Administracinė byla Nr. eA-1824-552/2024

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09932-2023-3

        Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. (E. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. (E. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas E. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 23S217497 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr.760241205, galiojantį iki 2025 m. balandžio 1 d. (toliau – ir Leidimas).

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1       Atsakovas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kadangi pareiškėjo darbo sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau –ir UAB) „Housini“ nutraukta 2023 m. rugpjūčio mėnesį, ir pareiškėjas jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse šiuo metu nedirba, nuo 2022 m. vasario 17 d. vykdo individualią veiklą.

2.2       Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.

2.3       Sprendimas prieštarauja Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 4 daliai bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad 2023 m. liepos 18 d. pareiškėjas Migracijos departamentui buvo pateikęs prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo UAB „Aktivija“ pagrindu (prašymo Nr. 2307-LLG-4928), kuris Sprendimo priėmimo metu nebuvo išnagrinėtas. Atsakovas turėjo įvertinti pareiškėjo ketinimą likti Lietuvos Respublikoje ir toliau dirbti, nes, vadovaujantis Įstatymas 44 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje.

2.4        Pareiškėjas dar iki darbo sutarties su ankstesniu darbdaviu nutraukimo jau buvo pateikęs naują prašymą dėl darbo pas kitą darbdavį, ir tai patvirtina, kad pareiškėjas ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje, taigi, pareiškėjas atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkto nustatytas sąlygas.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė šias aplinkybes:

4.1       Pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. prašymą Nr. 2301-LLG5954 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teikė tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Housini“ (konkretus darbdavys). Bendrovė (darbdavys) 2023 m. rugsėjo 16 d. pranešimu Nr. 2309-PRNŠ-2212 informavo, kad darbo sutartis su užsieniečiu nutraukta 2023 m. rugpjūčio 1 d. Skundžiamas Sprendimas priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

4.2       Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo atveju turėtų būti taikomos Įstatymo 44 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi ši nuostata taikoma užsieniečiams tik tuo atveju, kai leidimas laikinai gyventi keičiamas. Pareiškėjas prašė išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Aktivija“ pagrindu, o ne pakeisti Leidimą, todėl minėta nuostata negalėjo būti taikoma. Naujo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimas nėra pagrindu nenaikinti pareiškėjo Leidimo, kuris buvo išduotas pagal kito darbdavio tarpininkavimo raštą.

4.3        Sprendimas pagrįstas objektyviais, atsakovo disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II.

5.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo E. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Housini“ pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760241205, galiojantis iki 2025 m. balandžio 1 d. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 16 d. gavo UAB „Housini“ pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, t. y. darbo sutarties nutraukimą nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. (pranešimas Nr. 2309-PRNŠ-2212). Migracijos departamento atstovai, patikrinę 2023 m. lapkričio 22 d. Sodros duomenis, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 17 d. registruotas kaip vykdantis individualią veiklą, darbo sutartis su UAB „Housini“ nutraukta (paskutinis įrašas 2023 m. birželio 30 d.).

7.       Teismas byloje įvertino Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų, 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 62 straipsnio 4 dalies nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

8.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Leidimas buvo išduotas darbo UAB „Housini“ pagrindu, darbo sutartis su pareiškėju, nutraukta, bei pažymėjo, kad duomenų, patvirtinančių, jog ginčijamo Sprendimo metu pareiškėjas faktiškai dirbo ar jo darbo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, nėra. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo tikrasis ketinimas buvo likti gyventi ir dirbti toliau Lietuvos Respublikoje, bei manymas, kad, teikdamas naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu kitoje bendrovėje, sąžiningai klydo, nepaneigia Sprendimo priėmimo metu objektyviais duomenimis atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių (darbo sutarties nutraukimo fakto).

9.       Teismas akcentavo, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Teismas sutiko, kad asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo ir (ar) kalbos nežinojimo, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog bandė ir (ar) kreipėsi į įmonės atstovus ir (ar) atsakovą.

10.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie sąžiningumą, klydimą teikiant prašymą bei tikruosius ketinimus dirbti Lietuvoje prieštarauja bylos duomenims (Sodros duomenimis įrašai apie pareiškėjo terminuotus trumpalaikius įdarbinimus fiksuoti nuo 2020 metų skirtingose bendrovėse (UAB „Akvamarinas, UAB „Baltinka“, UAB „Housini); UAB „Housini“ pranešime Nr. 20309-PRNŠ-2212 dėl darbo sutarties nutraukimo su pareiškėju yra pastabos, kad darbo sutartis nutraukta savo noru ,<...> pareiškėjas buvo Azerbaidžane, nenori ateiti dirbti).

11.       Teismas konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, įvertinęs objektyviais duomenimis nustatytas faktinės aplinkybės; Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, esminių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo.

12.       Teismas, konstatavęs, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jo naikinti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

13.       Pareiškėjas E. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr.23S217497, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr.760241205, galiojantį iki 2025 m. balandžio 1 d.

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1       Pareiškėjas 2023 m. liepos 18 d. pateikė Migracijos departamentui naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, siekdamas įsidarbinti pas kitą darbdavį – UAB „Aktivija“. Pareiškėjas neturėjo jokių duomenų apie tai, kad jis iš ankstesnės darbovietės yra atleistas, nes UAB „Housini“ pranešimą apie darbo santykių su pareiškėju nutraukimą atsakovui pateikė 2024 m. rugsėjo 16 d., nurodydama, kad darbo sutartis su pareiškėju yra nutraukta nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., t. y. minimo prašymo pateikimo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra nutraukęs darbo santykius su UAB „Housini“, apie tai pareiškėjas sužinojo tik iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų.

14.2       Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, esant nurodytoms aplinkybėms, kai apeliantas pateikė naują prašymą, neturint duomenų apie jo atleidimą iš ankstesnės darbovietės, Migracijos departamentas sprendimą dėl naujo leidimo išdavimo pakeitus darbdavį turėjo priimti per vieną mėnesį nuo pareiškėjo 2023 m. liepos 18 d. prašymo pateikimo, o iškilus kliūtims tokio sprendimo priėmimui, privalėjo informuoti pareiškėją.

14.3       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai apie sąžiningumą, klydimą teikiant prašymą bei tikruosius ketinimus dirbti Lietuvoje prieštarauja bylos duomenims dėl jo trumpalaikių įdarbinimų įvairiose bendrovėse, taip pat UAB „Housini“ nurodytoms darbo sutarties su pareiškėju nutraukino aplinkybėms. Ankstesnėse darbovietėse UAB „Akvamarinas“ ir UAB „Baltinka“ pareiškėjas dirbo turėdamas ne laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, o pagal terminuotas vizas, suteikiančias teisę dirbti Lietuvoje, ką patvirtina prie šio skundo pridedamos vizos, esančios pareiškėjo pase, kurias pareiškėjas prašo prijungti prie bylos, nes šiais įrodymais pareiškėjas grindžia savo atsikirtimus į skundžiamame teismo sprendime nurodytus motyvus, susijusius su jo darbu ankstesnėse darbovietėse.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 23S217497, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr.760241205, teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, įvertinęs objektyviais duomenimis nustatytas faktines aplinkybes; Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, esminių procedūrinių pažeidimų priimant Sprendimą nebuvo padaryta.

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nors nagrinėjamu atveju yra formalus Įstatymo taikymo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, tačiau Migracijos departamentas nesiaiškino individualios pareiškėjo atveju susiklosčiusios situacijos.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19.       Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – ankstesnių vizų įrašus savo pase, kuriuos prašė prijungti prie bylos medžiagos, nurodydamas, kad juos teikia atsikirsdamas į pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus.

20.       Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi proceso šalys įrodymus turi pateikti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-104-520/2024).

