Civilinė byla Nr. e2-967-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01380-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.6.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo J. M. prašymas įtraukti jį trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje civilinėje byloje pagal ieškovių S. D. ir J. J. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Vingio turtas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės S. D. ir J. J. kreipėsi į teismą, prašydamos panaikinti (pripažinti niekinėmis) 2005 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/2005-1268 ir Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-9536-01 dalis, kuriomis buvo perleista 104 900 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta schemoje skaičiais 1–44. Ieškovės nurodė, kad jos pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, ginčo žemės sklypo dalis patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, todėl Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą, turėjo grąžinti šį žemės plotą natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, o ne perleisti jį kitiems asmenims. Ieškovių vertinimu, perleidžiant ginčo žemės sklypo dalį, buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos.

2.       Pareiškėjas J. M. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra pretendentu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. B. (S. B.) iki nacionalizacijos valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Ieškovėms, kurios taip pat yra pretendentėmis atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, laimėjus šią bylą, pareiškėjui galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės grąžinant jam žemę natūra, priešingu atveju nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant už žemę pinigais.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

4.       Teismas nurodė, kad šioje byloje jau buvo išspręstas kitų pareiškėjų prašymas įtraukti juos į bylą, kuris buvo grindžiamas tuo, jog pareiškėjai, kaip ir ieškovės, pretenduoja atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria šis prašymas nebuvo patenkintas. Teismas nurodė, kad pareiškėjų teisė į ginčo žemės sklypą yra apibrėžta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir jos turinys nepasikeis teismui priėmus sprendimą šioje byloje. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai neįrodė, jog tarp jų ir ieškovių egzistuoja pakankamas materialusis teisinis ryšys, kuris pagrįstų jų įtraukimą į procesą. Pareiškėjo pateiktas prašymas yra grindžiamas analogiškais argumentais, kaip minėtas teismo išspręstas prašymas, todėl šis prašymas taip pat nėra tenkinamas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5.       Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad jis, kaip ir ieškovės, pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemę, patenkančią į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – Atkūrimo tvarka), 1061 punktą, žemė toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema, gali būti grąžinama natūra. Todėl ieškovėms laimėjus bylą, būtų sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime grąžinimo natūra, o joms pralaimėjus bylą, nuosavybės teisės pretendentams bus atkuriamos atlyginant jiems už išperkamą žemę pinigais.

6.       Ieškovė J. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį patenkinti. Ieškovė nurodo, kad pareiškėjas įrodė savo teisinį ryšį su nagrinėjama byla. Pareiškėjo teisinė padėtis yra iš esmės analogiška, kaip ieškovių, todėl šios bylos baigtis paveiks jo teises.

7.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad netenkinus ieškinio nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjui būtų vykdomas atlyginant jam už turėtą žemę pinigais. Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamos bylos, kuriose yra keliamas ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigos suprojektuoti žemės sklypus grąžinimui natūra buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams, todėl šiuo metu negali būti priimami sprendimai, kuriais už valstybės išperkamą žemę būtų kompensuojama pinigais.

7.2.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje jau buvo išspręstas ir atmestas prašymas įtraukti trečiuosius asmenis, kuris buvo grindžiamas analogiškais argumentais.

7.3.                      Ginčo žemės sklypo dalis nei jos perleidimo metu, nei šiuo metu nepatenka į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografuotas ribas. Ši žemės sklypo dalis yra užstatyta kitiems asmenims (ne ieškovėms ar pareiškėjui) priklausančiais pastatais ir statiniais, todėl pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas ji yra laikoma valstybės išperkama žeme ir nėra grąžinama natūra. Žemės sklype esančių statinių savininkui buvo teisėtai perleista jo dalis, reikalinga statinių eksploatavimui.  

8.       Atsakovė UAB „Vingio turtas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jai iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Teisme jau buvo išnagrinėtas ir atmestas kitų pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime prašymas įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis. Pareiškėjo nurodyti argumentai iš esmės sutampa su minėtame ankstesniame prašyme nurodytais argumentais, todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į anksčiau priimtoje nutartyje išdėstytus argumentus ir netenkino pareiškėjo prašymo

8.2.                      Pareiškėjas pakankamai nepagrindė savo ryšio su nagrinėjama byla. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, esą patenkinus ieškinį bus sprendžiamas klausimas dėl ginčo žemės sklypo dalies grąžinimo natūra, o jį atmetus – nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais. Tačiau siekdamas įrodyti šios bylos ryšį su savo teisėmis ir pareigomis jis turėjo pagrįsti, kad ginčo žemės plotas yra laisvas (nėra užstatytas) ir nėra valstybės išperkamas.

