Administracinė byla Nr. I-3271-422/2016
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00932-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 21.;74.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Deivydui Aidukui,
dalyvaujant pareiškėjui J. V. ,
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas J. V. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4 ) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. kovo 24 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus įvairiose kamerose (išskyrus kamerą Nr. 326), kuriose nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma. Dalį kamerų gyvenamojo ploto užėmė baldai bei kiti įrenginiai, dėl jų užimamo ploto judėti kamerose galėjo tik vienas asmuo, o kiti turėjo tuo metu sėdėti ar gulėti lovose, todėl tarp nuteistųjų/suimtųjų dažnai kildavo konfliktai. Pasivaikščioti gryname ore galėjo tik 1 valandą per parą pasivaikščiojimo kiemeliuose, kurie buvo maži, juose nepakako vietos judėti. Kameros Nr. 232 langas neatsidarė, todėl nebuvo užtikrintas tinkamas natūralus vėdinimas, mechaninės ventiliacijos nebuvo, todėl kameroje nebuvo kuo kvėpuoti. Dėl džiūvančių drabužių nuolat buvo didelė drėgmė, jautėsi pelėsio kvapas, kuris įsigerdavo į minkštąjį lovos inventorių bei drabužius. Kameroje Nr. 245 gyveno 5-6 asmenys, o stalas buvo skirtas keturiems asmenims, todėl neužtekdavo vietos pavalgyti prie stalo, teko valgyti laikant indus rankose arba laukti, kol atsiras vietos prie stalo. Kamerose nebuvo karšto vandens, išsimaudyti po šiltu dušu galėjo tik kartą per savaitę 15 minučių.
Nurodė, kad Kauno TI asmenims, neturintiems jų sąskaitose pinigų, nesudaryta galimybė išsiskalbti viršutinius drabužius. Kreipėsi žodžiu į būrio viršininką dėl viršutinių drabužių išskalbimo, tačiau šis jam atnešė drabužių skalbimo paslaugų kainoraštį ir prašymo formą bei pasiūlė susimokėti už drabužių skalbimą. Dėl tokių kalinimo sąlygų sutriko visavertis gyvenimas, patyrė didelius dvasinius skausmus, pasidarė irzlus, dirglus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas, susirgo depresija, atsirado bloga nuotaika. Kalinimo sąlygas Kauno TI pareiškėjas prilygina kankinančioms, nežmoniškoms, žeminančiomis žmogaus orumą. Tvirtino, kad patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) atsiliepime į skundą (b.l. 12-16) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas Kauno TI periodiškai buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. kovo 24d. Pripažino, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio nei teisės aktuose nustatyta ploto sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Pažymėjo, kad Kauno TI yra viena moderniausių kardomojo kalinimo vietų, visiškai atitinkanti higienos normų reikalavimus, įstaigos gyvenamosios kameros aprūpintos būtinu inventoriumi, geros techninės ir higieninės būklės, jose palaikoma tinkama temperatūra, sanitariniai mazgai visiškai atitverti. Kiekvienam suimtajam kamerose įrengtos prie grindų pritvirtintos metalinės lovos, stalas ir suoliukai, kamerose įrengtos viršutinių drabužių pakabos, sieninės lentynos, spintelės maisto produktams laikyti. Kamerų vėdinimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, nes kameros su atidaromais langais vėdinamos per langus, o kamerose su neatidaromais langais yra įrengtas mechaninis vėdinimas. Pareiškėjui buvo skirta lova, išduota patalynė, karšto maisto davinys, suteikta teisė kiekvieną dieną pasivaikščioti gryname ore, kartą per savaitę maudytis duše, suteikta galimybė lankytis koplytėlėje, bibliotekoje, skaitykloje, sporto kiemeliuose, teniso kambaryje, tai iš dalies kompensavo per mažos kameros sukeliamus nepatogumus. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją nėra kreipęsis. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų, kad jis būtų sirgęs depresija nėra. Priešingai, Kauno TI psichologų grupės specialisto konsultacijos įrašas patvirtina, kad jo emocinis fonas buvo be pastebimų ypatumų, būsena stabili, pareiškėjas kameroje prisitaikė, taigi pareiškėjo fizinė ir psichinė sveikata kalėjimo Kauno TI metu buvo gera. Pareiškėjas neįrodė sąlygų, būtinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Kauno TI pareigūnų veiksmų laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. kovo 24 d. jį kalinant Kauno TI perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. viso bendro kameros ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Pareiškėjo kameros kortelės (b.l. 17-18) bei atsakovo atstovo pateiktos 2016 m. birželio 14 d. pažymos Nr. 11-3233 duomenys apie pareiškėjo laikymo sąlygas Kauno TI ( b.l. 19-28) patvirtina, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas Kauno TI kamerose Nr. 245, 326, 232, 206, 156, 162, 230. Nustatyta, kad reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos nebuvo užtikrintas 20 parų.
Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, gavęs atsakovo atsiliepimą į skundą pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų neginčijo, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.
Darytina išvada, pareiškėjui kalint Kauno TI, 20 parų nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.
Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad kamerose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kameroje Nr. 232 nebuvo ventiliacijos, nes langas neatsidarė, o mechaninė ventiliacija nebuvo įrengta, todėl buvo tvanku, trūko oro, didelė drėgmė, jautėsi pelėsio kvapas.
Pagal Higienos normos 24 punktą laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno TI yra įrengti dvejų tipų langai - atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais ventiliuojamos per langus, jų sanitariniuose mazguose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Kamerose, kurių langai neatidaromi, veikia mechaninė ventiliavimo sistema- šviežias oras į kamerą įpučiamas, netinkamas - ištraukiamas. Be to, neatidaromuose languose įrengtos ventiliavimo grotelės. Atsakovo atstovas pateikė šias aplinkybes patvirtinančius duomenis (b.l. 32-33-35-37,38-39). Teismo nuomone, atsakovo atstovo pateikti įrodymai patvirtina, kad Kauno TI kamerų vėdinimas atitinka Higienos normos 24 punkto reikalavimus, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kamerose įrengtą mechaninę vėdinimo sistemą, jos gedimus ir pan., todėl nėra pagrindo tikėti deklaratyviais pareiškėjo argumentais dėl ventiliacijos kameroje Nr. 232 nebuvimo.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su per mažais, kokybiško pasivaikščiojimo neužtikrinančiais pasivaikščiojimų kiemeliais.
Higienos normos 18.4 punkte numatyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės) 21 - 22 punktuose nurodyti reikalavimai pasivaikščiojimų kiemelių įrengimui.
Pažymėtina, kad nei Taisyklės, nei Higienos norma nereglamentuoja reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelių dydžiui, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo atveju nenustatyta, o pareiškėjo pretenzijos dėl per mažų pasivaikščiojimo kiemelių atmestinos kaip nepagrįstos.
Pagal Higienos normos 27 punkto nuostatas, sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Šioje teisės normoje nėra įtvirtintas reikalavimas įrengti karšto vandens tiekimo sistemą kamerose, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens kamerose nebuvimo.
Higienos normos HN 68 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nurodė, kad pasinaudoti šiltu dušu galėjo kartą per savaitę, todėl Higienos normos 68 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas tvirtino, kad kameroje Nr. 245 gyveno 5-6 asmenys, o vietos prie stalo užteko tik keturiems, todėl tekdavo valgyti laikant indus rankose ar laukti, kol atsiras vietos prie stalo.
Taisyklių 14.6 p., reglamentuojančiame kameros įrengimą, nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Kad kameroje turi būti įrengtas stalas, nurodyta ir Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139. Tačiau nei viename iš paminėtų teisės aktų kamerose įrengtų stalų matmenys nėra reglamentuoti, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo kamerose Nr. 245 stalo yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad iš pateiktų nuotraukų (b.l. 30-31) matyti, kad stalai bei prie jų įrengti stalo ilgio suolai yra pakankamai nemažų matmenų, todėl, teismo nuomone, tik nuo kameroje kalėjusių asmenų tarpusavio santykių priklausė galimybės vienu metu pavalgyti prie stalo realizavimas. Be to, pareiškėjo šio pobūdžio argumentai yra abstraktaus pobūdžio, konkrečių atvejų, kai jis negalėjo pasinaudoti stalu, nenurodyta, todėl pagal juos ir byloje esamus duomenis nėra pagrindo jo subjektyvių teisių pažeidimui konstatuoti.
Pareiškėjas tvirtino, kad jam, kaip asmeniui, neturinčiam asmeninėje sąskaitoje lėšų, nebuvo suteikta galimybė išsiskalbti viršutinius drabužius.
Higienos normos HN 76:2010 38.1. punkte nurodyta, kad skalbyklose skalbiami lovos skalbiniai, rankšluosčiai, apatiniai ir viršutiniai drabužiai. Laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (Higienos normos HN 76:2010 64 p.).
Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-117, 11 punkte nurodyta, jog suimtasis ar nuteistasis, negaunantis piniginių įplaukų ir kurio nelanko giminės bei artimieji, raštu kreipiasi į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių rūbų (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) įstaigos skalbykloje) (2 priedas), bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną (b.l.45-46). Akivaizdu, kad šiame Aprašo punkte užtikrinama galimybė nuteistiesiems/suimtiesiems, į jų asmeninę sąskaitą negaunantiems piniginių įplaukų, vieną kartą per mėnesį išsiskalbti viršutinius drabužius nuteistajam pateikus rašytinį prašymą.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad rašytinio prašymo atsakovo atstovui dėl viršutinių drabužių skalbimo nebuvo pateikęs, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytu Aprašo 11 punktu, jo viršutiniai drabužiai neturėjo būti skalbiami.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno TI Psichologinės tarnybos specialistų pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konsultuotas vieną kartą, gydytojas nurodė, kad pareiškėjas psichine sveikata nesiskundžia, elgesys adekvatus, emocinis fonas be pastebimų ypatumų, būsena stabili, problemų nenurodė, kameroje sutaria, prisitaiko (b.l. 29). Jokių duomenų apie pareiškėjo psichinės sveikatos sutrikimus, patirtus neigiamus išgyvenimus į bylą nepateikta, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo psichinei ar fizinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimo), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. J. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad Kauno TI pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą buvo laikomas 20 parų, 7,5 paros ši norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko 2,68 kv.m., 3,09 kv.m.). Pažymėtina, jog pažeidimas nebuvo tęstinis, nes pareiškėjas kalėjo pažeidžiant reglamentuotą minimalią ploto normą su pertraukomis, be to, didžiąją kalėjimo Kauno TI laiko dalį pareiškėjui teko daugiau nei teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto (b.l. 19-28). Aptariant bendrąsias gyvenimo sąlygas pastebėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, kurioje asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota, todėl joje laikomiems asmenims suteikta ribota judėjimo laisvė - galimybė naudotis biblioteka, sporto kiemeliais, kompiuterių klase ir pan. negali visiškai kompensuoti nuteistiesiems (suimtiesiems) tenkančio per mažo gyvenamojo ploto.
Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją, kad jo sveikatos būklė, būnant Kauno TI, būtų pablogėjusi, kad būtų taikytas stacionarinis gydymas, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, darytina išvada, byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini pasiekusiais minimalų žiaurumo lygį ir suteikiančiais pagrindą pripažinti ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimą.
Tačiau aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, yra pagrindas spręsti klausimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 160 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (Įstatymo įgyvendinimas), teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė