PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 2 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB „Saitila“) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6726-1001/2019 pagal ieškovės UAB „Saitila“ ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Saitila“ prašė priteisti iš atsakovo V. M. 4974,46 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2018-09-06 iki 2019-02-21 dirbo UAB „Saitila“ vairuotoju - ekspeditoriumi. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu. Atsakovas 2018-09-14 Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Bentheimo mieste, vairuodamas ieškovei priklausantį krovininį automobilį ,,Scania P 114 LB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, t.y. važiuodamas Lunkensliege gatve, manevruodamas kliudė kelio kalnelį ir sugadino automobilio kuro baką, iš kurio ant gatvės išsiliejo dyzelinis kuras. 2019-01-31 ieškovė gavo Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Benlheimo miesto tarybos pretenziją dėl 4807,50 Eur žalos, padarytos dėl kuro surinkimo, atlyginimo ir 2019-02-03 sumokėjo šią sumą. Atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 219 - 222 punktų reikalavimus, nes nesaugiai manevravo, apgadinęs vairuojamo automobilio kuro baką, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors žinojo, kad dėl jo pasišalinimo draudimo bendrovė ieškovei negrąžins draudimo išmokos. Ieškovė įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kalto dėl žalos atsiradimo V. M.. 2018-09-14 eismo įvykio metu atsakovas apgadino ieškovei priklausančio automobilio degalų baką, dėl kurio remonto ieškovė patyrė 166,96 Eur išlaidų, kurias turi atlyginti atsakovas. Atsakovas privalo atlyginti visą ieškovei padarytą žalą, nes ją padarė tyčia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019-11-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. M. ieškovei UAB ,,Saitila“ 2498,88 Eur žalos atlyginimo, 458 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas dirbo UAB „Saitila“ nuo 2018-09-06 iki 2019-02-21 vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, darbo sutartis nutraukta DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovės įsakymu atsakovas buvo siųstas darbui į komandiruotę Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo 2018-09-07 iki 2018-10-26. Atsakovas, atlikdamas jam pavestas darbo funkcijas, vairuodamas krovininį automobilį „Scania P 114 LB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-14 Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Bentheimo mieste padarė eismo įvykį: važiuodamas Funkenstiege gatve, manevruodamas kliudė greičio mažinimo kalnelį (kelio kalnelį), sugadino vairuojamo automobilio baką, todėl ant gatvės išsiliejo automobilio bake buvę degalai. Degalus pašalino Bad Bentheimo gaisrinė ir savanorių gaisrinė. 2019-01-31 ieškovė gavo Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Bentheimo miesto tarybos pretenziją dėl 4807,50 Eur gaisrinės suteiktų paslaugų, šalinant nuo gatvės išsiliejusį kurą, atlyginimo ir 2019-02-03 šią sumą sumokėjo. Darbo ginčų komisija 2019-05-29 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 1973,52 Eur žalos atlyginimą, tačiau ieškovė su šiuo sprendimu nesutiko ir pateikė teismui ieškinį dėl visos žalos sumos atlyginimo.
5. Kadangi žalos padarymo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsirado atsakovui vykdant darbo funkcijas, teismas vadovavosi DK X skyriaus normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimą (DK 151-154 straipsniai), pasisakė dėl žalos padarymo tyčia, asmens neatsargumo sąvokų. Teismas vertino, kad ieškovė atsakovo tyčinius veiksmus sieja su atsakovo sukeltu degalų išliejimu iš automobilio bako ir tyčiniu išvažiavimu iš eismo įvykio vietos. Nustatė, kad atsakovas paaiškinime draudimo bendrovei nurodė kliudęs automobilio bako dugnu kelio kalnelį ir iš bako pradėjęs tekėti kuras, jis tai pastebėjo nuvažiavęs apie 20 metrų, tada sustojo, sutvarkė baką ir nuvažiavo toliau. Teismas pripažino, kad atsakovas įvykio vietoje neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, neatsargiai manevravo, todėl, važiuodamas per greičio mažinimo kalnelį, į jį atsitrenkė automobiliu ir apgadino kuro baką. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas automobilį apgadino sąmoningai, norėdamas, kad iš automobilio išsilietų degalai ir ieškovei dėl degalų valymo išlaidų būtų padaryta žala, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog jis žalą padarė tyčia. Kadangi atsakovas vairuodamas nebuvo reikiamai atidus, vertino, kad jis žalą dėl automobilio apgadinimo ir kuro išsiliejimo padarė dėl didelio neatsargumo.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas iš eismo įvykio vietos išvažiavo sąmoningai. Pripažino, kad tarp atsakovo tyčinio išvykimo iš įvykio vietos ir ieškovės nurodomos žalos – tikslo kreiptis į draudimo bendrovę netekimo ar draudimo bendrovės, išmokėjusios draudimo išmoką, galimo regresinio reikalavimo ieškovei – nėra priežastinio ryšio. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas būtų, ar nebūtų pasišalinęs iš įvykio vietos, galimi keli žalos atlyginimo variantai. Draudimo bendrovė išmokėtų žalą nukentėjusiajam asmeniui ir pareikštų regresinį reikalavimą ieškovei pirmiausia tuo pagrindu, kad ieškovė įvykio metu buvo praleidusi draudimo įmokos pagal draudimo sutartį Nr. 128796807 sumokėjimo terminus, o atsakovo pasišalinimas tam neturėtų lemiamos įtakos. Ieškovė pati atlygintų žalą nukentėjusiajam asmeniui ir nesikreiptų į draudimo bendrovę, nes dėl praleisto draudimo įmokos sumokėjimo termino (šios aplinkybės ieškovė neginčija) žinotų, kad išmokos negaus, nes nevykdė draudimo sutarties sąlygų. Pripažino, kad ieškovė neteko galimybės gauti draudimo išmoką dėl savo pačios kaltų veiksmų – laiku nesumokėtos draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, o ne dėl to, kad atsakovas išvyko iš įvykio vietos. Todėl teismas atsakovo išvykimo iš įvykio vietos nevertino kaip aplinkybės, sukėlusios ieškovei žalą.
7. Teismas sprendė, kad yra visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos: 1) atsakovas, nesaugiai manevruodamas automobiliu, kliudė kliūtį, sugadindamas automobilio kuro baką, iš kurio išsiliejo dyzelinas, dėl gaisrininkų paslaugų, surenkant išsiliejusį kurą ir taisant automobilį, kilo žala, 2) žala padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais - nesilaikant kelių eismo taisyklių reikalavimų; 3) atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą ieškovei 4) atsakovo kaltė dėl žalos pasireiškė dideliu neatsargumu; 5) eismo įvykio dieną ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai; 6) atsakovas žalą padarė, atlikdamas darbines funkcijas.
8. Kadangi ieškovė Bad Bentheimo miesto tarybai sumokėjo 4807,50 Eur, teismas pripažino, kad žalos dydis įrodytas. Ieškovė teigė už automobilio degalų bako remontą sumokėjusi 166,96 Eur. Tai įrodinėjo 2018-10-02 PVM sąskaita - faktūra Nr. PKS0017923, kurioje nurodyta, kad ieškovė UAB ,,Kelio servisas“ už bako nuėmimą - pastatymą ir pavalkėlius sumokėjo 131,29 Eur, UAB ,,Kelio servisas Panevėžyje“ 2019-10-11 pažyma, kurioje nurodyta, kad šioje bendrovėje 2018-10-02 UAB ,,Saitila“ remontavo autovežį ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. PKS0017923. Kadangi 2018-09-28 PVM sąskaitoje - faktūroje nurodyta, kad ieškovė UAB ,,Hansa Flex Hidraulika“ už hidraulinę žarną su antgaliais sumokėjo 35,67 Eur, bet neaišku, ar buvo remontuojamas automobilis „Scania P 114 LB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog jai padaryta 4938,79 Eur turtinė žala.
9. Kadangi atsakovas ieškovei žalą padarė dėl didelio neatsargumo, teismas sprendė, kad jam taikytina ribota atsakomybė ir atlygintinos žalos dydis ribojamas darbuotojo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu; žalos dydžio mažinti pagrindo nėra. Kadangi atsakovas darbo funkcijas atliko 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn., o 2018 m. lapkričio - 2019 m. vasario mėn. jam buvo fiksuojamos pravaikštos, už kurias atlyginimas nemokėtas, remdamasis ieškovės pateikta pažyma teismas nustatė, kad atsakovui išmokėto darbo užmokesčio vidurkis už du realiai dirbtus mėnesius buvo 416,48 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 2498,88 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas 50,23 procento, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 458 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Saitila“ prašo panaikinti (pakeisti) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-11-20 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 2439,91 Eur žalos priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteisti 4938,79 Eur (4807,50 Eur žala dėl kuro išsiliejimo ir 131,29 Eur žala dėl automobilio remonto). Taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai objektyviai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos atsakovo kaltės formai nustatyti, netinkamai taikė DK normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę ir padarė materialinės teisės normų pažeidimą. Nurodo, kad žala ieškovei atsirado, nes atsakovas įvykus eismo įvykiui nesustojo, iš įvykio vietos tyčia pasišalino, tuo grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Dėl tyčinio pasišalinimo eismo įvykis tapo nedraudiminis net esant galiojančiai draudimo apsaugai, nes buvo grubiai pažeista įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Ieškovė apmokėjo Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Bentheimo miesto pretenzijoje nurodytą sumą dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo, taip pat dėl automobilio apgadinimo patyrė remonto išlaidas 166,96 Eur. Nors nesutinka su teismu, kad patirtos 35,67 Eur išlaidos nepriteistinos, tačiau šioje dalyje sprendimo neskundžia.
12. Teigia, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 14 d. ir po to, vykdydamas vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas, grubiai pažeidė ieškovės direktoriaus 2018-09-05 patvirtintą Vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginę instrukciją ir darbo tvarkos taisyklių reikalavimus, atlikdamas jam pavestas darbo funkcijas bei padaręs eismo įvykį grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes nesaugiai manevravo vairuojamą automobilį, pažeidęs vairuojamo automobilio kuro baką ir iš eismo įvykio vietos tyčia nuvažiavo (pasišalino), apie šį įvykį neinformavo darbdavio atstovo ir įvykį bandė nuslėpti. Todėl atsakovas žalą padarė tyčia ir ją turi atlyginti visiškai (DK 154 straipsnis, Darbo tvarkos taisyklių 7.3. punkto 1 papunktis ir Vairuotojo - ekspeditoriaus pareiginės instrukcijos 4.1. ir 4.4. punktai).
13. Nurodo, kad atsakovo vairavimo patirtis didelė, jis su Kelių eismo taisyklėmis buvo gerai susipažinęs. Automobilis buvo draustas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo sutarties liudijimas buvo pas atsakovą ir jis su draudimo sąlygomis buvo gerai susipažinęs, žinojo, kad įvykus eismo įvykiui, privaloma nedelsiant sustoti bei atlikti kitus būtinus veiksmus ir jokiu būdu negalima pasišalinti iš įvykio vietos, nes bus grubiai pažeista draudimo sutartis, žalą reikės atlyginti darbdaviui. Atsakovas žalą padarė tyčiniais veiksmais, t.y. pasišalino iš eismo įvykio vietos puikiai žinodamas, kad tokiais savo sąmoningais veiksmais pažeidžia draudimo sutartį - ją daro negaliojančia ir eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo klausimą perkelia ant darbdavio pečių, įvykis tampa nedraudiminis. Atsakovo pasišalinimas iš eismo įvykio yra vertintinas kaip pagrindinė sąlyga žalai atsirasti (kilti), kuri yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovei padarytos žalos atsiradimu, nes, net ir esant draudiminei apsaugai pagal draudimo sutartį, ieškovė vis tiek patirtų tokio pat dydžio žalą, draudikas atlygintų atsakovo padarytą žalą tretiesiems asmenims ir regreso tvarka išmokėtų draudimo išmokų tretiesiems asmenims pareikalautų sumokėti draudėjo (ieškovės), o ieškovė, atsiskaičiusi su draudiku, galėtų šios žalos atlyginimo reikalauti iš atsakovo. Tokia pozicija atitiktų ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies ir draudimo taisyklių reikalavimus.
14. Mano, kad teismas, nustatydamas atsakovo kaltės formą, netinkamai vertino atsakovo 2018-10-12 paaiškinime nurodytas aplinkybes, nes jos neatitinka tikrovės. Trečiasis asmuo informacijos apie šį eismo įvykį neturėjo, o atsakovo buvo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl kito eismo įvykio, įvykusio 2018-09-18 Vokietijoje, kurio metu atsakovo vairuojama ta pati transporto priemonė susidūrė su kita transporto priemone. Atsakovas, teikdamas šį paaiškinimą draudimo bendrovei, sąmoningai, tyčia nurodė kito eismo įvykio aplinkybes, nutylėdamas prašomo paaiškinti įvykio aplinkybes. Atsakovas tyčia, sąmoningai teikė klaidingą informaciją darbdaviui ir draudikams apie paties įvykdytus eismo įvykius, prieš tai tokią informaciją slėpdamas nuo darbdavio. Atsakovo paaiškinime nurodytos aplinkybės prieštarauja ir ieškovės direktoriaus teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams, kad, bendraujant su atsakovu dėl šio eismo įvykio, atsakovas jam nurodė, jog važiuodamas gatve nepamatė kalnelio, po trenksmo pamatęs kuro bėgimą iš bako išsigando ir iš įvykio vietos pabėgo, kas liko teismo neįvertinta. Atsakovo paaiškinime nurodytos eismo įvykio kilimo faktinės aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl patikimumo, todėl vertintinos kaip siekis išvengti civilinės atsakomybės arba siekis palengvinti savo padėtį, taigi, turėjo būti atmestos kaip nepatikimos.
15. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirbo UAB „Saitila“ nuo 2018-09-06 iki 2019-02-21 vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, darbo sutartis nutraukta DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovės įsakymu atsakovas buvo siųstas darbui į komandiruotę Vokietijos Federacinėje Respublikoje nuo 2018-09-07 iki 2018-10-26. Atsakovas, atlikdamas jam pavestas darbo funkcijas, vairuodamas krovininį automobilį „Scania P 114 LB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-14 Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Bentheimo mieste padarė eismo įvykį: važiuodamas Funkenstiege gatve, manevruodamas kliudė greičio mažinimo kalnelį (kelio kalnelį), sugadino vairuojamo automobilio baką, todėl ant gatvės išsiliejo automobilio bake buvę degalai. Degalus pašalino Bad Bentheimo gaisrinė ir savanorių gaisrinė, kurių paslaugos kainavo 4807,5 Eur. 2019-01-31 ieškovė gavo Vokietijos Federacinės Respublikos Bad Bentheimo miesto tarybos pretenziją dėl gaisrinės suteiktų paslaugų, šalinant nuo gatvės išsiliejusį kurą, atlyginimo 4807,50 Eur ir 2019-02-03 šią sumą sumokėjo. Ieškovė UAB ,,Kelio servisas“ už bako nuėmimą - pastatymą ir pavalkėlius sumokėjo 131,29 Eur. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog jai padaryta 4938,79 Eur turtinė žala, ko apeliantė neginčija. Teismas sprendė, kad atsakovas savo veiksmais žalą padarė dėl didelio neatsargumo, o ne tyčia, kaip teigė ieškovė, todėl privalo atlyginti šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos dalį (2498,88 Eur). Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka.
18. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai objektyviai įvertino faktines aplinkybes, turinčias įtakos atsakovo kaltės formai nustatyti, netinkamai taikė DK normas, reglamentuojančias darbuotojo materialinę atsakomybę, nepagrįstai sprendė, kad žala padaryta esant dideliam atsakovo neatsargumui. Nurodo, kad žala ieškovui atsirado, nes atsakovas įvykus eismo įvykiui nesustojo, iš įvykio vietos tyčia pasišalino, eismo įvykis tapo nedraudiminis.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniai). Darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos: 1) atsakovas, nesaugiai manevruodamas automobiliu, kliudė kliūtį, sugadindamas automobilio kuro baką, iš kurio išsiliejo dyzelinas, dėl gaisrininkų paslaugų, surenkant išsiliejusį kurą ir taisant automobilį, kilo žala, 2) žala padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais - nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų; 3) atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą ieškovei 4) atsakovo kaltė dėl žalos pasireiškė dideliu neatsargumu; 5) eismo įvykio dieną ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai; 6) atsakovas žalą padarė, atlikdamas darbines funkcijas. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo kaltės formos, nes, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovas žalą padarė tyčia, todėl turi atlyginti žalą visiškai.
20. Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis). DK 154 straipsnis numato atvejus, kada darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Vienu iš tokių atvejų yra, kai darbuotojas žalą padarė tyčia.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas žalą padarė dėl didelio neatsargumo, kadangi įvykio vietoje jis neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, neatsargiai manevravo, todėl, važiuodamas per greičio mažinimo kalnelį, į jį atsitrenkė automobiliu ir apgadino kuro baką, bet byloje nėra duomenų, kad atsakovas automobilį apgadino sąmoningai, norėdamas, kad iš automobilio išsilietų degalai ir ieškovei dėl degalų valymo išlaidų būtų padaryta žala. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nustatytų eismo įvykio faktinių aplinkybių neginčija bei neįrodinėja, jog atsakovas tyčia sukėlė eismo įvykį, ko pasekoje buvo apgadintas kuro bakas ir ant gatvės išsiliejo automobilio bake buvę dideli kiekiai degalų.
22. Apeliantė teigia, kad teismas, nustatydamas atsakovo kaltės formą, netinkamai vertino atsakovo 2018-10-12 paaiškinime nurodytas eismo įvykio aplinkybes, nes jos neatitinka tikrovės, atsakovas galimai tyčia nurodė draudikui kito eismo įvykio aplinkybes, nutylėdamas prašomo paaiškinti įvykio aplinkybes. Tačiau pažymėtina, kad apeliantė nekonkretizuoja, kurios nagrinėjamam ginčui aktualios 2018-10-12 paaiškinime atsakovo nurodytos aplinkybės nurodytos neteisingai. Minėtame atsakovo paaiškinime nurodyta, kad jam važiuojant automobiliu kelyje buvo kalnelis, kuris siekė bako dugną, dėl ko pradėjo tekėti kuras, ko jis iš pradžių nepastebėjęs, vėliau už 20 metrų sustojęs susitvarkė ir važiavo toliau. Kaip apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, atsakovas direktoriui teigęs, kad važiuodamas gatve nepamatė kalnelio, po trenksmo pamatęs kuro bėgimą iš bako, išsigando ir iš įvykio vietos pabėgo. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek atsakovo rašytiniame paaiškinime, tiek ieškovės atstovo teiginiuose nėra prieštaravimų, kadangi neginčijama ir pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog atsakovas užkliudęs kalnelį kelyje bei prakiurdęs baką, iš įvykio vietos išvažiavo, t.y. iš jos pasišalino.
23. Nors apeliantė teigia, jog žala padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais jam pasitraukus iš eismo įvykio vietos, su tuo nėra pagrindo sutikti. Pripažintina, kad atsakovo pasišalinimas iš eismo įvykio nesusijęs priežastiniu ryšiu su žalos atsiradimu. Negalima sutikti su ieškove, kad dėl atsakovo pasišalinimo iš eismo įvykio ji neteko galimybės gauti draudimo išmokos, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, jog draudimo išmoka ieškovei nebūtų mokama dėl jos pačios kaltės. Apeliantė neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad ji neteko galimybės gauti draudimo išmokos, nes laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, o ne dėl to, kad atsakovas išvyko iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog draudiko turimoje dokumentacijoje nebuvo fiksuotas vairuotojo pasišalinimas iš įvykio vietos, įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, bet atlyginęs žalą draudikas būtų teikęs ieškovei pretenziją dėl išmokėtos sumos sugrąžinimo. Tokius draudiko veiksmus būtų sąlygojęs ne atsakovo pasišalinimas iš eismo įvykio, bet tai, kad ieškovė laiku nesumokėjo už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą. Draudikas 2019-10-31 paaiškinime atsakė į klausimą, kaip būtų vertinamas atsakovo tyčinis pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, sprendžiant dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal sutartį. Paaiškinime nurodyta, kad UAB „Saitila“ nustatytu terminu draudimo įmokos nesumokėjus, draudimo apsauga galiojo, tačiau, kai draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos ir per tą laiką įvyksta draudžiamasis įvykis, įstatyme nustatyta draudiko teisė pareikšti atgręžtinį reikalavimą draudėjui dėl draudimo išmokos grąžinimo, o atsakovo pasišalinimas iš įvykio vietos būtų vertinamas kaip papildomas pagrindas regresiniam reikalavimui pareikšti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl galimybės gauti draudimo išmoką praradimo yra atsakinga pati ieškovė, yra teisėta ir pagrįsta.
24. Kadangi byloje nustatyta, jog žala darbdaviui darbuotojo neteisėtais veiksmais, esančiais priežastiniame ryšyje su padaryta turtine žala, padaryta dėl didelio neatsargumo, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė DK 153 straipsnio 1 dalies nuostatas bei konstatavo, kad atlygintinos žalos dydis ribojamas darbuotojo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu ir pagal byloje pateiktus faktinius duomenis apie žalos dydį ir darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kurių pagrįstumo apeliantė apeliaciniame skunde neginčija (CPK 320 straipsnio 2 dalis), sudaro 2498,88 Eur.
25. Į esminius, turinčius teisinę reikšmę, apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jei yra atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2009; 2010 kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010).
26. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis), todėl apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė
Laimantas Misiūnas
Laimutė Sankauskaitė