Civilinė byla Nr. 2A-1530-590/2015

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19681-2013-0

                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 24.2; 24.3; 24.4; 35.6.1; 121.14; 121.18; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. (ieškovo BUAB „Gintarinė nafta“ teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. (ieškovo BUAB „Gintarinė nafta“ teisių perėmėjas) ieškinį atsakovui UAB „ARJA“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,             

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2007-07-10 Degalinės aikštelės nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovo; pripažinus šią sutartį negaliojančia taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo UAB „ARJA“ ieškovo naudai 122 993,40 Lt nepagrįstai sumokėto nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-08-08 UAB „Gintarinė nafta“ įsigijo iš UAB „Eurovista ir Ko“ SND pilstymo įrangą, sumokėdamas šiam pardavėjui 141 6000 Lt. Neteisėta nuomos sutartis buvo sudaryta 2007-07-10 tarp ieškovo ir atsakovo, kurios pagrindu ieškovas mokėjo nuomos mokestį už naudojimąsi degalinės aikštele, nors teisė valdyti žemės sklypą, kuriame sumontuota suskystintų dujų kolonėlė, priklausė ir priklauso Lietuvos valstybei. Vilniaus apskrities viršininko administracija, atstovaudama valstybę, su atsakovu sutarties dėl žemės sklypo disponavimo nesudarė. Nuomos sutarties sudarymas, atsakovui neturint žemės savininko įgaliojimų disponuoti šiuo turtu, prieštarauja viešajai tvarkai, sudaryta kaip asmens, neturinčio teisės sudaryti tokią sutartį (neturint rašytinio sutikimo subnuomoti valstybinės žemės sklypą), todėl turi būti pripažinta negaliojančia, o pagal sutartį gautas nuomos mokestis iš atsakovo priteistas taikant restituciją.   

Atsakovas UAB „ARJA“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001-05-07 išdavė leidimą vykdyti statybos darbus, t. y. sutiko, kad šalia veikiančios degalinės aikštelės būtų statoma suskystintų dujų užpylimo kolonėlė, todėl atsakovas yra teisėtas suskystintų dujų degalinės aikštelės valdytojas. Be to, atsakovas su Vilniaus apskrities viršininko administracija pasirašė 2001-05-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Dėl šios priežasties atsakovas 2001-07-12 su savivaldybe sudarė suskystintų dujų degalinės statybos ir eksploatavimo teritorijoje, pažymėtoje schemoje 1-4 prie sklypo Laisvės pr. 125A, Vilniuje, sutartį. Kadangi nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Vilniaus apskrities viršininko administracija ar prokuroras, ginantis viešą interesą, nepareiškė ieškinio ar pretenzijų dėl atsakovo sudarytos subnuomos sutarties, todėl ieškovo ieškinys nėra pagrįstas. Pažymėjo, jog ieškovas naudojosi aikštele nuomos pagrindais, gavo pajamas, todėl atsakovo investicijos į degalinės aikštelės įrengimą buvo naudingos ir ieškovui. Pritaikius restituciją ieškovas nepagrįstai praturtėtų.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad valstybinės žemės savininkė yra valstybė, todėl ji suinteresuota, kad žemė būtų naudojama pagal jos tikslinę paskirtį. Vilniaus miesto savivaldybė, prieš suteikdama leidimą ginčo teritorijoje statyti statinius ar įrenginius, turėjo gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimą. Nesant tokio sutikimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia. Kita vertus, restitucijos taikymui gali būti svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pozicija, kad tai, kas įvykdyta iki sutarties nutraukimo negalima išreikalauti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pritaria trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime išdėstytiems teiginiams. Pažymėjo, jog byloje dėstomos aplinkybės jau yra išnagrinėtos analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-1968-803/2013. 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-01 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, be Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Teismas bankroto administratoriaus paaiškinimą, kad apie bankrutuojančios įmonės galimai neteisėtą sandorį sužinojo tik nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1968-803/2013 (Vilniaus miesto apylinkės teisme), laikė nepagrįstu. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės administratoriui, atstovaujančiam kreditorių interesus ir ginčijant sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2011-07-12 nutartis, kuria UAB „Gintarinė nafta“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2011-09-08 (Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį), todėl ieškinio senatis reikalavimui pareikšti yra praleista. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pagrindų atnaujinti ieškovui (profesionaliam ūkio subjektui – bankroto administratoriui) praleistą ieškinio senaties terminą nėra. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieškovas ieškinį atsakovui nagrinėjamoje byloje pareiškė praleidęs CK 6.66 str. nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, ieškovui nenurodžius jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, ieškovo ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmetė. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas neteisingai interpretuoja Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį, nurodydamas, kad bankroto administratoriui tenka pareiga tikrinti sandorius tik iki 36 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo. Ši pareiga įstatyme įvardinta kaip tikrinti ne mažesniam nei 36 mėnesių laikotarpiui. Juo labiau, kad bankroto byloje kreditoriumi yra nurodytas ir atsakovas. Dėl šios aplinkybės teismas nematė pagrindo taikyti bendrą ieškinio senaties terminą ir ieškovo motyvus atmetė kaip nepagrįstus.

Apeliaciniu skundu ieškovas R. L. (ieškovo BUAB „Gintarinė nafta“ teisių perėmėjas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad actio Pauliana yra vienas iš daugelio galimų ir leistinų būdų ir priemonių ginti kreditorių interesus, todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad reikalavimas pripažinti 2007-07-10 Degalinės aikštelės nuomos sutartį negaliojančia ir priteisti 122 993,40 Lt sumą, sumokėtą šio niekinio sandorio pagrindu, turi būti sprendžiamas besąlygiškai taikant CK 6.66 str. normą, reglamentuojančią kreditorių teisių gynybos galimybę. Pagal Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą bankrutavusios įmonės administratorius turi teisę pareikšti teisme ieškinį, ginant kreditorių, taip pat bankrutavusios įmonės teises ir interesus. Actio Pauliana yra vienas, bet ne vienintelis būdas tiek kreditorių, tiek pačios įmonės interesams apginti, o atitinkamai teismas neturėjo jokio faktinio bei teisinio pagrindo išvadai, kad ginčo faktinėms aplinkybėms turi būti taikoma tik CK 6.66 str. norma bei joje nustatytas 1 metų senaties terminas. Ieškiniui, kuris pateiktas vykdant Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. numatytą prievolę ginti įmonės interesus tikslu atkurti įmonės finansinį stabilumą ir užtikrinti galimybes atsiskaityti su kreditoriais, turi būti taikomas bendras 10 metų senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. l d. , kuris nėra praleistas, nes sandoris sudarytas 2007-07-10, todėl senaties termino pabaiga yra 2017-07-10. Pažymi, jog pagal suformuotą teismų praktiką bankroto administratoriaus pateiktais ieškiniais yra ginamas ne tik privatus, bet ir viešas interesas, todėl ši bylos specifika turi reikšmę ir taikant teisės normas, reglamentuojančias senatį. Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjant bylą, kurios procesinis sprendimas yra skundžiamas, nustatyta, kad ieškovas apie niekinio 2007-07-10 sandorio sudarymą sužinojo gavęs pranešimą apie atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1968-803/2013 (nurodyta byla pagal R. L. ieškinį pradėta 2012 m. rugsėjo mėnesį). Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1968-803/2013, kurioje nustatyta aplinkybė, jog UAB „Arja“ neturėjo teisės valdyti valstybei priklausantį žemės sklypą, kuris buvo išnuomotas 2007-07-10 sutartimi ieškovui, priimtas tik 2013-05-03. Būtent šiuo momentu buvo patvirtintas faktas, jog UAB „Arja“, sudarydama 2007-07-10 Degalinės aikštelės nuomos sutartį su ieškovu, valdė valstybei priklausantį turtą, neturėdama tam pagrindo. Skundžiamu 2014-10-01 sprendimu teismas konstatavo, kad senaties termino pradžia turi būti siejama ne su faktiniu sužinojimu, bet su pareiga sužinoti. Ieškovo manymu, ši teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nuostatas. Administratorius privalo patikrinti sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, kitus sandorius, esant įtarimams dėl jų galimo neteisėtumo, administratorius neprivalo, bet turi teisę patikrinti. Taigi, sužinojimas apie sandorius, kurie sudaryti per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, gali būti siejamas su bankroto bylos iškėlimo momentu, bet sužinojimo momentas dėl sandorių, kurių administratorius neprivalėjo, bet tik turėjo teisę tikrinti, turi būti siejamas tik su tuo momentu, kada surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad sandoris yra neteisėtas. Akivaizdu, jog toks momentas išnagrinėtoje byloje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1968-803/2012 priėmimo diena, t. y. 2013-03-05. Pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatuodamas, kad yra praleistas senaties terminas, net nesprendė termino atnaujinimo klausimo, nors tokią pareigą turėjo, nes ieškinys pateiktas bankroto administratoriaus bankroto byloje.

Atsakovas UAB „ARJA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-01 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios normos, todėl narinėjamu atveju negali būti taikoma apelianto nurodoma bendroji CK 1.125 str. 1 d. norma, o klausimas, nuo kada bankroto administratorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris galimai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises, sprendžiamas pagal apelianto nurodomas bendrąsias civilinės teisės normas. Pažymi, jog UAB „Gintarinė nafta“ bankroto byla buvo iškelta 2011-07-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civ. byloje Nr. B2-5709-516/2011. Šia teismo nutartimi įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą bei visus dokumentus. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2011-09-08, todėl įmonės dokumentai turėjo būti perduoti vėliausiai iki 2011-10-23. Duomenų, patvirtinančių, kad valdymo organai netinkamai įvykdė šį įpareigojimą, apeliantas pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu nepateikė (pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo metu bankroto administratorius pažymėjo, kad įmonės dokumentus gavo laiku). Apeliantas pažymėjo, jog bankroto administratorius tik 2012 m. gruodžio mėnesį patikrino UAB „Gintarinė nafta“ sudarytą ginčijamą sandorį, po to, kai gavo kitos civilinės bylos procesinius dokumentus. Taigi, akivaizdu, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminą, nes senaties termino pradžia skaičiuojama nuo 2011-10-23. Pažymi, jog nagrinėjamos bylos atveju susidarė situacija, kai visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais ieškinį pareiškė bankrutuojančios įmonės administratorius, t. y. CK 6.66 str. pagrindu. Atsižvelgiant į specifiškumus, susijusius su bankroto teisiniu reglamentavimu – remiantis ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalimi kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui, pažymėtina, kad dėl to modifikuojasi ir actio Pauliana instituto taikymo bendrosios sąlygos. Nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 str. 3 d.), taikytinas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo įmonės dokumentų gavimo dienos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. redakcija, galiojusi BUAB „Gintarinė nafta“ bankroto bylos iškėlimo metu). Taigi, šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo dokumentų gavimo dienos. Sistemiškai aiškinant ĮBĮ ir CK 6.66 str., tampa aišku, kad apeliantas ieškinį dėl 2007-07-10 Degalinės aikštelės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė 2013-05-09, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinys paduotas teismui pasibaigus nurodytam ieškinio senaties terminui, turi būti taikomos senaties suėjimo pasekmės. Nurodo, kad BUAB „Gintarinė nafta“ bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo objektyvios priežastys, kurios realiai sutrukdė jam per nurodytą įstatyme nustatytą terminą susipažinti su įmonės dokumentais bei įstatymų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl ginčo sandorio nuginčijimo. Tai, kad byla yra susijusi su viešuoju interesu, turi įtakos BUAB „Gintarinė nafta“ bankroto administratoriaus funkcijų rūpestingam atlikimui, bet savaime nepateisina įstatymo nustatytų terminų praleidimo ir nepaneigia pareigos jų laikytis. Dėl minėtų argumentų, atsižvelgus į senaties termino pasibaigimo datą, į tai, kad BUAB „Gintarinė nafta“ bankroto administratorius veikė savo vykdomos ūkinės veiklos srityje ir prisiėmė su tuo susijusią riziką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad apeliantas praleido ieškinio senaties terminą. Taip pat pažymi, jog nagrinėjamos bylos atveju ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl BUAB „Gintarinė nafta“ bankroto administratoriaus veiksmų (neveikimo), netinkamo administravimo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, toks BUAB „Gintarinė nafta“ bankroto administratoriaus neveikimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi, dėl ko ieškinio senaties terminas tūrėtų būti atnaujintas.

Tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinys pareikštas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Šioje byloje pradinis ieškovas BUAB „Gintarinė nafta“ prašė pripažinti 2007-07-10 Degalinės aikštelės nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovo ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo UAB „ARJA“ ieškovo naudai 122 993,40 Lt nepagrįstai sumokėto nuomos mokesčio. Ieškovas ieškinį grindė ne actio Pauliana sąlygomis, o tuo, kad atsakovė UAB „ARJA“ neturėjo teisėto pagrindo sudaryti su UAB „Gintarinė nafta“ degalinės aikštelės nuomos sutarties, nes nebuvo žemės sklypo (degalinės aikštelės) savininkė, faktinė naudotoja bei neturėjo žemės sklypo savininko, šiuo atveju valstybės, leidimo ar sutikimo subnuomoti  žemės sklypą. Taigi šioje byloje ieškovas nereiškė actio Pauliana  ir neįrodinėjo CK 6.66 straipsnyje nurodytų pastarojo ieškinio sąlygų. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pareikštą ieškinį nagrinėti CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu bei taikyti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo bylos ir neatskleidė jos esmės nes, nenagrinėjo ieškinyje nurodytų aplinkybių, svarstė pagrindus, kuriais ieškinys nebuvo reiškiamas, be to, ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties kuri, šioje byloje neturėjo būti taikoma.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą ir civilinę bylą perduodi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                      Laima Gerasičkinienė

Jūratė Varanauskaitė

Vidas Stankevičius