Civilinė byla Nr.2-22-233\2011
(Proceso Nr.2-37-3-00499-2010-0)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
42.2.4.2;44.5.2.5;44.5.2.16;116.4(N)
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011m.sausio 27d.
Rokiškis
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovui A. G. ir jo atstovui adv. Kęstučiui Galvičiui, atsakovo atstovui prokurorui R. S., trečiajam asmeniui prokurorei I. P. uždarame teismo posėdyje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo A. G. ieškinį, atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje- Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. P. , Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
n u s t a t ė:
Ieškovas A. G. pateiktame ieškinyje (T1, b.l.1-3), rašytiniame paaiškinime(T4, b.l.20-25) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2002m. lapkričio 9d. buvo pareikštas įtarimas G. V. pagal LR BK 129 str. 2d. 5p. ir 7p., 135 str. 2d. 7p., 187 str. 2d. dėl to, kad jis 2002m. lapkričio 9d. apie 1 val., keršydamas už apgadintą automobilį, tyčia padegęs jo ir sutuoktinės S. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), lauko duris, tuo sukeldamas gaisrą. Dėl gaisro padaryta 60000 Lt turtinė žala. Gaisro metu 55 proc. apdegė jo sūnus O. G., kuris 2002m. lapkričio 19d. ligoninėje mirė, nuo apdegimų ir sužalojimų 2003m. kovo 25d. mirė brolis G. G. Nurodo, kad jo pačio sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, apdegė 62 proc. kūno paviršiaus ir 2003 metų pradžioje jam buvo nustatytas I grupės invalidumas. Rokiškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.83-1-521-02, ikiteisminiam tyrimui vadovavo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. P. Ieškovo nuomone, šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, ikiteisminiam tyrimui netinkamai vadovavo ir jį organizavo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. P. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atlikusi tarnybinį patikrinimą dėl Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. P. veiksmų organizuojant ir vadovaujant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05, prokurorei dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo paskyrė drausminę nuobaudą - pastabą. Baudžiamojoje byloje ilgą laiką jis nebuvo pripažintas civiliniu ieškovu, nesiimta priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Dėl prokurorės I. P. darbo neoperatyvumo , vadovaujant tyrimui, įtariamasis G. V. 2004-07-30 išvyko į užsienį ir pasislėpė. 2006-09-26 išduotas Europos arešto orderis ir jam paskelbta tarptautinė paieška. 2005m. kovo 17d. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūra, vadovaujant prokurorei I. P., pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-0152-05 dėl G. K. melagingų parodymų davimo (LR BK 235str. ld.). Tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų. Tik 2007m. rugsėjo 3d. ieškovo prašymu šis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, tačiau terminas patraukti atsakomybėn G. K. jau buvo praėjęs. Ikiteisminio tyrimo pradžioje jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje dėl A. A. (K.) ir G. K. melagingų parodymų davimo. Dėl tos priežasties negalėjo teismui pateikti civilinio ieškinio ir apskųsti nuosprendžio. Dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nes kiekvieną kartą apklausiant turėjo išgyventi nusikaltimo padarymo metu patirtą stresą. Dėl to kaskart blogėjo sveikata: kilo kraujo spaudimas, prasidėjo depresija, nerviniai priepuoliai, susijaudinus pradėdavo drebėti visas kūnas, dėl to sveikata kasdien blogėja, nėra aišku kokios sveikatos pasekmės dar bus ateityje. Nurodo, kad nepasiekti jo teisėti lūkesčiai, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų išaiškinti ir nubausti per kaip galima trumpesnį laiką, kad jam būtų atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala. Valstybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kad nepakankamai efektyviai dirbo valstybės pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą. Prašo priteisti iš Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros 40000Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus(T4, b.l.20-25), kaip nurodė, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausio Teismo 2010m. liepos 8 d. nutarties argumentus, kuriame nurodė, jo nuomone reikšmingas ir konkrečias aplinkybes, leidžiančias vertinti ikiteisminio tyrimo baudžiamoje byloje Nr. 83-1-521-02 tinkamumą, kad nustatyti Konvencijos 2 straipsnio pažeidimą dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo, dėl ko patyręs neturtinės žalos ir dėl kurios atlyginimo pateikęs ieškinį šioje byloje.
Teismo posėdyje ieškovo atstovas adv. Kęstutis Galvičius nurodė ieškovo A. G. ieškinį esant pagrįstu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės priteisimo ieškovui, turėtų būti nagrinėjamas ir valstybės institucijų, atlikusių ikiteisminio tyrimo veiksmus ir vadovavusių ikiteisminiam tyrimui, atliktų veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų, atliekant ikiteisminį tyrimą, teisėtumas. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr.83-1-00521-02 buvo pradėtas 2002 11 09, ir nors buvo sudaryta 3 asmenų tardymo grupė, tačiau šios grupės darbo kontrolės, operatyvinių veiksmų koordinavimo, atlikto darbo ar jo vertinimo nėra tiek baudžiamojoje, tiek kontrolės vykdymo bylose. Pagal duomenis ikiteisminio tyrimo byloje daro išvadą, kad tyrėjos V. R. pavedimas 2002 11 21 Rokiškio PK dėl A. G. kaimynų apklausų, kad surinkti duomenis apie asmenis galėjusius padaryti nusikaltimą, nebuvo įvykdytas, nei tyrėjos, nei ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės I. P. šio pavedimo vykdymas nebuvo kontroliuojamas, nebuvo nustatytas pavedimo įvykdymo terminas, nenustatyta tyrimo taktika.2002 11 09. Įtariant minėto nusikaltimo padarymu buvo sulaikytas G. V., tačiau po dviejų parų paleistas, jį apklausiant nebuvo išsiaiškinta su kuo telefonu bendravo nusikaltimo padarymo laikotarpiu, tuoj po jo, įtariamasis G. V., nors jo telefono pokalbių išklotinės buvo byloje. Nebuvo savalaikiai apklaustas G. K. vyras G. K., kurio bute nurodo miegojęs G. V.(apklausa atlikta tik po dviejų metų). Laiku neatliktos liudytojų apklausos, neatliktos akistatos tarp liudytojų, esant jų prieštaringiems parodymams, G. K. davus melagingus parodymus dėl G. V. buvimo vietos, nukreipė ikiteisminį tyrimą neteisinga linkme ir sudarė galimybes G. V. pasislėpti. Pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo įvertintas gaisro pavojingumas, nusikaltimu padarytos žalos mastas, kur ir kada jis kilo, pirminis gaisro aprašymas paviršutiniškas, nebuvo skirta ekspertizė gaisro priežastims nustatyti. A. G. ikiteisminio tyrimo byloje ilgą laiką nebuvo pripažintas byloje civiliniu ieškovu. Nurodo, kad netinkamo ikiteisminio tyrimo atlikimo ir jo organizavimo trūkumai nurodyti 2007 07 20 , 2007 10 25 Generalinės prokuratūros raštuose. Ikiteisminio tyrimo kontrolės byloje prokurorės S. 2004 03 09 nurodymai rodo, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neatlikti baudžiamojoje byloje iki šio nurodymo. Ikiteisminis tyrimas byloje Nr.83-1-00152-05 pagal BK 235str.1d. buvo pradėtas dėl to, kad 2002 11 11 G. K. apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr.83-1-0521-02 apie įtariamojo jos brolio G. V. buvimo vietą, savo noru sutikusi duoti parodymus ir būdama įspėta apie baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melaginus parodymus apie G. V. buvimo vietą.2005 08 26 prokurorė I. P. ikiteisminį tyrimą šioje byloje nutraukė, nesurinkus pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų G. K. kaltę. Prokurorės nutarimas nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų byloje jau surinktų įrodymų. Šioje byloje per 9 ikiteisminio tyrimo mėnesius buvo atlikti 9 ikiteisminio tyrimo veiksmai, kas rodo, kad dirbama buvo neintensyviai. Prokurorei I. P. dėl netinkamai organizuoto ikiteisminio tyrimo minėtoje byloje paskirta pastaba. Nors S. G. prašymu ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje buvo atnaujintas, tačiau terminas patraukti G. K. atsakomybėn jau buvo praėjęs. Ieškovas A. G. daug kartų kreipėsi į prokurorus dėl ikiteisminio tyrimo eigos, kontrolės, dėl ko patyrė papildomus išgyvenimus. Dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo ieškovas patyrė nepatogumus, papildomus dvasinius išgyvenimus, pablogėjo jo sveikata, nebuvo pasiekti jo teisėti lūkesčiai, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų išaiškinti ir nubausti, kad jam iš kaltų asmenų būtų priteista ir išieškota nusikaltimu padaryta žala. Nurodo, kad atsižvelgiant į bylos specifiką, prašomas priteisti iš atsakovo ieškovui dydis nelaikytinas dideliu. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, numatyta CK 6.263str.1 dalyje ir ji įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų ne tik teisėtai, bet ir vykdydami jiems pavestas pareigas, laikytųsi bendro pobūdžio pareigos-elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prašo ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovo prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, pareikšto žodžiu teismo posėdyje, prašo nepriimti, nes jo pateikimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad ieškinio termino pradžią byloje būtų galima skaičiuoti nuo 2007 11 20 kai A. G. gavo iš Generalinės prokuratūros raštą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti pareigūnų pažeidimus dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo. A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu 2008 12 10, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.