8.3.                      Ginčo žemės plotas ginčijamo sandorio sudarymo metu nepateko į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, šis žemės plotas buvo ir yra užstatytas pastatais ir kitais statiniais. Ieškinyje pareikšti reikalavimai negalėtų pakeisti pirmiau minėtų aplinkybių ir nesudarytų pagrindo atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės plotą natūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 

10.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pareiškime dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu turi būti nurodytas įstojimo į procesą pagrindas ir kurios iš šalių pusėje siekiama įstoti (CPK 47 straipsnio 3 dalis).

11.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

12.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, jog byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).

13.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašo teismo panaikinti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ir Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo dalis, kuriomis UAB „Parko investicija“ buvo perleista ginčo žemės sklypo dalis (po reorganizacijos šį jos turtą perėmė atsakovė UAB „Vingio turtas“), nurodydamos, kad minėtas sandoris ir administracinis aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir pažeidžia jų, kaip pretendenčių atkurti nuosavybės teises į žemę, patenkančią į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, teises. Ieškovės nurodo, kad ginčo objektu esanti žemės sklypo dalis patenka į kartografuotas (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, todėl valstybinės žemės patikėtinė turėjo spręsti klausimą dėl šios žemės grąžinimo natūra rėžinio kaimo pretendentams, o ne dėl jos pardavimo.

14.       Pareiškėjas pateikė teismui prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje, nurodydamas, kad jis, taip pat, kaip ir ieškovės, pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje esančią žemę. Iš byloje pateiktų dokumentų (Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. sausio 6 d. sprendimo, notarų išduotų 2007 m. gruodžio 20 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo ir 2014 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo), taip pat Nacionalinės žemės tarnybos procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba vykdo nuosavybės teisių atkūrimą mirusiai pretendentei R. M. į buvusio savininko S. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, o pareiškėjas yra vienas iš pretendentės atkurti nuosavybės teises turto paveldėtojų. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, kaip pretendentės atkurti nuosavybės teises įpėdinis, gali dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese ir yra suinteresuotas, kad nuosavybės teisių atkūrimas būtų vykdomas pretendentės pasirinktu būdu. Vis dėlto nurodytos aplinkybės pačios savaime nepagrindžia pareiškėjo ryšio su nagrinėjama byla, todėl siekiant įvertinti, ar pareiškėjas pagrįstai reiškia reikalavimus įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, turi būti nustatyta, ar pareiškėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą žemę ir ieškovių šioje byloje pareikštus reikalavimus sieja pakankamai glaudus teisinis ryšys, ar šios bylos išsprendimas sukurs (panaikins) pareiškėjui kokių nors teisių, pareigų ir pan.

15.       Kaip buvo minėta pirmiau, nagrinėjamos bylos dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su žemės sklypo dalies perleidimo teisėtumu. Tuo atveju, jeigu ieškovių pareikšti reikalavimai būtų patenkinti, būtų panaikintos sutarties ir administracinio akto dalys, kurių pagrindu ginčo objektu esanti žemės sklypo dalis buvo perleista atsakovei UAB „Vingio turtas“ ir ši žemės sklypo dalis galėtų būti grąžinta valstybei. Tačiau byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl tolesnio minėtos žemės sklypo dalies teisinio likimo, dėl pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę, patenkančią į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, teisės gauti natūra atitinkamas jiems tenkančias ginčo žemės sklypo dalis, dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos pareigų sprendžiant dėl tolesnio disponavimo šia žemės sklypo dalimi. Ieškovės byloje nereiškia jokių reikalavimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimo proceso vykdymu (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams ar tuo, kokiu būdu pritaikius restituciją ir grąžinus ginčo žemės sklypo dalį valstybei, jis turėtų būti panaudotas. Todėl šios bylos baigtis nesukurs ar nepanaikins pareiškėjui, kaip pretendentės atkurti nuosavybės teises į žemę, patenkančią į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, turto paveldėtojui, jokių teisių į ginčo žemės sklypo dalį.

16.       Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai yra glaudžiai susiję su pareiškėjo teise atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra. Iš pareiškėjo pateiktų paaiškinimų matyti, kad, jo vertinimu, teismui priėmus ieškovėms palankų sprendimą, jis įgis teisę atkurti nuosavybės teises minėtu būdu, priešingu atveju, pareiškėjo teigimu, nuosavybės teisės jam būtų atkuriamos sumokant piniginę kompensaciją. Vis dėlto, teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad būtent šios bylos baigtis nulems nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui būdą. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja imperatyvios Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo tvarkos nuostatos. Būtent šie teisės aktai apibrėžia, ar konkrečiu atveju nuosavybės teisės gali būti atkurtos grąžinant buvusio savininko valdytą žemę natūra ir kokiu būdu bus vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Tuo atveju, jeigu buvusio savininko valdyta žemė yra priskiriama valstybės išperkamai žemei, nuosavybės teisės į išlikusį turtą yra atkuriamos ne grąžinant ją natūra, tačiau atlyginant už ją Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais. Taigi, aplinkybė, kad žemės sklypo dalis nėra perleista kitiems asmenims ir nuosavybės teise priklauso valstybei nesudaro absoliutaus pagrindo grąžinti šią žemę natūra pretendentams ir neeliminuoja galimybės pripažinti ją valstybės išperkama. 

17.       Be pirmiau aptartų aplinkybių, kad pareiškėjas yra pretendentės atkurti nuosavybės teises buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, į kurio teritoriją galimai patenka ginčo žemės sklypas, turto paveldėtojas, pareiškėjas nenurodė jokių kitų duomenų, pagrindžiančių jo ryšį su nagrinėjama byla ir su viena iš bylos šalių (šiuo atveju ieškovėmis). Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, jog jo teises nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir nagrinėjamos bylos baigtį sieja pakankamai glaudus teisinis ryšys, dėl kurio pareiškėjui iškilo būtinybė dalyvauti teisminiame procese. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

18.       Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje jau anksčiau buvo išnagrinėtas iš esmės tapatus kitų pareiškėjų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemę, patenkančią į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, prašymas įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, kuris taip pat buvo netenkintas nenustačius pakankamo pareiškėjų teisių ryšio su nagrinėjamos bylos baigtimi. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas, kuris yra grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais ir aplinkybėmis, kaip ir anksčiau išnagrinėtas prašymas, neturėtų būti sprendžiamas iš esmės kitaip.

19.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkinęs pareiškėjo prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, tinkamai įvertino susiklosčiusias aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių jo glaudų ryšį su nagrinėjama byla ir paneigiančių pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

20.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

21.       Atsakovė UAB „Vingio turtas“ pateikė teismui prašymą priteisti jai iš pareiškėjo 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jo atskirąjį skundą. Grįsdama savo prašymą, atsakovė pateikė advokatų kontoros, atstovaujančios jos interesams, išrašytas pažymą apie suteiktas teisines paslaugas ir sąskaitą faktūrą, taip pat banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad sąskaitoje faktūroje nurodyta suma buvo sumokėta. 

22.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės atstovė parengė ir pateikė jos vardu atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nėra išskirta, koks koeficientas turi būti taikomas nustatant maksimalią už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl šiuo atveju taikytinas Rekomendacijų 16 punktas, kuriame nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimali priteistina suma nustatoma taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.15 papunktį, toks pats koeficientas yra taikomas nustatant už atskirojo skundo parengimą priteistiną sumą. Apskaičiuojant maksimalią atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 358,6 Eur. Maksimali atsakovei už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina suma sudaro 543,44 Eur (1 358,6 Eur x 0,4).

23.       Atsakovės prašoma priteisti 798,60 Eur suma viršija maksimalią Rekomendacijų pagrindu priteistiną sumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokių ypatingų aplinkybių, leidžiančių teismui nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovei jos nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą. Pareiškėjo atskirajame skunde keliami klausimai nebuvo ypatingai sudėtingi ir nereikalavo iš atsakovės atstovės kokių nors specifinių žinių, be to, šie klausimai nagrinėjamoje byloje buvo iškilę ne pirmą kartą, kaip minėta, teismas jau buvo išnagrinėjęs iš esmės tapatų kitų pareiškėjų prašymą. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad atsakovės išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tinkamai atlygins Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota 543,44 Eur suma, kuri yra priteisiama iš pareiškėjo. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vingio turtas“ (juridinio asmens kodas 302533174) iš pareiškėjo J. M. (J. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 543,44 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                      Marius Bajoras