Vieša sprendimų paieška


Pavadinimas: [2017-03-24][nuasmeninta nutartis byloje][2A-216-252-2017].docx
Bylos nr.: 2A-216-252/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Kategorijos:
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                            Civilinė byla Nr. 2A-216-252-2017

Ineta Baliukaitytė                                                          Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04022-2016-0

                                                       Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                        3.3.1; 3.3.1.18.1.

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. kovo 23 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto   apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5061-488/2016 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems asmenims A. K. P., T. P., G. J. dėl sprendimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti žemės pirkimo – pardavimo sutartį.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2011 m. gruodžio 27 d. Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ dalyje, kuri susieta su ginčo sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) raj.; NŽT 2011 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendento eiliškumo sąrašo patvirtinimo ir žemės sklypų projektavimo“ bei NŽT 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyrių sudaryti su ieškove J. S. tretiesiems asmenims parduotos žemės sklypo dalies (bendras plotas 5,6050 ha) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo sutartį (Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
  2. Nurodė, kad 2014-11-03 sprendimu NŽT atmetė jos  2014 m. spalio 17 d.  skundą, nurodydama, kad ji neturi teisės pirkti pageidaujamo 10,10 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje), nes nepateikė dokumentų, įrodančių apie minėto žemės sklypo naudojimą 2009-2010 metais. Šis sklypas rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo įtrauktas kaip laisvas valstybinės žemės plotas. Žemėtvarkos procedūrų eigoje jis buvo suprojektuotas kitiems asmenims. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo sklypą ji valdo nuo 1991 metų. (duomenys neskelbtini) seniūnijai yra pateikusi 2007, 2008, 2009, 2011 metų valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas vienerių metų laikotarpiui, tačiau kai kurios nuomos sutartys yra nerandamos, o ji nuorašų neturi. Rengiant ginčijamus įsakymus galiojo 2010 m. gruodžio 7 d. Žemės sklypų nuomos sutartis Nr. 21. Tretiesiems asmenims buvo suteikta teisė rinktis grąžinamus sklypus, kurie buvo jos nuomojamoje valstybinėje žemėje, nepagrįstai šiuos asmenis įtraukus į 9-ą eiliškumo grupę, o ją tik į 15-ą eiliškumo grupę pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį. Iki nacionalizacijos jos nuomojamą valstybinį žemės sklypą valdžiusių asmenų neatsirado. Tretieji asmenys šiuo metu suteikto 5.60 ha žemė sklypo nedirba. Ieškovės nuomone, tretiesiems asmenims buvo galima suteikti kitus rajone esančius laisvos valstybinės žemės sklypus. Ji į nuomojamą žemė sklypą yra investavusi daug lėšų, todėl jo vertė yra padidėjusi. Teigė, kad ginčijamais aktais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio reikalavimai. Prašė atnaujinti galimai praleistą skundo padavimo terminą dėl NŽT įsakymų, laikant kad jie buvo praleisti dėl svarbios priežasties. Ji minėtus administracinius aktus buvo apskundus Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemė tarnybai, bei teismams ir tai darydavo savalaikiai. Be to, mirus jos atstovui, dėl didelės bylos apimties užtruko naujo atstovo paieškos ir susipažinimas su visa medžiaga.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš J. S. G. J. 60 Eur ir A. K. P. 850 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba bei 23 Eur valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Teismas nustatė, kad 2011 m. gruodžio 27 d. NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. rugsėjo 5 d. NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijimo terminas yra praleistas, o ieškovės nurodomos termino praleidimo priežastys nėra svarbios. Todėl teismas termino administraciniams aktams ginčyti neatnaujino. Pažymėjo, kad šiuos administracinius aktus ieškovė skundė Vilniaus administraciniam teismui, skundą pateikdama 2014 m. lapkričio 24 d., tačiau skundą buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą. Tuos pačius administracinius aktus ir papildomai  2014 m. lapkričio 3 d. NŽT 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“ ieškovė skundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui, tačiau 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas atsisakė priimti skundą, nurodydamas jog ieškovė turi kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Ieškovė, praleidusi keletą mėnesių, vėl kreipėsi su ieškiniu į Panevėžio apylinkės teismą ir 2015-10-22 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi jai buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Nepašalinus trūkumų 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.