Teismo posėdyje ieškovas A. G. paaiškino, kad palaiko savo rašytiniame paaiškinime teismui nurodytus ir jo atstovo teismo posėdyje išsakytus argumentus. Nurodė, kad 2002 11 09 tyčia padegus jo butą, nusikaltimu jam padaryta didžiulė žala, jis neteko sūnaus O., savo neįgalaus brolio, pats dėl sulaužymų, didelių nudegimų po gaisro 2 mėnesius gydėsi Kauno klinikose, buvo taikyta 30 narkozių, svėrė tik 40 kg., vėliau gydėsi Birštono sanatorijoje, 7 mėnesius negalėjo vaikščioti, dėl sunkių kūno sužalojimų pripažintas 1 grupės invalidu. Nurodė, kad didžiulį stresą, jis išgyveno ne tik dėl artimųjų netekties, bet ir dėl to, kad susidūrė su pareigūnų abejingumu aiškinantis nusikaltimą padariusius asmenis, jų aplaidumu ir nekvalifikuotu ikiteisminio tyrimo atlikimu ir jo organizavimu. Nurodė, kad kai tik kiek pagerėjo jo sveikata ir pradėjo vaikščioti, kreipėsi į prokurorę, kad sužinoti bylos eigą, tačiau prokurorė pasakiusi, kad byla sustabdyta. Tuomet kreipėsi į rajoninį laikraštį, į namus buvo atvykę laidos “Pagalbos telefonas“ žurnalistai, kurie buvo susitikę ir su prokurore I. P. ir tik po to, buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas byloje. Jo nuomone, gauti ikiteisminio tyrimo metu įrodymai nebuvo analizuojami, operatyviai neapklausti liudytojai. G. K., davusios parodymus apie V. buvimo vietą nusikaltimo padarymo metu, vyras G. K. buvo apklaustas tik po dviejų metų ir nurodė, kad nieko neprisimena, V. M. apklaustas tik 2005m. Nebuvo atliktos akistatos tarp A. K., V. M. bei G. K., nesiimta priemonių esamiems prieštaravimams tarp liudytojų parodymų pašalinti. Ieškovo nuomone, nebuvo analizuotos ir vertintos su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais gautos ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo telefonų išklotinės, nebuvo aiškinamasi su kuo įtariamasis telefonu bendravo tuoj po įvykusio gaisro, nebuvo nustatyti ir paklausti su įtariamuoju tuoj po gaisro bendravę asmenys. Nurodė, kad tuoj po gaisro jo sūnus S. G. davė parodymus, kad buvęs konfliktas su rokiškėnais, nurodė jų vardus-G. ir A., nurodė vieno jų pavardę, taip pat ir tai, kad konfliktui prasidėjus V. G. gavo grasinančių žinučių, ką ir jis apklausiamas patvirtino. S. G. tuoj po gaisro duodama parodymus nurodė, kad į namus buvo atėję trys vaikinai, kurie prašę pinigų už sugadintą automobilį, sūnus O. jai sakęs, kad butą galėję padegti tie vaikinai, kurie buvo atėję į butą. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės nuo pat pradžių buvę nepakankamai tirtos ir vertintos su kitais įrodymais, buvo patikėta įtariamųjų ir jų draugų, giminių duotais parodymais. Dėl nepakankamai gerai organizuoto ikiteisminio tyrimo, kuriam vadovavo prokurorė I. P., įtariamasis pasislėpė užsienyje. Nors už melagingų parodymų davimą G. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo prokurorė I. P., tačiau jis šioje byloje nukentėjusiuoju nebuvo pripažintas kol 2007 08 27 jis nesikreipė pagalbos į advokatą, iš kurio sužinojo, kad jam gali būti suteikta antrinė teisinė valstybės garantuojama pagalba. 2007 09 03 jis kreipėsi į prokuratūrą su prašymu panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.83-1-0152-05 dėl G. K. melagingų parodymų davimo ir nors 2007m. G. K. buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, tačiau suėjus senaties terminui, baudžiamosios atsakomybės išvengė. Dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo šioje byloje prokurorei I. P. buvo pareikšta pastaba. Nurodo, kad pagrindinė ikiteisminio tyrimo byla Nr. 83-1-0521-02 ir baudžiamoji byla Nr.83-1-0152-05 yra susiję tarpusavyje, nes būtent dėl G. K. duotų melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-0521-02 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byloje Nr.83-1-0152-05 . Nurodė, kad per 8 metų laikotarpį, kuomet vyko ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 83-1-0521-02, ne kartą jis, žmona S. G. su skundais, prašymais kreipėsi Rokiškio rajono apylinkės, Panevėžio apygardos, Generalinę, siekdami, kad greičiau būtų išaiškintas padarytas nusikaltimas, kalti asmenys nubausti, o jie kaip nukentėjusieji galėtų gaut iš kaltų asmenų žalos atlyginimą. Nurodė, kad jo sveikata pablogėjo ne tik dėl nusikaltimu padarytos žalos, patirtų stresų ir išgyvenimų netekus sūnaus, brolio, paties patirtų fizinių kančių dėl jam padarytų sužalojimų, bet ir dėl netinkamai organizuoto ikiteisminio tyrimo. Dėl to, kad tokį ilgą laiko tarpą neįvykdytas teisingumas, neišaiškinti ir nepatraukti atsakomybėn nusikaltimą padarę asmenys, jis visus tuos 8 metus jaučia vidinį nerimą, nepasitenkinimą, nusivylimą, dvasinę įtampą, dėl ko, padidėjo kraujospūdis, atsirado nemiga, galvos skausmai. Ieškovo nuomone, valstybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kad iki šiol neatskleistas sunkus nusikaltimas, nenuteisti jį padarę asmenys. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti iš Lietuvos valstybės jam 40000 Lt neturtinės žalos atlygimui.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros, atsiliepime į ieškinį nurodė(T1, b.l.42-43) ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas neįrodė, jog yra priežastinis ryšys tarp ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos ir ikiteisminio tyrimo metu buvusių kai kurių tyrimo trūkumų Visi ieškovo teiginiai dėl jam padarytos neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Prie ieškinio pridėti ieškovo asmens sveikatos istorijos išrašas, išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovas daugybę kartų kreipėsi į gydymo įstaigas, tačiau dėl nusikaltimo metu patirto sveikatos sutrikdymo, dvasinių sukrėtimų patirtų dėl artimųjų žūties, bet ne dėl prokurorės I. P. netinkamo ar nepakankamo ikiteisminio tyrimo organizavimo , siekiant išaiškinti nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo bylose Nr. 83-1-521-02, Nr. 83-1-00152-05. Ieškovas neįrodęs ir pačios neturtinės žalos, kurią sieja su sveikatos pablogėjimu, dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimais vykstant ikiteisminiam tyrimui. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis - 40000 Lt nėra adekvatus galimai padarytiems neteisėtiems veiksmams ir prieštarauja teismų suformuotai praktikai šios kategorijos bylose. LR CK 6.250 straipsnis įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Teismo posėdyje 2011 01 12 atsakovo atstovas prokuroras R.Senkus paaiškino, kad kaip paaiškėjo vėlesnėse tyrimo stadijose, ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausti liudytojai davė melagingus parodymus, jie buvo keičiami, todėl dėl objektyvių priežasčių nebuvo nustatytos byloje faktinės aplinkybės, kurių pagrindu G. V. būtų buvę galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba taikyti griežtesnę kardomąją priemonę. Ieškovas byloje nukentėjusiuoju nebuvo laiku patrauktas tik atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Ieškovo nurodytuose Generalinės prokuratūros raštuose nebuvo užfiksuota esminių pareigūnų darbo, atliekant ikiteisminį tyrimą byloje, trūkumų, todėl šie raštai negali būti pagrindu pateiktam ieškiniui tenkinti. Didžiausia žala ieškovo sveikatai buvo padaryta pačiu nusikaltimu , dėl padarytų sužalojimų jam teko ilgai gydytis, pats gaisro faktas, artimųjų netektis įtakojo ir ieškovo psichinę būseną. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.2011 01 12 teismo posėdyje atsakovo atstovas vienu iš pagrindų pateiktam ieškiniui atmesti nurodė ieškinio senatį , kurią prašo taikyti. Nurodė, kad ieškovo nurodyti veiksmai, kuriuos jis nurodo kaip pagrindą ieškiniu tenkinti, buvo atlikti 2002-2003 metais, todėl laikytina, kad tuo metu ieškovas ir sužinojo apie tariamą savo teisės pažeidimą. Pateikdamas ieškinį teismui 2008 12 10, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti, ieškovas nenurodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, neprašė šio termino atnaujinti, todėl nurodo, kad ieškinys atmestinas CK 1.125str.8d., 1.127str.pagrindu. Sprendžiant pateikto ieškinio pagrįstumo klausimą prašo vadovautis ir jau priimtais bei įsiteisėjusiais teismo sprendimais analogiškose bylose, atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėję, kad pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas ir tai yra pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visada, tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais , paprastai, asmeniui, patyrusiam moralinę skriaudą, pakanka viešo pripažinimo, kad jo atžvilgiu buvo pasielgta neteisėtai. Prašo ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo I. P. atsiliepime į ieškinį nurodė(T1, b.l.52-54) ir teismo posėdyje paaiškino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-521-02 buvo atlikta visa eilė procesinių veiksmų, ne kartą duoti rašytiniai nurodymai Rokiškio rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnams, taikomos procesinės prievartos priemonės, tikrinamos ir tiriamos nusikaltimo padarymo versijos, kadangi nusikaltimo atskleidimas apima visą kompleksą procesinių ir operatyvinių priemonių. Tokių veiksmų rezultatą (greitą nusikaltimo atskleidimą) lemia ne vien tik prokuroro, vadovaujančio ir organizuojančio bylos tyrimą veikla, tačiau ir kiti veiksniai: nusikaltimo pavojingumas, įrodymai, jų pakankamumas ir pan. Ši byla du kartus buvo pateikta patikrinimui LR Generalinei prokuratūrai, jokia drausminė nuobauda dėl šios bylos tyrimo, jai nebuvo skirta. Ieškovo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų nepatvirtina, kad žala atsakovo sveikatai padaryta būtent dėl prokurorės veiksmų, organizuojant ikiteisminį tyrimą. Už turtinę, neturtinę žalą ieškovui atsako ne valstybė, o konkretus šią žalą padaręs asmuo, t.y. asmuo tyčia padegęs ieškovo buto duris, tuo sukeldamas gaisrą, dėl kurio atsirado ir kitos pasekmės. Ieškovo pateiktuose išrašuose iš medicininių dokumentų konstatuota, kad ieškovas daugybę kartų kreipėsi į gydymo įstaigas dėl nusikaltimo metu patirto sveikatos sutrikdymo, dvasinių sukrėtimų patirtų dėl artimųjų žūties, tačiau ne dėl prokurorės veiksmų, tiriant nusikaltimus bylose Nr. 83-1-521-02, Nr. 83-1-00152-05. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp prokurorės I. P. veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir atsiradusių ieškovui pasekmių, kurių pagrindu reiškia ieškinį.
Prokurorė I. P. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko atsakovo atstovo teismo posėdyje išsakytus argumentus dėl pateikto ieškinio nepagrįstumo. Nurodė, kad ji pripažįsta, kad ne visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti savalaikiai, tačiau ikiteisminis tyrimas užtruko dėl objektyvių priežasčių. Iikiteisminio tyrimo pradžioje apklausti asmenys davė melagingus parodymus dėl įtariamojo buvimo vietos, esminių prieštaravimų tarp duotų liudytojų, įtariamųjų parodymų nebuvo, todėl daryti akistatas tarp apklaustų asmenų, nebuvo pagrindo. A. K. pakeitė parodymus dėl įtariamojo G. V. buvimo vietos nusikaltimo metu tik 2005m., t.y. pastarajam išvykus į užsienį. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu operatyvinį darbą atliko ir Rokiškio rajono PK policijos pareigūnai, aiškindamiesi asmenis, galimai žinančius aplinkybes, reikšmingas bylos tyrimui, tiriant byloje iškeltas versijas. Tais atvejais, kai operatyviniams darbuotojams apklausiant asmenis bylai reikšmingų duomenų negauta, tokie asmenys liudytojais byloje neapklausiami. Ieškovo A. G. vėlesnis pripažinimas nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu buvo susijęs su paties nukentėjusiojo sveikatos būkle, tačiau tai nesutrukdė bylos tyrimui ir to negalima laikyti bylos vilkinimu. Pagal ikiteisminio tyrimo pradžioje byloje buvusius surinktus duomenis, nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės –suėmimo G. V. taikymo. Tarp sulaikytų tuoj po nusikaltimo padarymo asmenų G. V., A. C. ir A. G. duotų parodymų prieštaravimų nebuvo. Paaiškino, kad kontroliuojant ikiteisminį tyrimą pareigūnams būdavo duodami ne tik rašytiniai, bet ir žodiniai nurodymai dėl tam tikrų veiksmų atlikimo. Specialisto išvados dėl gaisro kilimo priežasčių yra pakankami rašytiniai įrodymai, todėl ekspertizę skirti nebuvo būtina.2005m.buvo iškelta baudžiamoji byla dėl melagingų parodymų davimo G. K., tačiau jai atsisakius duoti parodymus ir kategoriškai neigiant jog žino G. V. buvimo vietą , nesurinktus pakankamai įrodymų pagrindžiančių jos kaltę, BPK nustatyta tvarka priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. A. G. ir S. G. šioje byloje nebuvo pripažinti nukentėjusiais, nes veika dėl melagingų parodymų davimo priskiriama prie nusikaltimų valstybei ir teisingumui kategorijos, todėl nematė teisinio pagrindo juos patraukti byloje nukentėjusiais. Dėl trūkumų atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje jai buvo paskirta pastaba. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji, taip pat ir ieškovas turėjo atstovą byloje ir jiems buvo išaiškinta jų teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Prašo ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo atsakovo pusėje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškovo ieškiniu, nesutinka, nes jis yra nepagrįstas(T4, b.l.42-43). Pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog policijos pareigūnai jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, tačiau prokuratūros ar teismo tai nėra nekonstatuota įstatymo nustatyta tvarka, todėl mano, kad nėra įrodymų, jog dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą.
