Civilinė byla Nr. e2A-1872-273/2018

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21149-2017-7

        (S)

       Procesinio sprendimo kategorijos:  2.4.2.6. ; 3.3.1.20.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės  ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3580-921/2018 pagal ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo, tretieji asmenys T. M., J. M. ir J. M..

Teisėjų kolegija   

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. M. patikslintu ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybei prašė pripažinti ieškovei teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 1989 m. rugpjūčio 30 d. Kauno rajono Domeikavos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu butas, kurio dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) s, buvo paskirtas ieškovės sutuoktiniui V. M., ieškovei ir trims jų vaikams. Remiantis minėtu sprendimu, 1989 m. gruodžio 19 d. buvo išduotas orderis, kurio pagrindu ieškovės šeimai leista apsigyventi minėtame bute. Šiuo metu ginčo butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. V. M. ir ieškovė ginčo bute gyvenamąją vietą deklaravo 1997 m. lapkričio 4 d. 1992 m. rugsėjo 28 d. ieškovė gavo buto techninės apskaitos bylą. V. M. mirė (duomenys neskelbtini).  Ieškovė ginčo buto privatizavimo procedūrą pradėjo laiku, t. y. laiku buvo pateiktas prašymas, įmokėti mokesčiai, atliktas buto įkainavimas, sudaryta buto inventorizacijos byla. Visus veiksmus, reikalingus privatizuoti butą, atliko jos miręs sutuoktinis V. M.. Tačiau nė viena iš valstybės institucijų ieškovės neinformavo, kad siekiant užbaigti buto privatizavimo procedūrą reikia sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį.

3.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė taikyti senatį ir patikslintą ieškinį atmesti, o netaikius senaties, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. Savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. SRK-0188 dėl ginčo buto buvo sudaryta su V. M., o ne su ieškove. Šiuo metu ginčo buto nuomos sutartis nėra sudaryta su ieškove, nes ieškovė nemoka nuomos mokesčio. Nurodė, kad ieškovė jokių duomenų apie tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl buto privatizavimo, į bylą nepateikė. Be to, nepateikė ir duomenų, kad V. M. ir jo šeimos nariai būtų sudarę notarinį susitarimą dėl buto privatizavimo, t. y. kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkais). Pažymėjo, kad atsakovė ginčo butą nuosavybės teise valdo pagal 2007 m. gruodžio 19 d. perdavimo-priėmimo aktą. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas nuosavybės teise nepriklausė atsakovei, todėl ieškovės teisės dėl ginčo buto privatizavimo ji negalėjo pažeisti. Atsakovės nuomone, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė prašo taikyti ir ieškinį atmesti taip pat šiuo pagrindu. Ieškovė apie savo pažeistas teises vėliausiai sužinojo 2003 m. spalio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-751/2003. Ieškinį dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo teismui pateikė tik 2017 m. spalio mėn. Duomenų, kad iki ieškinio pareiškimo ieškovė būtų ėmusi kitų veiksmų ginti savo teises, nėra.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno  apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovei teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

5.       Teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini)  (toliau – ginčo butas), gali būti privatizavimo objektu ir kad ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti gyvenamąją patalpą, nekilo. Kauno rajono Domeikavos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1989 m. gruodžio 19 d. išdavė orderį V. M. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) apsigyventi patalpoje (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) ) kartu ir jo šeimos nariams – ieškovei ir nepilnamečiams jų vaikams – J. M., J. M. ir T. M.. Tarp šalių kilo ginčas, ar asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per Butų privatizavimo įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti ir ar tuo pagrindu susiklostė ieškovės ir atsakovės, kaip gyvenamosios patalpos privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo.

