Administracinė byla Nr. N⁵⁷⁵-682/09

Procesinio sprendimo kategorija 40.1.3.

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. balandžio 10 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. spalio 15 d. A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jo vadovaujamoje Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas darbo užmokestis:

1. A. Ch. (A. Ch.) 2007 04 17 išmokėta 1715,20 Lt, 2007 05 11 - 1573,60 Lt, 2007 06 19 - 1573,60 Lt, 2007 07 13 - 1573,60 Lt, 2007 08 10 - 1573,60 Lt, t.y. iš viso išmokėta 8009,60 Lt neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio.

2. T. N. 2007 04 19 išmokėta 1569,28 Lt, 2007 05 11 - 1569,28 Lt, 2007 06 19 -1843,93 Lt, 2007 07 13 - 1569,28 Lt, 2007 08 10 - 2098,68 Lt, t.y. iš viso išmokėta 8649,85 Lt neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio.

3. D. B. (D. B.) 2007 06 20 išmokėta 198,37 Lt, 2007 07 13 - 313,13 Lt, 2007 08 10 - 219,40 Lt, t.y. iš viso 730,91 Lt neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio.

4. A. G. 2007 06 19 išmokėta 439,05 Lt, 2007 07 13 - 873,60 Lt, 2007 08 10 -1093,60 Lt, 2007 09 06 - 639,978 Lt, t.y. iš viso 3046,22 Lt neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio.

5. V. J. 2007 06 19 išmokėta 439,05 Lt, 2007 07 13 - 873,560 Lt, 2007 08 10 -1093,60 Lt, 2007 09 06 - 699,97 Lt, iš viso 3106,22 Lt neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio.

Šiais veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 02 17 numarimo Nr. 179 Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 ir 7 punktų nuostatas, bei padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 9 d. nutarimu A. S. už pažeidimo numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje padarymą skyrė 15000 Lt baudą.

Teismas konstatavo, kad A. Ch., T. N., D. B., A. G. ir V. J. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių sutapo: jie nurodė, kad priimant į darbą buvo sakoma, kad dalis užmokesčio bus mokama neoficialiai, kad atlyginimus mokėdavo A. S., G. S. arba V. R., kad gaudavo daugiau nei buvo nurodoma dokumentuose, kad konfliktų su administracija neturėjo, kad pinigai buvo mokami darbo vietose, todėl netikėti šių asmenų parodymais teismas neturėjo pagrindo. Kadangi buhalterinėje apskaitoje nefiksuojamos neoficialiai išmokamos pinigų sumos, todėl tikėtina, kad šio sumos, praėjus laiko tarpui, galėjo būti nurodomos netiksliai, tačiau šiuos netikslumus, nurodant neoficialiai išmokėtų piniginių sumų dydį, teismas vertino kaip objektyvias aplinkybes ir nelaikė galimu, vadovaujantis vien šiuo kriterijumi, atmesti minėtų asmenų parodymus ar vertinti juos kritiškai.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad nei lengvinančių, nei sunkinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę aplinkybių nebuvo nustatyta, skyrė jam ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą.

 

II.

 

Nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarimu, A. S. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesilaikant ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad teismas nepilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes bei netinkamai, neobjektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus: bendrovės darbuotojų A. Ch., T. N., V. J. ir A. G. parodymus bei D. B. paaiškinimą. Apeliantas nurodo, kad minėti darbuotojai iš darbo išėjo dėl kilusio konflikto, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Teigia, kad teismas neįrodė jog, jis minėtą pažeidimą padarė tyčia.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

III.

 

Apeliacinis skundas netenkinamas.

  Pažeidimo padarymo metu galiojusi ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalies redakcija (1999 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. VIII-1486 redakcija) nustatė, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Iš esmės apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarime padarytuoju įrodymų vertinimu. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau teismas visais atvejais turi pagrįsti savo vidinio įsitikinimo susiformavimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir tinkamai motyvuoti tai savo procesiniame sprendime. Nutarimas pripažįstamas pagrįstu, kada aplinkybės, kurios nustatytos bylos duomenimis, atitinka pakankamumo ir patikimumo kriterijus (ATPK 256, 257 straipsniai).

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas rėmėsi visais byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Inspekcijos operatyvaus patikrinimo medžiaga, liudytojų A. Ch., T. N., V. J. ir A. G. paaiškinimais ir parodymais ir D. B. paaiškinimu, bendrovės atlyginimų išmokėjimo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių duomenimis. Atsižvelgęs į įmonės darbuotojų paaiškinimuose ir parodymuose pateiktus faktus dėl įmonėje dirbto darbo ir gauto darbo užmokesčio su buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotais duomenimis, teismas pagrįstai pripažino, kad bendrovės darbuotojams laikotarpiu nuo 2007 04 17 iki 2007 10 11 buvo išmokėtas neoficialus darbo užmokestis: A. Ch. - 8009,60 Lt, T. N. - 8649,85 Lt, D. B. - 730,91 Lt, A. G. - 3046,22 ir V. J. - 3106,22 Lt.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog minėtų liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi šie liudytojai iš darbo išėjo dėl kilusio konflikto, tačiau rašytinių dokumentų, kad tarp darbuotojų ir darbdavio buvo kilęs konfliktas, nėra, priešingai, iš byloje esančių prašymų matyti, jog  minėti darbuotojai norėjo būti atleisti iš darbo jų pačių prašymų pagrindu, o įrodymų, kad darbo sutartys su minėtais darbuotojais būtų buvę nutrauktos dėl drausmės pažeidimų, byloje nėra.

Kadangi A. S. kaltinamas tuo, kad bendrovės darbuotojams laikotarpiu nuo 2007 04 17 iki 2007 10 11 išmokėjo neoficialus darbo užmokesčius, todėl byloje esantys paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad 2007 m. vasario – kovo mėnesiais darbuotojai gavo tik oficialius atlyginimus ir jokių papildomų neapskaitytų pinigų negavo, nagrinėjamoje byloje neaktualūs.

Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nesilaikant ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tačiau kokie konkrečiai protokolo surašymo reikalavimai buvo pažeisti nenurodo, jokių protokolo reikalavimų neatitikimo ATPK 260 straipsniui nenustatė ir teismas, todėl šis jo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl kaltės formos teisėjų kolegija pažymi, kad A. S. neabejotinai turėjo suprasti, kad dėl neapskaityto išmokamo darbo užmokesčio įmonė išvengia mokesčių sumokėjimo. Kadangi tokią veiką A. S. darė sistemingai, kelis mėnesius, byloje nėra jokių duomenų, kad visos realiai patirtos įmonės išlaidos darbo užmokesčiui buvo neapskaitytos dėl sąskaitybos klaidos ar kitokio apsirikimo, iš kasos išlaidų orderių matyti, kad jis tiksliai žinojo, kokia pinigų suma yra apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje, nepaisant to, minėtiems darbuotojoms jis išmokėjo daugiau, nei nurodytos įmonės išlaidos, todėl teismas sprendžia, kad šį pažeidimą A. S. darė tyčia, turėdamas tikslą išvengti mokesčių.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, todėl A. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                                   Antanas Ablingis

 

 

                                                                                                                              Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                                                                              Virgilijus Valančius