Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8251-540/2016

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07308-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. lapkričio 28 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė,

sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. P., jo atstovui advokatui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

Administracinio teisės pažeidimo protokolas B. P. surašytas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 07.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), B. P., vairuodamas transporto priemonę – automobilį Toyota Previa, valst. nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono iki stovėjusios transporto priemonės Toyota Corola Versus, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ją kliudė bei apgadino. Nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Vairuojamam automobiliui neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126; 219.1.; 222; 226 punktų reikalavimus. Tokios jo veikos protokole kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

            Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. P. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 17- 18d. jokio eismo įvykio nepadarė. Automobilis, kurio neva buvo padarytas eismo įvykis, yra B. P. darbinis, kuriam kelios dienos iki neva padaryto įvykio buvo pasibaigusi techninė apžiūra, todėl kurį laiką jis stovėjo nenaudojamas. Tą automobilį vairuoja tik jis vienas. 2016 m. rugsėjo 18d. ryte jo draugė išėjo į darbą, o jis liko namuose su vaiku ir ryte į kiemą išėjęs nebuvo bei automobilio nevairavo. Draugei grįžus iš darbo, dienos metu jie išvažiavo į draugės giminaičio laidotuves bei namo grįžo pirmadienio naktį, tačiau išvažiavo ne su darbiniu, bet su kitu B. P. priklausančiu automobiliu. Kaimynai V. dažnai dėl B. P. teikia skundus įvairioms institucijoms, todėl, jo nuomone, ir šiuo atveju jį apšmeižė. Mano, kad ant automobilio Toyota Previa esantys smulkūs apgadinimai galėjo atsirasti kitu metu, kadangi automobilis yra naudojamas darbo reikmėms. Neatmeta galimybės, kad valymai ant abiejų automobilių galėjo būti padaryti pačių V., siekiant apkaltinti B. P. eismo įvykio padarymu, kai jie pamatė, kad B. P. su šeima išvažiavo iš namų. G. V. užsiima automobilių kėbulų remonto darbais, todėl turi visas reikalingas tam reikalui priemones. Apie galimai padarytą eismo įvykį B. P. sužinojo tik po aštuonių dienų, kai atvyko pareigūnas S. K. ir parodė ant automobilių esančius automobilius.

Liudytojas S. K. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 18d. eismo įvykį jis nuvykęs nebuvo, tačiau jam vėliau buvo perduota tolesniam tyrimui surinkta pirminė įvykio medžiaga. Apklausus galimą eismo įvykio kaltininką, jis neigė dalyvavęs eismo įvykyje. Buvo nuvykta dar kartą į įvykio vietą, kur apžiūrėjo abu automobilius bei nustatė tų automobilių apgadinimus ir jų pobūdį. Matėsi, kad abu automobiliai apgadinimų vietose yra tvarkyti, poliruoti. Ant nukentėjusiojo automobilio matėsi baltų dažų liekanų. Buvo nustatyta, kad tarp automobilių buvo kontaktas. Kiek prisimena nukentėjęs asmuo aiškino, kad paties įvykio nematė, tik jiems keistai pasirodė, kad kaimyno B. P. automobilis buvo pastatytas kitaip, nei jis visada statydavo. Be to automobilyje kurį laiką sėdėjo kaimynas. Nukentėjusysis aiškino, kad kai pamatė, kad kaimynas išvažiavo, jie nuėję prie automobilių, abu apžiūrėjo ir pamatė ant jų apgadinimus.

           Liudytoja I. P. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 18d. pagal iškvietimą vyko į eismo įvykio vietą. Juos pasitiko pareiškėjas, kuris parodė automobilį, kuris buvo apgadintas ir parodė šalia stovintį kaimyno automobilį. Pareiškėjas paaiškino, kad jam kilo įtarimas, kad kaimyno automobilis galėjo padaryti apgadinimus, nes jis buvo perstatytas kitaip nei įprastai statydavo. Ant abiejų automobilių matėsi valymo žymės. Ant pranešėjo automobilio matėsi šviežiai padaryti apgadinimai. Ar ant antrojo automobilio visi apgadinimai buvo šviežiai padaryti, negali pasakyti. Automobilius nufotografavo ir perdavė medžiagą Kelių policijai. 

            Liudytojas E. A. parodė analogiškai kaip ir liudytoja I. P..

            Liudytoja R. E. parodė, kad 2016m. rugsėjo 17d. kartu su draugu B. P. ir jų vaiku visą dieną buvo namuose, nes buvo sužinoję, kad mirė liudytojos močiutė. 2016 m. rugsėjo 18d. ryte apie 8 val. ji išvažiavo į darbą, o namuose miegantys liko B. P. ir jų vaikas. Jie buvo sutarę, kad pasibaigus R. E. darbo laikui B. kartu su vaiku atvažiuos ją paimti ir visi važiuos į šermenis, ką ir padarė. B. apie 14-15 val. atvažiavo su kitu jų automobiliu.  B. P. darbinis automobilis tomis dienomis nebuvo naudojamas.

           Liudytojas V. N. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 18d. jis buvo atvykęs pas pažįstamą išmatuoti langus. Apie 15-16 val. matė, jog kieme stovėjo tik du automobiliai. Vienas buvo baltos spalvos, kitas šviesiai žydras pikapas. Tamsios spalvos automobilio tuo metu kieme nematė.

            Liudytojas G. V. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 17d. vakare jis grįžo kartu su sutuoktine namo. Jų automobilis buvo dulkėtas ir jokio apgadinimo ant jo nebuvo. 2016 m. rugsėjo 18d. ryte apie 11 val. jis su sutuoktine atėjo prie savo automobilio, nes ketino važiuoti į parduotuvę. G. V. pamatė, kad jų automobilio vienoje vietoje yra švariai nuvalyta ir matosi nubrėžimas bei ant jo baltų dažų likučiai. Apgadinimas matėsi, kad buvo valytas su skiedėju ir poliruota. Kadangi nežinojo kas galėjo apgadinti automobilį, todėl išvažiavo į parduotuvę. Grįžo panašiai apie 12 val. Po kurio laiko žmona pasakė, kad kaimynas B. P. įtartinai vaikšto aplink automobilius ir juos apžiūrinėja. Be to kilo įtarimas ir todėl, kad kaimyno automobilis buvo pastatytas atvirkščiai nei stovėjo vakare. Kai pamatė, kad kieme nėra B. P. automobilio, dar kartą apžiūrėjo abu automobilius ir pamatė, kad ir kaimyno automobilis yra valytas bei šalinti kontakto pėdsakai, tada iškvietė policiją.

           Liudytoja V. V. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 17d. vakare parvežė vyrą namo ir pastatė automobilį, kaip įprastai, kieme. Ar tuo metu kieme stovėjo B. P. automobilis, neprisimena. Vakare V. automobilis nebuvo apgadintas. Ryte apie 11 val. abu su sutuoktiniu ruošėsi važiuoti į parduotuvę. Atėjus prie automobilio, vyras pamatė, kad yra valytas jų automobilis, šonas poliruotas ir jis apgadintas. Ant nubraukimo matėsi balti dažai. Jie išvažiavo į parduotuvę, iš kurios grįžo maždaug po pusvalandžio. Tą dieną matė, kad kaimynas B. P. vis vaikščiojo po kiemą bei įtartinai apžiūrinėjo automobilius. Kėlė įtarimą ir tai, kad B. P. automobilis stovėjo priekiu į išvažiavimą, nors visą laiką stovėdavo galu į išvažiavimą. Matė, kad kaimynas vis žiūrėjo į juos. Kelinta valanda buvo, negali nurodyti. Po kurio laiko pamatė, kad kieme nėra kito B. P. automobilio. Kelintą valandą automobilio nebeliko kieme, negali nurodyti. Po kurio laiko vyras iškvietė policiją.

            Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), vyr. patrulės I. P. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo, iš kurio matyti, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 17.15 val., buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas pastebėjo, kad yra apgadintas jo automobilio galinis bamperis. Automobilis stovėjo namo kieme. Nuvykus nurodytu adresu, G. V. paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 10.00 val., atėjęs prie savo automobilio Toyota Corola Versus, valst. nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo apgadintą dešinės pusės galinį bamperį, ant kurio matėsi galimai valymo (plovimo) žymės, norint pašalinti po apgadinimo likusius kitos transporto priemonės dažus. G. V. teigė, kad įtaria kaimyno vairuojamą baltos spalvos Toyota Previa, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nes kieme daugiau automobilių nestatoma. Apžiūrėjus pranešėjo automobilį, matėsi galimai valymo (plovimo) žymės, taip pat, ant šalia stovėjusio automobilio Toyota Previa, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip teigė pranešėjas, buvo perstatytas, kairės pusės galinių durų matėsi taip pat valymo (plovimo) žymės (b. l. 3), policijos pareigūno S. K. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad automobilio Toyota Previa vairuotojo nebuvo nei įvykio vietoje nei namuose. Įvykio vietoje patrulė nustatė, kad automobilių apgadinimo vietos poliruotos, t. y. naikinti įkalčiai, tačiau ant automobilio Toyota Verso užpakalinio bamperio dešinio kampo buvo likę baltos spalvos dažų pėdsakai, galimai nuo automobilio Toyota Previa. Foto lentelėje Nr. 1 matosi ant užpakalinių kairės pusės durelių apačioje braukimo žymė su tamsios spalvos dažų liekanomis. Tiriant eismo įvykį, buvo nustatyta, kad automobiliu Toyota Previa naudojasi ir jį vairuoja tik savininkas B. P., kuris neigė dalyvavęs eismo įvykyje ir apgadinęs kaimyno automobilį Toyota Verso. Papildomai 2016-09-26 buvo nuvykta į eismo įvykio vietą, kur papildomai apžiūrėti abiejų automobilių susidūrimo vietos ir likę pėdsakai. Ant automobilio Toyota Previa užpakalinių kairės pusės durelių jau nesimatė tamsios spalvos dažų pėdsakų, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad kairės pusės užpakalinės durelės ir rato arka poliruota vietomis iki metalo, kuris blizga ir nepažeistas korozijos, o kitose automobilio vietose, kur matosi dažų pažeidimai iki skardos, paveikta korozijos (foto lentelė Nr. 4; 5; 6). Nukentėjusysis taip pat atkreipė dėmesį, kad automobilio Toyota Previa dar labiau nuvalytos kairės pusės durelės nei buvo 2016-09-18. Ant automobilio Toyota Verso užpakalinio bamperio dešinio kampo matėsi ne tik vertikalūs įbrėžimai pažeidžiant dažų sluoksnį, bet ir suraižyti dažai įvairiomis kryptimis su baltos spalvos dažų liekanomis. Baltos spalvos dažų pėdsakų galėjo likti nuo automobilio Toyota Previa, kuris baltos spalvos, tačiau apibraižymai ant užpakalinio bamperio įvairiomis kryptimis galėjo likti nuo poliravimo ir galimai prieš tai su tomis pačiomis priemonėmis buvo poliruotas automobilio Toyota Previa baltos spalvos. Įvykio vieta su nuolydžiu ir nuolydis didėja nuo vidurio aikštelės, todėl matuojant automobilių apgadinimų aukščius nuo važiuojamosios dalies ne įvykio vietoje, gali būti didesnė paklaida ir gali ne visai atitikti, kadangi automobiliui Toyota Previa neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir galimai netvarkingas techniškai, todėl privažiuoti prie kito automobilio į nurodytą įvykio vietą negalėjo, tačiau apgadinimų pločiai ir pobūdis atitiko abiejų automobilių apgadinimams. Eismo įvykio vieta nukentėjusiojo nurodyta ta, kur apžiūros metu stovėjo automobilis Toyota Verso. Apžiūrint automobilius dalyvavo abu vairuotojai ir B. P. supratęs, kad labai daug sutapimų ir galimai pavyks įrodyti, kad tarp automobilių buvo kontaktas, tai po to teikė versiją, kad gal galėjo priešingai Toyota Verso kliudyti jo automobilį. Tai pat, pateikė dar kitus variantus, kad tą rytą 2016-09-18 jo draugė R. E. matė iš kiemo išvažiuojantį kažkokį mikroautobusą, tačiau nei markės, nei valstybinio numerio nenurodė. 