  3. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad ginčas nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka, šiuo atveju ieškovės reikalavimams taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nes ieškovė siekia pripažinti juridinio asmens sprendimus negaliojančiais (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Teismas konstatavo, kad ir šį terminą ieškovė yra praleidusi. Todėl ieškovei pripažįstant, kad terminas ginčyti administraciniams aktams yra praleistas ir tretiesiems asmenims, esantiems atsakovo pusėje, prašant taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, apylinkės teismas taikė ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimą atmetė tuo pagrindu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnis 1 dalis). 
  4. Pirmosios instancijos teismas atmetė ir reikalavimą įpareigoti atsakovą su ieškove sudaryti tretiesiems asmenims perduotos 5,6050 ha ploto žemės sklypo dalies valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo - pardavimo sutartį (Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas  nustatė, kad G. J., A. K. P. ir T. P. nuosavybės teises į šį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) raj. sav., įgijo 2012 m. spalio 11 d. NŽT sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šių sprendimų ieškovė neginčija, jie yra nenuginčyti. Todėl teismas konstatavo, kad tretieji asmenys yra teisėti ir sąžiningi ginčo žemės sklypo savininkai ir įgijėjai, iš kurių CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išreikalauti turto nėra pagrindo. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi arba bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo; iš atsakovo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į ieškinyje nurodomas aplinkybes (savalaikius šių administracinių aktų apskundimus kitoms institucijoms ir teismams bei atstovaujančio jos interesus advokato padėjėjo mirtį) skundo padavimo terminui dėl 2011 m. gruodžio 27 d. NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo  Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 5 d. NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo  Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo ir nepagrįstai jų nepripažino svarbiomis.
  2. Pabrėžė, kad ginčo žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojosi nuo 1991 metų, ką patvirtina 2012 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Krekenavos seniūnijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei byloje esantys NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus raštai ir valstybinės žemės nuomos sutartys, paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti. Pirminius šios nuomojamos valstybinės žemės sklypų pirkimo dokumentus 2007 metais pateikė Krekenavos seniūnijos agrarinei komisijai, taip pat buvo sudarytos ir 2008, 2009 ir 2011 metų aukščiau nurodytų žemės sklypų nuomos sutartys. Tačiau NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus darbuotojai jų neranda, o ji jų kopijų neturi. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas nepasisakė kodėl 2012 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Krekenavos seniūnijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) apie jos žemės sklypo nepertraukiamą naudojimąsi nelaikė įrodymu, kodėl jai nebuvo leista įsigyti, kaip kitiems valstybinės žemės nuomotojams, nuomojamo sklypo. Pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudaromos vienerių metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo jų sudarymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo datos, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta naudoti žemės sklypą visuomenės poreikiams arba sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos. NŽT pranešimų, sprendimų, susijusių su jos nuomojama valstybine žeme ji nebuvo gavusi. Kadangi buvo pateikusi prašymą dėl nuomojamos valstybinės žemės sklypų (-o) pirkimo, ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ir Lietuvos Prezidentūrą, tačiau šie prašymai buvo persiųsti nagrinėti NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriui, kuris 2012 m. liepos 11 d. NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad ji iki 2011 m. balandžio 20 d. (nors buvo sudaryta 2010 m. gruodžio 7 d. Nr. 21 žemės sklypų nuomos sutartis, kuri buvo galiojanti) nepateikė papildomų dokumentų, įrodančių žemės naudojimą 2009 ir 2010 metais, todėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 punkto nuostata jai negalėjo būti taikoma ir tai reiškia, kad aukštesnės eilės pretendentai, t. y. tretieji asmenys galėjo rinktis jos naudojamus valstybinės žemės sklypus, kur jiems ir buvo suprojektuotas 5,60 ha sklypas (sklypai) ir tai buvo padaryta vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsniu. Ginčo sklypo teisėtą naudojimą (nepertraukiamą nuomą) patvirtina ir paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti ir 2012 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Krekenavos seniūnijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) apie ieškovės žemės sklypo nepertraukiamą naudojimąsi. Todėl atsakovo NŽT Panevėžio skyriaus atstovo paaiškinimai, kad ji tariamai neteisėtai naudojosi sklypu yra nepagrįsti. Pabrėžia, kad nuomojamo žemės sklypo projektavimo pirmame etape NŽT atstovai jos nekvietė į susirinkimus, o antrame susirinkime ji dalyvavo savo iniciatyva.