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjas minėtus vizų įrašus turėjo ir proceso pirmosios instancijos teisme metu, sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos priežastys nepripažįstamos pagrįstomis, įrodymų pateikimo būtinybė vien apeliacinėje instancijoje yra abejotina. Įvertinus tai, pareiškėjo prašymas pridėti šiuos įrodymus prie bylos ir papildomai tirti yra netenkinamas.

22.       Bylos duomenys patvirtina ir ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 31 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Housini“ pagrindu, Pareiškėjui  buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760241205, galiojantis iki 2025 m. balandžio 1 d. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 16 d. gavo UAB „Housini“ pranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, t. y. darbo sutarties nutraukimą nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. (pranešimas Nr. 2309-PRNŠ-2212). Be to, Migracijos departamento darbuotojai nustatė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 17 d. registruotas kaip vykdantis individualią veiklą, darbo sutartis su UAB „Housini“ realiai nutraukta, todėl ginčijamu sprendimu Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

23.       Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės)  arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. 

24.       Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos

25.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Migracijos departamentą kreipėsi 2023 m. liepos 18 d., t.y. dar dirbdamas UAB „Housini“, tačiau teiktame prašyme nenurodė, jog pageidauja pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, todėl Migracijos departamentui nekilo pareiga tikrinti ar užsienietis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir priimti sprendimą per vieną mėnesį. Pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas bendra tvarka, taikoma leidimo laikinai gyventi, kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, išdavimui.

26.       Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad prieš atsakovui priimant Sprendimą, jis nebuvo išklausytas ir neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos, darbo santykių nutraukimo, teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1093-415/2024). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo papildomai apklausti pareiškėją. Pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti Sprendimo motyvus. Pareiškėjas , būdamas vidutiniškai rūpestingas ir apdairus, turėjo žinoti, ar jis UAB „Housini“ realiai atlieka kokias nors darbo funkcijas, kokios yra jo darbo sąlygos, gaunamas užmokestis ir kitas aplinkybes.

27.       Dėl pareiškėjo teiginių, kad ir atsakovas, ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevertino individualių pareiškėjo darbo santykių pasibaigimo priežasčių ir siekio sukurti naujus darbo santykius, bei tai, kad jis veikė sąžiningai ir jo padarytas pažeidimas yra itin formalus, teisėjų kolegija pažymi kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje darbo sutarties nutraukimas vertinamas kaip imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2362-662/2023. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (Įstatymo 40 str. 5 d.).  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo nurodytos individualios aplinkybės neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, detaliai nepasisakydamas dėl šių aplinkybių, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

28.       Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjo teisės dirbti pas kitą darbdavį ar vykdyti individualią veiklą, tačiau pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

29.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija atsakovo nustatytų esminių faktinių aplinkybių (t. y. kad su darbo sutartis buvo nutraukta), o savo teisės būti išklausytam pažeidimą grindė tuo, kad, atsakovui jo neapklausus prieš priimant Sprendimą, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius, jog jis elgėsi sąžiningai, o teisinės pasekmės jam kilo dėl suklydimo teikiant prašymą. Taigi, pareiškėjas šiuo atveju nesutinka su byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, tačiau tai, kad pareiškėjas kitaip vertina savo pateiktų duomenų teisinę reikšmę, nepaneigia atsakovo padarytų išvadų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo galimybę nurodyti ir pateikti visus duomenis, susijusius su, jo teigimu, sąlygų panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebuvimu, ginčo nagrinėjimo metu abiejų instancijų teismuose, tačiau šie duomenys, kaip buvo konstatuota šioje nutartyje, nesudaro pagrindo priimti kitokio procesinio sprendimo, nei buvo priimtas byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką ir nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste neapklausus pareiškėjo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo nebuvo pažeistos pagrindinės administravimo procedūros (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

30.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. A. (E. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Laimutis Alechnavičius

                Ramūnas Gadliauskas 

                Dalia Višinskienė