Teisėjas Česlovas Kulikauskas Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-79-337/2014
Proceso Nr. 4-08-3-02767-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
nustatė:
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nutarimu V. R. nubaustas pagal ATPK 181 str. 1 d., jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
V. R. nubaustas už tai, kad jo sūnus M. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., 2013-10-29 apie 17.37 val. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, iš nepilnamečio L. T. pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5830“ 498 Lt vertės. V. R. nepanaudojo tėvų valdžios sūnaus M. R. atžvilgiu, laiku ir tinkamai neišaiškino sūnui deramo elgesio taisyklių, netinkamo elgesio pasekmių, neužtikrino jo priežiūros, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 str., 48 str. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d.
V. R. skundžia 2014-01-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą, prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, o tai nulėmė neteisėto bei nepagrįsto nutarimo priėmimą. Teigia, kad teismo nutarimas yra paremtas prielaidomis.
Apeliantas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliantas nurodo, jog nepagrįsta teismo išvada, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad jis laiku ir tinkamai neišaiškino sūnui deramo elgesio taisyklių, netinkamo elgesio pasekmių, neužtikrino sūnaus priežiūros, dėl ko jo sūnus M. R. pagrobė svetimą telefoną. Teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog telefoną iš L. T. paėmė M. R. ir tai patvirtina L. T., I. K., L. K. parodymai. Iš teismo nutarime nurodytų L. T. parodymų visiškai neaišku, ar nukentėjusysis jo sūnui M. telefoną padavė, ar tik jį parodė, bei kas jo parodymais iš tikrųjų nusisuko - ar M. R., ar nukentėjusysis. Apeliantas mano, kad jei iš tikrųjų nusisuko būtent nukentėjusysis, tai jis ir negalėjo matyti, kad M. R. jo telefoną įsidėjo į kišenę. Tai, kad L. T. nematė, kur M. padėjo telefoną, patvirtina nukentėjusiojo parodymai, jog bibliotekoje buvusi mergaitė jam pasakė, kad M. įsidėjo telefoną į kišenę. Be to, apeliantas nurodo, kad L. T. parodymai yra išvestiniai, vertintini kaip prielaidos ir kelia abejonių, nes jo nurodoma mergaitė, byloje nenustatyta.
Apeliantas pažymi, kad liudytoja I. K. įvykio nematė, jos parodymai nepatvirtina, aplinkybės, jog jo sūnui telefoną nukentėjusysis perdavė ir jo sūnus telefoną įsidėjo į kišenę bei su juo išėjo. Teigia, kad liudytojos I. K. parodymai taip pat yra išvestiniai iš tyrimo metu nenustatytos mergaitės nurodytų aplinkybių, todėl tėra prielaidos ir kelia abejonių. Apeliantas nurodo, kad liudytojos L. K. parodymai yra išvestiniai iš L. T. ir bibliotekoje buvusios mergaitės parodymų, bei patvirtina, kad L. T. nematė, ar jo, apelianto, sūnus telefoną įsidėjo į kišenę ir išėjo, nes ji nurodė, kad vaiko klaida buvo tai, kad jis nusisuko ir žaidė kompiuteriu.
Apeliantas teigia, kad teismas nevertino liudytojo M. Z. parodymų, kurie paneigia tai, kad telefoną M. R. buvo paėmęs bei su juo išėjo iš bibliotekos. M. Z. nurodė, kad kai jis užlipo į bibliotekos antrąjį aukštą, telefonas jau buvo dingęs, o M. R. kartu su berniuku ieškojo jo telefono, vėliau berniukas manė, kad jis savo telefoną galėjo ir palikti namuose ar pamesti.
Byloje yra gautas Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus atsiliepimas į V. R. apeliacinį skundą. Atsiliepimu nesutinkama su apeliacinio skundo reikalavimu panaikinti 2014-01-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodoma, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl, teigiama, keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniu skundu V. R. nesutikdamas su skundžiamu nutarimu ginčija byloje nustatytą aplinkybę, jog jo nepilnametis sūnus M. R. pagrobė svetimą turtą – L. T. mobilaus ryšio telefoną. Apeliantas tvirtina, kad byloje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog jo sūnus M. R. pagrobė iš L. T. telefoną.
Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. R. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 181 str. 1 d. Byloje teisingai nustatytas faktas, kad V. R. sūnus M. R. 2013-10-26 bibliotekoje iš L. T. pagrobė telefoną. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo L. T. paaiškinimai, liudytojų I. K., L. K. parodymai, kita bylos medžiaga.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. R. 2013-10-26 buvo užėjęs į biblioteką ir paprašė ten buvusio nukentėjusiojo L. T. parodyti mobilų telefoną, o po to telefono nukentėjusiajam negrąžino. Nukentėjusysis L. T. nurodė, kad atėjęs į biblioteką berniukas jo paprašė leisti pažiūrėti telefoną, o kai jis ( L. T.) nusisuko, M. R. telefoną įsidėjo į kišenę, tai jam pasakė bibliotekoje buvusi ir mačiusi mergaitė. Tai patvirtina ir paties M. R. paaiškinimas byloje, iš kurio matyti, kad jis nurodė, jog atėjęs į biblioteką paprašė jam nepažįstamo berniuko leisti pažiūrėti jo mobilų telefoną ( b.l. 24). Nors apeliaciniu skundu akcentuojama tai, kad nukentėjusysis L. T. pats nematė kaip M. R. įsidėjo jo telefoną į kišenę, įvykio taip pat nematė ir liudytoja bibliotekos darbuotoja I. K., tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, jog M. R. telefono jam negrąžino, o bibliotekoje buvusi mergaitė jam pasakė mačiusi, kad jo telefoną M. R. įsidėjo į kišenę. Netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais nėra pagrindo, nes juos patvirtina liudytojos I. K. parodymai, iš kurių matyti, kad antrame bibliotekos aukšte be M. R., nukentėjusiojo L. T. bei mergaitės daugiau niek nebuvo, ir iš karto po to, kai M. R. iš bibliotekos išėjo, L. T. priėjęs prie liudytojos pasakė, kad berniukas, kuris išėjo, paėmė jo telefoną. Todėl konstatuojama, kad aplinkybė, jog nuketėjusiojo telefoną pagrobė M. R. byloje nustatyta teisingai. Apeliaciniame skunde pateiktas įrodymų vertinimas jos nepaneigia.
Teismų praktikoje situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Todėl tai, kad apelianto nepilnametis sūnus M. R. 2013-10-29 byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrobė iš L. T. mobilaus ryšio telefoną, patvirtina, kad V. R. nepanaudojo tėvų valdžios sūnaus M. R. atžvilgiu, laiku ir tinkamai neišaiškino sūnui deramo elgesio taisyklių, netinkamo elgesio pasekmių, neužtikrino jo priežiūros, o apeliantas pagal ATPK 181 str. 1 d. nubaustas pagrįstai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apygardos teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nutarimą nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Evaldas Vanagas