Administracinė
byla Nr. N575-682/09
Procesinio sprendimo kategorija 40.1.3.
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo
Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Vilniaus apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. spalio 15 d. A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo
protokolą už tai, kad jo vadovaujamoje Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys
neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas buhalterinėje apskaitoje
neapskaitytas darbo užmokestis:
1. A. Ch. (A.
Ch.) 2007 04 17 išmokėta 1715,20 Lt, 2007 05 11 - 1573,60 Lt, 2007
06 19 - 1573,60 Lt, 2007 07 13 - 1573,60 Lt, 2007 08 10 - 1573,60 Lt, t.y. iš
viso išmokėta 8009,60 Lt neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio.
2. T. N. 2007 04 19 išmokėta 1569,28 Lt, 2007 05 11 -
1569,28 Lt, 2007 06 19 -1843,93 Lt, 2007 07 13 - 1569,28 Lt, 2007 08 10 -
2098,68 Lt, t.y. iš viso išmokėta 8649,85 Lt neapskaityto buhalterinėje
apskaitoje darbo užmokesčio.
3. D. B. (D.
B.) 2007 06 20 išmokėta 198,37 Lt, 2007 07 13 - 313,13 Lt, 2007 08
10 - 219,40 Lt, t.y. iš viso 730,91 Lt neapskaityto buhalterinėje apskaitoje
darbo užmokesčio.
4. A. G. 2007 06 19 išmokėta 439,05 Lt, 2007 07 13 -
873,60 Lt, 2007 08 10 -1093,60 Lt, 2007 09 06 - 639,978 Lt, t.y. iš viso
3046,22 Lt neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio.
5. V. J. 2007 06 19 išmokėta 439,05 Lt, 2007 07 13 -
873,560 Lt, 2007 08 10 -1093,60 Lt, 2007 09 06 - 699,97 Lt, iš viso 3106,22 Lt
neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio.
Šiais veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2000 02 17 numarimo Nr. 179 Dėl kasos darbo
organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas, bei
padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso (toliau – ir ATPK) 414 straipsnio 3 dalyje.
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. nutarimu A. S. už pažeidimo numatyto ATPK 414
straipsnio 3 dalyje padarymą skyrė 15000 Lt baudą.
Teismas konstatavo, kad A. Ch., T.
N., D. B., A. G. ir V. J. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių
sutapo: jie nurodė, kad priimant į darbą buvo sakoma, kad dalis užmokesčio bus
mokama neoficialiai, kad atlyginimus mokėdavo A. S., G.
S. arba V. R., kad
gaudavo daugiau nei buvo nurodoma dokumentuose, kad konfliktų su administracija
neturėjo, kad pinigai buvo mokami darbo vietose, todėl netikėti šių asmenų
parodymais teismas neturėjo pagrindo. Kadangi buhalterinėje apskaitoje
nefiksuojamos neoficialiai išmokamos pinigų sumos, todėl tikėtina, kad šio sumos,
praėjus laiko tarpui, galėjo būti nurodomos netiksliai, tačiau šiuos netikslumus,
nurodant neoficialiai išmokėtų piniginių sumų dydį, teismas vertino kaip objektyvias
aplinkybes ir nelaikė galimu, vadovaujantis vien šiuo kriterijumi, atmesti
minėtų asmenų parodymus ar vertinti juos kritiškai.
Teismas atsižvelgęs į tai, kad nei
lengvinančių, nei sunkinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę
aplinkybių nebuvo nustatyta, skyrė jam ATPK 414 straipsnio 3 dalies
sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės
teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarimu, A. S. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo
teismo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad
administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesilaikant ATPK 260
straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad teismas nepilnai išsiaiškino visas bylos
aplinkybes bei netinkamai, neobjektyviai
įvertino byloje surinktus įrodymus: bendrovės darbuotojų A. Ch., T.
N., V. J. ir A. G. parodymus bei D.
B. paaiškinimą. Apeliantas nurodo, kad minėti darbuotojai iš darbo
išėjo dėl kilusio konflikto, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami
kritiškai. Teigia, kad teismas neįrodė jog, jis minėtą pažeidimą padarė tyčia.
Vilniaus apskrities valstybinės
mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti,
kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d.
nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Apeliacinis
skundas netenkinamas.
