Civilinė byla Nr. 2-728-450/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00160-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.7.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties, bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos bankroto byloje Nr. B2-1329-392/2019.

Teismas

n u s t a t ė : 

                                                                      I. Ginčo esmė

1.       Bankrutavusios kooperatinės bendrovės (toliau – BKB) Nacionalinės kredito unijos (toliau ir – Unija) bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. BKB Nacionalinės kredito unijos kreditorių susirinkimo nutarimus 1-uoju darbotvarkės klausimu, 2-uoju darbotvarkės klausimu ir 5-uoju darbotvarkės klausimu (išskyrus i ir ii nutarimo dalį); patvirtinti BKB Nacionalinė kredito unijos 2018 m. II ketvirtį faktiškai patirtas administravimo išlaidas, lygias 7 969,16 Eur  (neįskaitant atlyginimo pareiškėjai); patvirtinti 2018 m. III ketvirtį faktiškai patirtas administravimo išlaidas, lygias 12 103,68 Eur  (neįskaitant atlyginimo pareiškėjai).

2.       Bankroto administratorė pateikė skundą, prašydama panaikinti 2018 m. gruodžio 31 d. BKB „Nacionalinė kredito unija“ kreditorių susirinkimo nutarimus 1-uoju darbotvarkės klausimu, 2-uoju darbotvarkės klausimu ir 3-uoju darbotvarkės klausimu (išskyrus nutarimo dalį, kuria nepatvirtinta 2 180 Eur sąmata darbuotojų darbo užmokesčiui ir susijusiems mokesčiams); patvirtinti 2018 m. IV ketvirčio 8 644 Eur (PVM įskaitytas) dydžio administravimo išlaidų sąmatą, pagal Priedą Nr. 2 (neįskaitant atlyginimo pareiškėjai); patvirtinti bankroto administratorei 1 200 Eur / ketvirtį už 2018 m. IV ketvirtį atlyginimą; patvirtinti 2019 m. I ketvirčio 3 336 Eur (PVM įskaitytas) dydžio administravimo išlaidų sąmatą, pagal Priedą Nr. 4 (neįskaitant darbuotojų darbo užmokesčio ir susijusių išlaidų sąmatos ir atlyginimo pareiškėjai); patvirtinti bankroto administratorei 1 200 Eur / ketvirtį už 2019 m. I ketvirtį atlyginimą.

3.       Dėl 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pareiškėja nurodė, kad kreditorių susirinkimo metu 1-uoju darbotvarkės klausimu administratorė prašė patvirtinti 2018 m. II ketvirtyje faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas, lygias 7 427,54 Eur (PVM įskaitytas); 2-uoju – patvirtinti 2018 m. III ketvirtyje faktiškai patirtas Unijos administravimo išlaidas, lygias 12 103,68 Eur (PVM įskaitytas). Valstybinė įmonė (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ šiais dviem klausimais priėmė analogiškus nutarimus – „Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos ankstesnių ketvirčių faktinių administravimo išlaidų dydžio klausimai yra nagrinėjami teismuose ir iki šiol nėra priimtų galutinių įsiteisėjusių teismų sprendimų, 2018 m. III ketvirčio faktinių administravimo išlaidų klausimas galėtų būti svarstomas kreditorių susirinkime tik sulaukus galutinių teismų sprendimų dėl ankstesnių ketvirčių faktinių išlaidų dydžių. Ankstesniais ketvirčiais bankroto administratorius prašė patvirtinti analogiško pobūdžio kredito unijos faktines išlaidas, todėl priimtų teismų sprendimuose pateikti išaiškinimai dėl konkrečių išlaidų kategorijų tvirtinimo gali būti aktualūs svarstant ir kredito unijos 2018 m. III ketvirčio faktinių išlaidų tvirtinimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, klausimo svarstymas atidedamas.“; 5-uoju darbotvarkės klausimu nutarė „3. Bankroto administratorius yra įpareigojamas nedelsiant kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo grąžinimo kreditoriams pilnai visa suma pagal civilinėje byloje Nr. e2A-394-178/2018 išieškotą sumą patvirtinimo ir, gavus teismo nutartį, nedelsiant pervesti lėšas kreditoriams. 4. Bankroto administratorius pakartotinai įpareigojamas nesudaryti jokių taikos sutarčių be kreditorių susirinkimo žinios ir pritarimo.“

