Civilinė byla Nr. e2S-508-638/2018
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00720-2015-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.26.; 3.2.9.1.; 3.3.2.5.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-50-547/2018 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos dujos“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,Varėnos dujos“ 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 17 280 Eur vienkartinę kompensaciją dėl negautų pajamų ir 3 960 Eur už gydymą, vaistus ir kitas išlaidas. Nurodė, kad atsakovė ieškovą 2013 m. rugsėjo 27 d. išsiuntė į komandiruotę Prancūzijoje. Ieškovas 2013 m. lapkričio 11 d. nukrito nuo vilkiko iš daugiau nei 3 metrų aukščio, dėl ko patyrė stuburo traumą.
Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi įpareigojo Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau VDI) atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2013 m. lapkričio 11 d., tyrimą ir surašytą aktą pateikti teismui. Civilinę bylą sustabdė iki bus atliktas pakartotinis nelaimingo atsitikimo tyrimas ir surašytas aktas pateiktas teismui. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-189-260/2017 aiškiai nurodytas nurodymas pirmosios instancijos teismui tikrinti nelaimingo atsitikimo darbe akto pagrįstumą, duomenų, nurodytų jame, teisingumą, esant reikalui tirti papildomai aplinkybes. Nagrinėjamajame ginče esminę reikšmę turi faktas, dėl kieno kaltų ar neatsargių veiksmų ar dėl kokių priežasčių ieškovas patyrė žalą.
VDI pateikė atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuriame prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria VDI įpareigojama atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą, pripažinti neteisėta ir panaikinti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. sausio 2 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad VDI byloje nėra įtraukta trečiuoju asmeniu ar kitokiu asmeniu, t. y. nedalyvavo procese.
Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-189-260/2017 panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos28 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje yra labai aiškiai nurodyta pirmosios instancijos teismui tikrinti nelaimingo atsitikimo darbe akto pagrįstumą, duomenų nurodytų jame teisingumą, esant reikalui tirti papildomai tas aplinkybes. Kauno apygardos teismo nutartyje buvo nurodyta, jog 2014 m. vasario 4 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 yra galimai neteisingi duomenys, todėl atsakovui turėjo būti pasiūlyta imtis priemonių, kad nelaimingas atsitikimas būtų ištirtas papildomai ar pakartotinai. Kadangi atsakovės atliktą tyrimą VDI įvertino kaip padarytą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl VDI įpareigotina atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą ir surašytą aktą pateikti teismui.
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti 2018 m. sausio 2 d. nutartį ir atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties dalies, įpareigojančios VDI atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą, priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
VDI 2017 m. gruodžio 27 d. atskirajame skunde pabrėžė, kad VDI nėra įtraukta į nagrinėjamą bylą dalyvaujančiu asmeniu. Apie teisme nagrinėjamą bylą VDI sužinojo tik iš 2017 m. rugsėjo 12 d. gauto ieškovo A. M. skundo dėl 2017 m. gegužės 9 d. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akto Nr. 1 panaikinimo. Reikšti reikalavimus dėl ginčo dalyko ir/ar manyti, kad teismo sprendimas/nutartis gali suketi VDI teisines pasekmes, VDI neturėjo pagrindo. Teikti išvadą byloje iš VDI nebuvo prašoma.
Teismo įpareigojimas VDI atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą ir surašytą aktą pateikti Varėnos rajono apylinkės teismui, prieštarauja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms bei esamai teismų praktikai.
VDI, vykdydama įpareigojimą, veiktų ultra vires ir viršytų teisės aktais viešojo administravimo subjektui nustatytas kompetencijos ribas. Įvykdžius teismo įpareigojimą, kiekvienas suinteresuotas subjektas įgautų absoliučią nepaneigiamą teisę tokius VDI veiksmus skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o tai sąlygotų ženklias tiek žmogiškųjų (dalyvavimas administracinių teismų procesuose), tiek ir finansinių (teismų išlaidų, administracinės teisenos išdavoje pripažinus VDI veiksmus neteisėtais, atlyginimas) institucijos išteklių sąnaudas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacijos objektą sudaro Varėnos rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti apeliantės VDI atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės atskirąjį skundą nurodė, kad skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas sprendė, kad VDI byloje nėra įtraukta trečiuoju asmeniu ar kitokiu asmeniu, t. y. nedalyvavo procese.
Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą yra sudėtinė konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą dalis. Šios teisės (tiek bendrai teisės į teisminę gynybą, tiek teisės į apeliaciją) įgyvendinimo procesinė tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. CPK 305 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinį (taikytina ir atskirojo skundo atveju) skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 straipsnis).
Dalyvaujantys byloje asmenys yra nurodomi CPK V skyriaus normose. Tai yra ne tik CPK 37 str. antroje dalyje išvardinti subjektai, bet ir CPK 49 str. 3 d. nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos, jeigu jos teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba pačios įstoja į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekdamos įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu.
Pirmosios instancijos teismas, nors expressis verbis ( tiesiogiai) ir nepasisakė, kad įtraukia VDI į bylą kaip instituciją išvadai duoti, tačiau iš 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje suformuluoto įpareigojimo matyti, kad duotu įpareigojimu atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2013 m. lapkričio 11 d., tyrimą ir surašytą aktą pateikti teismui, VDI yra įtraukiama į bylą būtent tokiu statusu, vadinasi tapo proceso dalyve CPK 49 str. 3 dalies prasme ir įgijo procesines teises, nustatytas CPK 50 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta šių institucijų teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, pateikti prašymus, ir kaip proceso dalyvė įgijo teisę skųsti teismo veiksmus ( CPK 338 str).
Spręstina, kad apeliantė turėjo teisę pateikti teismui atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties.
Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme, todėl teismui yra suteikta CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė sutinkant su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl apeliantės atskirąjį skundą nepagrįstai atsisakė priimti. Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir atskirojo skundo dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį panaikinti. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirojo skundo dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Diana Labokaitė