Tretysis asmuo atsakovo pusėje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė(T 4,b.l.49-51), kad pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros, reiškia dėl Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. P., galimai aplaidaus pareigų vykdymo, netinkamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-521-02 organizavimo ir vadovavimo jam. Ieškovas ieškinyje neprašė, jog departamentas būtų patrauktas atsakovo - Lietuvos Respublikos atstovu šioje civilinėje byloje, o tik 2010 lapkričio 12 d. rašytiniame paaiškinime prie pateikto ieškinio „Dėl prokurorės netinkamo pareigų vykdymo civilinėje byloje Nr. 2-1289-233/2010" tarp kitų aplinkybių nurodė, kad 2002 m. lapkričio 9 d. Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų paviršutiniškai surašytas aktas dėl kilusio gaisro, 2002 m. lapkričio 9 d. Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų priimtas protokolas dėl žodinio pareiškimo apie kilusį gaisrą. Nurodo, kad „Aktas dėl kilusio gaisro" nėra baudžiamojo proceso dokumentas, o jo forma patvirtinta 2000 m. vasario 29 d. departamento Vyriausiosios valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininko nurodymu Nr. 7 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo dokumentų pavyzdžių nustatymo". Atsižvelgiant į tai, kad akte fiksuojama didesnė dalis gaisro techninės informacijos (pirmojo ugniagesių padalinio atvykimo laikas, padėtis gaisro vietoje pirmojo padalinio atvykimo metu, naudotos priemonės užgesinti gaisrui, gaisro lokalizacijos laikas ir kt.), kuri naudojama tvarkyti gaisrų apskaitą, vykdyti gaisrų prevencijos priemonių ir gaisrų analizei, informuoti visuomenę apie gaisrus, jų kilimo priežastis ir padarinius, propaguoti gaisro saugos žinias, minėto dokumento užpildymo kokybė nenulėmė tolimesnio tyrimo sėkmės baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-521-02 ir nesudaro sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Nurodo, kad kitų procesinių veiksmų (liudytojų apklausų, liudytojų parodymų prieštaravimų pašalinimo ir kt.), kurie galėjo sąlygoti ikiteisminio tyrimo trukmę ir ikiteisminio tyrimo organizavimą bei kontrolę, dėl ko ieškovas reiškia ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nevykdė. Bylą prašome nagrinėti nedalyvaujant departamento atstovui.
Ieškovo pateiktas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš ieškovo A. G. ieškinio turinio, jo paaiškinimų teisme nagrinėjant bylą ir jo pateiktų rašytinių paaiškinimų nagrinėjant civilinę bylą, matyti, kad jis reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia netinkamu ikiteisminio tyrimo organizavimu, jo vilkinimu baudžiamojoje byloje Nr.83-1-521-02 dėl jo buto padegimo, ko pasėkoje nuo sužalojimų, patirtų dėl sukelto gaisro mirė jo sūnus O. G. ir brolis G. G., bei jam pačiam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, apdegė 62 procentai kūno paviršiaus, buvo nustatytas 2003m.pradžioje 1 grupės invalidumas, nusikaltimą padarę asmenys iki šiol neišaiškinti ir nenubausti. Pateiktą reikalavimą ieškovas grindžia ir netinkamu ikiteisminio tyrimo organizavimu baudžiamojoje byloje Nr.83-1-152-05 , iškeltoje dėl melagingų parodymų davimo G. K., ją apklausiant liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr.83-1-521-02, kurioje dėl senaties G. K. išvengė baudžiamosios atsakomybės. Abi baudžiamosios bylos susiję, abiejose jis pareiškęs civilinius ieškinius. Ieškovas nurodė, kad dėl netinkamai organizuoto, o byloje Nr.83-1-521-02 ir dėl pernelyg ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo-beveik 8 metus, dėl to, kad tokį ilgą laiko tarpą neįvykdytas teisingumas, neišaiškinti ir nepatraukti atsakomybėn nusikaltimą padarę asmenys, jis visus tuos metus jaučia vidinį nerimą, nepasitenkinimą, nusivylimą, dvasinę įtampą, kas pablogino jo sveikatą, be to, jis neturi galimybių gauti turtinės žalos atlyginimą iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų.
Civilinė byla nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 07 08 nutartimi panaikinus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 09 08 sprendimą, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 02 26 sprendimą ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti Rokiškio rajono apylinkės teismui(T2, b.l.126-134). Ieškovas reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstai grindžia CK 6.272str., kuris gali būti taikomas tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo asmeniui, kuris buvo nuteistas, suimtas, sulaikytas ar jam neteisėtai taikytos procesinės prievartos, dėl ko šioje civilinėje byloje jau yra pasakiusi Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2010 02 26 sprendime(T2, b.l.90-97), kurių pagrįstumą nurodė ir Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 07 08 nutartyje(T2,b.l.126-134), su kuo teismas visiškai sutinka ir dėl šių argumentų papildomai nepasisako, šioje dalyje sutikdamas ir su atsakovo bei trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 07 08 nutartimi pripažino, kad ieškovo teisės garantuojamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau tekste-Konvencijos) turi būti nagrinėjamos. Taip pat konstatuota, kad nagrinėjamai bylai reikšmingas Konvencijos 2 straipsnis (teisė į gyvybę), kuris pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT, Teismas) praktiką suponuoja, be kita ko, pozityvią valstybės pareigą užtikrinti veiksmingą mirties aplinkybių tyrimą. Ieškovui baudžiamasis procesas teisiškai reikšmingas jo artimųjų ir jo paties gyvybės apsaugos procedūriniu aspektu, t. y. jis yra potenciali Konvencijos 2 straipsnio pažeidimo auka. Nurodė, jog būtina atsižvelgti bei įvertinti ir tai, kad tebevykstančio baudžiamojo proceso sėkmės perspektyvos taip pat galėtų turėti tam tikrą reikšmę vertinant Konvencijos 2 straipsnio reikalavimų laikymąsi. EŽTT yra ne kartą, konstatavęs, kad civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje gali būti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo auka, nes baudžiamasis procesas susijęs su jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išsprendimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas gaisro ir melagingų parodymų baudžiamosiose bylose yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis šiems procesams taikytina civiliniu aspektu, t. y. ginama jo teisė į tai, kad per kiek įmanoma trumpiausią laiką būtų išspręstas jo civilinių teisių klausimas.
Ieškovas kaip pagrindinius įrodymus jo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nurodo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro paduotojo G. J. 2007m. spalio 25d. raštą Nr.7.2-4389”Dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam byloje Nr.83-1-00521-02” (T1.b.l.8-9) ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro A. V. 2008 04 22 įsakymą Nr.P-339” Dėl tarnybinės nuobaudos Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei I. P. taikymo”, kuriuo prokurorei paskirta tarnybinė nuobauda-pastaba už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį netinkamu ikiteisminio tyrimo organizavimu, kontroliavimu ir vadovavimu baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00152-05 (T1, b.l.11.) LR Generalinės prokuratūra gavusi nukentėjusiųjų S. G. ir A. G. pareiškimą dėl nekompetentingo atliekamo ir vilkinimo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.83-1-521-02 , 2007m. spalio 25d. rašte Nr.7.2-4389 konstatavo, kad nors tyrimas byloje vyksta jau penki metai, iki šiol nėra išaiškintos visos nusikaltimo padarymo aplinkybės, nėra pilnai surinkti ir tinkamai užfiksuoti faktiniai duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką. Nors tokį netinkamą ir ilgą ikiteisminio tyrimo atlikimą iš dalies sąlygojo ir ikiteisminio tyrimo pradžioje padarytos tyrimą atlikusių ir jį kontroliavusių pareigūnų klaidos, rašte konstatuojama, kad ir tolimesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose buvo padaryta grubių taktinių ir procesinių ikiteisminio tyrimo atlikimo klaidų, nesavalaikiai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, neužtvirtinami surinkti įrodymai. Tokį nekvalifikuotą ikiteisminio tyrimo atlikimą sąlygojo ir netinkamas ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam. Minėtame rašte nurodoma, kad Generalinio prokuroro pavaduotojas G. J. 2004m. lapkričio 24d. raštu Nr.7.2-4535 pavedė Panevėžio apygardos prokuratūrai organizuoti ikiteisminį tyrimą byloje ir jam vadovauti, tačiau ir toliau ikiteisminį tyrimą byloje faktiškai organizavo ir jam vadovavo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. P., t.y. nustato ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus bei tyrimo kryptis, kreipiasi į teismą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, kardomųjų priemonių skyrimo, atlieka kitus proceso veiksmus priskirtus prokuroro kompetencijai, priima nutarimus. To pasėkoje ikiteisminis tyrimas iki šiol atliekamas nekompetentingai, neatlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, netinkamai įvertinti surinkti įrodymai.
