Civilinė byla Nr. e2A-1640-580/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25518-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.5.1; 1.3.5.10; 3.4.1.7; 3.3.1; 3.3.1.14.

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Margaritos Stambrauskaitės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Išnagrinėjęs bylą, teismas 

 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. M. prašė: 

1.1       pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Grinda“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio pagrindu neteisėtu ir grąžinti jį į UAB „Grinda“ Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas; 

1.2       priteisti iš atsakovės UAB „Grinda“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 

1.3       priteisti ieškovui iš atsakovės 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą;

1.4       priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.        Ieškovas A. M. nurodė, kad:

2.1.                      2016-12-15 sudarė darbo sutartį Nr. 2698 su UAB „Grinda“, atstovaujama direktoriaus K. V.. Ieškovas buvo priimtas neterminuotai teisininko pareigoms ir terminuotai Gamybos valdymo tarnybos vadovo pareigoms (iki I. M. vaiko priežiūros atostogų pasibaigimo / nutraukimo). 2017-09-29 ieškovas ir atsakovė pasirašė darbo sutartį Nr. 2698/1 (2016-12-15 darbo sutarties Nr. 2698 išdėstymą nauja redakcija), pagal kurią ieškovas nuo 2017-10-02 pradėjo vykdyti UAB „Grinda“ Administracijos tarnybos vadovo pareigas. Ieškovui priekaištų dėl UAB „Grinda“ Administracijos tarnybos vadovo pareigų vykdymo atsakovė neturėjo, ką patvirtina 2018-12-21 darbo sutarties Nr. 2698/1 pakeitimo Nr. 1 ir 2019-12-31 darbo sutarties pakeitimo Nr. 2 pagrindu padidintas darbo užmokestis;

2.2.                      UAB „Grinda“ direktoriui K. V. pasitraukus iš užimamų pareigų, nuo 2021-07-05 UAB „Grinda“ direktoriaus pareigas laikinai užėmė D. K.. Nusiskundimų dėl ieškovo Administracijos tarnybos vadovo pareigų laikinojo direktorius vadovavimo laikotarpiu darbdavys neturėjo, tai patvirtina 2021-09-27 darbo sutarties pakeitimu Nr. 3 ieškovui padidintas darbo užmokestis;

2.3.                      nuo 2022-01-17 laimėjęs konkursą, UAB „Grinda“ direktoriumi tapo A. G.. Pasikeitus vadovui, ieškovas toliau vykdė Administracijos tarnybos vadovo funkcijas ir pretenzijų nesulaukė. 2022 m. vasario mėn. pabaigoje A. G. asmeninio pokalbio metu ieškovui pasiūlė išeiti iš darbo šalių susitarimu, nes direktorius aplink save nori formuoti naują komandą, grįstą asmeniniu pasitikėjimu. Ieškovui pasiūlymas buvo netikėtas, nurodytos priežastys – nepagrįstos, dėl to su pasiūlymu nesutiko;

2.4.                      netrukus direktorius pakvietė ieškovą pokalbiui ir nurodė, jog planuojami struktūriniai pertvarkymai, po kurių Administracijos tarnyba bus pertvarkoma į departamentą, todėl neliks Administracijos tarnybos vadovo pareigų ir ieškovas arba turės būti atleistas arba pereiti į kitas pareigas už kitą darbo užmokestį. Direktorius ieškovui pasiūlė užimti kuriamo Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas. Ieškovas, supratęs, jog nesutikęs su pareigų pakeitimu, bus atleistas, nenorėdamas prarasti darbo, vengdamas konflikto, sutiko su pareigų ir darbo užmokesčio pakeitimu. Gavęs ieškovo sutikimą dėl pareigų ir darbo užmokesčio pakeitimo, direktorius 2022-03-03 elektroniniu laišku administracijos darbuotojus supažindino su patvirtinta nauja organizacine struktūra;

2.5.                      2020-03-31 sudarytas darbo sutarties pakeitimas Nr. 4, pagal kurį ieškovas nuo 2022-04-01 pradėjo vykdyti Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas. 2022-05-16 UAB „Grinda“ Administracijos departamento vadovė L. B.-V. ir personalo skyriaus vadovė Ž. G. pakvietė ieškovą į susitikimą ir pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Ieškovui buvo pateiktas direktoriaus vienašališkai pasirašytas susitarimas, kuriame numatytas 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos išmokėjimas. Ieškovui toks siūlymas buvo netikėtas, jis atsisakė ir parašė prierašą, kad sutiktų su kitu išeitinės išmokos dydžiu;

2.6.                      2022-04-01 ieškovui pradėjus vykdyti teisininko funkcijas, darbdavys priekaištų dėl atliekamo darbo nereiškė, ieškovui nebuvo pagrindo tikėtis, kad praėjus vos daugiau nei mėnesiui, gali būti sprendžiamas jo atleidimo klausimas. Po 15-20 minučių ieškovas buvo dar kartą pakviestas į susitikimą su L. B.-V., kuriame buvo pateiktas antras pasiūlymas – išeiti iš darbo šalių susitarimu, išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovui paduotas direktoriaus pasirašytas 2022-05-16 susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame numatyta, kad darbo sutartis nutraukiama nuo 2022-05-18, vadovaujantis DK 54 straipsniu, išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;

2.7.                      susitikimo metu ieškovas iš darbdavio atstovės patyrė didelį psichologinį spaudimą pasirašyti pateiktą susitarimą dėl išėjimo iš darbo, verčiant iš karto priimti sprendimą. Ieškovas, veikiamas emocinės įtampos ir streso, atsisakė pasirašyti susitarimą ir padarė prierašą, kad sutinka su 6 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka. Dėl darbo sutarties nutraukimo ir patirtos nervinės įtampos, ieškovui labai pablogėjo savijauta. Veikiamas emocijų ieškovas tos pačios dienos vakare parašė el. laišką darbdavio vadovybei, taip pat ir direktoriui, kuriame išdėstė nesutikimą su darbo sutarties nutraukimo sąlygomis bei paminėjo, jog administracijai nematant galimybės tęsti su juo darbo santykių, darbo sutartį sutiktų nutraukti šalių susitarimu, išmokant jam 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Dėl suprastėjusios sveikatos 2022-05-16 vakare ieškovas kreipėsi į gydymo įstaigą ir buvo hospitalizuotas, gydymas ir reabilitacija tęsėsi iki 2022-08-29. Ieškovas negavo atsakymo į 2022-05-16 elektroninį laišką;

2.8.                      UAB „Grinda“ darbuotojai nusprendė įsteigti darbuotojų profesinę sąjungą ir pasiūlė ieškovui tapti pirmininku, su kuo jis sutiko. 2022-08-10 buvo įsteigta darbuotojų profesinė sąjunga, kurios pirmininku išrinktas ieškovas. Apie profesinės bendrijos įsteigimą ieškovas 2022-08-25 informavo darbdavį;

2.9.                      pasibaigus nedarbingumui, 2022-08-30 grįžo į darbą ir kaip įprastai vykdė pareigines funkcijas. buvo duotas pasirašyti Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigybės aprašymas. 2022-09-02 ieškovui įteiktas Administracijos departamento Personalo skyriaus vadovės 2022-09-02 įsakymas Nr. 92-A dėl darbo sutarties Nr. 2698/1 nutraukimo, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu pagal DK 54 straipsnį nuo 2022-09-02. Gavęs įsakymą, ieškovas patyrė sukrėtimą, kuriuos sukėlė netikėta žinia apie atleidimą be teisėto pagrindo ir negavus įspėjimo. Įsakyme nurodytos aplinkybės prieštaravo faktinei situacijai, nes ieškovas nebuvo išreiškęs sutikimo dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2022-09-02 šalių susitarimu. Ieškovas įsakymo nepasirašė ir padarė prierašą, kad nesutinka, nes nuo 2022-05-16 pasikeitė aplinkybės. Ieškovas 2022-09-02 pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, kuriame nurodė, kad atšaukia 2022-05-16 sutikimą ir pasiūlė nutraukti darbo sutartį nuo 2022-09-22, išmokant 10 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas;

2.10.                      ieškovas 2022-09-02 buvo paprašytas atlaisvinti kabinetą, iš jo buvo paimtas tarnybinėms funkcijoms skirtas kompiuteris. Tos pačios dienos vakare UAB „Grinda“ pervedė atsiskaitymą į ieškovo banko sąskaitą. Ieškovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją, kuri 2022-11-28 sprendimu ieškovo prašymą atmetė;

2.11.                      ieškovo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes susitarimas nebuvo pasiektas laisva šalių valia ir susitarimo įforminimas neatitinka DK 54 straipsnio reikalavimų. Esant neleistinam poveikiui iš atsakovės atstovų, siekiant priversti ieškovą pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovui buvo pateikti iš anksto darbdavio vienašališkai parengti ir pasirašyti susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tekstai, kuriuose dominuoja atsakovės valia ir jo interesai. 2022-05-16 susitarime buvo nurodyta darbo santykių pabaigos data 2022-05-18. Pagal DK 54 straipsnio 3 dalį šaliai suteikiamas 5 darbo dienų terminas priimti sprendimą dėl pasiūlymo nutraukti darbo santykius. Ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti DK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta teise. Žmogaus, esančio psichologinio spaudimo būsenoje, priimami sprendimai ir veiksmai negali būti laikomi jo tikrosios valios išraiška dėl darbo teisinių santykių nutraukimo. Ieškovas, gavęs 2022-09-02 įsakymą dėl atleidimo iš darbo DK 54 straipsnio pagrindu, ant minėto dokumento prirašė prierašą, jog nesutinka su atleidimu;

2.12.                      ieškovas atleistas grubiai pažeidžiant DK 54 straipsnyje nustatytą darbo sutarties nutraukimo tvarką. Atsakovei neteisėtai atleidus ieškovą, taikytini DK 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti darbuotojo teisių gynimo būdai. Nėra ekonominių, technologinių, organizacinių ar kitokių priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėtų būti grąžintas į darbą. Ieškovo darbo vieta nėra užimta, ieškovas buvo ilgametis darbuotojas, žino darbo ir darbdavio veiklos specifiką;

2.13.                      pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Priteistina 3 000 Eur dydžio neturtinė žala, nes atsakovės atstovės ieškovo atžvilgiu vykdė psichologinį spaudimą pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, dėl ko jis patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, sunkias ir neigiamas psichinei bei fizinei sveikatai pasekmes, reputacijos pablogėjimą.