4.       Dėl 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimų pareiškėja nurodė, kad kreditorių susirinkimo metu 1-uoju darbotvarkės klausimu pareiškėja prašė patvirtinti 2018 m. IV ketvirčio administravimo išlaidų sąmatą, lygią 8 644 Eur (PVM įskaitytas). Kreditoriai priėmė nutarimą: „Palikti galioti 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą šiuo klausimu.“; 2-uoju darbotvarkės klausimu pareiškėja prašė patvirtinti 2018 m. IV ketvirčio jos atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką – patvirtinti 1 200 Eur / ketvirčiui arba 400 Eur / mėn., įskaitant PVM, atlyginimą pareiškėjai; kreditoriai priėmė nutarimą: „Palikti galioti 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime priimtą sprendimą šiuo klausimu.“; 3-uoju darbotvarkės klausimu (3-iasis ir 4-asis darbotvarkės klausimai buvo sujungti, priėmus nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu) pareiškėja prašė patvirtinti 2019 m. I ketvirčio Unijos administravimo išlaidų sąmatą, lygią 5 516 Eur (protokole palikta klaida nurodant 10 376 Eur sumą), įskaitant PVM, bei patvirtinti pareiškėjos atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką – 1 200 Eur / ketvirčiu arba 400 Eur / mėn., įskaitant PVM, atlyginimą pareiškėjai už 2019 m. I ketvirtį; kreditoriai priėmė nutarimą: „Sujungti darbotvarkės 3 kl. ir 4 kl. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos ankstesnių ketvirčių faktinių administravimo išlaidų dydžio klausimai yra nagrinėjami teismuose ir iki šiol nėra priimtų galutinių įsiteisėjusių teismų sprendimų, 2019 m. I ketvirčio administravimo išlaidų sąmatos klausimas galėtų būti nagrinėjamas kreditorių susirinkime tik sulaukus galutinių teismų sprendimų dėl ankstesnių ketvirčių administravimo išlaidų sąmatos dydžių patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, klausimo svarstymas atidedamas.“ (nutarimas neskundžiamas dalyje, kuria kreditorių susirinkimas nepatvirtino 2 180 Eur darbuotojų darbo užmokesčiui ir susijusiems mokesčiams).

5.       VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, vengdama priimti sprendimus dėl Unijos administravimo išlaidų sąmatų tvirtinimo, vilkina bankroto procesą, nesiekia sklandaus bankroto proceso. Teismai turi priimti sprendimus tik dėl konkrečiais praėjusiais Unijos administravimo ketvirčiais faktiškai patirtų išlaidų tvirtinimo, ginčuose nėra kvestionuojama bendra administravimo išlaidų tvirtinimo tvarka. Pagrindinei kreditorei piktybiškai netvirtinant administravimo išlaidų sąmatų, jau patirtų išlaidų ir atlyginimo administratorei, tai turi padaryti teismas. 

                                        II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi BKB Nacionalinės kredito unijos bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ skundą dėl BKB Nacionalinės kredito unijos 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo tenkino iš dalies; panaikino 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių susirinkimų nutarimus, kuriais buvo atidėtas administravimo išlaidų, sąmatų ir atlyginimo administratorei nustatymo klausimų svarstymas ir įpareigojo šiuos klausimus išspręsti iš esmės; panaikino 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta bankroto administratorę įpareigoti nedelsiant kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo grąžinimo kreditoriams pilnai visa suma pagal civilinėje byloje Nr. e2A-394-178/2018 išieškotą sumą patvirtinimo ir, gavus teismo nutartį, nedelsiant pervesti lėšas kreditoriams; kitą skundo dalį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad 2013 m. vasario 15 d. nutartimi KB Nacionalinė kredito unija iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta UAB „Verslo konsultantai“. Faktiškai nuo 2017 m. vidurio vyksta ginčai dėl administravimo išlaidų sąmatų, faktiškai patirtų administravimo išlaidų bei atlyginimo administratorei patvirtinimo. Pagrindinė kreditorė byloje – VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, turinti apie 97 proc. balsų, nesprendžia administravimo išlaidų ir atlyginimo administratorei klausimų. Teismo vertinimu, situacija, kai dėl pagrindinės kreditorės ir administratorės konflikto stringa bankroto procesas yra netoleruotina. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ sprendimai šių klausimų nagrinėjimą atidėti iki bus išspręsti kiti ginčai panašiais klausimais šioje ir kitose kredito unijų bankroto bylose yra nepagrįsti, nes šiose ginčuose sprendžiami ne teisės, bet fakto klausimai.

8.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas nemotyvuotai, t. y. iš esmės nenurodant jokių nesutikimo su pareiškėjos nurodytomis išlaidomis motyvų. Tai, jog skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo inicijuotas pareiškėjos atstatydinimo iš atsakovės bankroto administratorės pareigų procesas, tai, kad suinteresuotas asmuo yra / buvo praradęs pasitikėjimą pareiškėja, ar tai, jog pareiškėja skundė visus anksčiau kreditorių susirinkimų priimtus nutarimus, susijusius su administravimo išlaidų tvirtinimu, nesudaro pagrindo nespręsti kreditorių susirinkimui priskirtinų ir neabejotinai labai svarbių klausimų. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovės bankroto procesas per minėtą laikotarpį vyko, todėl teismas darė išvadą, kad tam tikros išlaidos, administruojant atsakovės bankroto procesą neabejotinai buvo patirtos ir atitinkamai turėtų būti svarstomas klausimas dėl tokių išlaidų, sąmatos patvirtinimo bei atlyginimo administratorei nustatymo.

9.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai priėmė skundžiamus nutarimus, t. y. visiškai nemotyvuotai nepatvirtino pareiškėjos prašytų patvirtinti faktiškai patirtų administravimo išlaidų, administravimo sąmatos ir atlyginimo administratoriui, todėl kreditorių sprendimus, kuriais buvo nutarta atlyginimo administratorei ir išlaidų sąmatų tvirtinimo klausimus atidėti, panaikino, o nurodytų klausimų sprendimą perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Kreditorius taip pat informavo, kad šių klausimų neišsprendus, juos tikėtina spręs teismas.

10.       Administratorė skundė ir kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo ji buvo įpareigojama nedelsiant kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo grąžinimo kreditoriams pilnai visa suma pagal civilinėje byloje Nr. e2A-394-178/2018 išieškotą sumą patvirtinimo ir, gavus teismo nutartį, nedelsiant pervesti lėšas kreditoriams. Teismo vertinimu šis kreditorių nutarimas nėra pagrįstas. Bankroto administratorė disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą, įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams ir tenkina šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus kreditorių reikalavimus. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnis numato, kad administravimo išlaidos yra apmokamos iš visų rūšių įmonės lėšų. Taigi bankroto administravimo išlaidos yra dengiamos ir iš išieškotų lėšų. Unijos bankroto procese susidarius situacijai, kuomet nėra sprendžiami administravimo išlaidų sąmatų, faktiškai patirtų administravimo išlaidų bei atlyginimo administratorei patvirtinimo klausimai, negalima numatyti, kokia administravimo išlaidų suma bus reikalinga iki Unijos išregistravimo iš juridinių asmenų registro, o visų Unijai priklausančių lėšų pervedimas kreditoriams reikštų bankroto procedūrų faktinį sustabdymą. Išsprendus administravimo išlaidų ir atlyginimo administratorei patvirtinimo klausimus ir suvedus išlaidų ir įplaukų balansą, administratorė neabejotinai privalės likusias gautas lėšas paskirstyti kreditoriams.

11.       Administratorė skundžia ir kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo ji buvo pakartotinai įpareigota nesudaryti jokių taikos sutarčių be kreditorių susirinkimo žinios ir pritarimo. Teismo vertinimu šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra pagrįstas. ĮBĮ nuostatos dėl poreikio svarstyti taikos sutarties sudarymo klausimą kreditorių susirinkime ir reikalavimai, keliami taikos sutarties turiniui, taikytini tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės kreditorių siekiant įmonei išvengti bankroto bylos iškėlimo, o iškeltos bylos atveju – jos nutraukimo, ir taikiai ieškant galimybių įmonei tęsti ūkinę veiklą, t. y. sprendžiant dėl konkrečiai įstatyme įvardyto taikos sutarties atvejo. Šioje byloje taikos sutartys buvo sudarytos ne sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių siekiant įmonei išvengti bankroto bylos iškėlimo, bet sprendžiant ginčus tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininkų. Tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nenustatyta privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu. Nepaisant to, toks reguliavimas taikomas tik nesant kreditorių ir administratoriaus pozicijų nesutarimų. Esant konfliktui tarp kreditorių daugumos ir administratorės, bankroto administratorė, veikdama kreditorių interesais, turi būti suinteresuota taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais, o kreditorių susirinkimui reikalaujant, ypač dėl didelių sumų išieškojimo, privalo taikos sutarčių tvirtinimą su kreditoriais derinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       BKB Nacionalinės kredito unijos bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta panaikinti 2018 m. lapkričio 22 d. BKB Nacionalinės kredito unijos kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5-uoju darbotvarkės klausimu ketvirtą dalį, kuria kreditorių susirinkimas sprendė, jog tam tikrais atvejais bankroto administratorė privalo derinti taikos sutarčių tvirtinimą su kreditoriais, ir išspręsti klausimą iš esmes – panaikinti šį nutarimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:        

12.1.                      Teismas, spręsdamas, kad bankroto administratorė tam tikrais atvejais (esant konfliktui tarp administratorės ir kreditorių daugumos) privalo derinti taikos sutarčių tvirtinimą su kreditoriais, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nutarties nemotyvavo, todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bankroto procese sudaromų taikos sutarčių tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininkų tvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1541/2011; 2011 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1690/2011; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012).

12.2.                      Teismo išvada, kad bankroto administratorė įmonės bankroto procese esant konfliktinei situacijai privalo derinti taikos sutarčių tvirtinimą su kreditoriais, prieštarauja ir imperatyviam ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punkto reikalavimui.

12.3.                      Analogiški klausimai buvo sprendžiami ir kitų administratorės administruojamų bankrutavusių kredito unijų (BKB KU „Švyturio taupomoji kasa“, BKB KU „Laikinosios sostinės kreditas“) bankroto procesuose, tačiau teismai sprendė, kad Unijų kreditorių susirinkimai neturi teisės įpareigoti administratorės sudaryti ar nesudaryti taikos sutarčių ir nustatyti tam sąlygų (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-37-826/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-223-601/2019).

13.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais.

13.1.                       ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas numato, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirta teisė priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad ši ĮBĮ nuostata suprantama, kaip kreditorių teisė spręsti dėl bankrutavusios įmonės taikos sutarčių sudarymo ir su kitais asmenimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1764/2014).

13.2.                       Praktikoje nuolat pasitaiko situacijų, kai bankroto administratorė sudaro taikos sutartis, nepaisydama kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimas iki ginčijamo nutarimo priėmimo buvo priėmęs kreditorių susirinkimų nutarimų ir kitais būdais išreiškęs poziciją, drausdamas bankroto administratorei sudaryti taikos sutartis, pvz.:

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, susijusių su faktiškai patirtų administravimo išlaidų, administravimo sąmatos, atlyginimo administratorei tvirtinimu bei lėšų pervedimu kreditoriams, nėra skundžiama, apeliacijos dalyką sudaro BKB Nacionalinės kredito unijos 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo Nr. 5 4-osios dalies, kuria nutarta bankroto administratorę įpareigoti nesudaryti jokių taikos sutarčių be kreditorių susirinkimo žinios ir pritarimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

16.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepaisant to, jog nagrinėjamu atveju taikos sutartys buvo sudarytos sprendžiant ginčus tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininkų, esant konfliktui tarp kreditorių daugumos ir administratorės, bankroto administratorė privalo taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad toks vertinimas prieštarauja kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikai bei imperatyviam ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punkto reguliavimui.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo tiek nuo kasacinio teismo, tiek ir nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos nagrinėjamu klausimu.

18.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ĮBĮ nuostatos dėl poreikio svarstyti taikos sutarties sudarymo klausimą kreditorių susirinkime ir reikalavimai, keliami taikos sutarties turiniui, taikytini tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės kreditorių siekiant įmonei išvengti bankroto bylos iškėlimo, o iškeltos bylos atveju – jos nutraukimo, ir taikiai ieškant galimybių įmonei tęsti ūkinę veiklą, t. y. sprendžiant dėl konkrečiai įstatyme įvardyto taikos sutarties atvejo. Tuo tarpu ne sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo tarp bankrutuojančios įmonės ir įmonės kreditorių siekiant įmonei išvengti bankroto bylos iškėlimo, bet sprendžiant kitokio teisinio ir faktinio pobūdžio ginčą tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininko, tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nenustatyta privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu poreikio. Bankroto administratorius, veikdamas kreditorių interesais, turėtų būti suinteresuotas taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais, tačiau to jam neatlikus, tokie bankroto administratoriaus veiksmai nelaikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018 14 p.).

19.       Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju taikos sutartys buvo sudaromos su bankrutavusios įmonės skolininkais, kreditorės argumentai, jog taikos sutarčių tvirtinimui turi pritarti bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas, yra nepagrįsti.

20.       Aplinkybė, kad kreditorių daugumos ir bankroto administratorės santykiai yra konfliktiški taip pat nelemia kitokio šios situacijos vertinimo, nes bankrutavusios įmonės kreditoriai bankroto byloje turi savarankiškas ir įstatymu garantuojamas procesines bei materialines teises. Tuo atveju, jeigu bankroto administratorės ir įmonės kreditorių pozicijos (nuomonės) dėl subjektinių teisių gynimo išsiskiria, įmonės kreditoriai turi teisę ginti savo teises kitais tokių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikšti netiesioginius ieškinius įmonės skolininkams ar ieškinius administratorei dėl žalos atlyginimo, tuo atveju, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratorės tinkamumo ar galimo nešališkumo – kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto administratorės pakeitimo (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis, 23 straipsnio 13 punktas).

21.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012; 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-823/2017, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1481-196/2017). Toks kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti tam tikra garantija administratoriui, kad jo priimti sprendimai konkrečioje byloje sudaryti taikos sutartį (arba atsisakyti ieškinio (skundo), atlikti kitus procesinius veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo) ateityje nebus ginčijami (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012), tačiau tik bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę teisme, sprendžia, ar sutikti taikiai užbaigti civilinę bylą, nagrinėjamą pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2013). Nei kreditorių susirinkimo nutarimo dėl civilinių bylų, kuriose dalyvaujantis byloje asmuo yra bankrutuojanti įmonė, procesinės baigties galiojimas, nei tokio nutarimo panaikinimas neturi teisinės reikšmės administratoriaus, veikiant šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013).

22.       Panašios pozicijos, kaip nurodyta nutarties 21 punkte, laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas kreditorės cituojamoje 2013 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-332/2013, kurioje nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo pritarimo traktuotinas ne kaip įpareigojimas administratoriui, o kaip pozicijos išreiškimas, ar jo atstovaujama bankrutavusi įmonė turėtų sudaryti taikos sutartį, ar atsisakyti ją sudaryti. Taip pat priešingai, nei argumentuoja kreditorė, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1764/2014, šiuo atveju nėra aktuali, nes minėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių, t. y. jų ratio decidendi visiškai nesutampa.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo šalių teisė susitarti dėl taikos sutarties sudarymo nėra absoliuti, nes tokių sutarčių tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti klausimai priklauso teismo kompetencijai, t. y. teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11648-1080/2019, įvertinęs jam pateiktos tvirtinti taikos sutarties, sudarytos vykdymo procese tarp BKB Nacionalinės kredito unijos, atstovaujamos bankroto administratorės, ir skolininkų A. Ž., A. M., Ž. P., A. V. ir A. B., sąlygas, atsisakė ją tvirtinti, nes negalėjo spręsti, ar tokia taikos sutartimi nebus pažeisti bankrutavusios kredito unijos kreditorių interesai, t. y. atliko šalių veiksmų kontrolę.

24.       Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei nagrinėjamu klausimu aktualią teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto administratorės įpareigojimo taikos sutarčių sąlygas derinti su kreditoriais yra teisėtas, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinė kredito unija bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ skundą dėl bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinė kredito unija 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo tenkinti iš dalies.

Panaikinti bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių susirinkimų nutarimus, kuriais buvo atidėtas administravimo išlaidų, sąmatų ir atlyginimo administratoriui nustatymo klausimų svarstymas ir įpareigoti šiuos klausimus išspręsti iš esmės.

Panaikinti bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta bankroto administratorę įpareigoti nedelsiant kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo grąžinimo kreditoriams pilnai visa suma pagal civilinėje byloje Nr. e2A-394-178/2018 išieškotą sumą patvirtinimo ir, gavus teismo nutartį, nedelsiant pervesti lėšas kreditoriams.

Panaikinti bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta bankroto administratorę įpareigoti nesudaryti jokių taikos sutarčių be kreditorių susirinkimo žinios ir pritarimo.“

Teisėja                                                Asta Radzevičienė