Nors ieškovas nereiškia savarankiško reikalavimo dėl jo teisių pažeidimo pripažinimo, kaip jis nurodo netinkamai organizavus ikiteisminius tyrimus bylose Nr.83-1-0521-02 ir Nr.83-1-0152-05, tačiau ieškovo teikiamas reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su galimu jo teisių pažeidimo nustatymu, nes tik nustatęs ieškovo teisių pažeidimą, teismas gali tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl nagrinėjant ieškovo pateikto reikalavimo dėl neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės priteisimo, pagrįstumą, pirmiausia nagrinėtina ar ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-0521-02 ir baudžiamojoje byloje Nr.83-1-0152-05 yra pagrindas pripažinti buvus ieškovo teisių pažeidimus.
Vertinant ikiteisminio tyrimo bylos Nr.83-1-521-02 medžiagą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių procesinius veiksmus, prokurorės I. P. vadovavimą ikiteisminiam tyrimui laikytina, kad Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro paduotojo G. J. 2007m. spalio 25d. rašte Nr.7.2-4389 konstatuotos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo pradžioje padarytų tyrimą atlikusių ir jį kontroliavusių pareigūnų klaidų, nesavalaikiai atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, neužtvirtinamų surinktų įrodymų pagrįstos ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Iš duomenų ikiteisminio tyrimo byloje Nr.83-1-0521-02 matyti, kad Rokiškio rajono PK vyr. tardytojos V. R. 2002 11 09 nutarimu, jai susipažinus su medžiaga apie tai, kad 2002m.lapkričio 9d.apie 02 val. buvo padegtos pil. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini) durys, smarkiai apdegė butas, iškelta baudžiamoji byla pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 278str.2d. .“(T1, b.l.1).
Rokiškio rajono Policijos komisariato komisaro 2002 m. lapkričio 11d. įsakymu Nr.59 atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumą, svarbą bei operatyvią baigtį sudaryta tardyminė grupė, grupės vadove paskirta tardymo poskyrio vyr. tardytoja V. R.(T1.b.l.12).
Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. P. 2002 11 25 nutarimu priėmė bylą savo žinion ir tos pačios dienos nutarimu perkvalifikavo veiką baudžiamojoje byloje iš BK 278str.2d., numatančios baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ar sužalojimą tyčia, padarytą padegant ar kitokiu visuotinai pavojingu būdu, į BK 109str.1d., numatančia baudžiamąją atsakomybę už nužudymą dėl neatsargumo. Nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog 2002m.lapkričio 19d. O. G., gim.(duomenys neskelbtini) gydomas VšĮ Kauno medicinos Universiteto klinikose, mirė.“(T1, b.l.2-3).Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. P. 2003 02 10 nutarimu baudžiamoji byla sustabdyta kol bus nustatyti trauktini baudžiamojon atsakomybėn asmenys, 2003 04 04 prokurorės nutarimu parengtinis tyrimas byloje atnaujintas, motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyta, jog, 2003m.kovo 25 d. gydomam Kauno Medicinos universiteto klinikose G. G., gim. (duomenys neskelbtini) mirus, iškilo būtinybė atlikti papildomus tardyminius veiksmus(T1.b.l.6-7).
Iš 2002 11 12 Gaisro techninėje tyrimo išvados matyti, kad gaisras galėjo kilti dėl iš šalies įnešto atviro ugnies šaltinio. Tokia išvada nurodyta ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro specialisto 2003 03 04 išvadoje, kurios motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad „ Tiriant gaisro kilimo priežastis nenustatyta jokių pašalinių uždegimo šaltinių liekanų ir jų naudojimo pėdsakų(gaisro židinio vietoje nėra jokio naftos produktų kvapo, ypač ant kilimėlio, kuriame naftos produktai ir jų kvapas išlieka labai ilgai).Esant tokioms aplinkybėms suprantama, kad gaisras galėjo kilti nuo tokių uždegimo šaltinių ,kaip degtuko liepsna, neužgesinta cigaretės nuorūka ir pan., kurių liekanų ir naudojimo pėdsakų išlikimo galimybė yra labai problematiškos“...“remdamiesi aukščiau minėtais išdegimo požymiais galime teigti, kad gaisro kilimo vieta yra bute Nr.5 tarpe tarp įėjimo į butą durų varčių, labiau vidinės durų varčios apatinėje dalyje pietinėje pusėje“ (T1, b.l.73,76-79).
Prokurorės I. P. 2003 04 17 rašte Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gaisrų tyrimo centrui formuluojamas klausimas specialistui, prašant pateikti išvadą „ apie gaisro galimumą nuo neatsargiai numestos cigaretės nuorūkos(žiežirbos) rodo, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai įvertinti ikiteisminio tyrimo byloje esantys surinkti įrodymai, o tarp esamų prieštaravimų turimuose įrodymuose nebuvo bandoma surasti loginio ryšio, kas leistų padaryti pagrįstas išvadas, patvirtinant ar atmetant tiriamas nusikaltimo, susijusio su kilusiu gaisru bute, padarymo versijas. Prokurorė 2003 04 17 raštu prašydama pateikti specialisto išvadą, rėmėsi specialisto 2003 03 04 išvada, kurioje kaip jau buvo nurodyta aukščiau, dalis argumentų, ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga nebuvo nepagrįsti. Be to , nebuvo aiškinamasi ir specialistui nepateikiami klausimai dėl užsidegimo momento gaisro židinyje skirtumų galimai numetus cigaretės nuorūką ar panaudojant degias medžiagas (pvz.benziną, juk kaip daiktinis įrodymas prie bylos buvo prijungtas plastmasinis butelis, kurį atidarius sklido benzino kvapas) nuo užsidegimo momento gaisro židinyje iki ugnies išplitimo, esant uždarytoms durų varčioms, atsižvelgiant į S. G. apklausoje 2002 11 09 nurodytas aplinkybes, kad apie 01.30 val. ji buvo atsikėlusi, tačiau jokių dūmų kvapo nebuvo(T3, b.l.1), o iš duomenų 2002 11 09 akte apie kilusį gaisrą nurodyta, kad tarnybai apie gaisrą pranešta 2002 11 09d. 1 val.58 min.(T3, b.l.66).Nebuvo bandoma išsiaiškinti ar galimai nuo numestos cigaretės nuorūkos kilęs gaisras, atsižvelgiant į jo pirminę trukmę nuo 0,5 val., kaip nurodyta 2003 05 08 specialisto išvadoje(T3, b.l.85-87, aukščiau nurodytus S. G. parodymus, pranešimą apie gaisrą-01val.58min. , galėjo išsiplėsti iki tokio masto, kaip užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole.
Įvykio vietos apžiūros protokole 2002 11 09, Rokiškio rajono PK vyr. tardytojai V. R., dalyvaujant PK vyr. ekspertui V. B. apžiūrint įvykio vietą nurodyta, kad“ šalia šių durų dešinėje pusėje stovi medinė batų dėžė, o nuo durų maždaug metro atstume arčiau batų dėžės stovi nedidelis kilimėlis“, toliau nurodyta „ ši apatinė staktų dalis yra išpjaunama ir paimama“, tačiau toliau protokole apie nurodytus paimtus daiktus nurodoma “nieko nepaimta“(T1, b.l.59-60). Duomenų, kad įvykio vietoje būtų apžiūrėtas ar išimtis minimas kilimėlis nėra užfiksuota. Apie specialisto D. L. dalyvavimą apžiūrint įvykio vietą, duomenų įvykio vietos apžiūros protokole taip pat nėra. Tokių duomenų nėra užfiksuota ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų surašytose dokumentuose-akte dėl kilusio gaisro, gaisro vietos apžiūros 2002 11 11 protokole. Nors Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2003 02 10 rašte Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrų tyrimo centrui, prašant pateikti specialisto išvadą dėl gaisro židinio, gaisro kilimo priežasčių buvo nurodyta, apžiūrint įvykio vietą dalyvavęs centro specialistas D. L.(taip nurodyta rašte, T1, b.l.74), 2003 03 04 specialisto išvadoje taip nurodyta, kad „ PADG prie VRM Gaisrinių tyrimų centro Ekspertizių skyriaus vyresnysis specialistas kapitonas D. L. 2002 11 09 buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) miestelį aiškintis minėto gaisro aplinkybių, įvykio vietos apžiūros metu fotografuota“ .
Gaisro kilimo metu galiojusio (duomenys neskelbtini)1)straipsnio redakcija numatė tardytojo teisę šaukti tardymo veiksmo atlikime dalyvauti specialistą, nesuinteresuotą bylos baigtimi ir dėl to, kad padėti tardytojui surasti, įtvirtinti ir paimti įrodymus, atkreipti tardytojo dėmesį į aplinkybes, susijusias su įrodymų suradimu, įtvirtinimu ir poėmiu, tačiau kad tokia teise buvo pasinaudota ir vadovaujantis BPK normomis įforminta, ikiteisminio tyrimo medžiagoje duomenų nėra.
Apklausta liudytoja S. G. 2002 11 18 nurodė, kad laiptinėje prie durų buvo šiaudinis kilimėlis, o ant jo buvo uždėtas medžiaginis namų darbo kilimėlis(T3, b.2-3), tačiau nebuvo aiškinamasi aplinkybės dėl jos minimų kilimėlių(ar vieno iš jų), ant kurių galėjo būti likę ir nusikaltimo padarymo pėdsakų, išlikimo po gaisro. Tai, kad iš įvykio vietos nebuvo paimta jokių daiktų ,apdegusių paviršių ar likusių medžiagų liekanų, patvirtina ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento gaisrų tyrimo centro viršininkui su prašymu pateikti specialisto išvadą, prokurorės I. P. nurodoma pateikiama medžiaga(T1, b.l.74).
Dėl išdėstyto laikytina, kad prokurorė I. P., vadovaudama ikiteisminiam tyrimui, vertindama ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, turėdama įgaliojimus duoti privalomus nurodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, darydama atitinkamas išvadas dėl iškeltų versijų pagrįstumo ar nepagrįstumo, neįvertino, kad specialisto išvadoje nurodomi argumentai apie ant kilimėlio nurodomą neišlikusį naftos produktų kvapą, nebuvo pagrįsti bylos medžiaga, ekspertizė gaisro kilimo priežastims nustatyti nebuvo paskirta.
2002 11 09 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, automobilio VW Golf, valstyb. Nr.(duomenys neskelbtini), priklausančio P. K.(kaip matyti pagal bylos duomenis –liudytojos A. K. tėvui) apžiūra atlikta įtariant minėta automobilį dalyvavus nusikaltime, yra paimti daiktiniai įrodymai-plastmasinis butelis, kurį atidarius, kaip nurodyta sklinda benzino kvapas ir dvi medžiagos skiautės, tačiau išimtų daiktinių įrodymų aprašymo negalima laikyti atitinkančiu BPK reikalavimus, t.y. daiktą “smulkiai aprašyti“ (T1, b.l.131-132,137-138).Sulaikytas, įtariamas padegęs A. G. butą G. V. 2002 11 12 (T5, b.l.169) buvo apklaustas dėl automobilyje, priklausančiame kaip nurodė jos draugės A. K. tėvams ir kuriuo jis važinėjo buvusio plastmasinio butelio su benzino kvapu, tačiau išsamiau dėl įtariamojo nurodytų aplinkybių, nebuvo aiškintasi. Nebuvo pakankamai įvertinta ir aplinkybė, kad tarp įtariamojo G. V. ir ieškovo sūnaus O. G., prieš gana trumpą laiką iki gaisro, buvo konfliktas, ką 2002 11 09 apklausoje pripažino ir įtariamasis G. V.(T5, b.l.165-166), apie kurį nurodė 2002 11 18 apklausiama ir nukentėjusi S. G. (T3., b.l.2-3). Aplinkybės apie liudytojos A. K. tėvui P. K. priklausiusiame automobilyje galimai buvusius daiktus buvo aiškintasi tik A. K. apklausos metu 2005 03 16(T3, b.l.69-70), automobilio savininkas P. K. dėl jam priklausiusiame automobilyje buvusių kurui skirtų talpų benzinui apklaustas tik 2007 11 14 (T3, b.l.146-147).
Teismo posėdžio metu, nagrinėjant ieškovo pateiktą ieškinį, tretysis asmuo prokurorė I. P. pripažino, jog tuoj po nusikaltimo padarymo buvo išsiaiškinta, kad S. G. nurodyti į jų butą buvę atėję aiškintis dėl automobilio apgadinimo jaunuoliai buvo G. V., A. C. ir A. G. Nors apie tarp O. G. ir G. V. buvusį konfliktą nurodė eilė liudytojų, nukentėjusi S. G., apie tai 2002 11 09 nurodė sulaikytas kaip įtariamas padaręs nusikaltimą ir G. V. (T5, b.l.165-166), ši aplinkybės laikytinos buvus nepakankamai išsamiai išanalizuotos, tiriant nusikalstamą veiką dėl gaisro ir su juo susijusių pasekmių, ką rodo ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai. Kaip matyti pagal ikiteisminio tyrimo bylos duomenis G. V. ir A. G. 2002 11 10 buvo sulaikyti, tačiau 2002 11 12 paleisti(T5, b.l.1,5,163,167).
Ikiteisminis tyrimas dalyje A. G. ir A. C. atžvilgiu, prokurorės I. P. nutarimu buvo nutrauktas 2005 03 02 (T5, b.l.26). 2006 02 10 vyriausios prokurorės I. M. nutarimu A. C. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atnaujintas, 2007 05 24 prokurorės I. P. nutarimu ikiteisminis tyrimas A. C. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus jo atžvilgiu pakankamai duomenų(T5, b.l.42).
Sulaikytą G. V. paleidžiant iš sulaikymo vyr. tardytojos 2002 11 11 nutarimu(T5, b.l.167), jam jokios kardomosios priemonės neskirtos, nors pagal byloje esančius įrodymus, jis buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką jau turėdamas teistumą, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2002 09 18 nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu(T.6, b.l.61,64-65). Ikiteisminio pagal ikiteisminio tyrimo bylos duomenis G. V. 2004m.liepos mėnesį išvyko į užsienį(T5, b.l.170). 2006 05 10 prokurorės I. P. 2006 05 10 nutarimu G. V. paskelbtas įtariamuoju( nors byloje nėra duomenų apie procesinio sprendimo priėmimą, kuriuo jo kaip įtariamojo procesinis statusas būtų buvęs panaikintas po to, kai jis 2002 11 09 buvo paklaustas įtariamuoju), paskelbta jo paieška, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
Nors iš dalies sutiktina su atsakovo atstovo prokuroro R.Senkaus, trečiojo asmens I. P. argumentais, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą apsunkino pirminiai liudytojų A. K., A. K., G. K. parodymai, tačiau tai nelaikytina pagrindine priežastimi iš esmės apsunkinusia ikiteisminį tyrimą, dėl aukščiau nurodytų tyrimo trūkumų pirminėje jo stadijoje.
Iš 2002 11 11 liudytojos A. K. apklausos protokole nurodytų aplinkybių matyti, kad apklausos metu nebuvo išsiaiškinta ar ji naudojasi telefonu mobilaus ryšio telefonu, koks mobilaus telefono, kuriuo naudojasi G. V. numeris, ar buvo tą vakarą daugiau asmenų pas G. K., kurie galėtų patvirtinti liudytojos parodymus. Liudytoja A. K. dėl minėtų aplinkybių buvo apklausta tik 2004 11 10, 2004 10 25 apklausų metu(T3, b.l.59-64). Liudytojas G. K. apklaustas tik 2005 01 24(T3, b.l.183-184), nors apklaustas įtariamuoju 2002 11 09 G. V. nurodė jį buvus namuose tiriamo gaisro kilimo naktį (T5, b.l.165-166).
Liudytojas G. K. apklaustas tik 2005 01 24(T3, b.l.183-184) nurodė, kad aplinkybių neprisimenantis, atlikta akistata 2007 12 11 tarp A. A. (K.) ir G. K. iš esmės buvusių byloje prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nepašalino, nes atlikta akivaizdžiai po nepateisinamai ilgo laiko tarpo, G. K. atsakydamas į klausimus nurodė, nieko neprisimenantis, be to, 2007m.vasarą nurodė turėjęs galvos traumą.
Nors iš ikiteisminio tyrimo byloje duomenų matyti, kad vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo atlikta neabejotinai daug procesinių veiksmų, tame tarpe ir siekiant ištaisyti pirminėje stadijoje padarytus tyrimo trūkumus, tačiau tai laukiamo efekto jau nedavė.
Vertinant ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą laikytina, kad pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo panaudotos visos BPK numatytos procesinės priemonės, kurių dėka buvo galima patikrinti ir įsitikinti įtariamųjų G. V. , A. C., A. G. bei jiems artimų asmenų nurodyta (A. K., A. K., G. K.) buvimo vieta naktį iš 2002 11 08 į 2002 11 09, neatsižvelgta į tarp asmenų duodančių parodymus artimus ryšius, atliktos įtariamųjų, liudytojų apklausos, dėl aukščiau jau minėtų ir nurodytų priežasčių, nepakankamai išsamios. Apklausiant liudytojus, įtariamus asmenis po 2002 11 11, kuomet buvę sulaikyti asmenys G. V. ir A. C. buvo paleisti, nebuvo pakankamai įvertinta, kad įtariamieji turėjo galimybes bendrauti su apklaustais liudytojais ir tai galėjo įtakoti vėlesnius liudytojų parodymus. Kai kurie liudytojai(V. M., A,.I., H.J.) išvyko į užsienį(T3, b.l.51), kiti dėl per ilgo laiko tarpo reikšmingų bylos tyrimui aplinkybių negalėjo prisiminti. Apie tai, kad tiriant labai sunkų nusikaltimą, pradinėje tyrimo stadijoje nebuvo išnaudotos visos įstatymų numatytos priemonės nustatant kaltus asmenis nurodyta ir Generalinio prokuroro pavaduotojas G. J. 2004m. lapkričio 24d. rašte Nr.7.2-4535 ( (T.3, b.l.11).
Dėl aukščiau nurodytų ikiteisminio tyrimo trūkumų ikiteisminis tyrimas byloje Nr.83-1-521-02 užsitęsė, G. V., įtariamas nusikalstamų veikų padarymu išvyko į užsienį, paskelbta jo paieška užtruko ilgą laiką. Įtariamasis G. V. sulaikytas tik 2010 10 23(T6, b.l.3-4), baudžiamoji byla Nr.83-1-521-02, jo atžvilgiu nėra išnagrinėta.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas ir tretysis asmuo prokurorė I. P. nurodė, kad ieškovas A. G. byloje nukentėjusiuoju buvo patrauktas vėliau, t.y. 2003 09 02 atsižvelgiant į jo sunkią sveikatos būklę, ką patvirtina ir civilinėje byloje pateikti duomenys iš ieškovo asmens sveikatos istorijos išrašo(T1, b.l.27-29). Tačiau nesutiktina, kad nukentėjusiam ieškovui A. G. buvo savalaikiai išaiškintos jo kaip nukentėjusiojo teisės, tame tarpe jo teisė pareikšti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tolesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, ką patvirtina ir 2007 07 27 raštu duoti apygardos prokurorės J. S. nurodymai(T1, b.l.53-54). Nors LR Valstybės Garantuojamos teisinės pagalbos 2000 03 28 įstatymo (redakcija įsigaliojusi nuo 2005 02 08) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, nukentėjusiems dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant ir atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas baudžiamojoje byloje, ieškovui galimybė pasinaudoti šia teise, atsižvelgiant į sunkias nusikalstamos veikos pasekmes, paties ieškovo sveikatos būklę, išaiškinta nebuvo. Valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinės pagalba ieškovui buvo suteikta tik 2008 10 20 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu(T3, b.l.53-54).
Teismas nesutinka su atsakovo atstovo prokuroro R.Senkaus, trečiojo asmens prokurorės I. P. argumentais, kad ieškovas nepagrįstai ieškinį grindžia ikiteisminio tyrimo trūkumais nustatytais baudžiamojoje byloje Nr.83-1-152-05 .
Iš baudžiamosios bylos Nr.83-1-152-05 duomenų matyti, kad nukentėjusiųjų A. G. ir S. G. 2007 06 15 pranešimo apie nusikalstamą veiką pagrindu dėl liudytojų A. A.( K.), G. K., A. B., A. K. ir V. M. melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr.83-1-521-02, 2007 06 18 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235str.1d., baudžiamosios bylos Nr.83-2-00027-07 (T3, b.l.86-91).Minėtame pranešime nukentėję atkreipė dėmesį į tai pagal BK 95str.1d.1p., 2007 11 08 sueina 5 metų senaties terminas ir asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas negalės būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl prašė nustatyti konkretų terminą ikiteisminio tyrimo byloje, kad asmenys neišvengtų baudžiamosios atsakomybės. Iš 2007 10 18 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros 2007 10 18 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr.83-2-00027-07 matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nes A. A.(K.) 2005 03 29 Rokiškio rajono apylinkės teismo pripažinta kalta pagal LR BK 235str., baudžiamoji byla Nr.83-1-0152-05, kaltinant G. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 235str.1d.padarymu 2007 10 16 perduota Rokiškio rajono apylinkės teismui, A. B., A. K., V. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235str.1d.padarymo(T3, b.l.100-102).
Iš duomenų minėtoje byloje matyti, kad ikiteisminis tyrimas G. K. atžvilgiu jau buvo pradėtas 2005 03 17 Rokiškio rajono PK KP NS SNTP viršininkės V. R. tarnybinio pranešimo pagrindu. Tačiau jau 2005 08 26 prokurorės I. P. nutarimu ikiteisminis tyrimas G. K. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai įrodymų dėl veikos, numatytos BK 235str.1d.padarymo(b.l.10). Ikiteisminis tyrimas byloje atnaujintas tik 2007 09 06 vyriausios prokurorės nutarimu, t.y. po to, kai 2007 09 03 su prašymu kreipėsi A. G. ir S. G.(b.l.13-14). 2007 10 10 prokurorės I. P. nutarimu ikiteisminis tyrimas G. K. atžvilgiu iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr.83-2-00027-07 išskirtas ir nagrinėtas ikiteisminio tyrimo byloje 83-1-0152-05.Šioje ikiteisminio tyrimo byloje liudytoju A. G. apklaustas 2007 08 27 ir tos pačios dienos NNTP tyrėjos K. G. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu (b.l.30-35,38).Baudžiamąją bylą išnagrinėjus Rokiškio rajono apylinkės teisme 2007 10 31 ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, Panevėžio apygardos teismas 2008 01 24 nuosprendžiu(b.l.208-212) panaikino Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 10 31 nuosprendį, G. K. baudžiamąją bylą pagal 293str.(1961m.) nutraukė suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, nukentėjusiųjų S. G. ir A. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi S. G. ir A. G. kasacinius skundus 2008 10 07 nutartimi(b.l.233-235) nutarė Panevėžio apygardos teismo 2008 01 24 nuosprendį pakeisti: nustatyti, kad nukentėjusiųjų S. ir A. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus baudžiamosios bylos Nr.83-1-00152-05 duomenis, civilinėje byloje pateikt 2008 04 09 LR Generalinės prokuratūros tarnybinio patikrinimo išvada dėl Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. P. veiksmų organizuojant ir vadovaujant ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr.83-1-00152-05 (T3, b.l.50-53), dėl ko , 2008 04 22 LR Generalinio prokuroro įsakymu prokurorei I. P. paskirta drausminė nuobaudą –pastaba (T1, b.l.11), laikytina esant pagrįsta baudžiamosios bylos medžiaga.