Pažeidimo
padarymo metu galiojusi ATPK 414
straipsnio 3 dalies redakcija (1999 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. VIII-1486
redakcija) nustatė, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo
tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo
įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje,
pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų,
neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą
darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki
dvidešimties tūkstančių litų.
Iš
esmės apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarime padarytuoju
įrodymų vertinimu. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas)
įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau teismas visais atvejais
turi pagrįsti savo vidinio įsitikinimo susiformavimą visapusišku, pilnutiniu ir
objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir tinkamai motyvuoti tai
savo procesiniame sprendime. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu, kada aplinkybės,
kurios nustatytos bylos duomenimis, atitinka pakankamumo ir patikimumo
kriterijus (ATPK 256, 257 straipsniai).
Įvertinusi
pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad
teismas rėmėsi visais byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Inspekcijos operatyvaus
patikrinimo medžiaga, liudytojų A.
Ch., T. N., V. J. ir A. G. paaiškinimais ir parodymais ir D. B. paaiškinimu,
bendrovės atlyginimų išmokėjimo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo
žiniaraščių duomenimis. Atsižvelgęs į įmonės darbuotojų paaiškinimuose ir parodymuose pateiktus faktus dėl įmonėje dirbto darbo
ir gauto darbo užmokesčio su
buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotais duomenimis, teismas pagrįstai
pripažino, kad bendrovės darbuotojams laikotarpiu nuo 2007 04 17 iki 2007
10 11 buvo išmokėtas neoficialus darbo užmokestis: A. Ch. - 8009,60 Lt, T. N. - 8649,85 Lt, D. B. - 730,91 Lt, A. G. - 3046,22 ir V. J. - 3106,22 Lt.
Nors
apeliaciniame skunde teigiama, jog minėtų liudytojų parodymai turėjo būti
vertinami kritiškai, kadangi šie liudytojai iš darbo išėjo dėl kilusio
konflikto, tačiau rašytinių dokumentų, kad tarp darbuotojų ir darbdavio buvo
kilęs konfliktas, nėra, priešingai, iš byloje esančių prašymų matyti, jog minėti
darbuotojai norėjo būti atleisti iš darbo jų pačių prašymų pagrindu, o įrodymų,
kad darbo sutartys su minėtais darbuotojais būtų buvę nutrauktos dėl drausmės pažeidimų,
byloje nėra.
Kadangi
A. S. kaltinamas tuo, kad bendrovės darbuotojams laikotarpiu nuo 2007
04 17 iki 2007 10 11 išmokėjo neoficialus darbo užmokesčius, todėl byloje
esantys paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad 2007 m. vasario – kovo mėnesiais
darbuotojai gavo tik oficialius atlyginimus ir jokių papildomų neapskaitytų
pinigų negavo, nagrinėjamoje byloje neaktualūs.
Nors
apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo
protokolas buvo surašytas nesilaikant ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų,
tačiau kokie konkrečiai protokolo surašymo reikalavimai buvo pažeisti nenurodo,
jokių protokolo reikalavimų neatitikimo ATPK 260 straipsniui nenustatė ir
teismas, todėl šis jo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl
kaltės formos teisėjų kolegija pažymi, kad A. S. neabejotinai turėjo suprasti, kad dėl
neapskaityto išmokamo darbo užmokesčio įmonė išvengia mokesčių sumokėjimo.
Kadangi tokią veiką A. S. darė
sistemingai, kelis mėnesius, byloje nėra jokių duomenų, kad visos realiai
patirtos įmonės išlaidos darbo užmokesčiui buvo neapskaitytos dėl sąskaitybos klaidos
ar kitokio apsirikimo, iš kasos išlaidų orderių matyti, kad jis tiksliai
žinojo, kokia pinigų suma yra apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje,
nepaisant to, minėtiems darbuotojoms jis išmokėjo daugiau, nei nurodytos įmonės
išlaidos, todėl teismas sprendžia, kad šį pažeidimą A. S. darė tyčia, turėdamas tikslą išvengti
mokesčių.
Pirmosios
instancijos teismo nutarimas yra
pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant
įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, todėl A. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip
nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u
t a r i a:
A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008
m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius