Civilinė byla Nr. 2S-1504-560/2012

Procesinio sprendimo kategorijos:

32.5.; 122.4; 128.17.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininko) V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) „Swedbank“, AB prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

V. Š. ir R. Š., užtikrindami iki 2033-04-20 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060016401, 2006-07-14 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) nekilnojamąjį turtą – 0(duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančius V. Š..

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-09 nutartimi Nr. 1576/2012 areštavo šį įkeistą nekilnojamąjį daiktą ir įspėjo skolininkus V. Š. ir R. Š., kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos – 156 779,50 EUR negrąžinto kredito, 5 532,96 EUR nesumokėtų palūkanų, 270,85 EUR delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 362,22 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso – 162 945,33 EUR bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.

Pareiškėjas „Swedbank“, AB 2012-05-08 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-05-09 nutartimi Nr. 1576V/2012 pareiškėjo „Swedbank“, AB prašymą tenkino ir nutarė:

1. išieškoti skolą iš V. Š. ir R. Š. kreditoriaus banko „Swedbank“, AB naudai: 156 779,50 EUR negrąžinto kredito, 6 801,36 EUR nesumokėtų palūkanų, 4 786,33 EUR delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 522,40 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 168 889,59 EUR, 272 LTL nesumokėto įkeisto turto draudimo mokesčio bei 139,00 LTL žyminio mokesčio išlaidų, taip pat kintamas metines palūkanas, kurias sudaro 6 mėnesių PRIME-EUR pridedant maržą 1,660 proc. negrąžintai 84 895,63 EUR kredito daliai (kredito dalis Nr. 06-047659-FA, Nr. 06-047661-FA, Nr. 09-096450-FA), nuo 2011-12-20 - iki 2012-06-20 skaičiuojama 5,084 proc. PRIME-EUR, kintamas metines palūkanas, 1,160 proc. maržą negrąžintai 71 883,87 EUR kredito sumai (kredito dalis Nr. 06-047656-FA), nuo 2011-12-20 - iki 2012-06-20 skaičiuojama 4,584 proc. PRIME-EUR bei 5 proc. dydžio palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos (168 889,59 EUR), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-05-08, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą;

2. priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančius V. Š..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-05-09 nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo iš varžytynių. Apeliantas neneigia, kad yra skolininkas, tikisi grąžinti skolą, kai tik tam atsiras galimybės. Nurodo, kad kredito negali grąžinti, nes žmona R. Š. yra neįgali, jai reikalinga slauga, ją prižiūri apeliantas. Pats apeliantas taip pat turi sveikatos problemų, pastoviai serga, todėl jis su žmona nedirba, neturi pajamų, negali grąžinti kredito. Įkeistas turtas yra vienintelė jų gyvenamoji vieta, kitų galimybių gyventi kitur neturi, todėl gyvenamojo namo pardavimas iš varžytinių būtų didelė klaida, o skolininkai taps dar didesne našta valstybei.

Pareiškėjas „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad šios kategorijos bylose hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų ar kitų su skolininko asmeniu (tokių kaip liga, nedarbingumas) susijusių klausimų. Pažymi, kad sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Teismas 2012-03-09 nutartyje nustatė, kad kreditorius pagrįstai kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Skunde keliami reikalavimai ir teikiami paaiškinimai nesusiję su materialinių ar procesinių teisių pažeidimais. Skolininkas nurodo savo vidines ir finansines problemas, kurių hipotekos teisėjas nenustatinėja ir netiria. Be to, dėl kredito sutarties nutraukimo teismas pasisakė 2012-03-09 nutartyje, kurios skolininkas neginčijo ir kuri yra privaloma (LR CPK 18 str.). Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių skolininkų gebėjimą toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad V. Š. ir R. Š., užtikrindami iki 2033-04-20 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060016401, 2006-07-14 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas „Swedbank“, AB) nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančius V. Š.. Skolininkai savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį neįvykdė, todėl kreditorius pateikė prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-09 nutartimi Nr. 1576/2012 areštavo įkeistą turtą ir įspėjo skolininkus V. Š. ir R. Š., kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos bei kitų mokėtinų sumų, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti, tačiau įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, skola negrąžinta. Pareiškėjas „Swedbank“, AB 2012-05-08 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta. Skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-05-09 nutartimi buvo patenkintas pareiškėjo prašymas ir nutarta išieškoti įsiskolinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto, jį parduodant iš varžytinų.

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Š., nesutikdamas su šia teismo nutartimi ir prašydamas panaikinti šią nutartį dalyje dėl nekilnojamojo turto priverstinio pardavimo, pagrinde teigia, kad vykdyti skolinių įsipareigojimų negali dėl jo ir sutuoktinės sveikatos problemų, neįgalumo, negaunamų pajamų, o, pardavus turtą iš varžytynių, skolininkai neteks vienintelės gyvenamosios vietos.

Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007,  2005-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2005). Būtent hipotekos paskirtis ir tikslai – apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, bei jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedūrų atlikimas suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2005-01-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005), kuris, kaip minėta, nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti.

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusiame CPK 558 str. Pagal tuo metu galiojusias civilinio proceso kodekso nuostatas priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamos nutarties dalį, nepateikia jokių teisinių bei faktinių argumentų, leidžiančių teigti, jog buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad procedūriniai reikalavimai priimti skundžiamą nutartį buvo įvykdyti nepažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimų.

Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naujai formuojamą teismų praktiką hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartis Nr. 3K-3-433/2010). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 straipsnyje ir 6.209 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti išieškojimą (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai, neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2012-02-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, pažymėjo, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų ir vartotojų teisių apsaugos tikslais vertindamas kreditavimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu, turi nustatyti, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojančios materialiosios teisės nuostatas, gali nulemti skolininko prievolių pažeidimo vertinimą kaip neproporcingą kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises. Kitaip tariant, teismas turi nustatyti, ar sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi vertinant kreditoriaus pareiškime nurodytus faktus gali lemti kitokį nei prašoma hipotekos teisėjo sprendimą. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto. Nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje.

Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir apelianto sudaryta kredito sutartis (su jos pakeitimais ir papildymais) pripažintina vartojimo sutartimis. Iš pateiktų bylos duomenų seka, kad 2009-11-17 susitarimu buvo atidėta kredito grąžinimo pradžios data iki 2010-05-20, taip pat buvo kapitalizuotos iki susitarimo paskolos gavėjo nesumokėtos (pradelstos) palūkanos, o palūkanų pagal Kredito sutartį mokėjimas buvo atidėtas iki 2010-01-20. 2010-05-07 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo atidėta kredito grąžinimo pradžios data iki 2010-11-20 bei iki 2010-12-20 ir kapitalizuotos iki susitarimo paskolos gavėjo nesumokėtos (pradelstos) palūkanos, o palūkanų mokėjimas buvo atidėtas iki 2010-10-20. 2010-12-21 susitarimu buvo atidėta kredito grąžinimo data iki 2011-05-20, taip pat buvo kapitalizuotos iki susitarimo nesumokėtos palūkanos, o palūkanų pagal kredito sutartį mokėjimas buvo atidėtas iki 2011-04-20. Pasibaigus nurodytiems terminams kredito gavėjas savo įsipareigojimų nevykdė ir nebebendravo su banku. 2011-10-20 bankas paskolos gavėjams išsiuntė registruotus pretenzinius laiškus dėl susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo. Dalį įsiskolinimo paskolos gavėjas sumokėjo, todėl 2011-12-01 buvo išsiųsti pretenziniai laiškai dėl likusio įsiskolinimo padengimo bei nustatytas naujas terminas įsipareigojimams įvykdyti. Kadangi skolininkai iki nurodyto termino įsiskolinimo nepadengė, bankas 2012-01-09 vienašališkai nutraukė sutartį, suteikdamas dar 10 dienų terminą sumokėti visą skolą, tačiau ir per šį terminą skola nebuvo sumokėta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2012-03-09 areštavus įkeistą turtą bei įspėjus skolininkus, jog nepadengus įsiskolinimo šis turtas bus parduotas iš varžytinių, skolininkai mokėjimų nevykdė, su kreditoriumi toliau nebebendravo, kas sudaro pagrindą teigti, kad skolininkai savo elgesiu pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus elgtis sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtas pareigas bei visapusiškai bendradarbiauti su kreditoriumi. Išdėstytos bylos aplinkybės patvirtina, kad kreditorius turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartis bei kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kreditavimo sutartys buvo nutrauktos neteisėtai bei skundžiamą teismo nutartį panaikinti. To nepaneigia ir atskirajame skunde apelianto išdėstyti paaiškinimai, tuo labiau, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, rodančių skolininkų galimybes dabartiniu metu ar artimiausiu metu ateityje vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bankui, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti, o atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 338 str.,

n u t a r i a:

Suinteresuoto asmens (skolininko) V. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                            Dainius Rinkevičius