistą terminą palikimui priimti, bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. T. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-115/2010). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos asmens, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, žinodamas, kad jo motina numirė 1994 m. rugpjūčio 18 d. į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi tik 2012 m. balandžio 23 d. Ieškovo nurodyta priežastis, kad jis terminą praleido, nes nežinojo apie mirusiosios turtines teises, pripažintina nesudaranti pagrindo atnaujinti šį terminą, nes Lietuvos Aukščiausias Teismas formuodamas praktiką šio pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad ta aplinkybė, jog asmuo nežinojo, kad po mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jis turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 587 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Aiškumo dėlei pažymėtina ir tai, kad nors nežinojimas apie palikimą nėra svarbi priežastis terminui atnaujinti, tačiau įvertinus civiliniame procese taikomą įrodymų vertinimo principą, pažymėtina, kad iš byloje esančių sprendimo (b. l. 4), susitarimo (b. l. 93), susirinkimo protokolo (b. l. 94,95) bei ieškovės paaiškinimų spręstina, kad ieškovui buvo žinoma apie motinai atkurtas nuosavybes teises
Ieškovas prašymą atnaujinti terminą grindžia silpna sveikata ir garbiu amžiumi, tačiau byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovas pradėjo gydytis tik nuo 2011 m. birželio mėnesio, įrodymų apie tai, kad dėl sveikatos būklės realizuoti savo teisės ir pateikti notarui pareiškimo apie priimtą palikimą nuo 1994 m. rugpjūčio 15 d. iki 2011 m. birželio mėnesio ieškovas nepateikė, o vien garbus amžius neleidžia pripažinti, kad terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių: ieškovas turi pakankamai gyvenimiškos patirties suvokti apie palikimo teisinius santykius, atsirandančius mirus giminaičiui, paveldėjimo santykiai yra dažni, nereikalauja gilių teisinių žinių ar išprusimo iš įpėdinių jų valiai pareikšti, todėl ieškovas suprasdamas, kad turi teisę į mirusios mamos palikimą, buvo nepakankamai atidus, nes nedėjo jokių pastangų palikimui priimti, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Be to, byloje esantis ieškovo pasirašytas įgaliojimas sutuoktinei, pavedimas teisinius reikalus tvarkyti advokatui leidžia spręsti, kad ieškovas turi pakankamai teisinių žinių, išprusimo tam, kad suprastų, kad dėl silpnos sveikatos negalėdamas pats tvarkyti dokumentų gali tai pavesti atlikti kitiems. Ieškovo argumentai dėl to, kad buvo būtina kreiptis į teismą nustatyti giminystės ryšį su motina nėra pagrindas terminui atnaujinti, nes šis juridinis faktas nustatytas 1999 m. balandžio 1 d. sprendimu, o ieškovo ieškinys teisme gautas tik 2012 m. balandžio 23 d. Atsižvelgtina ir į tai, kad terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo praleistas beveik 18 metų, turtą paveldėjo atsakovė, jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, jos sąžiningumas byloje nepaneigtas, ji nesutinka, kad terminas palikimui priimti ieškovui būtų atnaujintas. Įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, spręstina, kad ieškovas neįrodė, kad egzistavo svarbios aplinkybės, dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
Kaip neįrodytas atmestinas ir ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovės naudai 2012 m. kovo 28 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovo atstovo argumentas, kad atsakovė buvo nesąžininga ir piktnaudžiaudama savo teisėmis gavo paveldėjimo teisės liudijimą, nes žinojo, kad ir ieškovas ketina kreiptis dėl paveldėjimo pagal įstatymą visiškai nepagrįstas. Atsiradus palikimui, atsakovė elgėsi sąžiningai, kreipėsi į notarą ir pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, paveldėjimo teisės liudijimą paprašė išduoti tik 2012 m. kovo 28 d., t.y. praėjus pakankamam laikotarpiui po motinos mirties, per šį laikotarpį neatliko jokių veiksmų, kliudančių ieškovui realizuoti jo, kaip įpėdinio, teises. Įstatymas jos, kaip įpėdinės, neįpareigoja aiškintis kitų įpėdinių požiūrio į palikimą ar rūpintis, kad jie laiku realizuotų savo teises palikimo atžvilgiu. Todėl pripažintina, kad nėra jokių, įstatyme numatytų pagrindų, šiam paveldėjimo teisės liudijimui pripažinti neteisėtu.
Įvertinus šiuos argumentus, ieškovo nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, o nepaneigus atsakovės sąžiningumo, reikalavimas pripažinti neteisėtu paveldėjimo teisės liudijimą, atmestinas kaip neįrodytas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 68,20 Lt (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teisėja
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 68,20 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Laikinąją apsaugos priemonę – 2012-09-17 nutartimi taikytą J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1943-05-19, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – 175/925 dalių žemės sklypo Nr. 9467-0002-0110, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant šį turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Asta Vailionienė