3.       Atsakovė UAB „Grinda“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

3.1.                      ieškovas įmonėje dirbo nuo 2016-12-19 pagal 2016-12-15 darbo sutartį Nr. 2698 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Pradinės ieškovo pareigos – teisininko ir Gamybos valdymo tarnybos vadovo, nuo 2017-10-02 Administracijos tarnybos vadovo;

3.2.                      Atsakovė 2020 m. inicijavo pokalbius su ieškovu, nurodydamas darbo trūkumus ir kviesdamas atidžiau vykdyti funkcijas, peržvelgti bendradarbiavimo su kolegomis metodus, laikytis bendrovės vertybinių nuostatų. 2020-07-15 ieškovas pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. UAB „Grinda“ su tokio dydžio išmoka nesutikus ir pasiūlius 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, ieškovas toliau tęsė darbo santykius. 2021-06-21 ieškovas vėl pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, prašydamas išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, tačiau ieškovo pasiūlytos sąlygos atsakovei buvo nepriimtinos. Darbdaviui keliant klausimus dėl darbuotojo ribotos kompetencijos, netinkamos bendravimo kultūros, atsainaus požiūrio į darbą, kurį patvirtina 2022-03-28 Viešųjų pirkimų skyriaus audito išvados (ieškovas, ėjęs Administracijos tarnybos vadovo pareigas, buvo atsakingas už Viešųjų pirkimų skyriaus darbą) bei atsakovės vadovo el. laiškai ieškovui, šalys sutarė, kad nuo 2022-04-01 ieškovas bus perkeltas į žemesnes – Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas. Su perkėlimu į žemesnes pareigas ieškovas sutiko;

3.3.                      ieškovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovė neturėjo ieškovui priekaištų dėl atliekamų pareigų vertinamos kaip melagingos. Ieškovui nebuvo inicijuotos drausminės atsakomybės procedūros, tačiau žodžiu ne kartą buvo atkreiptas dėmesys į darbo trūkumus, netinkamą bendravimo kultūrą. Dirbdamas žemesnėse pareigose (teisininko) ieškovas pastabas ignoravo, piktindavosi jam pavestomis užduotimis, neskirdavo joms pakankamai dėmesio. Toks elgesys prisidėjo prie netinkamos ir neproduktyvios darbo aplinkos kūrimo. Nesutampant darbdavio ir darbuotojo požiūriui į darbo atlikimo būdus, buvo keliamas klausimas dėl darbo santykių nutraukimo. Tai paneigia, kad kiekvienas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ieškovui buvo netikėtas;

3.4.                      2022-05-16 abiejų šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo buvo galutinai suderinta. UAB „Grinda“, atsižvelgdama į sąlyginai trumpą ieškovo darbo stažą darbovietėje (5 metai) pasiūlė nutraukti darbo sutartį, išmokant 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensaciją. Pokalbio metu ieškovas sutiko, kad darbo santykių tęsimas neperspektyvus ir derėjosi dėl išeitinės išmokos dydžio. Buvo sutarta, kad darbo sutartis bus nutraukta išmokant 4 mėnesių išeitinę išmoką. Tai patvirtina ieškovo ranka padarytas prierašas atsakovės pasiūlyme;

3.5.                      Atsakovė sutiko išmokėti didesnę išeitinę išmoką. Pateikus koreguotus dokumentus ieškovui, ieškovas pradėjo juoktis, kad jeigu taip lengva pasididinti išeitinę išmoką, jis prašys 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos. Todėl ieškovas ranka atliko įrašą dokumentuose, nurodydamas, kad sutinka su 6 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka. Ieškovas savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, patvirtino ir 2022-05-16 elektroniniu pranešimu. Atsakovė priėmė sprendimą sutikti nutraukti darbo sutartį ieškovo pasiūlytomis sąlygomis. Šalims derinant susitarimo dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo sąlygas, UAB „Grinda“ atstovavo dalykišku bendravimu pasižyminčios atstovės – Administracijos departamento vadovė L. B.–V. ir Personalo skyriaus vadovė Ž. G., todėl ieškovo teiginiai, kad buvo naudojamas psichologinis spaudimas, kelia nuostabą;

3.6.                      ieškovas yra ilgametę darbo patirtį turintis teisininkas, kurio profesija reikalauja atsparumo aplinkos veiksniams ir greito reagavimo. Ieškovas susitikimo su atsakovės atstovėmis metu ir po jo turėjo teisę užduoti klausimus, apsvarstyti pasiūlymą, derėtis dėl palankesnių darbo sutarties nutraukimo sąlygų. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį nėra išskirtinis savo turiniu, o 2022-05-16 ieškovo ir atstovių pokalbis nebuvo netikėtas. Numatyta darbo sutarties nutraukimo diena buvo 2022-05-18, ieškovui buvo sudarytos sąlygos ramiai perduoti darbus ir atsisveikinti su kolegomis;

3.7.                      atsakovė darbo sutartį su ieškovu nutraukė tik 2022-09-02, nes ieškovas laikotarpiu nuo 2022-05-17 iki 2022-08-29 buvo nedarbingas. Ieškovo laikino nedarbingumo metu (2022-08-10), įsteigta darbdavio lygmeniu veikianti darbuotojų profesinė sąjunga, kurios pirmininku išrinktas ieškovas. Ieškovui grįžus į darbą, jis buvo supažindintas su 2022-09-02 įsakymu. Tą pačią dieną ieškovas atšaukė 2022-05-16 sutikimą ir išreiškė valią dėl 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. UAB „Grinda“ informavo ieškovą, kad darbo sutartis jau yra nutraukta, todėl naujas pasiūlymas nebus svarstomas. Paskutinę darbuotojo darbo dieną su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta, išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Pervestas atsiskaitymas nebuvo grąžintas;

3.8.                      šalių teisiniai santykiai DK 54 straipsnio pagrindu nutraukti teisėtai. Šalys susitarė, kad darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, susitarė dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovo pasiūlytomis sąlygomis. Ieškovo valią patvirtina pasiūlymai dėl darbo sutarties nutraukimo, 2022-05-16 ieškovo elektroninis pranešimas. 2022-05-16 ieškovas pasiūlė nutraukti darbo sutartį, išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Ieškovas sutikimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu išreiškė raštu, kaip to reikalauja DK 54 straipsnio 3 dalis. Egzistuoja kumuliatyvios sąlygos DK 54 straipsnio taikymui. 2022-09-01 pranešimas gautas tik 2022-09-02, kai ieškovas buvo supažindintas su įsakymu dėl atleidimo iš darbo;

3.9.                      susitarimas dėl darbo santykių nutraukimo buvo pasiektas iki 2022-08-10 profesinės sąjungos įsteigimo. UAB „Grinda“ yra palaikomos darbuotojų iniciatyvos, buvo ne kartą sudarytos kolektyvinės sutartys, įsteigta darbo taryba. Teiginiai, kad darbdavys taiko represines priemones prieš profesinės sąjungos narius, yra manipuliacijos;

3.10.                      su ieškovu atsiskaityta, išmokėta 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ieškovas atleistas ne diskredituojančiais pagrindais, taikant palankiausias darbo sutarties nutraukimo sąlygas. Ieškovas bendrovėje dirbo sąlyginai trumpą laiką, pats ne kartą inicijavo darbo sutarties nutraukimą. Atsakovė prašo ieškovo negrąžinti į darbą, nutraukti darbo sutartį, teismo sprendimu priteisiant 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, ir įpareigoti ieškovą grąžinti UAB „Grinda“ atliktą permoką;

3.11.                      prielaidos dėl neturtinės žalos yra grindžiamos išimtinai ieškovo deklaratyvia pozicija, subjektyviu aiškinimu. Ieškovas nėra pateikęs duomenų, patvirtinančių atsakovės psichologinį spaudimą ar sveikatos būklės pablogėjimo ryšį su patirtu psichologiniu spaudimu. Darbdavio siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant išeitinę išmoką, negali būti laikomas psichologiniu spaudimu;

3.12.                      ieškovas laikino nedarbingumo metu nesilaikė sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtinto „Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių“ elgesio taisyklių nedarbingumo metu, dalyvavo profesinės sąjungos steigimo darbuose, tapo profesinės sąjungos pirmininku.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovė UAB „Grinda“ darbo sutartį su ieškovu A. M. pagal DK 54 straipsnį nutraukė neteisėtai. Darbo sutartį laikė nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieškovui A. M. iš atsakovės UAB „Grinda“ 21 833,08 Eur vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 134,44 Eur vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovui A. M. iš atsakovės UAB „Grinda“ 1 190 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei UAB „Grinda“ iš ieškovo A. M. 609 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo dalį dėl ieškovo A. M. naudai iš UAB „Grinda“ priteistos 2 809,90 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos perdavė vykdyti skubiai. Priteisė iš UAB „Grinda“ 6,64 bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022-11-28 sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-18357/2022 netenka galios. Nurodė, kad:

4.1.                      pasiūlymą nutraukti darbo sutartį bendru susitarimu iniciavo darbdavys. Ieškovas savo sąlygas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ne vieną kartą tikslino. 2022-05-16 ieškovas patikslino sąlygas ir nurodė, kad sutinka su ne mažiau kaip 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitine kompensacija ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbdavys jokia forma neišreiškė valios dėl šio pasiūlymo: darbdavys ieškovui nepateikė pasirašyti naujo susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo su pakeistu išeitinės išmokos dydžiu (6 vidutinių darbo užmokesčio dydžiu) bei neatsakė į ieškovo 2022-05-16 elektroninį laišką. Atsakovei per 5 darbo dienų terminą neatlikus anksčiau nurodytų veiksmų, vadovaujantis DK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, laikytina, kad toks darbdavio neveikimas pripažintinas faktiniu ieškovo nurodytų darbo sutarties nutraukimo sąlygų atmetimu. Aplinkybė, jog ieškovas nuo 2022-05-16 iki 2022-08-29 buvo nedarbingas, vertinimo nekeičia. Darbdavio pozicija dėl darbo santykių su ieškovu eigos nebuvo nuosekli;

4.2.                      darbdavio pasiūlymą nutraukti darbo santykius lėmusios priežastys nėra teisiškai reikšmingos. Būtina nustatyti, ar tokiu susitarimu buvo išreikšta tikroji šalių valia. Tarp šalių vykstant deryboms dėl darbo sutarties nutraukimo bendru susitarimu sąlygų ir darbdaviui įstatymo nustatytu terminu neišreiškus raštu valios dėl darbo sutarties nutraukimo, akceptuojant darbuotojo nurodytą sąlygą dėl 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės kompensacijos išmokėjimo, atsakovė 2022-09-02 įsakymu neteisėtai atleido ieškovą iš pareigų DK 54 straipsnio pagrindu, kadangi nesilaikė DK 54 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Šalys nebuvo susitarusios dėl darbo santykių nutraukimo nuo 2022-09-02. Pripažintina, kad ieškovas pagal DK 54 straipsnio atleistas neteisėtai;

4.3.                      ieškovas atleistas 2022-09-02, todėl ieškovui priteistinas 21 833,08 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 134,44 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių);

4.4.                      pripažinus darbo sutarties nutraukimą pagal DK 54 straipsnio neteisėtu, ieškovą grąžinti į buvusį darbą nėra tikslinga. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, ieškovui priklausytų 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Įvertinus, jog ieškovui jau yra išmokėta 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija (t. y. tos pačios rūšies išmoka), vadovaujantis teisingumo kriterijumi, ji nepriteistina;

4.5.                      ieškovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad buvo pakenkta jo kaip darbuotojo reputacijai ar dėl to sumažėjo galimybės konkuruoti darbo rinkoje. Ieškovas nenurodė, jog po jo atleidimo iš darbo (2022-09-02) būtų turėjęs kokių nors sveikatos problemų. Todėl neteisėto atleidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija ir reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašo:

5.1       panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria darbo sutartis nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – grąžinti ieškovą A. M. į UAB „Grinda“ Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas;

5.2       netenkinus pirmojo reikalavimo – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį ir papildomai priteisti ieškovui A. M. iš atsakovės UAB „Grinda“ 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, sudarančią 5 619,60 Eur (neatskaičius mokesčių), dėl darbuotojo negrąžinimo į pirmesnį darbą;

5.3       panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas reikalavimas dėl 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą;

5.4       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Ieškovas A. M. nurodo, kad:

6.1       neegzistuoja jokių ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, dėl kurių pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, jis negalėtų būti grąžintas į UAB „Grinda“ Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas;

6.2       nors paskutinio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patikslino, jog ieškovo pareigybė užimta, tačiau šis teiginys nepagrįstas įrodymais. Aplinkybė, kad darbdavys į neteisėtai atleisto darbuotojo pareigas yra paskyręs naują darbuotoją, nesudaro pagrindo netaikyti DK 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų padarinių, atleidimą pripažinus neteisėtu;

6.3       nors sprendime nurodyta, kad darbdavys turėjo nusiskundimų dėl ieškovo atliekamo darbo, tačiau šie teiginiai nepagrįsti įrodymais ir vertintini kritiškai. Nėra įrodymų, kad ieškovo atžvilgiu būtų pradėtos drausminės procedūros ar taikytos drausminės nuobaudos. Ne ieškovas, iki 2022-03-31 ėjęs Administracijos tarnybos vadovo pareigas, buvo atsakingas už Viešųjų pirkimų skyriaus darbą. Nėra duomenų, kad ieškovui būtų reiškiamos pastabos dėl netinkamo Viešųjų pirkimo skyriaus darbo. 2022-03-28 Viešųjų pirkimų skyriaus audito išvados buvo adresuotos I. G., D. K. ir A. Z., o ne ieškovui. Ieškovas prašo grąžinti jį ne į Administracijos tarnybos vadovo, bet į Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas, kurias užimdamas jis nėra atsakingas už Viešųjų pirkimų skyriaus veiklą. Ieškovo grąžinimas į darbą nepažeis atsakovės interesų;

6.4       ieškovo veiksmai laikytini ne derybomis dėl darbo santykių nutraukimo sąlygų, o nepritarimu darbo santykių nutraukimui. Teismas neturėjo pagrindo teigti, kad ieškovas buvo linkęs derėtis dėl jo atleidimo iš darbo. Ieškovas nurodė, kad nori tęsti darbo santykius su darbdaviu, todėl teismas į šią valią turėjo atsižvelgti, o ne už jį nuspręsti, kas labiausiai atitiktų ieškovo interesus. Ieškovo valios būti atleistam nepatvirtina tai, kad ieškovas praeityje darbdaviui teikė siūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Prašymas pateiktas prieš 2 metus, per šį laikotarpį darbuotojo valia gali keistis, turėjo būti vertinama ieškovo valia buvusi jo neteisėto atleidimo metu 2022 m.;

6.5       teismo argumentai dėl galimos konfrontacijos ir pakartotinio ieškovo atleidimo, jo grąžinimo į darbą atveju, neparemti įrodymais ir vertintini kritiškai. Ieškovo santykiai su darbdaviu nėra konfliktiniai, o psichologinį spaudimą iš atsakovės ieškovas patyrė tik vieną kartą – 2022-05-16. 2022-11-28 Darbo ginčų komisijos posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad nesutinka, jog yra konfliktinė situacija;

6.6       DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl kompensacijos negrąžinamam į buvusį darbą neteisėtam atleistam darbuotojui priteisimo, yra imperatyvios. Nenumatyta galimybė kompensacijos mažinti arba nepriteisti. Nesutiktina, jog DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytas išmokėti darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacija laikytinos tos pačios rūšies išmokomis. Teismas, nusprendęs negrąžinti ieškovo į buvusį darbą (pareigas), nepagrįstai nepriteisė vienos iš DK 218 straipsnio 4 dalyje imperatyviai numatytos išmokėti išmokos (kompensacijos). Nusprendus nenaikinti sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas grąžinti jį į pareigas, yra pagrindas pakeisti sprendimą, papildomai priteisiant 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją;

6.7       egzistuoja civilinę atsakomybę dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos patvirtinančios sąlygos. Iš atsakovės atstovų ieškovas patyrė psichologinį spaudimą, siekiant palenkti jo valią dėl darbo santykių nutraukimo. Ieškovas dėl 2022-05-16 patirto streso ir nervinės įtampos, kurią sukėlė atsakovės atstovo veiksmai, tą pačią dieną kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo hospitalizuotas. Po susitikimo su darbdavio atstovais jam smarkiai pablogėjo sveikata. Ieškovas buvo gydomas, vartojo vaistus, buvo priverstas gulėti ligoninėje. Akivaizdu, kad bet kuris žmogus patirtų neigiamus dvasinius ir fizinius išgyvenimus bei diskomfortą. Neteisėtas atleidimas pakenkė ieškovo reputacijai kitų asmenų akyse, procesas vyko viešai, matant kolegoms, pakenkė jo, kaip kolektyve gerbiamo asmens, reputacijai, pažemino ir įskaudino ieškovą. Dėl užimamų pareigų bei savo veiklos, ieškovas buvo žinomas ir platesnei visuomenės daliai – apie ieškovo atleidimą buvo paskelbta Lietuvos profesinių sąjungų „Solidarumas“ interneto ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje;

6.8       ieškovo sveikatos problemos dėl aukšto kraujospūdžio prasidėjo dar prieš pradėjus dirbti UAB „Grinda“, tačiau darbo laikotarpiu ieškovas nebuvo hospitalizuotas. Darbdavio atstovų veiksmais sukelta įtampa lėmė ūmų sveikatos pablogėjimą, dėl kurio jis buvo hospitalizuotas. Tarp staiga pablogėjusios ieškovo sveikatos ir darbdavio atstovų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovo hospitalizacijos ir nedarbingumo atsiradimo bei neteisėtų darbdavio atstovų veiksmų;

7.       Atsakovė UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

7.1.                      ieškovas – profesionalus teisininkas – sutikimą su UAB „Grinda“ pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškė atlikdamas įrašą 2022-05-16 susitarime ir 2022-05-16 elektroniniu laišku. Tikroji šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo buvo suderinta. Ieškovo 2 kartus raštu išreikštas sutikimas nutraukti darbo sutartį, išmokant 6 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, atitiko tikrąją ieškovo valią;

7.2.                      atsakovė, atsižvelgdamas į ieškovo nedarbingumą dėl ligos, elgėsi palankiai darbuotojo atžvilgiu – nutraukė darbo sutartį ieškovui grįžus iš nedarbingumo, taip leisdamas pasinaudoti socialinėmis garantijomis bei tausodamas ieškovo sveikatą. 2022-09-02 ieškovas patvirtino savo valią dėl darbo santykių baigties, tik pakoregavo pageidaujamos išeitinės išmokos dydį iki 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Ginčo šalys susitarė dėl darbo sutarties nutraukimo, išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją. Teismo reikalavimas tai papildomai fiksuoti atskiru susitarimu yra perteklinis. Jei teismas manytų, kad darbdavio sutikimas turėtų būti įformintas atskiru dokumentu, toks formalus reikalavimas negali būti pagrindas pripažinti negaliojančiu darbo sutarties nutraukimą. Šalių komunikacija leidžia identifikuoti šalių valią nutraukti darbo santykius, todėl darbo sutarties nutraukimas, palankiomis darbuotojui sąlygomis, yra pagrįstas ir sąžiningas;

7.3.                      teismas ignoravo aplinkybę, kad ieškovas nuo 2022-05-17 iki 2022-08-29 turėjo nedarbingumą, todėl komunikacija tarp darbuotojo ir darbdavio turėjo būti sustabdyta. Darbo santykių pabaigos terminas buvo nulemtas ilgo ieškovo nedarbingumo laikotarpio ir termino perkėlimas nepažeidė ieškovo interesų. Darbo santykių nutraukimas, išmokant 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, atitiko ieškovo interesus. 2022-05-16 ieškovo valios nutraukti darbo sutartį atšaukimas buvo nesavalaikis, UAB „Grinda“ jau buvo įforminusi darbo santykių pabaigą;

7.4.                      teismas priteisė 21 833,08 Eur, beveik 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją ir neįvertino, kad atsakovė jau išmokėjo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Teismo sprendimu ieškovui buvo pripažinta teisė į 14 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Net jei darbuotojo atleidimas būtų pripažintas neteisėtu, sumokėta išeitinė kompensacija turi būti įskaitoma į vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką;

7.5.                      teismas nepagrįstai nesprendė dėl kompensacijos mažinimo. Ieškovas atleistas jo pasiūlytomis sąlygomis, su juo atsiskaityta, išmokėta 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, atleistas nediskredituojančiais pagrindais, dirbo trumpą laiką, pats ne kartą inicijavo darbo sutarties nutraukimą. Nėra pagrindo priteisti darbuotojui didesnę kompensaciją, negu darbdavys jau sumokėjo. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-701/2021) dėl DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančios kompensacijos darbuotojui priteisimą, taikymo.  

8.       Ieškovas A. M. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

8.1.                      jeigu darbo sutarties šalis per 5 darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį yra atmestas. DK imperatyviai įtvirtinta šalių pareiga visus susitarimus dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų ir tokių sąlygų priėmimą – pateikti raštu, o darbdaviui darbo sutarties nutraukimą įforminti ne vėliau kaip paskutinę šalių sutartą darbo dieną. Antrajame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodytas darbo sutarties nutraukimo sąlygas ieškovas atmetė, o atsakovė ieškovo nurodytų darbo sutarties nutraukimo sąlygų (6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos mokėjimą) per DK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą neakceptavo. Atsakovė nepateikė naujo susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovo nurodytomis sąlygomis ir neatsakė į ieškovo 2022-05-16 laišką. Atsakovės neveikimas laikytinas ieškovo nurodytų darbo sutarties nutraukimo sąlygų atmetimu, kuris sukelia teisines pasekmes – susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo laikomas nesudarytu. DK 54 straipsnyje 3 dalyje įtvirtintas 5 darbo dienų terminas yra imperatyvus. Per šį terminą raštu neišreiškus akcepto, turi būti privalomai gaunamas naujas pasiūlymą teikusios šalies sutikimas;

8.2.                      teiginiai, jog atsakovė elgėsi palankiau darbuotojo atžvilgiu, yra nepagrįsti. Nutraukus darbo sutartį darbuotojo ligos metu, tai nekliudo jam registruotis Užimtumo tarnyboje, dėl ko taikoma tokia pati sveikatos draudimo apsauga, kaip ir dirbančiajam. Būdamas nedarbingu, ieškovas 2022-07-27 pateikė atsakovui prašymą dėl materialinės pašalpos skyrimo, kurį atsakovė atmetė. Atsakovės nuomonė pasikeitė tik 2022 m. rugpjūčio mėn., kai sužinojo, kad yra sukurta profesinė sąjunga, o ieškovas išrinktas jos pirmininku;

8.3.                      teiginiai, jog 2020 m. darbdavys iniciavo pokalbius su ieškovu, nurodydamas darbo trūkumus, nepatvirtinti įrodymais. Aplinkybė, jog ieškovui 2021 m. buvo padidintas darbo užmokestis, įrodo, kad jo atliekamo darbo kokybė ir elgesys tenkino darbdavį. 2020-07-15 ieškovo pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu buvo sąlygotas tuo metu padidėjusio darbo krūvio, o ne darbdavio priekaištų dėl ieškovo elgesio ar darbo kokybės. Už Viešųjų pirkimų skyriaus darbą atsakingas Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas, o ne ieškovas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui būtų reiškiamos pastabos dėl netinkamo Viešųjų pirkimų skyriaus darbo. Teiginius, jog 2022-04-01 ieškovas perkeltas į žemesnes pareigas dėl ribotos kompetencijos, paneigia 2022-03-03 UAB „Grinda“ direktoriaus elektroninis laiškas, kuriame vadovas išreiškė padėką ir paminėjo ieškovą, kaip naujai kuriamo Administracijos departamento Teisės skyriaus vadovą. 2022-05-13 elektroninis laiškas nepatvirtina netinkamo darbo funkcijų atlikimo, nes jame dėstomas prašymas. Su teisininko pareiginiais nuostatais ieškovas supažindintas tik 2022-08-31, likus 2 dienoms iki atleidimo. Ieškovo nesupažindinus su pareiginiuose nuostatose nurodytomis pareigomis, nėra pagrindo kalbėti, kad jis galėjo netinkamai vykdyti pareigas;

8.4.                      emocinius išgyvenimus sukėlė atsakovės atstovių psichologinis spaudimas bei siekis priversti nedelsiant pasirašyti susitarimą dėl darbo teisinių santykių nutraukimo. Ieškovui pateiktame susitarime darbdavys nustatė, jog šalių darbo santykiai pasibaigia po 2 dienų, kas patvirtina spaudimą kuo greičiau apsispręsti, darbdavys elgėsi nesąžiningai ir siekė užkirsti kelią darbuotojui pasinaudoti DK 54 straipsnio 3 dalyje suteikiama galimybe. Atsakovės atstovės grasino neigiamomis pasekmėmis. Ieškovui nepasirašius pirmojo 2022-05-16 susitarimo, po 15–20 min. pateiktas antras variantas, kas patvirtina, siekį susitarimą pasirašytų tą pačią dieną;

8.5.                      nei 2022-05-16 susitarime padarytame prieraše, nei elektroniniame laiške ieškovas nenurodė, kad sutinka nutraukti darbo sutartį atsakovės nurodytomis sąlygomis. Ieškovas įrašydamas prierašą bei rašydamas 2022-05-16 elektroninį laišką, buvo veikiamas streso, todėl jo veiksmai laikytini ne sutikimu dėl darbo teisinių santykių nutraukimo ar derybomis, bet nepritarimu darbo teisinių santykių nutraukimui. 2022-09-02 personalo skyriaus vadovei ieškovui įteikus įsakymą Nr. 92-A, ieškovas ant jo padarė prierašą, kad nesutinka. Tą pačią dieną ieškovas pateikė pasiūlymą. Atsakovė privalėjo teikti ieškovui naują ofertą ir gauti akceptą. Atsakovė ieškovui nesiūlė jį atleisti nuo 2022-09-02, o ieškovas sutikimo nedavė. Nesant ofertos dėl darbo sutarties nutraukimo tokiomis sąlygomis, kalbėti apie šalių susitarimą nėra pagrindo;

8.6.                      teiginys, kad ieškovas neketino tęsti darbo, yra deklaratyvus. Ieškovas prašė teismo grąžinti jį į darbą, o teismui šio reikalavimo netenkinus, pateikė apeliacinį skundą. Ieškovas nedėtų tiek pastangų, kad būtų grąžintas į buvusi į darbą;

8.7.                      DK 218 straipsnio nuostatos, nenumato galimybės individualų darbo ginčą nagrinėjančiam organui, pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nepriteisti jam vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kurio maksimalus dydis ribojamas vieneriais metais. Atsakovė neteisingai interpretuoja kasacinio teismo praktiką. Vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suma nemažinama atleidžiant darbuotoją jam išmokėtos išeitinės išmokos apimtimi, kai, pripažinus darbuotojo atleidimą neteisėtu, jis negrąžinamas į darbą. Argumentas, jog sumokėta išeitinė išmoka turėjo būti įskaitoma į priverstinės pravaikštos laiką, neatitinka teismų praktikos. Teismui nebuvo pagrindo mažinti priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, nes ieškovas vis dar registruotas Užimtumo tarnyboje, o atsakovės finansinė padėtis yra labai gera, šalis siejo ilgalaikiai darbo santykiai, ginčo nagrinėjimas netruko neprotingai ilgo laiko tarpo. DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kompensacija yra skirtingos teisinės prigimties ir negali būti tapatinamos.

9.       Atsakovė UAB „Grinda“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

9.1.                      Teisės skyriuje yra 3 teisininkų pareigybės, kurios yra užimtos. Egzistuoja organizacinės priežastys negrąžinti ieškovo į Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas. Ieškovo darbo kokybės trūkumai, įvardinti procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu, patvirtina, kad ieškovo grąžinimas į darbą pakenktų ekonominiams interesams. Teisės skyrius yra atsakingas už pretenzijų dėl žalų atlyginimo nagrinėjimą. Patikrinus žalų administravimo procedūras, nustatyta, kad UAB “Grinda” atlyginamų nuostolių sumos nemažėja, todėl Teisės skyriaus plane nustatytas tikslas sumažinti bendrovės nuostolius. Teisės skyrius neužtikrino efektyvaus žalų administravimo proceso. Ieškovo darbo trūkumus patvirtina 2022-03-28 Viešųjų pirkimų skyriaus audito išvados (ieškovas, ėjęs Administracijos tarnybos vadovo pareigas, buvo atsakingas už Viešųjų pirkimų skyriaus darbą). Po neigiamų audito išvadų šalys sutarė, kad nuo 2022-04-01 ieškovas bus perkeltas į žemesnes – Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas;

9.2.                      pasikeitus Teisės skyriaus sudėčiai, buvo nustatyta, kad didžioji dalis UAB „Grinda” teisės aktų neatitinka aktualaus reglamentavimo. UAB „Grinda” valdyba 2019 m. įpareigojo skyrių parengti Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos saugojimo tvarkos aprašą, tačiau jis beveik 4 metus neparengtas. Nustatyta, kad Skolų administravimo tvarkos aprašas neužtikrina skolų administravimo proceso bei turi neigiamą įtaką ekonominiams rezultatams. UAB „Grinda” departamentų vadovai ne kartą skundėsi, kad negauna iš Teisės skyriaus tinkamų konsultacijų darbo organizavimo ir administracinės veiklos klausimais;

9.3.                      pareiginių nuostatų rengimas yra Teisės skyriaus pareiga ir jų nebuvimas patvirtina ieškovo, kaip teisininko, nekompetentingumą, abejingumą pareigoms ir tai, kad ieškovo grąžinimas į Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas neatitiktų UAB „Grinda“ interesų;

9.4.                      daugumą teisinių darbų atliko išorės teisininkai, Teisės skyrius nesugebėjo konsultuoti bendrovės darbuotojų BDAR klausimais. 2022-05-13 Administracijos departamento vadovės elektroninis laiškas, kuriuo reikalaujama nutraukti imperatyvias viešųjų pirkimų teisės aktų nuostatas pažeidžiančias neterminuotas sutartis, ieškovo įvertintinas tik kaip prašymas, kas parodo atsainų ieškovo požiūrį į atliekamas pareigas. Nors ieškovui nebuvo inicijuotos drausminės atsakomybės procedūros, tačiau žodžiu ne kartą buvo atkreiptas dėmesys į darbo trūkumus. Net ir dirbdamas teisininko pareigose, ieškovas išsakomas pastabas ignoravo. Toks elgesio modelis prisidėjo prie netinkamos ir neproduktyvios darbo aplinkos kūrimo;

9.5.                      iki vadovybės pasikeitimo ieškovas dirbo nekontroliuojamas, o ginčai ar keblesni klausimai buvo perduodami išorės teisininkams. Tik suformavus naują komandą, ieškovo nekompetencija tapo akivaizdi. Ieškovo grąžinimas į Teisės skyriaus teisininko pareigas neatitiktų nei UAB „Grinda“, nei ieškovo interesų. Grąžinus į pareigas, ieškovas būtų pavaldus Administracijos departamento vadovei L. B.-V. Ieškovas nurodo, kad po 2022-05-16 patirto streso, kurį sukėlė taip pat ir L. B.-V. veiksmai, jis buvo hospitalizuotas. Ieškovo grąžinimas į darbą, esant tokiai pačiai organizacinei struktūrai ir pavaldumui, yra neįmanomas. Egzistuoja DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyti darbuotojo negrąžinimo į darbą pagrindai – ekonominės, organizacinės ar panašios priežastys;

9.6.                      atsakovė laikosi pozicijos, kad teismo sprendime netinkamai taikyta DK 218 straipsnio 4 dalis, nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pažymi, kad teismas pagrįstai netenkino reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas. 

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d.  sprendimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-12-15 su ieškovu sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 2698, kuria A. M. priimtas dirbti UAB „Grinda“ teisininko ir gamybos valdymo tarnybos vadovo pareigose (Sutarties 1 p.). 2017-09-29 darbo sutartis išdėstyta nauja redakcija Nr. 2698/1, kurioje sutarta, jog A. M. priimamas dirbti UAB „Grinda“ Administracijos tarnyboje tarnybos vadovo pareigoms (Sutarties 1 p.). 2018-12-21 darbo sutarties pakeitimu Nr. 1, 2019-12-31 pakeitimu Nr. 2 ir 2021-09-27 pakeitimu Nr. 3 šalys susitarė dėl darbo užmokesčio pakeitimo. 2022-03-31 Darbo sutarties Nr. 2698/1 pakeitimu Nr. 4 šalys sutarė, jog nuo 2022-04-01 A. M. eis Teisės skyriaus teisininko pareigas, nustatant 2 900 Eur darbo užmokestį (Sutarties 1.1 – 1.3 p.). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2022-09-02 pagal DK 54 straipsnį. 

Dėl darbo sutarties nutraukimo DK 54 straipsnio pagrindu teisėtumo

14.       Atsakovė UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovo atleidimas pagal DK 54 straipsnį buvo pripažintas neteisėtu. Atsakovė skunde nurodo, kad tikroji šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo buvo suderinta, nes ieškovas, kaip profesionalus teisininkas, sutikimą su UAB „Grinda“ pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškė atlikdamas įrašą 2022-05-16 susitarime bei patvirtino 2022-05-16 elektroniniu laišku. Atsakovė, atsižvelgdama į ieškovo nedarbingumą dėl ligos, nutraukė darbo sutartį, ieškovui grįžus į darbą. 2022-09-02 ieškovas vėl patvirtino savo valią dėl darbo santykių baigties, tik pakoregavo pageidaujamos išeitinės išmokos dydį iki 10 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Ieškovas nuo 2022-05-17 iki 2022-08-29 turėjo nedarbingumą, todėl komunikacija nevyko, o darbo santykių pabaigos termino nukėlimas atitiko ieškovo interesus. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad DK 54 straipsnyje 3 dalyje įtvirtintas 5 darbo dienų terminas yra imperatyvus ir per šį terminą raštu neišreiškus akcepto, turi būti privalomai gaunamas naujas pasiūlymą teikusios šalies sutikimas.

15.       Pagal DK 54 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisę turi bet kuri darbo sutarties šalis; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pateikiamas raštu išdėstant darbo sutarties nutraukimo sąlygas (2 dalis); kita darbo sutarties šalis sutikimą su pateiktu pasiūlymu taip pat išreiškia raštu, o jeigu per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas (3 dalis). Sutarusios nutraukti sutartį, šalys gali sudaryti raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, toks darbo sutarties šalių sudarytas susitarimas (ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį) pabaigia šalių darbo sutartį (4 dalis).

16.       Aiškindamas šio straipsnio nuostatas kasacinis teismas konstatavo, kad darbo sutarties pabaiga šiuo pagrindu galima, kada darbo sutarties šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Konstatavus šalių suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 41–42 punktai).

17.       Atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su šalių komunikavimu dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau nesutinka su teismo pateiktu aplinkybių vertinimu. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad darbdavys ieškovui raštu pateikė 2022-05-16 susitarimo projektą, kuriame nurodyta, jog šalių susitarimu darbo sutartis nutraukiama nuo 2022-05-23 (šią dieną laikant paskutine darbo diena) (1 p.). Darbdavys įsipareigojo visiškai atsiskaityti su darbuotoju, sumokėti jam priklausantį darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas (2 p.). Darbdavys įsipareigojo išmokėti 2 mėnesinių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (3 p.). Kaip matyti iš susitarime esančio 2022-05-16 prierašo, ieškovas iš dalies sutiko su darbdavio siūlymu, pateikdamas savo sąlygą, jog susitarimui pritartų tik išmokant 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Direktorius A. G. uždėjo rezoliuciją pritarti bei paruošti įsakymą. Ieškovui pateiktas 2022-05-16 pakoreguotas susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektas, kurio 3 p. įtrauktas darbdavio įsipareigojimas išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, bei pakeista darbo santykių nutraukimo data, nurodant 2022-05-18, kitos susitarimo sąlygos liko nepakitusios. Šio susitarimo ieškovas nepasirašė, raštu nurodęs, kad sutiktų su 6 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka. 2022-05-16 elektroniniu laišku ieškovas UAB „Grinda“ direktoriui išreiškė prašymą šalių susitarimu išmokėti ne mažiau kaip 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovas iš darbo UAB „Grinda“ direktoriaus 2022-09-02 įsakymu atleistas DK 54 straipsnio pagrindu įsakymo priėmimo dieną.

18.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas per DK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytą penkių darbo dienų terminą į ieškovo pasiūlymą dėl 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos mokėjimo, nutraukiant darbo sutartį, neatsakė. Vadinasi, dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų per įstatyme nustatytą terminą šalys nesusitarė. Nors ieškovas iš esmės neprieštaravo dėl darbo santykių nutraukimo ir net tris kartus sutiko, kad darbo sutartis būtų nutraukta, tačiau ieškovas nepasirašė darbdavio parengto susitarimo bei nepateikė jokio atskiro pareiškimo, kuriuo būtų sutikęs su darbo sutarties nutraukimo sąlygomis. DK 54 straipsnyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas gali būti taikomas tada, kai yra sudarytas darbuotojo ir darbdavio susitarimas, apimantis visas darbo sutarties nutraukimo sąlygas, o ne tik darbuotojui sutikus dėl darbo santykių nutraukimo.

19.       Svarbu ir tai, kad atleidžiant pagal DK 54 straipsnį, yra reikalaujama nustatyti tikrąją suderintą šalių valią bei įvertinti šios valios susiformavimo aplinkybes. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, apie pasiūlymą nutraukti darbo santykius ieškovas buvo informuotas 2022-05-16, tą pačią dieną jam buvo pateikti net du pasiūlymai, ieškovas nurodo, kad jis buvo spaudžiamas tą pačią dieną priimti sprendimą dėl darbo santykių nutraukimo, nesudarant galimybės apgalvoti pasiūlymo ir tinkamai apsispręsti. Teismas su tokiu ieškovo pateiktu situacijos vertinimu sutinka. Akivaizdu, kad pasiūlymas tą pačią dieną nutraukti darbo santykius, yra stresą keliantis veiksnys, kas įtakoja tikrosios šalies valios išraišką. Be to, kaip matyti iš tolesnių įvykių, yra pagrindas teigti, jog 2022-05-16 įvykiai turėjo ieškovui neigiamas pasekmes – ieškovas jau kitą dieną susirgo ir jam kelis mėnesius buvo tęsiamas nedarbingumas, ieškovas ilgą laiką gydytas kvalifikuotų medikų atsakingose gydymo įstaigose, jokios abejonės dėl ligos nėra ir negali būti keliamos. Dėl nurodomų aplinkybių, nėra pagrindo sutikti su tuo, kad 2022-05-16 teikdamas įvairius pasiūlymus dėl darbo santykių nutraukimo, vis didindamas išeitinės išmokos dydį, ieškovas elgėsi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu. Vertintina, jog nustatydamas penkių darbo dienų terminą pagal DK 54 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas siekė sudaryti pakankamą laiko tarpą šalies tikrąją suderintą valią atitinkančiam sprendimui priimti, nustatytas terminas vertintinas kaip laiko tarpas apgalvotam sprendimui priimti.  

20.       Darbo kodekse nėra numatyta galimybė pratęsti DK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą darbuotojo nedarbingumo laikotarpiui. Atsakovės rėmimasis argumentu, jog ieškovui nuo 2022-05-17 tapus nedarbingu, nedarbingumas tęsėsi iki 2022-08-29, DK 54 straipsnio 3 dalies terminas buvo pratęstas nedarbingumo laikotarpiui, neturi teisinio pagrindimo. Iš bylos duomenų (atsiliepimo priedas) matyti ir kitos reikšmingos aplinkybės, kad ieškovo nedarbingumo laikotarpiu atsakovės atstovė gana intensyviai susirašinėjo su ieškovu, ne kartą teiravosi dėl ieškovo nedarbingumo trukmės, jo sveikatos būklės, linkėjo sveikti. Elektroniniuose laiškuose ieškovas niekada nebuvo informuotas, kad darbdavys svarsto ar yra apsisprendęs sudaryti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal 2022-05-16 pasiūlymą. Ieškovui grįžus į darbą 2022-08-30, kaip nurodo ieškovas ir neneigia atsakovė, jam buvo suteikta darbo vieta, ieškovas kaip įprastai vykdė pareigines funkcijas, buvo duotas pasirašyti Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigybės aprašymas. Įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo šalių susitarimu buvo parengtas tik 2022-09-02. Dėl darbo santykių nutraukimo nuo 2022-09-02 šalys apskritai nesitarė, darbdavys jokio pasiūlymo dėl atleidimo datos nustatymo 2022-09-02 neteikė, jokių derybų dėl ypač svarbios darbo sutarties nutraukimo sąlygos – atleidimo datos, nevyko. Atkreiptinas dėmesys ir į 2022-05-16 susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo 6 punktą, kuriame atsakovė aiškiai siūlo susitarti, jog darbuotojas neprieštarauja, kad jeigu laikotarpiu nuo susitarimo pasirašymo dienos iki atleidimo dienos jam bus suteiktas nedarbingumas, paskutine darbo diena, nepriklausomai nuo nedarbingumo trukmės, laikoma susitarimo 1 punkte nurodyta diena. Tokiu būdu patvirtinama, kad atsakovė siūlė darbo sutartį nutraukti, net ir ieškovo nedarbingumo metu. Taigi, pasibaigus nedarbingumui sugrįžęs ieškovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jo 2022-05-16 pasiūlymas dėl darbo santykių nutraukimo, išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką yra darbdavio svarstomas ir juo remiantis gali būti priimtas sprendimas dėl darbo santykių nutraukimo.

21.       Atsižvelgtina ir ieškovo nurodomą aplinkybių pasikeitimą, kad 2022-08-10 buvo įsteigta darbuotojų profesinė sąjunga, kurios pirmininku išrinktas ieškovas. Apie profesinės bendrijos įsteigimą ieškovas 2022-08-25 informavo darbdavį. Yra pagrindo atsižvelgti į ieškovo vertinimą, jog darbdavio valia toliau tęsti 2022-05-16 pradėtą procedūrą, galėjo pasikeisti dėl galimo reikalingumo taikyti DK 168 straipsnio 3 dalies garantijas, jei darbdavys matytų poreikį darbo sutartį nutraukti savo valia ar iniciatyva.

22.       Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškovu darbdavys padarė esminį pažeidimą, dėl kurių susitarimas negali būti laikomas atitinkančiu tikrąją sutarties šalių valią dėl darbo sutarties pasibaigimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl DK 54 straipsnio nuostatų taikymo.

Dėl ieškovo grąžinimo į buvusį darbą (pareigas)

23.       Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį negrąžinti jo į eitas teisininko pareigas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad neegzistuoja ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų būti grąžintas į UAB „Grinda“ Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas. Aplinkybė, kad darbdavys į neteisėtai atleisto darbuotojo pareigas yra paskyręs naują darbuotoją, nesudarytų pagrindo netaikyti DK 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų padarinių, atleidimą pripažinus neteisėtu. Nėra įrodymų, kad ieškovo atžvilgiu būtų pradėtos drausminės procedūros, taikytos drausminės nuobaudos bei reiškiamos pastabos dėl netinkamo darbo. Ieškovas nurodė, kad nori tęsti darbo santykius su darbdaviu, todėl teismas turėjo atsižvelgti į ieškovo valią, o ne už jį nuspręsti, kas labiausiai atitiktų jo interesus. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad Teisės skyriuje yra 3 teisininkų pareigybės, kurios yra užimtos. Egzistuoja organizacinės priežastys negrąžinti ieškovo į Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas. Ieškovo darbo kokybės trūkumai, patvirtina, kad ieškovo grąžinimas į darbą pakenktų ekonominiams interesams, o darbas, esant pavaldžiam vadovei, kurią ieškovas kaltina psichologiniu spaudimu, neįmanomas.

24.       DK 218 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintos trys alternatyvios sąlygos, kurioms esant teismas priima sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą, t. y. kai nustato, kad: 1) darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių; arba 2) grąžinus į darbą, darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; arba 3) darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovą grąžinti į buvusį darbą nėra tikslinga, nes situacija būtų įtempta, galima konfrontacija bei pakartotinio atleidimo inicijavimas, jog ieškovas neprieštaravo darbo santykių nutraukimui, atsižvelgė į tai, kad darbdavys prašo negrąžinti darbuotojo į darbą, be to, teismo vertinimu, grąžinimas į pareigas neatitinka ieškovo interesų.

25.       Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės neanalizavo ekonominių, technologinių, organizacinių priežasčių, kurios būtų kliūtimi ieškovą grąžinti į pareigas, tik išreiškė nuomonę, jog ieškovui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovo darbo funkcijų atlikimo kokybės. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė remiasi argumentais, kad ieškovo darbo trūkumai rodo jo nepakankamą kvalifikaciją. Atsakovė teigia, kad patikrinus žalų administravimo procedūras, nustatyta, kad Teisės skyrius neužtikrino efektyvaus žalų administravimo proceso; 2022-03-28 Viešųjų pirkimų skyriaus audito išvadose nustatyti šio skyriaus darbo trūkumai, po ko ieškovas perkeltas į žemesnes teisininko pareigas; nustatyta, kad didžioji dalis atsakovės teisės aktų neatitinka aktualaus reglamentavimo; neįvykdytas valdybos 2019 m. įpareigojimas parengti Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos saugojimo tvarkos aprašą; Skolų administravimo tvarkos aprašas neužtikrina skolų administravimo proceso; departamentų vadovai negauna tinkamų konsultacijų; neparengti pareiginiai nuostatai.

26.       Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas buvo atleistas iš eitų Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigų iš esmės vos tik pradėjęs šias pareigas eiti. Pagal 2022-03-31 Darbo sutarties Nr. 2698/1 pakeitimą Nr. 4 ieškovas šiose pareigose pradėjo dirbti tik 2022-04-01, o nuo 2022-05-17 iki 2022-08-29 jam buvo nustatytas nedarbingumas. Su pareigine instrukcija ieškovas supažindintas tik 2022-08-31. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2022-09-02. Taigi teisininko pareigose ieškovas dirbo tik apie pusantro mėnesio. Visi atsakovės nurodyti darbo trūkumai yra siejami su ieškovo veikla, einant Administracijos tarnybos vadovo pareigas. Kadangi byloje yra aktualus klausimas dėl galimo ieškovo grąžinimo į darbą ne į Administracijos tarnybos vadovo, o į teisininko pareigas, tai kliūtimi grąžinti ieškovą į eitas pareigas galėtų būti suprantami ieškovo veiklos trūkumai, padaryti jam dirbant teisininku, o ne Administracijos tarnybos vadovu. Nors atsakovė nurodo, jog ieškovas, dirbdamas teisininko pareigose, pastabas ignoravo, tačiau darbo pareigų atlikimo analizės neteikė. Kita vertus, ieškovas buvo atleistas ne dėl darbuotojo kaltės, bet šalių susitarimu, taigi, galimi dabartiniame procese atsakovės įrodinėjami ieškovo veiklos trūkumai darbdavio nebuvo laikomi kliūtimi ieškovui atlikti jam paskirtas teisininko pareigas ar pagrindu nutraukti darbo sutartį dėl netinkamo teisininko pareigų atlikimo.

27.       Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog detali atsakovės nurodytų ieškovo darbo trūkumų analizė negali turėti reikšmės teisiniam rezultatui, sprendžiant dėl ieškovo grąžinimo į Administracijos departamento Teisės skyriaus teisininko pareigas galimumo.

28.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į atsakovės pareikštą prašymą negrąžinti darbuotojo į darbą. Teismų praktikoje aiškinama, jog darbdavio prašymas nėra teismui privalomas ir jo pagrįstumas turi būti nagrinėjamas. Darbdaviui, pareiškus prašymą negrąžinti darbuotojo į darbą, teismas turi vertinti darbdavio nurodytus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas atleisto darbuotojo į darbą negrąžinti, bet taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą. Teismai, parinkdami vieną iš šių alternatyvių darbuotojo (valstybės tarnautojo) teisių gynimo būdų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti ir siekti, kad priimtu sprendimu būtų užtikrinta darbuotojų (tarnautojų) teisių apsauga ir įvykdytas socialinis teisingumas, šie teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų (tarnautojų) interesams ginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-329/2013, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016).

29.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė patvirtina, jog šiuo metu UAB „Grinda“ Administracijos departamento Teisės skyriuje visos trys teisininkų pareigybės yra užimtos. Grąžinimo į darbą atveju ieškovas būtų pavaldus L. B.-V., nors ieškovas įrodinėja, jog po 2022-05-16 patirto streso ir nervinės įtampos, kurią sukėlė taip pat ir L. B.-V.) veiksmai, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą ir buvo hospitalizuotas.

30.       Sprendžiama, jog atsakovės pateikti argumentai dėl ieškovo negrąžinimo į darbą teismo pagrįstai buvo pripažinti pakankamais. Atsakovė nuosekliai procesiniuose dokumentuose išreiškė prašymą negrąžinti ieškovo į buvusį darbą. Sutiktina su atsakove, kad ieškovo darbas įmonėje, esant tokiai organizacinei struktūrai ir pavaldumui, būtų sunkiai įmanomas. Atsakovė įrodinėja ieškovo kaip teisininko veiklos trūkumus, kuriuos laiko kliūtimi eiti teisininko pareigas. Nors teismas šioje byloje ieškovo veikloje nenustatė trūkumų ir jų nevertino, tačiau tokia atsakovės pozicija vertintina kaip kelianti įtampą darbo santykiuose. Ieškovas būtų pavaldus vadovei, kurią šioje byloje kaltina psichologiniu spaudimu, kuris prisidėjo prie ieškovo sveikatos sutrikimo.  

31.       Įvertinęs civilinės bylos duomenis, ginčo šalių poziciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra organizacinės kliūtys grąžinti ieškovą į darbą, o taip yra pagrindo atsižvelgti į atsakovės prašymą negrąžinti ieškovo į darbą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti DK 218 straipsnio 4 dalyje ieškovo teisių gynimo būdą. DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju darbuotojo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu ir laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis).

Dėl DK 218 straipsnio 4 dalies kompensacijos

32.       Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytos kompensacijos, negrąžinus jį į ankstesnį darbą, nepriteisimo. Ieškovas nurodo, kad DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl kompensacijos negrąžinamam į buvusį darbą neteisėtai atleistam darbuotojui priteisimo, yra imperatyvios, nenumatyta galimybė kompensacijos mažinti arba nepriteisti. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendime netinkamai taikyta DK 218 straipsnio 4 dalis ir nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui, kurio darbo santykių trukmė pas apeliantę yra 5 metai, 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, netinkamai taikė DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatą. 

33.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, ieškovui priklausytų 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, tačiau įvertinęs tai, jog ieškovui jau yra išmokėta 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, kompensacijos nepriteisė.

34.       Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, neteisėtai atleistam ir į buvusį darbą negrąžinamam darbuotojui taip pat priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip 6 darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta kompensacija yra išmoka, kurios paskirtis yra kompensuoti darbuotojo praradimus, kilusius išimtinai dėl darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimo negrąžinti darbuotojo į eitas pareigas. Šiuo atveju teismas yra pripažinęs atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau vadovaudamasis darbdavio interesais sprendė, kad darbuotojo teisė toliau tęsti darbo santykius, kuri įprastai turi būti taikoma pagal DK 218 straipsnio 1 dalį, nebus ginama. Šios kompensacijos mokėjimo įstatymo leidėjas nesusiejo su jokiomis kitomis išmokomis darbuotojui bei neįskaitė į vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, mokamą ne ilgiau kaip už vienus metus. Teisės normoje minima kompensacija išskirta atskirai nuo kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, kas patvirtino, kitą išmokos paskirtį.

35.       Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad darbo santykiuose atsisakyti ginti darbuotojo teises bei jam priteisti įstatymuose nustatytą kompensaciją galima remiantis teisingumo principu. DK 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principais. DK 6 straipsnis nurodo, jog darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (šio kodekso 2 straipsnis). Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Teisėjų kolegijos vertinimu, DK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai taikytini ir aiškinant Darbo kodekso normas. Be to, DK 5 straipsnio 3 dalis įpareigoja nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgti į šio kodekso ir aiškinamos normos tikslus ir uždavinius. Taigi, sprendžiama, jog nėra jokio teisinio pagrindimo, remiantis teisės principais atsisakyti priteisti įstatymo leidėjo nustatytą kompensaciją už teisės būti grąžintam į ankstesnes pareigas praradimą. Priešingai įstatyme nustatytam reguliavimui taikomas darbuotojo teisių ribojimas negali būti laikomas teisingu.

36.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant ieškovui dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, kurią sudaro 2 809,80 Eur x 2, iš viso 5 619,60 Eur.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

37.       Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija ieškovui priteistų išmokų dydį ir nurodo, kad teismas priteisęs ieškovui beveik 8 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją (21 833,08 Eur), neįvertino, kad atsakovė jau išmokėjo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Laiko, kad teismo sprendimu ieškovui buvo pripažinta teisė į 14 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Atleidimą pripažinus neteisėtu, sumokėta išeitinė kompensacija turi būti įskaitoma į vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas nesivadovavo teismų praktika dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio nustatymo (mažinimo). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad DK 218 straipsnio nuostatos, nenumato galimybės, pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, nepriteisti jam vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Argumentas, jog sumokėta išeitinė išmoka turėjo būti įskaitoma į priverstinės pravaikštos laiką, neatitinka teismų praktikos.

