Civilinė byla Nr. e2-2054-1176/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19615-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.6.18.1; 3.2.6.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m.sausio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė,
sekretoriaujant Agnei Taukytei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aestas“atstovui advokatui Dževaldui Joneliūnui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ atstovei G. V..
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovėsuždarosios akcinės bendrovės „Aestas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovės (toliau – ir UAB) „Aestas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Losrita“ 3 377,93 Eur skolos, 120,60 Eur dydžio delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. AE-21-09-03 (toliau – Statybos rangos sutartis), kurią vykdydama ieškovė atliko rekonstravimo darbus, atliktų darbų aktais perdavė juos atsakovei ir pateikė 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą 1 100,00 Eur sumai bei 2021 m. lapkričio 15 d. sąskaitą faktūrą 3 209,63 Eur sumai su išskaitytomis pridėtinės vertės mokesčio sumomis. Atsakovė dėl darbų kokybės pretenzijų darbų priėmimo perdavimo metu ieškovei neturėjo. Taip pat ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė ieškovei buvo suteikusi krautuvo nuomos paslaugas, už kurias PVM sąskaitą faktūrą 931,70 Eur sumai pateikė 2021 m. spalio 18 d. Šią sumą ieškovė įskaitė į atsakovės mokėtiną 4 309, 63 Eur sumą, taigi, atsakovės galutinė skola yra 3 377,93 Eur (4 309,63 Eur – 931,70 Eur). Pagal šalių sudarytos Statybos rangos sutarties 5.1. punktą, atsakovė minėtas PVM sąskaitas faktūras turėjo apmokėti per 15 darbo dienų nuo jų pateikimo dienos. Paskutinė PVM sąskaita faktūra atsakovei pateikta 2021 m. lapkričio 15 d., taigi, mokėjimai ieškovei turėjo būti atlikti iki 2021 m. gruodžio 3 d., tačiau susidariusi skola buvo nesumokėta. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo iš atsakovės priteisti 120,60 Eur delspinigius, remiantis Statybos rangos sutarties 3.3 punktu, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 13 d. priėmė preliminarų sprendimą (bylos Nr. e2-24510-1176/2022), kuriuo nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, jog 3 377,93 Eur skolą ir 120,60 Eur delspinigius pripažįsta ir prašė teismą išdėstyti skolą šiais terminais ir dalimis: 874,63 Eur iki 2022 m. lapkričio 30 d.; 874,63 Eur iki 2022 m. gruodžio 31 d.; 874,63 Eur iki 2023 m. sausio 31 d.; 874,63 Eur, 8,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas, priteistas bylinėjimosi išlaidas, iki 2023 m. vasario 28 d. Atsakovė prieštaravimuose vadovavosi savo finansinės ataskaitos už 2020 metus duomenimis. Prieštaravimuose pažymima, kad atsakovės 2021 m. uždirbto grynojo pelno nepakanka tam, kad vienu metu atsakovė galėtų mokėti mokesčius, atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklą. Atsakovė patiria apyvartinių lėšų stygių ir negali atsiskaityti su visais kreditoriais, išmokant visą sumą iš karto. Apyvartinių lėšų stygius atsiliepė 2021 m. ir 2022 m. atsakovės vykdomai statybos veiklai. Šiai dienai atsakovė dengia 2021 m. skolas kreditoriams. Be to, atsakovė su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) yra sudariusi 2021 m. kovo 23 d. mokestinės paskolos sutartį dėl 298 589,34 Eur skolos. VMI yra priėmusi sprendimą 2021 m. birželio 3 d. atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir tai užtikrinta hipoteka. Todėl pagal 2021 m. birželio 11 d. sutartinės hipotekos sutartį mokestinei skolai (69 304,60 Eur sumai) buvo įkeistas visas atsakovės nekilnojamasis turtas (sklypas (duomenys neskelbtini) ir sklypas (duomenys neskelbtini)). Todėl atsakovė negali parduoti nekilnojamojo turto tam, kad galėtų atsiskaityti su ieškove. Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka nuo 2021 m. liepos 22 d. kas mėnesį nurašo nuo atsakovės sąskaitos vėluojamus sumokėti mokesčius, nes trūksta apyvartinių lėšų mokesčiams sumokėti ir atsiskaityti su kreditoriais. VMI 2022 m. rugsėjo 30 d. yra rezervavusi nusirašymui lėšas, kurias nurašys tada, kai atsakovės sąskaitoje atsiras lėšų. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, jog gali atsiskaityti su ieškove tik išdėsčius skolos sumokėjimą dalimis nurodytais terminais ir sumomis.
5. Ieškovė atsiliepime į atsakovės prieštaravimus nesutiko su atsakovės prieštaravimais. Nurodė, kad atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Jos nuomone, atsakovės prašymas išdėstyti priteistos skolos mokėjimą pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, interesus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė savo skolinius įsipareigojimus vėluoja atlikti jau vienerius metus, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 3 d. ir nurodytu laikotarpiu neatliko jokio dalinio skolos mokėjimo. Ieškovė atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad ieškovė žodžiu ragino atsakovę susimokėti net keletą kartų ir matydama, jog atsakovė mokėjimų neatlieka, 2022 m. rugpjūčio 24 d. raštu paragino atsakovę susimokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau iš atsakovės nebuvo bendradarbiavimo ar iniciatyvos dėl skolos išdėstymų ar dalinių skolos mokėjimų, taip pat, teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, o ieškovės prievolės nevykdė net iš dalies. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė iki ieškinio ar po jo pateikimo dienos būtų teikusi ieškovei siūlymus dėl ginčo taikaus susitarimo ir tokiu būdu siektų nedidinti ieškovės bylinėjimosi išlaidų ir stengtųsi sutrumpinti skolos mokėjimo terminus. Ieškovės nuomone, iš atsakovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovės veikla nėra nuostolinga, uždirbtas pakankamai didelis grynasis pelnas. Be to, atsakovė nepateikė 2022 m. pirmojo pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš atsakovės pateiktų taikos sutarčių matyti, jog jų įvykdymo terminai jau suėję, taigi, atsakovė beveik su visais savo kreditoriais yra atsiskaičiusi. Ieškovės nuomone, atsakovė savo sunkią finansinę padėtį apibūdina tik deklaratyviai, todėl prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti jai iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. 2023 m. sausio 4 d. teismo posėdžio (toliau – teismo posėdis) metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė iš atsakovės negavo pasiūlymo sudaryti taikos sutartį. Proceso šalių atstovai teismo posėdžio metu patvirtino, jog jokios derybos dėl taikos sutarties nevyko. Atsakovės atstovė derybų dėl taikos sutarties nevedimą grindė tuo, jog laukė pasiūlymo iš ieškovės. Atsakovės atstovė mano, jog galimybės taikos sutarties sudarymui neišnaudotos.
7. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašymo pagrįstumą įrodinėjo tuo, kad Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei, taigi, procese dalyvaujant nemokumo administratoriui, reikalavimas sumokėti visą skolą iškarto būtų pripažintas neteisėtu. Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas atsisakė iškelti atsakovei nemokumo bylą, pripažinus, jog nors įmonės finansinė padėtis prasta, tačiau įmonė tebėra gyvybinga. Skolos ieškovei nesumokėjimą motyvavo taip pat tuo, kad atsakovė vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams, be to, buvo areštuotos jos sąskaitos, atliekant priverstinį išieškojimą vykdymo procese. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė,kad lėšų areštas buvo panaikintas 2022 m. gruodžio 31 d. Paaiškino, kadVMI atskaito mokėjimus iš atsakovės sąskaitoje esančių lėšų. Įmonės turimo įkeisto VMI naudai turto atsakovė parduoti taip pat negali, nes VMI pareikalavo, kad gauta suma jai būtų pervesta, o ši suma viršytų mokestinės paskolos sutarties kainą. Taip pat atstovė paaiškino, kad atsakovė pagal pateiktas į bylą taikos sutartis beveik su visomis kreditorėmis yra atsiskaičiusi. Taip pat nurodė, kad nepaisant VMI atliekamus atskaitymus, atsakovė bus pajėgi su ieškove atsiskaityti išdėsčius teismo sprendimo vykdymą.
8. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog atsakovė teismo procesą nori vilkinti ir jos reikalavimas dėl mokėjimų išdėstymo nėra pagrįstas. Pažymėjo, kad atsakovė pagalpateiktas taikos sutartis su kitomis kreditorėmisatsiskaitė, tačiau su ieškove nevedė derybų. Išdėsčius mokėjimus, būtų pažeista kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad jei juridinio asmens bloga finansinė padėtis laikina, tai negali būti pagrindu išdėstyti mokėjimus, be to,atsakovė piktnaudžiauja savo, kaip skolininkės, teisėmis. Ieškovė,negaudama apmokėjimo už atliktus darbus, patiria nuostolius, nes turi atsiskaityti su kreditoriais už įsigyjamas medžiagas.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. AE-21-09-03, kuria ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo atlikti objekte „Ukmergės miesto Kęstučio aikštės, Draugystės skvero ir Pilies parko su prieigomis rekonstravimas“ trinkelių klojimo darbus, atsakovė, kaip užsakovė, kokybiškai atlikto darbo rezultatą įsipareigojo priimti ir už jį apmokėti Statybos rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka.