6.       Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės sutuoktinis V. M. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikęs prašymą leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą. Šias aplinkybes patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 esantis V. M. pareiškimas, adresuotas Savivaldybės specializuotai montavimo darbų įmonei „Sauda“, suteikti galimybę išsipirkti butą, kuriame su šeima gyvena. Tai, kad V. M. buvo pateikęs teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais prašymą privatizuoti butą, yra konstatuota ir Kauno apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-751/2003. Kiti, nagrinėjamoje civilinėje byloje ir Kauno miesto civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 esantys, rašytiniai įrodymai (pavedimai nurašyti nuo nebalansinės sąskaitos, mokėjimo pavedimai, 1993 m. kovo 20 d. mokėjimo pranešimas, 1993 m. kovo 12 d. gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas, 1992 m. rugsėjo 28 d. buto techninės apskaitos byla), teismo vertinimu, patvirtina ne tik tai, kad V. M. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu kreipėsi su prašymu dėl buto privatizavimo, bet ir tai, kad buvo pradėtas privatizavimo procesas, pateikti visi reikiami dokumentai, sumokėtos įmokos, tačiau nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka buvo pateiktas prašymas leisti privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė taip pat prašė atmesti ieškinį ir tuo pagrindu, kad tarp V. M. ir jo šeimos narių nebuvo sudarytas notariškai patvirtintas susitarimas kieno vardu bus sudaroma buto pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovė notariškai patvirtinto susitarimo nepateikė. Teismas nurodė, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį yra numatyta būtina buto privatizavimo sutarties sudarymo sąlyga privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių notariškai patvirtinto susitarimo sudarymas, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad net ir nesant pateikto notariškai patvirtinto susitarimo ar nesant duomenų apie tokį susitarimą, tačiau pagal bylos aplinkybes esant aišku, jog tarp šeimos narių nebuvo ir nėra ginčo dėl buto privatizavimo, tokia aplinkybė negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti ieškinį dėl buto privatizavimo  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008). Kadangi nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tarp ieškovės ir jos šeimos narių būtų kilęs ginčas dėl buto privatizavimo, todėl vien tai, kad nepateiktas notariškai patvirtintas susitarimas, teismo vertinimu, negali būti besąlyginiu pagrindu atmesti ieškovės ieškinį. 

8.       Teismo pažymėjo, kad ieškovė galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą ir šios teisės ieškovė ir jos sutuoktinis V. M. negalėjo įgyvendinti ne dėl savo kaltės. Teismas nustatė, kad ieškovės sutuoktinis V. M. savo pažeistas teises mėgino apginti dar 2002 m., pateikdamas Kauno miesto apylinkės teisme ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 ieškovės sutuoktinio V. M. ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ginčo butas nebuvo įtrauktas nei į Kauno miesto savivaldybės, nei į Kauno rajono savivaldybės balansą. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 esantis ieškovės sutuoktinio V. M. prašymas patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu imtis priemonių nustatyti buto šeimininką. Duomenų, kad Kauno miesto savivaldybė būtų sprendusi 2003 m. šį klausimą, nėra. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas nuosavybės teise atsakovei buvo perduotas 2007 m. gruodžio 19 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Atsakovė žinojo, kad ginčo butas buvo suteiktas ieškovės sutuoktiniui V. M. ir jo šeimai gyventi dar 1989 m., kad dėl ginčo buto buvo pradėtas privatizavimo procesas, tačiau jis nebuvo baigtas, t. y. nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė nepateikė į bylą duomenų apie tai, kad iki 2015 m. (iki Kauno miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. e2-1306-886/2016 iškėlimo) informavo ieškovę ar jos mirusį sutuoktinį V. M., kad butas, kuriame jie gyvena, buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei, kad ieškovė ar jos sutuoktinis gali kreiptis dėl buto privatizavimo procedūros užbaigimo. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad ginčo buto privatizavimas Butų privatizavimo įstatymo pagrindu buvo pradėtas ir nepabaigtas ne dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovei turi būti pripažintina teisė privatizuoti ginčo butą  pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis.