38.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas atleistas iš UAB „Grinda“ 2022-09-02, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui A. M. iš atsakovės UAB „Grinda“ priteistinas 21 833,08 Eur vidutinį darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 134,44 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė. Taigi teismas priteisė kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką už 6 mėnesius bei 37 darbo dienas, t. y. panašiai už 7,5 mėn. Atsakovė teismui nurodė, kad yra išmokėjusi 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

39.       Pirmosios instancijos teismas į priteistą kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką neįskaitė atsakovės sumokėtos 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos. Kasacinio teismo praktikoje yra pateiktas aiškinimas, kuris taikytinas ir 2016 m. Darbo kodeksui, kad kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką negali būti mažinama išmokėtos išeitinės išmokos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415-969/2015, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Teismų praktikoje nėra išskirta, kad išaiškinimas dėl kompensacijos neįskaitymo taikomas tik tuo atveju, kai, pripažinus atleidimą neteisėtu, asmuo grąžinamas į ankstesnį darbą, o kai negrąžinamas, tai aptartas teisės aiškinimas negalioja. Jokio esminio skirtumo, kuris galėtų pateisinti kompensacijos įskaitymą ar neįskaitymą, tarp šių dviejų situacijų nėra. Atsakovės teiginiai, kad teismas nesivadovavo teismų praktika dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą įskaitymo atmestini, kaip nepagrįsti. 

40.       Kartu teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus Darbo kodekso nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

41.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovas po atleidimo iš darbo būtų įsidarbinęs, gautų kitokias veiklos pajamas, pateikta pažyma, kad ieškovas registravosi Užimtumo tarnyboje, ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu, o taip pat ir apeliaciniame procese siekia grąžinimo į ankstesnį darbą, kas rodo, jog darbas bei darbo pajamos ieškovui yra svarbios. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų piktnaudžiavęs savo teisėmis, vilkinęs procesą ar kitaip nesąžiningai elgęsis procese ar darbdavio atžvilgiu. Taip pat atsakovė neteikia duomenų ar bent argumentų, kad dėl turtinės padėties neturėtų galimybės sumokėti kompensacijos ieškovui, kad tai trikdytų atsakovės veiklos vykdymą, neleistų atsiskaityti su kitais darbuotojais ar pan. 

42.       Sprendžiama, jog nebuvo nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, todėl teismui nebuvo pagrindo mažinti priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, atsakovės finansinė padėtis yra gera, šalis siejo ilgalaikiai darbo santykiai (daugiau nei 5 metai), ginčo nagrinėjimas netruko neprotingai ilgo laiko tarpo. Įvertinus išdėstytą, daroma išvada, kad atsakovės ieškovui išmokėtos išmokos neturi būti įskaitomas į priteistiną vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą kompensacija nemažinama atleidžiant darbuotoją jam išmokėtos išeitinės išmokos apimtimi.

43.       Atsakovės argumentai, kad ieškovas turi teisę tik į 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, nėra pagrįsti. Ieškovui priklausančios kompensacijos išsamiai šioje išnagrinėtos byloje. Klausimas, kaip turėtų būti atsiskaitoma su kitu pagrindu atleidžiamu darbuotoju, šioje byloje neturi reikšmės. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos nėra aiškus, nes teismas, priešingai, nei nurodo atsakovė, ieškovui nepriteisė 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijos.

Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimo

44.       Ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš atsakovės atstovų patyrė psichologinį spaudimą, siekiant palenkti jo valią dėl darbo santykių nutraukimo, dėl 2022-05-16 patirto streso ir nervinės įtampos, kurią sukėlė atsakovės atstovo veiksmai, tą pačią dieną kreipėsi į gydymo įstaigą, buvo hospitalizuotas. Neteisėtas atleidimas pakenkė ieškovo reputacijai kitų asmenų akyse, procesas vyko viešai, matant kolegoms, pakenkė jo, kaip kolektyve gerbiamo asmens, reputacijai, pažemino ir įskaudino ieškovą. Dėl užimamų pareigų bei savo veiklos ieškovas buvo žinomas platesnei visuomenės daliai – apie ieškovo atleidimą buvo paskelbta Lietuvos profesinių sąjungų „Solidarumas“ interneto ir socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje.

45.       Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo pakenkta jo kaip darbuotojo reputacijai ar dėl to sumažėjo galimybės konkuruoti darbo rinkoje. Ieškovas nenurodė, jog po jo atleidimo iš darbo, t.y. 2022-09-02 būtų turėjęs kokių nors sveikatos problemų. Todėl šiuo konkrečiu atveju pats neteisėto atleidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija.

46.       Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas, priėmęs sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi teisę priteisti patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 217 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 218 straipsnio 2, 4 dalys). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala).

47.       Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

48.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo pateiktu vertinimu, jog aptariamoje situacijoje vien neteisėto atleidimo iš darbo konstatavimas yra pakankama satisfakcija. Vertinant ieškinyje nurodomas ir apeliaciniame skunde pabrėžiamas aplinkybes, pažymėtina, kad 2022-05-16, atsakovei pateikus pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovui buvo daromas psichologinis spaudimas priimti sprendimą tą pačią dieną, nors darbdavio atstovėms turėjo būti žinoma, kad darbo sutarties nutraukimui pagal DK 54 straipsnį yra reikalinga tikroji suderinta šalių valia, reikalinga sudaryti sąlygas apgalvoti pasiūlymą bei priimti kitos šalies interesus ir valią atitinkantį sprendimą. Netikėtas siūlymas nutraukti darbo santykius, kurie įmonėje trunka ilgiau nei 5 metai, o naujose pareigose ieškovas dirbo apie pusantro mėnesio, kelia stresą bei trukdo laisvai šalies valiai susidaryti. Kaip nurodo ieškovas, atsakovo atstovės, reikalaudamos pasirašyti susitarimą grasino ieškovui, kad negalės įsidarbinti savivaldybės įmonėse, jei nepasirašys susitarimo, grasino sudaryti neigiamas darbo sąlygas. Grasinimas, nesudarymas sąlygų apsispręsti, vertintini ne tik kaip neteisėtas darbo santykių nutraukimas, bet ir kaip prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, gąsdinant ateityje užkirsti kelią įsidarbinti, sudaryti netinkamas darbo sąlygas. Nors atleidimas iš darbo savaime yra neigiamus išgyvenimus keliantis procesas, tačiau atsakovės atstovų veiksmai sąlygojo tokių savaime neigiamų išgyvenimų ribų peržengimą.

49.       Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo sieti ieškovo sveikatos sutrikimo bei 2022-05-16 įvykių. Nors ieškovas ir pats neneigia, kad iki tol turėjo sveikatos problemų, tačiau nėra duomenų, kad ieškovas būtų turėjęs tokį ilgą daugiau nei 3 mėn. nedarbingumo laikotarpį, būtų turėjęs gulėti VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Nors ir negalima ieškovo nedarbingumo tiesiogiai sieti vien tik su atleidimo iš darbo procedūros sukeltais neigiamais išgyvenimais, tačiau yra visuotinai pripažįstama, jog stresas gali sąlygoti ligų paūmėjimą. Vertintina, kad tarp staiga pablogėjusios ieškovo sveikatos ir darbdavio atstovų neteisėtų veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovo atleidimo iš darbo procesas truko daugiau nei 3 mėnesius, todėl žalos atsiradimo laikotarpio ribojimas vien sveikatos problemų nebuvimu tik po 2022-09-02, nėra pagrįstas. Taip pat nėra pagrindo laikyti, jog tai, kad ieškovas 2022-08-10, t. y. nedarbingumo laikotarpiu tapo profesinės sąjungos pirmininku, rodo, jog sveikatos problemos nebuvo rimtos. Ieškovas profesinės sąjungos pirmininku tapo praėjus beveik 3 mėn. nuo 2022-05-16, po atliktos operacijos, esant sveikatos priežiūros įstaigos išduotam nedarbingumo pažymėjimui. Aplinkybė, ar ieškovas laikėsi nedarbingumo metu galiojančių elgesio taisyklių, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sprendžiama, kad teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovo hospitalizacijos ir nedarbingumo atsiradimo bei neteisėtų darbdavio atstovų veiksmų.

50.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovui turi būti priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, šia dalimi pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

52.       Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nurodo, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Konstatuotina, kad minėtos išlaidos už rengtą procesinį dokumentą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio (3 230,51 Eur). Ieškovo išlaidos priteisiamos, taikant 70 proc. proporciją, kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

53.       Atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas – 491 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir išlaidas teisinei pagalbai 1 400 ir 1 050 Eur. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

54.       Įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimus sudaro ir turtiniai ir neturtiniai reikalavimais, dėl ko tiksli ieškinio tenkinimo proporcija negali būti paskaičiuojama, iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neperskaičiuojamos (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,

n u t a r i a :        

 

ieškovo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas pakeisti iš dalies, ir papildomai ieškovui A. M. iš atsakovo UAB „Grinda“ priteisti 5 619,60 Eur (neatskaičius mokesčių) (penki tūkstančiai šeši šimtai devyniolika eurų 60 centų) kompensaciją už darbuotojo negrąžinimą į darbą bei 1 000 Eur (tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje spendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui A. M. iš atsakovo UAB „Grinda“ priteisti 1 400 Eur (tūkstantis keturi šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų).

 

        

Teisėjai                                                                                  Loreta Bujokaitė

 

 

Margarita Stambrauskaitė

 

 

Jūra Marija Strumskienė