2016-09-18 patrulis E. A. užfiksavo stovinčius abu automobilius šalia vienas kito ir kitas minimas mikroautobusas į tarpą nebūtų tilpęs. Iš kitos vietos minimas mikroautobusas techniškai negalėtų taip apgadinti stovėjusio automobilio, kadangi užpakalinio bamperio dešinys kampas nubrauktas labiau iš šono, o ne iš galo. Vertinant įvykio vietą ir automobilių apgadinimų pobūdį, techniškai sutampa, kad automobilis Toyota Previa pravažiuodamas kliudė stovėjusį automobilį Toyota Verso ir jį apgadinimo (b. l. 4), B. P. paaiškinimai (b. l. 5; 6), G. V. paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 21.00 val. grįžo namo automobiliu Toyota Verso, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kurį pastatė namui priklausančiame kieme. 2016 m. rugsėjo 18 d. ryte, apie 10.00 val. pastebėjo, kad nubrauktas galinio bamperio dešinys šonas. Matėsi, kad bamperio vieta valyta. Matosi baltos spalvos dažų žymės. Ryte pastebėjo, kad kaimynas apžiūrinėja savo ir jo automobilius. Kilus įtarimui, pastebėjo, kad ir kaimyno automobilio vieta plauta, likę dažų liekanos. Ryte automobilis jau stovėjo apsuktas priešinga kryptimi (b. l. 7; 8), V. V. pareiškimas dėl eismo įvykio, kuriame ji nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 18 d. su vyru grįžo į namus ir pastatė automobilį Toyota Verso kiemo aikštelėje. Automobilį pastatė priekiu tvoros link, lygiagrečiai stovėjo B. P. automobilis, taip pat - priekiu į tvorą. Atstumas tarp automobilių buvo apie vieną metrą. Kaimynas automobilyje kažką veikė. Ryte, apie 10.00 val., eidama prie automobilio, pastebėjo galinio bamperio nubrozdinimus ir šviežiai valytą tą vietą, nors automobilis buvo visas dulkėtas. Kaimyno automobilis Toyota Previa stovėjo galu į tvorą, maždaug per tris metrus nuo automobilio. Automobiliu išvažiavo ir grįžo apie 12 valandą. Per namo langus matė, kad kaimynas apžiūrinėja abu automobilius. Išėjus į lauką apžiūrėti, buvo gerai matyti, kad B. P. automobilio šonas šviežiai valytas, nors visas automobilis buvo purvinas. Kaimynas apie 14 val. išvažiavo. Ryte kitų automobilių nebuvo (b. l. 9-10), policijos informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., 17.12 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas pastebėjo, jog ryte yra apgadintas automobilio Toyota Corola Versus, valst. nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis. Įtaria, kad apgadino kaimyno Toyota Previa, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), foto lentelė Nr. 1-7 (b. l. 13-19), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 21-29), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Toyota Previa, valst. nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – braukimo žymė ant kairės pusės užpakalinių durelių ir kairės pusės užpakalinio rato arkos ties durelėmis 35-80 cm. aukštyje. Braukimo žymės su pažeistu dažų sluoksniu 35-60 cm. aukštyje. Akivaizdžiai matosi minėta vieta poliruota, dažai vietomis nuvalyti iki metalo, kuris nepažeistas korozijos, o kitos automobilio pažeistos vietos pažeistos korozijos (netvarkytos). Konstatuota, kad automobilis apgadintas po eismo įvykio kliudęs stovėjusį automobilį Toyota Corolla, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nors ir ant abiejų automobilių bandyta pašalinti apgadinimų pėdsakus poliruojant, tačiau ant automobilio Toyota Corolla užpakalinio dešinio kampo likę baltų dažų pėdsakų (b. l. 30), 2016-11-04 specialisto išvada, iš kurios matyti, kad automobilio Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalinėmis durelių, užpakalinio rato arkos bei užpakalinio bamperio kairės pusės sugadinimai yra nesuderinami su automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio bamperio dešiniojo kampo sugadinimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie automobiliai turėjo betarpišką tarpusavio kontaktą (b. l. 63-69).

             Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. P. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 17- 18d. jokio eismo įvykio nepadarė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 18d. ant automobilio Toyota  Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas dešinės pusės galinio bamperio apgadinimai bei ant jo matėsi galimai plovimo (valymo) žymės, ant automobilio Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durų taip pat užfiksuota galimai plovimo (valymo) žymės. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti braukimo žymė ant kairės pusės užpakalinių durelių ir kairės pusės užpakalinio rato arkos ties durelėmis 35-80 cm. aukštyje. Braukimo žymės su pažeistu dažų sluoksniu 35-60 cm. aukštyje. Akivaizdžiai matosi minėta vieta poliruota, dažai vietomis nuvalyti iki metalo, kuris nepažeistas korozijos, o kitos automobilio pažeistos vietos pažeistos korozijos (netvarkytos). Konstatuota, kad automobilis apgadintas po eismo įvykio kliudęs stovėjusį automobilį Toyota Corolla, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nors ir ant abiejų automobilių bandyta pašalinti apgadinimų pėdsakus poliruojant, tačiau ant automobilio Toyota Corolla užpakalinio dešinio kampo likę baltų dažų pėdsakų. Liudytojai G. ir V. V. patvirtino, kad, jų nuomone, jiems priklausantį automobilį galėjo apgadinti tik kaimynas B. P. su savo baltos spalvos automobiliu. Vertinant minėtų liudytojų parodymus, matyti, kad jų pirminiai paaiškinimai bei parodymai, duoti teismo posėdžio metu, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Liudytojas G. V. pirminiame paaiškinime nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 17d. jis apie 21 val. su automobiliu grįžo namo, o ryte apie 10 val. pastebėjo, kad nubrauktas galinio bamperio dešinys šonas, kuris valytas skiedėju ar kitu skysčiu bei jis pastebėjo, kad kaimynas apžiūrinėjo abu automobilius. Tuo metu kaimyno automobilis jau buvo pastatytas kitaip nei stovėjo vakare. Teismo posėdžio metu liudytojas G. V. tvirtino, jog 2016 m. rugsėjo 18d. ryte apie 11 val. jis su sutuoktine atėjo prie savo automobilio ir tuomet pamatė, kad jų automobilio vienoje vietoje automobilis švariai nuvalytas ir matosi nubrėžimas bei ant jo baltų dažų likučiai. Iš parduotuvės grįžo panašiai apie 12 val. Po kurio laiko žmona pasakė, kad kaimynas B. P. įtartinai vaikšto aplink automobilius ir juos apžiūrinėja. Jis pats nematė, kad kaimynas apžiūrinėtų automobilius. Kai pamatė, kad kieme nėra B. P. automobilio, dar kartą apžiūrėjo abu automobilius ir pamatė, kad ir kaimyno automobilis yra valytas ir šalinti kontakto pėdsakai, tada iškvietė policiją.  Liudytoja V. V. pirminiame paaiškinime nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 18d.  ji su sutuoktiniu jų automobiliu grįžo namo ir automobilį pastatė priekiu į tvorą. Tuo metu šalia taip pat priekiu į tvorą stovėjo B. P. automobilis ir jame kaimynas kažką veikė. Ryte apie 10 val. pastebėjo, kad nubrauktas galinio bamperio dešinys šonas, kuris valytas šviežiai. Tuo metu kaimyno automobilis stovėjo galu į tvorą. Jie išvažiavo ir į kiemą grįžo apie 12 val. Būdama namuose, ji matė, kai kaimynas įtartinai apžiūrinėjo abu automobilius. Tada ji išėjo į kiemą ir apžiūrėjo abu automobilius bei ant abiejų matė apgadinimus ir matė, kad kaimyno automobilio šonas taip pat šviežiai valytas. Apie 14 val. kaimynas išvažiavo, todėl ji dar kartą su vyru apžiūrėjusi apgadinimus, nutarė iškviesti policiją. Teismo posėdžio metu liudytoja V. V. parodė, kad ar kai jie grįžo 2016 m. rugsėjo 17d. vakare kieme stovėjo B. P. automobilis, neprisimena. Ryte apie 11 val. vyras pamatė, kad yra apgadintas jų automobilis. Jie išvažiavo į parduotuvę, iš kurios grįžo maždaug po pusvalandžio. Matė kaimyną B. P. ne kartą vaikščiojant po kiemą bei įtartinai apžiūrinėjant automobilius bei vis žiūrint į V. pusę. Kelinta valanda buvo, negali nurodyti. Kelintą valandą B. P. automobilio nebeliko kieme, negali nurodyti. Po kurio laiko vyras iškvietė policiją. Iš liudytojų G. ir V. parodymų matyti, kad jie apgadintą automobilį pamatė apie 10-11 val., tačiau iš byloje esančio įvykio ROIK matyti, kad apie automobilio apgadinimą G. V. policijai pranešė tik 2016 m. rugsėjo 18d. 17.12 val., t.y. praėjus daugiau nei šešioms valandoms nuo pastebėtų apgadinimų. Iš V. V. pirminio paaiškinimo, liudytojos R. E. parodymų matyti, kad B. P. iš kiemo su kitu jam priklausančiu automobiliu išvažiavo apie 14 val. Iš policijos pareigūno S. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad ant automobilio Toyota Verso užpakalinio bamperio dešinio kampo matėsi ne tik vertikalūs įbrėžimai pažeidžiant dažų sluoksnį, bet ir suraižyti dažai įvairiomis kryptimis su baltos spalvos dažų liekanomis. Baltos spalvos dažų pėdsakų galėjo likti nuo automobilio Toyota Previa, kuris baltos spalvos, tačiau apibraižymai ant užpakalinio bamperio įvairiomis kryptimis galėjo likti nuo poliravimo ir galimai prieš tai su tomis pačiomis priemonėmis buvo poliruotas automobilio Toyota Previa baltos spalvos. Įvykio vieta su nuolydžiu ir nuolydis didėja nuo vidurio aikštelės, todėl matuojant automobilių apgadinimų aukščius nuo važiuojamosios dalies ne įvykio vietoje, gali būti didesnė paklaida ir gali ne visai atitikti, privažiuoti prie kito automobilio į nurodytą įvykio vietą negalėjo, tačiau apgadinimų pločiai ir pobūdis atitiko abiejų automobilių apgadinimams. Iš 2016-11-04 specialisto išvados matyti, kad automobilio Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės užpakalinėmis durelių, užpakalinio rato arkos bei užpakalinio bamperio kairės pusės sugadinimai yra nesuderinami su automobilio Toyota  Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinio bamperio dešiniojo kampo sugadinimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad šie automobiliai turėjo betarpišką tarpusavio kontaktą (b. l. 63-69). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai užfiksavo, jog ant abiejų automobilių yra valymo (plovimo) bei poliravimo žymės. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek iš B. P. paaiškinimų, tiek iš paties G. V. parodymų matyti, kad G. V. užsiima automobilių kėbulų remontu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei B. P. paaiškinimų bei liudytojų G. ir V. V. parodymų matyti, kad tarp jų yra susiformavę itin priešiški ir konfliktiški santykiai, G. ir V. V. eilę kartų yra skundę B. P. įvairioms institucijoms, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių, jog esant tokiems konfliktiškiems santykiams, B. P., jei būtų apgadinęs V. priklausantį automobilį, būtų akivaizdžiai abiejų automobilių apgadinimus nuvalęs bei nupoliravęs ir tokį savo automobilį palikęs stovėti toje pačioje vietoje, t.y. jo nepaslėpęs bei dienos metu, žinodamas, jog V. buto langai yra į aikštelės, kur statomi automobiliai, pusę bei matydamas, kad jie yra namuose, būtų demonstratyviai vaikščiojęs ir apžiūrinėjęs abu automobilius. Vertinant surinktus įrodymus, matyti, kad tiesioginių įrodymų, jog B. P. 2016 m. rugsėjo 17d. vakare ar naktį ar iki 2016 m. rugsėjo 18d. ryto vairavo automobilį  Toyota Previa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo kliudė automobilį Toyota  Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, byloje surinkta nėra.

             Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Institucijos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi pati institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Remiantis išdėstytu ir įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų ir objektyvių B. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl visas abejones vertinant atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį B. P. atžvilgiu nutrauktina, nesant pažeidimų įvykio ir sudėties. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso  250 straipsnio 1punktas.               

Teismo posėdžio metu B. P. atstovas advokatas M. V. pateikė pinigų priėmimo kvitus bei pareiškė prašymą priteisti B. P. patirtas advokato atstovavimo bei specialisto išvados išlaidas.

Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsnyje. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam, neteisėtai administracine tvarka nubaustam asmeniui taip pat nenumatytas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnį, jeigu teismas panaikino organo (pareigūno) nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą nutraukė, grąžinamos išieškotos pinigų sumos, atlygintinai paimti ir konfiskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai, susiję su anksčiau priimtu nutarimu; kai grąžinti daikto negalima, atlyginama jo vertė; neteisėtu administracinio arešto paskyrimu piliečiui padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi šis straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio šalis – valstybė ar savivaldybė padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsakovas bylose dėl žalos atlyginimo yra valstybė ar savivaldybė. Atsakomybė atsakovui kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Bylose ginčai dėl žalos, kurios atsiradimas grindžiamas neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sprendžiami laikantis atitinkamo proceso normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti taip, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta, todėl B. P. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliktinas nenagrinėtu, nes jis gali būti spręstinas civilinio proceso tvarka.

            Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r ė:

administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties.

B. P. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                             Violeta Miceikienė