  3. Apeliantė pažymėjo, kad pirmojo teismo parengiamojo posėdžio metu jos atstovas nedalyvavo dėl ligos, o bylą nagrinėjant antrajame parengiamajame posėdyje teismui buvo nepagrįstai  atmestas prašymas pirmiausia išspręsti klausimą dėl praleisto termino administraciniams aktams ginčyti, atnaujinimo. Apylinkės teismas, taip pat atmesdamas ieškovės prašymą suteikti papildomą dieną ar kelių dienų terminą ieškiniui patikslinti (dėl reikalavimų, susijusių su NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus 2012 m. spalio 11 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais tretiesiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės į aptariamą sklypą, ginčijimo), motyvuojant bylos vilkinimu, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus. Be to, neatnaujinus praleisto termino skundui paduoti dėl aukščiau nurodytų ginčijamų administracinių aktų netenka prasmės ir reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus 2012 m. spalio 11 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) nuginčijimo, nes šie sprendimai yra priimti NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, dalyje, kuri susieta su ginčo sklypu ir NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės projekto žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašo patvirtinimo ir žemės sklypų projektavimo“ bei NŽT 2014-11-03 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Apeliantės nuomone, pažeidus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio reikalavimus buvo pažeista jos pirmumo teisė įsigyti sklypą.
  4. Apeliantė nesutinka ir su bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų paskirstymu teigdama, kad trečiajam asmeniui A.K. P. priteista 850 Eur atstovavimo išlaidų suma yra neproporcingai didelė. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė Paraiškas gauti išmokas už žemės naudmenų naudojimą.
  5. Atsakovas NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skyriaus pozicija išreikšta pirmosios instancijos teisme nesikeičia. Panevėžio skriaus vedėjo priimti sprendimai pagrįsti ir juos naikinti nėra pagrindo.
  6. Tretysis asmuo G. J. atsiliepimu į skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir iš J. S. jo naudai priteisti 80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.
  7. Tretieji asmenys A.K. P. ir T. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti A.K. P. ir T. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su teismo argumentais dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės reikalavimams dėl viešo administravimo subjekto priimtų sprendimų. Pažymi, kad ieškovės įgalioto asmens A. S. 2011 m. lapkričio 8 d. prašymas dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo sustabdymo patvirtina, kad ieškovė apie skundžiamus aktus sužinojo dar 2011 metais. Ieškovė terminą skundui dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. ir 2011 m. gruodžio 27 d. administracinių aktų panaikinimo praleido ženkliai - apie ketverius metus, kas nėra ir negali būti pateisinama. Ieškovė taip pat be pateisinamų priežasčių praleido terminą skųsti NŽT 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo įteiktas po jo priėmimo. Minėtame sprendime buvo aiškiai išaiškinta jo apskundimo tvarka. Pažymi, kad ieškovė laiku bei tiksliai nepateikė dokumentų, patvirtinančių ginčo sklypo naudojimo faktą, nors apie savo teisės įgyvendinimą buvo informuota viešai ir individualiai atsakant į jos pareiškimus NŽT Panevėžio skyriuje. Tretieji asmenys yra teisėtai įgiję nuosavybę į 5,6050 ha žemės sklypą, todėl tenkinti ieškovės reikalavimą ir įpareigoti atsakovą sudaryti žemės pirkimo – pardavimo sutartį nėra pagrindo vien todėl kad žemės nuosavybės teisės teisėtai perleistos tretiesiems asmenims. Pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumo sąrašo patvirtinimo ir žemės sklypų projektavimo“ sąraše tretieji asmenys įrašyti kaip pretendentai, kuriems sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje 9 eiliškumo grupę, o ieškovė įrašyta kaip pretendentė, kuriai žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 15 eiliškumo grupę. Ieškovės žemės nuomos sutartys, sudarytos 2004, 2006, 2007 ir 2010 neįrodo nepertraukiamo žemės naudojimo fakto. 2009 m. birželio 18 d. paraišką gauti tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ieškovė atsakovui pateikė 2011 m. gruodžio 14 d., t.y. pavėluotai, pasėlių deklaracijos už 2010 m. nepateikė. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos tik dėl laisvos valstybinės žemės, todėl atsakovas net ir įpareigotas negalėtų su ieškove šios sutarties sudaryti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas atmestinas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apeliantės pateiktu įrodymu ir įvertinęs jo turinį, sprendžia, kad apeliantė nepagrindė, jog naujo įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl pateiktas įrodymas nepriimtinas į bylą ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 314 straipsnis).
  3. Pirmosios instancijos teismas J. S. ieškinį dalyje dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo atmetė pritaikęs ieškinio senaties terminą, nespręsdamas jo iš esmės, t. y. pripažino, jog šiam ieškovės reikalavimui taikytinas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris nustatytas ginčams dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (CK 1.125 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia teismo išvada. Tačiau atkreipia dėmesį, kad byloje aktualus ne tik ieškinio senaties termino teisinis vertinimas, bet ir momento, nuo kurio jis turi būti skaičiuojamas, nustatymas. Todėl nekeisdamas priimto sprendimo, apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako šiuo aspektu, kadangi jis reikšmingas ir sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. 
  4. Ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Šio termino pabaigos teisiniai padariniai yra tokie, kad jeigu ieškinio senaties terminas pasibaigia iki ieškinio teisme pareiškimo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieškinio senaties termino išimtis. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, būtina nustatyti, kada apeliantė sužinojo arba turėjo sužinoti apie jos teisėms ir teisėtiems interesams įtakos turinčių skundžiamų aktų priėmimą. Apeliantė ginčija ir prašo panaikinti tris administracinius aktus - 2011 m. gruodžio 27 d. priimtą NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 21-22); to paties skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 5 d. priimtą įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 27-28 bei NŽT 2014 m. lapkričio 3 d. priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)(1t., b.l. 31-35).
  5. Bylos duomenimis nustatyta ir iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ieškovė dėl 2011 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. gruodžio 27 d. priimto NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini)  panaikinimo pirmą kartą į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012-08-23 nutartimi atsisakė priimti skundą dėl to, kad pareiškėja nebuvo pasinaudojusi ikiteismine ginčo išsprendimo stadija. Antrą kartą dėl tų pačių įsakymų panaikinimo kreipėsi 2012-10-05 kartu pateikdama reikalavimą įpareigoti sudaryti ginčo sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012-10-11 nutartimi atsisakė priimti skundą dėl įstatymu nustatytos tvarkos nesilaikymo. Apibendrinant aukščiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė su ginčijamų įsakymų turiniu susipažino ne vėliau nei 2012 m. rugpjūčio 16 d. ir terminas jiems apskųsti skaičiuotinas nuo 2012-10-11 dienos, kai Panevėžio apygardos teismas atsisakė priimti jos skundą.
  6. Ginčijamas NŽT 2014 m. lapkričio 3 d. priimtas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantei išsiųstas tą pačią dieną, nurodant galimybę nesutinkant su šiuo sprendimu jį skųsti teismine tvarka. Su ieškiniu, kuriuo be aukščiau aptartų įsakymų ieškovė prašė panaikinti ir  šį sprendimą, į Panevėžio apylinkės teismą J. S. kreipėsi 2015 m. spalio 19 d. ir Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, kadangi ji per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų (1 t., b.l. 17-18). Įvertinus laiką per kiek galėjo būti įteiktas apeliantei skundžiamas sprendimas(apie 7 d.), nes apeliantė priešingai neįrodinėjo kada ji yra gavusi skundžiamą sprendimą, kolegija skaito, kad ieškininės senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2014-11-10 d. Tokiu būdu, terminas buvo praleistas jau pirmą kartą kreipiantis į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad apeliantė kreipdamasi į Panevėžio apylinkės teismą su ieškiniu 2016 m. gegužės 30 d. yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.