9.       Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Teismas nustatė, kad  Kauno apylinkės teismas 2003 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 ieškovės sutuoktinio V. M. ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atmetė. Teismo vertinimu ieškovė apie šią civilinę bylą žinojo, bet  nežinojo, kad ieškinys buvo atmestas. Teismas nurodė, kad ieškovė minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 byloje dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtraukta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovei buvo žinoma apie jos mirusio sutuoktinio V. M. nenaudai priimtą teismo sprendimą, todėl tikėtina, kad ieškovė galėjo ir nežinoti apie tai, koks buvo priimtas sprendimas. Be to, ieškovė patvirtino, kad ji visuomet galvojo ir šiuo metu mano, kad butas jai priklauso nuosavybės teise. Apie tai, kad butas priklausė jiems nuosavybės teise ir visi buto dokumentai sutvarkyti jai  nurodė, sakė V. M. ir tai patvirtino ieškovės ir V. M. sūnus T. M. byloje apklaustas kaip liudytoju.

10.       Teismas nustatė, kad 2015 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1306-886/2016 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams D. M. ir V. M. dėl iškeldinimo iš ginčo buto. Šiame ieškinyje buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad D. M. ir V. M. Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute gyvena be teisėto pagrindo. Teismo vertinimu, iš ieškinio pareikšto minėtoje byloje ieškovė turėjo suprasti, kad buto privatizavimo procedūra lengvatinėmis sąlygomis nebuvo užbaigta. Nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų neįmanoma nustatyta, kada ieškinys buvo įteiktas D. M. ir V. M., tačiau atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. e2-1306-886/2016 buvo iškelta 2015 m. spalio 29 d. ir atsiliepimas į ieškinį pateiktas 2015 m. lapkričio 17 d., akivaizdu, kad ieškinį D. M. ir V. M. turėjo gauti 2015 m. lapkričio mėn. pirmoje pusėje. Ieškovė teismui ieškinį šioje byloje pateikė 2017 m. spalio 26 d., todėl 10 metų senaties termino nepraleido.

11.       Teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendė, nes ieškovės atstovas 2018 m. liepos 2 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės neprašo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės  ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1.                      Teismo sprendimas nepagrįstas, prieštaraujantis imperatyviosioms teisės normoms bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai;

1.2.                      Dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai (ieškovės vyras V. M.) sudarė notariškai patvirtintą susitarimą kieno vardu bus sudaroma buto pirkimo-pardavimo sutartis (minėtą aplinkybę konstatavo ir teismas), tai reiškia, jog nebuvo esminės privatizavimo sąlygos, todėl teismas be pagrindo laikė, kad notariškai patvirtinto susitarimo nepateikimas negali būti besąlyginiu pagrindu atmesti ieškovės ieškinį;

1.3.                      Teismas, konstatuodamas, kad privatizavimas nebuvo užbaigtas ne dėl ieškovės kaltės, nenurodė nė vieno konkretaus Kauno miesto savivaldybės pažeidimo. Teismas tik nurodė, kad atsakovė nepateikė į bylą duomenų apie tai, kad iki 2015 m. (iki Kauno miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. e2-1306-886/2016 iškėlimo) informavo ieškovę ar jos mirusį sutuoktinį V. M., kad butas, kuriame jie gyvena, buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei, kad ieškovė ar jos sutuoktinis gali kreiptis dėl buto privatizavimo procedūros užbaigimo. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ginčo butas nepriklausė, todėl Kauno miesto savivaldybė neturėjo jokios pareigos informuoti ieškovę, tiek jos mirusį sutuoktinį V. M., dėl buto privatizavimo procedūros užbaigimo. Tiek ieškovė, tiek  ieškovės sutuoktinis V. M. žinojo, kad jiems ginčo butas nuosavybės teise nepriklauso, nes dar 2002 m., V. M. pateikė Kauno miesto apylinkės teisme ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui buvo atlikti neteisėti privatizavimą vykdžiusių institucijų (šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės) veiksmai ir taip buvo užkirstas kelias buto privatizavimui. Kauno miesto savivaldybė negalėjo pažeisti ieškovės teisių dėl ginčo buto privatizavimo;

1.4.                      Nei ieškovė, nei V. M. 25 m. nesirūpino savo subjektinės teisės privatizuoti butą įgyvendinimu, žinodami, kad ginčo butas jiems nuosavybės teise nepriklauso, patys nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų tinkamai įgyvendinta privatizavimo procedūra lengvatine tvarka, žinodami, kad ginčo butas yra neprivatizuotas;

1.5.                      Dėl senaties termino taikymo. Teismas netinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės aktų normas. Ieškovė patvirtino, kad žinojo apie Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2- 751/2003, todėl apie savo teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai išnagrinėjus nurodytą civilinę bylą. Minėtoje byloje 2003 m. spalio 13 d. priimtas sprendimas, kuriuo V. M. ieškinys atmestas. 2017 m. spalio mėn. pareikšdama ieškinį šioje byloje praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinys turi būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino;

1.6.                      Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovė veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, norėdama įgyvendinti teisę į buto privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis. Teismas, pažeisdamas proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principus, nepagrįstai didžiąją atsakomybės dalį dėl tariamai pradėtos, bet nebaigtos, ginčo buto privatizavimo procedūros perkėlė atsakovei, nors tuo metu galioję teisės aktai numatė buto nuomininko aktyvią pareigą atlikti veiksmus, būtinus teisei privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis įgyti ir įgyvendinti. Ieškovė, neatlikdama jokių veiksmų pati, neveikė kaip rūpestingas asmuo, todėl negalima teigti, kad privatizavimo procedūra nebaigta atsakovei neinformavus dėl privatizavimo procedūros užbaigimo.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nesutikdama su atsakovės argumentais dėl ieškovės teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo, nurodė teismo sprendime nurodytus motyvus.  Dėl ieškinio senaties taikymo iš esmės pritarė teismo sprendime nurodytai išvadai, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes senaties terminas ieškovei turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo T. M. prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija  

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.

17.       Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. Ž. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-118/2009; kt.). Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju toks teisės aktas yra 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas. Šiame įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

18.       Teisiniams santykiams reglamentuoti taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-189/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.); asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-188/2002; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. C. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-663/2006; kt.).

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).

20.       Byloje nustatyta, kad Kauno rajono Domeikavos apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1989 m. gruodžio 19 d. išdavė orderį V. M. (mirusiam (duomenys neskelbtini) ) apsigyventi ginčo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) ) kartu ir jo šeimos nariams – ieškovei ir nepilnamečiams jų vaikams – J. M., J. M. ir T. M..

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ir Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės sutuoktinis V. M. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo pateikęs prašymą leisti lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą. Šias aplinkybes patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 esantis V. M. pareiškimas, adresuotas Savivaldybės specializuotai montavimo darbų įmonei „Sauda“, suteikti galimybę išsipirkti butą, kuriame su šeima gyvena. Tai, kad V. M. buvo pateikęs teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais prašymą privatizuoti butą, yra konstatuota ir Kauno apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-751/2003. Kiti, nagrinėjamoje civilinėje byloje ir Kauno miesto civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 esantys, rašytiniai įrodymai (pavedimai nurašyti nuo nebalansinės sąskaitos, mokėjimo pavedimai, 1993 m. kovo 20 d. mokėjimo pranešimas, 1993 m. kovo 12 d. buto įkainojimo aktas, 1992 m. rugsėjo 28 d. buto techninės apskaitos byla), patvirtina, kad buvo pradėtas  ginčo buto privatizavimo procesas, nes pateikti visi reikiami dokumentai, sumokėtos įmokos, tačiau nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka buvo pateiktas prašymas leisti privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis.

22.       Apeliantė nurodo, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai (ieškovės vyras V. M.) sudarė notariškai patvirtintą susitarimą kieno vardu bus sudaroma buto pirkimo-pardavimo sutartis, o tai reiškia, jog nebuvo esminės privatizavimo sąlygos. 

23.       Nors pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį yra numatyta būtina buto privatizavimo sutarties sudarymo sąlyga privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių notariškai patvirtinto susitarimo sudarymas, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad net ir nesant pateikto notariškai patvirtinto susitarimo ar nesant duomenų apie tokį susitarimą, tačiau pagal bylos aplinkybes esant aišku, jog tarp šeimos narių nebuvo ir nėra ginčo dėl buto privatizavimo, tokia aplinkybė negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti ieškinį dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008). Kadangi nenustatyta, kad tarp ieškovės ir jos šeimos narių būtų kilęs ginčas dėl buto privatizavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vien tai, kad nepateiktas notariškai patvirtintas susitarimas,  negali būti besąlyginiu pagrindu atmesti ieškovės ieškinį.

24.       Apeliantė nurodo, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise ginčo butas nepriklausė, todėl Kauno miesto savivaldybė neturėjo jokios pareigos informuoti ieškovę, tiek jos mirusį sutuoktinį V. M., dėl buto privatizavimo procedūros užbaigimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių motyvų.

25.       Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. spalio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 ieškovės sutuoktinio V. M. ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atmetė tuo pagrindu, kad ginčo butas nebuvo įtrauktas nei į Kauno miesto savivaldybės, nei į Kauno rajono savivaldybės balansą. Kauno miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 esantis ieškovės sutuoktinio V. M. prašymas patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu imtis priemonių nustatyti buto šeimininką. Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas nuosavybės teise atsakovei buvo perduotas 2007 m. gruodžio 19 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė žinojo, jog ginčo butas buvo suteiktas ieškovės sutuoktiniui V. M. ir jo šeimai gyventi dar 1989 m., kad dėl ginčo buto buvo pradėtas privatizavimo procesas, tačiau jis nebuvo baigtas, t. y. nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė nepateikė į bylą duomenų apie tai, kad iki 2015 m. (iki Kauno miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. e2-1306-886/2016 iškėlimo) informavo ieškovę ar jos mirusį sutuoktinį V. M., kad butas, kuriame jie gyvena, buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei, kad ieškovė ar jos sutuoktinis gali kreiptis dėl buto privatizavimo procedūros užbaigimo.

26.       Visumos aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog  ginčo buto privatizavimas Butų privatizavimo įstatymo pagrindu buvo pradėtas ir nepabaigtas ne dėl ieškovės kaltės yra pagrįstos, todėl ieškovei turi būti pripažintina teisė butą privatizuoti.

27.       Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės aktų normas, nes ieškovė patvirtino, kad žinojo apie Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2- 751/2003, kurioje sprendimas buvo priimtas 2003 m. spalio 13 d., todėl apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo vėliausiai išnagrinėjus nurodytą civilinę bylą.

28.       Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad  ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-751/2003 byloje dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtraukta, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieškovei buvo žinoma apie jos mirusio sutuoktinio V. M. nenaudai priimtą teismo sprendimą, dėl to teismas padarė tikėtiną prielaidą, kad ieškovė galėjo ir nežinoti apie tai, koks buvo priimtas sprendimas. Be to, ieškovė patvirtino, kad ji visuomet galvojo ir šiuo metu mano, kad butas jai priklauso nuosavybės teise. Apie tai, kad butas priklausė jiems nuosavybės teise ir visi buto dokumentai sutvarkyti jai nurodęs V. M., tai patvirtino byloje apklaustas liudytoju ieškovės ir V. M. sūnus T. M..

29.        Teismas nustatė, kad 2015 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1306-886/2016 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams D. M. ir V. M. dėl iškeldinimo iš ginčo buto. Iš ieškinio pareikšto minėtoje byloje ieškovė turėjo suprasti, kad buto privatizavimo procedūra lengvatinėmis sąlygomis nebuvo užbaigta. Kadangi ieškovė ieškinio pareiškimą šioje byloje pateikė 2017 m. spalio 26 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 10 metų ieškinio senaties termino nėra praleistas.

30.        Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimą  palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                  Evaldas Burzdikas 

                                                                                     Virginija Gudynienė  

                                                                                      Izolda Nėnienė