Teismas sutinka su ieškovo atstovo nurodytais argumentais, kad valstybei, kaip ir bet kuriam asmeniui yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto veikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Įvertinus aukščiau išdėstytą laikytina, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr.83-1-521-02 buvo nepakankamai veiksmingas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tyrimui vadovavusios prokurorės I. P. padarytų procesinių klaidų, tiriant kilusio gaisro ieškovo bute, susijusio su jo sūnaus ir brolio mirtimi, jo paties sunkiu sveikatos sužalojimu, aplinkybes, kas sąlygojo užsitęsusį net 8 metus ikiteisminį tyrimą, t.y. pareigūnams nevykdant bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įvertinus baudžiamosios bylos Nr.83-1-152-05 medžiagą laikytina, kad bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, vykdant jai pavestas pareigas, prokurorė I. P. nevykdė ir šioje byloje. Vadovaujantis išdėstytu laikytina, kad buvo pažeistos ieškovo A. G. teisės Konvencijos 2 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies prasme, nes baudžiamasis procesas susijęs su civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išsprendimu, o ieškovas A. G. pareiškęs civilinius ieškinius abiejose bylose. Dėl to, kad baudžiamoji byla Nr.83-1-521-02 , kurioje kaltimai ieškovo teisės už pareikšti G. V. perduota nagrinėti teismui, tačiau apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, nepriimtas, pažeistos jo teisės, susiję su civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išsprendimu, nes tai susiję su šios bylos baigtimi. Su šios bylos baigtimi susijęs ir ieškovo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje Nr.83-1-152-05, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2008 10 07 nutartimi nuspręsdama dėl ieškovų ieškinių palikimo nenagrinėtais, nurodė, jog neturi būti užkertamas kelias nukentėjusiems pareikšti civilinį ieškinį G. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo, jeigu paaiškėtų, jog ji iš tikrųjų savo melagingais parodymais sutrukdė patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
Sutikdamas su atsakovo atstovo, trečiojo asmens prokurorės I. P. nurodytais argumentais, kad ieškovas turi pareigą pateikti įrodymus pateiktam reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįsti, teismas nesutinka su nurodytais argumentais, kad ieškovas neįrodė, jog tarp kai kurių ikiteisminio tyrimo metu buvusių tyrimo trūkumų, atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr.83-1-0521-02 ir byloje Nr.83-1-0152-05 bei ieškovo nurodomos jam atsiradusios neturtinės žalos, susijusios su sveikatos pablogėjimu, yra priežastinis ryšys. Neturtinės žalos atlyginimo samprata CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, pasižymi atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus ir paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susiję su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, sprendžiant turtinės žalos priteisimo klausimą, dažnai yra neįmanoma. Dėl to, pagal teismų praktiką, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos atlyginimo klausimus. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo klausimą, didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Dėl to, įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę turi įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas-materialiojo teisinio pobūdžio faktas, t.y. neturtinės žalos padarymo faktas.
Tačiau įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, kurių pagrindu teismo konstatuotas bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas bylose Nr.83-1-521-02 ir Nr.83-1-152-05, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorei I. P. vykdant jiems pavestas pareigas , ieškovo A. G. pateiktus medicininius duomenis (T1, b.l.27-33,T4, b.l.67), liudytojos V. Š. patvirtinusios, kad ieškovo sveikatos būklė blogėja(po traumos padidėjo kraujo spaudimas, prisidėjo išėminė širdies liga, atsirado cukraus svyravimai ir kad tam turi įtakos stresas, įtampa, dėl ko pastoviai rašomi vis stipresni raminantys ir nuo nemigos vaistai) parodymus, ieškovo paaiškinimą, laikytina, kad dėl užsitęsusio net 8 metus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr.83-1-521-02, ieškovas patyrė nepatogumus, papildomus, dvasinius išgyvenimus , stresą, nusivylimą, įtampą, dėl ko pablogėjo jo sveikata. Kiekvieną kartą jį apklausiant, kreipiantis su skundais, prašymais, siekiant veiksmingesnio ikiteisminio tyrimo, jis turėjo prisiminti ir išgyventi veikos padarymo metu patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus, nebuvo pasiekti jo teisėti lūkesčiai, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų išaiškinti ir nubausti, jam atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala per įmanomai trumpesnį laiką.
Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus konstatuotina, kad tarp teismo konstatuotos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorės I. P. nevykdymo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, vykdant jiems pavestas pareigas ir ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų, pablogėjusios sveikatos būklės, nepatogumų dėl 8 metus užtrukusio ikiteisminio tyrimo, yra priežastinis ryšys. Visuma aukščiau nurodytų įrodymų rodo, kad visos 3 būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: teismo konstatuotos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorės I. P. bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, vykdant jiems pavestas tarnybines pareigas nevykdymas, žala ir priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorės pareigos nevykdymo ir atsiradusios ieškovui žalos.
Atsakovo atstovo argumentai, kuriuos palaikė ir tretysis asmuo I. P., dėl senaties taikymo ir tuo pagrindu pateikto ieškovo ieškinio netenkinimo laikytini nepagrįstais, nes ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.83-1-521-02 buvo baigtas tik 2010m.pabaigoje, tuo tarpu ieškovo ieškinį teismas jau buvo priėmęs 2008 12 18.Be to, ieškovas ieškinį reiškia ne dėl kurio nors vieno veiksmo atlikimo ar jo neatlikimo ikiteisminio tyrimo byloje konkrečiu laikotarpiu, bet dėl visumos veiksmų, sąlygojusių užsitęsusį ikiteisminį tyrimą byloje. Todėl teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms , įstatymu nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kai nukentėjusiam buvo sudaryta teisė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga užbaigus ikiteisminį tyrimą. Vertinant BPK normomis nustatytus nukentėjusiajam, jo atstovui ribojimus susipažinti su visa bylos medžiaga vykstant ikiteisminiam tyrimui, tai, kad tik 2007 metais, po prokurorės S. nurodymų buvo užtikrinta ieškovui A. G. valstybės įstatymu jam garantuota nemokama antrinė teisinė pagalba byloje, laikytina, kad ieškovas ieškinio senaties termino savo pažeistai teisi ginti, nepažeidė.
Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, tai, kad ieškovo teisių pažeidimai buvę ikiteisminio tyrimo metu ir teismo konstatuoti susiję su sunkių nusikaltimų išaiškinimu, dėl kurių ieškovas patyrė sunkias jam pasekmes (jis tapo 1 grupės invalidu, neteko sūnaus ir brolio), nesutiktina su atsakovo atstovo prokuroro R.Senkaus nurodytais argumentais, kad šioje byloje būtų pakankamas ieškovo pažeistų teisių gynybos būdas pripažinimas, kad buvo padaryta klaidų atliekant ir organizuojant ikiteisminį tyrimą bylose Nr.83-1-512-02 ir Nr.83-1-152-05 ir tai, kad būtų pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtus ieškovo nepatogumus, dėl pernelyg užsitęsusio ikiteisminio tyrimo.
Tačiau vertinant ieškovo prašomą priteisti iš atsakovo- Lietuvos valstybės 40000Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į bendruosius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, numatytus LR CK 6.250str.2d., valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį lygį bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, bei tai, kad Lietuvos valstybė, atstovaudama Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi priemonių, kad padėti ieškovui, jog nusikaltimo padarymu pažeistos ieškovo turtinės teisės, būtų bent iš dalies atstatytos. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr.83-1-521-02 apklausta liudytoja 2004 04 06 S. G. (ieškovo sutuoktinė) nurodė, kad Vyriausybė kompensavo 10000 Lt paskolą, jos gautą butui įsigyti(T3, b.l.7-9). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad buvo ir objektyvių priežasčių trukdžiusių tinkamai vykdyti ikiteisminį tyrimą, dalis liudytojų davė neteisingus parodymus. Tačiau įvertintina taip pat ir tai, kad dalis, t.y. 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui yra priteista Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 02 17 sprendimu (civilinė byla Nr.2-76-504/2009, pagal duomenis teismų informacinėje sistemoje Liteko sprendimas įsiteisėjęs), iš G. K., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta pasibaigus įstatymu nustatytam jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui.
Vadovaujantis išdėstytu, priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 25Lt ieškovo A. G. naudai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje pateiktas ieškinys netenkintinas.
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 09 01(T1, b.l.144), 2010 08 27(T2, b.l.149) sprendimais ieškovui suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos lieka valstybei(LR CPK 96str.4d.).
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a:
A. G. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. G. a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros dvidešimt penkis tūkstančius Lt neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje ieškovo reikalavimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.
Teisėja Irena Stulgienė