  7. Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymas nenumato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).
  8. Apeliantė reikalavimą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą iš esmės argumentuoja tuo, kad dėl ginčijamų administracinių aktų ji savalaikiai skundais kreipdavosi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, NŽT, tiek specializuotos, tiek bendrosios kompetencijos teismus. Be to, atkreipė dėmesį, kad dėl NŽT 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus apygardos administracinį teismą buvo kreiptasi laiku, tačiau jį atmetus ir netikėtai mirus jos interesus atstovavusiam advokato padėjėjui, dėl didelės bylos apimties visas procesas užtruko, nes teko susirasti naują atstovą, jam susipažinti su bylos medžiaga.
  9. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai apeliantės išvardintų priežasčių nepriskyrė prie objektyviai pateisinančių jos pasyvų elgesį per itin ilgą laiko tarpą. Ieškinio pareiškimas, jeigu jį atsisakyta priimti, nenutraukia ieškinio senaties termino (CK 1.130 straipsnio 4 dalis). Vien aplinkybės, kad apeliantė kreipdavosi teisminės gynybos dėl minimų aktų panaikinimo, atsižvelgiant į tokių kreipimųsi periodiškumą (pirmą kartą į teismą kreipėsi 2012 m., po to tik 2014 metais) ir įstatymo leidėjo nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nesudaro pagrindo tokio elgesio vertinti kaip apdairaus, rūpestingo ir savalaikio savo teisių gynimo prasme. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad esant laisvai galimybei pasirinkti advokatą, vertinti apeliantės nurodomą aplinkybę - ją atstovavusio teisininko  mirtį, kaip lėmusią ieškinio pateikimo termino praleidimą, pakankamai ilgu laikotarpiu, nėra pagrindo. Kitą vertus, apeliantė iš esmės nenurodė bei detaliai ir objektyviais duomenimis, nepagrindė konkrečių laikotarpių, kurių metu egzistavo tam tikros, jos nuomone, senaties termino eigą įtakojusios aplinkybės. Taigi prašymas atnaujinti praleistą senaties terminą iš esmės buvo ir yra grindžiamas vien abstrakčiais teiginiais, kas neteikia pagrindo kitokioms, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadoms dėl praleisto be svarbių priežasčių ieškinio pateikimo senaties termino. Tokiu atveju šie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepatvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo.
  10. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad tretieji asmenys – G. J., A. K. P. ir T. P. yra teisėti ir sąžiningi ginčo sklypo savininkai ir įgijėjai. Nepaneigus trečiųjų asmenų sąžiningumo prezumpcijos jų turtas laikomas teisėtai įgytu ir negali būti išreikalautas iš jų (CK 4.96 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnio 4 dalis). Tretieji asmenys 5,6050 ha žemės sklypą, kurio kadastro (. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r., įgijo  2012 m. spalio 11 d. NŽT  sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas šie sprendimai nėra nuginčyti. Tokiu atveju iš sąžiningų įgijėjų daiktas gali būti išreikalautas tik dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, tačiau to nebuvo nustatyta. Todėl tenkinti apeliantės reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti su ja šio sklypo pirkimo – pardavimo sutartį nėra jokio pagrindo.
  11. 2016 m. rugsėjo 28 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas nedalyvavo dėl atstovo ligos, todėl apylinkės teismas pagrįstai šį posėdį atidėjo. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK tvarka. Parengiamųjų teismo posėdžių garso įrašai patvirtina, kad šalims buvo išaiškintos jų teisės, įskaitant ir ieškovės teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. J. S. ieškinyje ir 2016 m. spalio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pateiktame ieškinio reikalavimų patikslinime aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovės atstovui, kaip kvalifikuotam teisininkui, nebuvo jokių kliūčių parengti ieškinio reikalavimų patikslinimus ar pakeitimus, kurie būtų teismui pateikti savalaikiai, t.y. parengiamojo teismo posėdžio metu ir nevilkinant proceso. Tačiau atstovas išsakęs prašymą dėl ieškinio patikslinimo (siekiant nuginčyti ir NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus 2012 m. spalio 11 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims į ginčo sklypą) nurodė, kad atvykęs į antrą parengiamąjį teismo posėdį tokio procesinio dokumento nėra parengęs. Todėl teismas pagrįstai pripažino, kad atidėti dar kartą teismo posėdį nėra jokio pagrindo, nes tai būtų bylos vilkinimas. Skirtingai nei nurodo apeliantė, ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas nagrinėtinas ne parengiamojo teismo posėdžio metu ir ne atskirai nuo pareikšto ieškinio, o nagrinėjant bylą iš esmės sprendžiant visus ieškiniu pareikštus reikalavimus, todėl spręsti, kad apylinkės teismas šiuo atveju išnagrinėjo bylą pažeisdamas materialinės ar procesinės teisės normas nėra jokio pagrindo.
  12. Atmestini ieškovės argumentai dėl A.K. P. turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme mažinimo kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad nors pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l.12), pagrindžiantį sumokėtą advokatui už atstovavimą ir dokumentų surašymą 850 Eur sumą, sumokėjo tretysis asmuo A.K. P., kuriam ir buvo priteistos šios išlaidos, bet advokatės I. R. 2016 m. birželio 20 d. ir 2016 m. liepos 1 d. sudarytos atstovavimo sutartys su A.K. P. ir trečiuoju asmeniu T. P., patvirtina, kad ta pati advokatė atstovavo pirmosios instancijos teisme abu trečiuosius asmenis. Bylos duomenimis trečiųjų asmenų patirtos atstovavimo išlaidos apėmė ne tik pakankamai didelės apimties atsiliepimo į ieškinį parengimą, pateiktų dokumentų analizę, bet ir konsultacijas ir atstovavimą teisme, kurias advokatė, atstovaujanti dviejų asmenų interesus įvertino tokia suma, kurias vienas iš trečiųjų asmenų pilnai apmokėjo ir kurios, atsižvelgiant į bylos eigą, trukmę, posėdžių skaičių, parengtus procesinius dokumentus, atliktą teisės aktų analizę, nėra didelės. Todėl tenkinti apeliacinio skundo šioje dalyje ir sumažinti priteistų trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų sumą, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.
  13. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, tretiesiems asmenims iš ieškovės priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šioms išlaidoms pagrįsti tretysis asmuo A. K. P. į bylą yra pateikęs 2017 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą  - 800 Eur sumai, o kitas tretysis asmuo G. J. - 2016 m. gruodžio 28 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) 80 Eur sumai. Trečiojo asmens G. J. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 p., 7 p., 8.11 p.), pagrindo jas mažinti nėra, todėl trečiajam asmeniui G. J. bylinėjimosi išlaidos priteistinos pilna apimtimi. Trečiojo asmens A. K. P. turėtos išlaidos taip pat neviršija virš minėtų rekomendacijų maksimalių dydžių, atsiliepimas taip pat teiktas kartu su trečiuoju asmeniu T. P.. Tačiau kolegija atsižvelgia į tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė ta pati advokatė, kuri rengė tretiesiems asmenims procesinius dokumentus pirmos instancijos teisme, ta pati advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant iš esmės pirmos instancijos teisme, todėl advokatei nereikėjo iš naujo studijuoti teisės aktų ar naujai susipažinti su bylos medžiaga. Tokiu būdu, kolegija atsižvelgdama į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, trečiųjų asmenų patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme mažina per pusę, t.y. iki 400 €. Tokio dydžio išlaidos atitiktų minėtus principus.
  14. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010). Šios nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
  15. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus šalių argumentus, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme tretiesiems asmenims A. K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) ir G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimt  eurų).

 

 

Teisėjai                                                                                       Margarita Dzelzienė

 

                                                                                                    Zina Mickevičiūtė                           

                                                                                        Nijolė Danguolė Smetonienė