Skundo Nr. 1S-389-626/2017
(S)
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00051-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.1;
2.12.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
2017 m. spalio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo M. T. ir jo gynėjo advokato A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-21 nutarties, kuria privataus kaltinimo procesas nutrauktas ir bylos medžiaga perduota prokurorui, panaikinimo,
n u s t a t ė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme, privataus kaltinimo procese M. T. buvo kaltinamas tuo, kad 2016-11-09, apie 15 val., namo (duomenys neskelbtini), kieme tris kartus kumščiu sudavė T. C. į nugarą, į stuburo sritį, dėl ko ji prajuto fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-21 nutartimi nutrauktas privataus kaltinimo procesas, pradėtas pagal privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios T. C. skundą ir bylos medžiaga perduota prokurorui. Apylinkės teismas konstatavo, jog bylą nagrinėjant teisme privataus kaltinimo tvarka paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą spręsti dėl kaltinamajam inkriminuotos veikos perkvalifikavimo iš BK 140 straipsnio 1 dalies į 284 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31). Teismo nuomone, M. T. savo asmeniniams santykiams su T. C. dėl „šlagbaumo“ (toliau svetimybė keistina į „užkardas“) įrengimo būtinybės aiškintis galimai pasirinko viešą vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Teismo nuomone, M. T. veiksmuose galimai yra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios veikos privalomai atliekamas ikiteisminis tyrimas ir palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo bylos procesas nutrauktas ir bylos medžiaga perduota prokurorui.
K. M. T. ir jo gynėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir privataus kaltinimo bylą M. T. nutraukti.
Skunde nesutinkama su teismo argumentu, kad bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo naujos aplinkybės. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai kritiškai neįvertino liudytojų I. U. ir A. B. parodymų, kurių nepatvirtina kiti byloje apklausti nešališki liudytojai. Neįvertino to, kad privati kaltintoja ir liudytoja I. U. iš esmės išprovokavo konfliktą, nes nesant namo gyventojų sprendimo ir Vilniaus miesto savivaldybės leidimo neteisėtai pradėjo statyti užkardą prie įvažiavimo į kiemą. Nurodomo, kad konfliktiškus santykius dėl remonto, neva sugadintų sienų, automobilio statymo tarp privačios kaltintojos ir kaltinamo asmens patvirtino ir liudytoja A. B.. Nurodoma, kad minėtos liudytojos yra palankios privačiai kaltintojai, su ja artimai bendrauja.
Taip pat nurodoma, kad teismui pateikti išrašai iš medicininių dokumentai nepatvirtina, kad dėl žodinio konflikto atsirado kokie nors neigiami padariniai privačios kaltintojos sveikatai. Šie dokumentai rodo, kad T. C. serga lėtine degeneracine stuburo liga, kurios eigai žodinis konfliktas įtakos neturėjo. Be to, į gydymo įstaigą privati kaltintoja kreipėsi 2017 m. sausio mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po konflikto.
Anot apelianto, šioje byloje nėra jokių įrodymų ir jų neįmanoma surinkti ikiteisminio tyrimo metu, kad M. T. savo veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Nurodoma, kad žodinis konfliktas tarp T. C. ir M. T. truko ne ilgiau kaip 5 min., visuomenės rimtis ar tvarka faktiškai iš viso nebuvo sutrikdyta. Konfliktą išprovokavo pati T. C., kuri vartojo necenzūrinius žodžius.
Apibendrinant nurodoma, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės yra ištirtos atliekant ikiteisminį tyrimą policijoje ir nagrinėjant bylą teisme, todėl papildomas ikiteisminis tyrimas nėra reikalingas.
Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikto skundo argumentais, skundžiama teismo nutartimi, bei kita bylos medžiaga, konstatuoja, jog šiuo atveju sprendimas perduoti bylą prokurorui priimtas nepagrįstai.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 409 straipsnio 5 dalį, kai nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui.
Bylos duomenimis Vilniaus apskrities policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos A. Š. 2016-12-13 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal T. C. pareiškimą, motyvuojant tuo, kad šiuo atveju galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių, tačiau tokio pobūdžio bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir jos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Nutarime nurodyta, kad nors konfliktas įvyko viešoje vietoje, tyrimo metu nenustatyta, kad konflikto metu būtų šiurkščiai pažeista visuomenės rimtis ir tvarka, todėl nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos „Viešosios tvarkos pažeidimas“ požymių.
Apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą privataus kaltinimo tvarka priėmė sprendimą perduoti bylą prokurorui. Nurodė, jog neginčytinai yra nustatyti šie faktai: kad konfliktas vyko viešojoje vietoje – daugiabučio namo kieme, matant ar girdint mažiausiai dar šešiems asmenims; kad pati konflikto pradžia (iki fizinio kontakto) vyko pakankamai agresyviai, pakeltu tonu, vartojant keiksmažodžius. Nurodė, jog kaltinamas asmuo M. T. savo asmeniniams santykiams su T. C. dėl užkardo įrengimo būtinybės aiškintis galimai pasirinko viešą vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis, pademonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. T. y. galimai savo veiksmais M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Būtinybę šią bylą perduoti prokurorui grindė iš esmės tuo, kad konfliktą įvykusį tarp privačios kaltintojos ir kaltinamojo matė, ar tik girdėjo ir kiti asmenys – liudytojai: kaimynės I. U. ir A. B., A. B. bei kitas darbininkas, konflikto metu montavęs užkardą R. B. ir kavinės „Fortas“ darbuotojos G. G. ir I. L., M. T. nepilnametė dukra. Keturi liudytojai matė fizinį kontaktą tarp M. T. ir T. C., kitu du – girdėjo tik žodinį jų konfliktą. Teismas nustatė, kad liudytojų, privačios kaltintojos ir paties M. T. parodymai patvirtina, jog fizinis kontaktas tarp M. T. ir T. C. buvo; liudytojos I. U., A. B. buvo šokiruotos, A. B. pasidarė bloga, nemalonu, jautėsi, kad ne tik T. C. patyrė smurtą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad T. C. privataus kaltinimo skunde, dėstydama argumentus dėl jai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad dėl M. T. veiksmų patyrė viešą pažeminimą, buvo šokiruota.
Taigi, skundžiamos nutarties turinys patvirtina, jog savo sprendimą perduoti bylą prokurorui teismas motyvavo tuo, jog atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal T. C. pareiškimą buvo nepakankamai ištirtos aplinkybės dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo analizuojant M. T. veiksmus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas vyko privačioje vietoje ir jį matė/girdėjo mažiausiai 6 liudytojai. Privati kaltintoja ir kaltinamas asmuo pateikia priešingas versijas dėl konflikto pradžios. T. C. teigimu, konflikto nebuvo, o M. T. be priežasties jai smogė tris kartus į nugarą. M. T. teigimu, konfliktą pradėjo pati T. C., o jis tik palietė nueinančios privačios kaltintojos petį norėdamas pasikalbėti. Tačiau šie jų parodymai prieštarauja daugumos liudytojų parodymams, iš kurių matyti, kad konfliktavo abi pusės dėl užkardos įrengimo. Abi pusės naudojo keiksmažodžius. Nors T. C. teigė, kad ji su M. T. iki tol niekad nekonfliktavo, tačiau tokius jos parodymus paneigė ir pačios kviesta liudytoja A. B.. Pasak A. B. šis konfliktas tarp M. T. ir privačios kaltintojos jos girdėtas jau trečias, kad jie ir anksčiau pykosi dėl statybos darbų, automobilio statymo ir kt.
Bylos medžiagos patvirtina, kad keturi liudytojai matė „fizinį“ kontaktą tarp M. T. ir T. C.. Kita vertus, iš teismo nutarties nėra aišku, kokiais gi veiksmais, be keiksmažodžių vartojimo, pasireiškė M. T. veika: smūgių sudavimu, pastūmimu, rankos uždėjimu ant peties. Nors privati kaltintoja nurodė patyrusi sveikatos sužalojimus, tačiau šios aplinkybės teismo taip pat neištirtos. Nenustačius M. T. bei privačios kaltintojos konflikto eigos, negalima ir spręsti, ar yra pagrindas pradėti M. T. baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Be to, aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl tarp privačios kaltintojos ir kaltinamo asmens konflikto kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstamos veikos padariniai: visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors asmeninės paskatos ne visada šalina veikos priešiškumą viešajai tvarkai, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik iš tiesų intensyvius, agresyvius ir aplinkinius trikdančius veiksmus galima laikyti tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015, 2K-310-942/2016). Šiuo atveju iš liudytojų parodymų visumos matyti, kad konfliktas tarp T. C. ir M. T. truko labai neilgą laiko tarpą, dėl užkardos statymo (ar tvarkymo) darbų, kurie nebuvo suderinti su namo gyventojais. Atsižvelgiant į šalių priešiškus santykius, jų abiejų elgesį, nėra pagrindo konstatuoti, kad M. T. veiksmai, nors ir pasireiškė netinkamu ir nepateisinamu elgesiu, pasižymėjo ypatingu agresyvumu ir intensyvumu ir, kad jais buvo padaryta žala. Smurtas prieš nukentėjusiąją skundžiamoje nutartyje teismo taip pat nenustatytas. Nutartyje nurodoma tik, kad tarp šalių buvo fizinis kontaktas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad apylinkės teismo padarytos išvados nėra tinkamai pagrįstos, nurodytais motyvais nėra pagrindo bylą perduoti prokurorui.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus duomenis ir surinktą medžiagą, konstatuoja, jog skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – grąžinti skundą nagrinėti teismui privataus kaltinimo tvarka.
Prašymas nutraukti bylą yra atmetamas kaip nepagrįstas, nes šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl kaltinimo M. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstumo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-21 nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą:
Grąžinti nukentėjusiosios T. C. skundą nagrinėti teismui privataus kaltinimo tvarka.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėja Vitalija Norkūnaitė