10. Bylos šalis sieja rangos teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalį, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
11. Statybos rangos sutarties 2.1.1 punktu susitarta, kad užsakovas (atsakovė) įsipareigoja priimti iš rangovo (ieškovės) priimti kokybiškai atliktus darbus pagal abiejų šalių tarpusavyje pasirašytus darbų priėmimo perdavimo aktus arba nurodyti neatitikimus, trūkumus, defektus ir laiku atsiskaityti už priimtus darbus pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė atliktus darbus perdavė, o atsakovė juos priėmė 2021 m. rugsėjo 22 d. Atliktų darbų aktu Nr. 1 ir 2021 m. spalio 19 m. Atliktų darbų aktu Nr. 2. Už atliktus darbus ieškovė 2021 m. rugsėjo 30 d. išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Serija AE Nr. 338 bendrai 1 100,00 Eur sumai. Taip pat 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija AE Nr. 373 bendrai 3 209,63 Eur sumai. Taigi, bendra suma sudaro 4 309,63 Eur. PVM sąskaitose faktūros nurodytais terminais neatsiskaitė.
12. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad atsakovė ieškovei išnuomojo mini krautuvą, už kurio naudojimą 2021 m. spalio 18 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą LRS Nr. 1035 bendrai 931,70 Eur sumai. Ieškovė šią sumą įskaitė į atsakovės mokėtiną 4 309,63 Eur sumą, taigi, likusi neapmokėta atsakovės suma lygi 3 377,93 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo būtų sumokėjusi ieškovei susidariusį įsiskolinimą (CPK 178 straipsnis).
13. Atsakovė tiek prieštaravimuose, tiek jos atstovė teismo posėdžiu sutiko, jog atsakovė yra skolinga ieškovei ieškinyje nurodytą skolą. Dėl šios priežasties atsakovė laikoma pažeidusia sutartinę piniginę prievolę, todėl ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisti 3 377,93 Eur skolos yra pagrindas tenkinti (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis).
14. Statybos rangos sutarties 3.3 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio atliktų ir neapmokėtų darbų vertės delspinigius už kiekvieną pavėluotą apmokėti už įvykdytus darbus dieną. Ieškovė pareikštame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 120,60 Eur delspinigius už 180 dienų. Atsakovė prieštaravimuose ir jos atstovė teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės reikalaujamais delspinigiais, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 120,60 Eur dydžio delspinigius pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 6.71, 6.72 straipsniais, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi. Teismas, remdamasi minėto įstatymo teisiniu reglamentavimu, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovės ieškinys byloje tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisia 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 498,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės patirtas žyminio mokesčio (39 Eur) ir atstovavimo išlaidas (363 Eur + 181,65 Eur = 544,65 Eur). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė šias išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių. Ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 583,65 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 39,00 Eur žyminis mokestis bei 544,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimą.
17. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). CPK284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Be to, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiais dispozityviškumo ir rungimosi principais, teismo sprendimo vykdymą prašantis atidėti ar išdėstyti asmuo, turi pagrįsti tokį savo prašymą, pateikdamas prašymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
18. Iš informacinės Lietuvos teismų sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas sprendė nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Losrita“ pagrįstumo klausimą ir 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3318-803/2022, nutarė atsisakyti jai iškelti nemokumo bylą. Teismas vertino UAB „Losrita“ finansinės atskaitomybės dokumentus, atspindinčius 2021 m. gruodžio 31 d. padėtį, 2022 m. lapkričio 23 d. balansą, taip pat informacinėje sistemoje LITEKO ir kituose registruose esančius duomenis apie atsakovę. Teismas nutartyje konstatavo, kad: atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, jog atsakovės turimi 1 547 562 Eur įsipareigojimai neviršija jos turimo 1 654 667 Eur turto vertės; atsakovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, kurio vertė, palyginti su turimais įsipareigojimais, nėra didelė, tačiau didžiausią atsakovės turimo turto dalį sudaro 1 288 519 Eur atsargos, kurios pagal atsakovės paaiškinimus nėra įkeistos, taip pat nėra pas trečiuosius asmenis; atsakovė iš esmės vykdo savo turtines prievoles, nes šiuo metu antstoliai vykdo išieškojimus tik dviejose vykdomosiose bylose; bendra visų vykdomų išieškojimų, teismo priteistų sumų bei teismuose dar nagrinėjamose bylose atsakovei pareikštų reikalavimų suma iš viso yra 365 894,92 Eur, kuri, teismo vertinimu, negali būti pripažinta didele, atsižvelgiant į atsakovės viso turimo turto vertę. Teismas sprendė, kad negalima pripažinti, jog atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Teismas nutarties priėmimo dienai nustatė, kad pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo metu buvo vykdomos trys vykdomosios bylos dėl skolų iš atsakovės išieškojimo. Bylos iškėlimo metu viena iš minėtų vykdomųjų bylų buvo užbaigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Pažymėtina, kad apie vykdomus išieškojimus nagrinėjamos bylos atveju dėstė ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovė. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat teikė paaiškinimus, kad ji negalėjo atlikti pirminių mokėjimų prieštaravimuose nurodytais terminais dėl to, kad vykdymo procese buvo areštuotos atsakovės lėšos sąskaitose. Taip pat akcentavo apie turimą įsiskolinimą VMI bei jos vykdomus atskaitymus. Tačiau, kaip minėta, teismo, sprendusio nemokumo iškėlimo atsakovei pagrįstumo klausimą, buvo nustatyta, kad 1 288 519 Eur atsargos nėra įkeistos. Todėl ši įsiteisėjusioje teismo nutartyje nustatyta faktinė aplinkybė leidžia spręsti apie tai, kad atsakovė susidariusį įsiskolinimą ieškoveigalėjo padengti (bent iš dalies)realizavus šį turtą, jei iš kito turto tai padaryti nebuvo galimybių. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad atsakovė, prieštaravimuose nurodydama kokiais terminais sutiktų padengti susidariusį ieškovei įsiskolinimą, įvertino savo finansines galimybes, tačiau pačios pasiūlytais mokėjimo terminais ieškovei neatliko mokėjimų net iš dalies. Atsakovė teismui pateikė su kitais kreditoriais sudarytas taikos sutartis, tačiau nesiėmė priemonių ginčą taikiai išspręsti su ieškove net ir atsakovės atžvilgiu priėmus preliminarų sprendimą. Kita vertus, sprendžiant atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo atsižvelgtina į turimus atsakovės įsiskolinimus kitiems kreditoriams, taip pat į tai, kad atsakovė neturi pakankamai apyvartinių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais (Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-3318-803/2022, nustatė, kad pagal 2022 m. lapkričio 23 d. balanso duomenis, UAB „Losrita“ turėjo 278 Eur pinigų ir pinigų ekvivalentų), VMI kas mėnesį atskaičiuoja iš atsakovės sąskaitos gaunamas lėšas. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju įvertinus atsakovės finansinę padėtį, yra pagrindas atsakovei teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dviejų mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, toks išdėstymas atitinka šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus (įvertinus pačios atsakovės neveikimą atsiskaitant su ieškove), ieškovei nebus sukeltos neigiamos pasekmės (tokia išvada daroma, įvertinus tai, kad ieškovė neįrodė, jog sprendimo vykdymo išdėstymas turėssvarią reikšmę turtinės padėties pablogėjimui ar vykdomai veiklai, be to, teismas neturi duomenų apie tai, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki) bei nebus pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai. Todėl iš atsakovės ieškovei teismo sprendimu priteista suma išdėstoma dviem mėnesiams, įpareigojant atsakovę 1 500 Eur sumokėti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusią teismo sprendimu priteistą sumą sumokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
19. Atsakovei išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji nėra atleidžiama nuo pareigos mokėti ieškovei priteistas 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
20. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybei priteistina 24,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268–270 straipsniais,284 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 13 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-24510-1176/2022, pakeisti.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aestas“, juridinio asmens kodas 303197883, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“, juridinio asmens kodas 303255361, 3 377,93 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 93 ct) skolą, 120,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų ir 60 ct) delspinigių, 8 (aštuonis) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 498,53 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 53 ct) ), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 583,65Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis tenkinti iš dalies.
Išdėstyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“,juridinio asmens kodas 303255361, teismo sprendimo vykdymą dviem mėnesiams, įpareigojant atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Losrita“ 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus) sumokėti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusią šiuo teismo sprendimu priteistą sumą sumokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Atsakovei išaiškinti, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji nėra atleidžiama nuo pareigos mokėti ieškovei priteistas 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei išatsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“, juridinio asmens kodas 303255361, 24,40Eur (dvidešimt keturis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Sumokėjus šias išlaidas, atsakovė turi teismui pateikti sumokėjimo faktą patvirtinantį įrodymą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Ražanauskienė