Administracinė byla Nr. eA-1034-146/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00036-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1; 14.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Klaipėdos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, uždarajai akcinei bendrovei „BAU Solutions“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mėsinė“ (toliau – ir UAB „Pajūrio mėsinė“, Bendrovė, pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (34.14)L1-469 „Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (34.14)L1-469); 2) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „BAU Solutions“ 2012 metais parengtą techninį projektą P.M. VT-2012-TP „Vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini) k., Kretingalės mstl. statyba“ (toliau – ir Techninis projektas); 3) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją ir Klaipėdos rajono savivaldybę per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-781 patvirtintą Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas), jame pažymint UAB „Pajūrio mėsinė“ priklausantį nekilnojamąjį daiktą – inžinerinius tinklus (vandentiekio gręžinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris žemės gelmių registre (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gręžinys); 4) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją ir Klaipėdos rajono savivaldybę per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti leidimą (sutikimą) UAB „Pajūrio mėsinė“ vykdyti vandens išgavimą iš Gręžinio iki Specialiojo plano pakeitimo parengimo, patvirtinimo ir įsigaliojimo. Pareiškėjas taip pat prašė (b. l. 116–117) priteisti iš atsakovų 1275 Lt teismo išlaidų.
Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, kuriame yra inžineriniai tinklai – vandentiekio gręžinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); identifikavimo numeris žemės gelmių registre (duomenys neskelbtini)). UAB „Pajūrio mėsinė“ siekia įgyvendinti inžinerinės infrastruktūros techninį projektą, parengtą pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 2 d. išduotus architektūrinius reikalavimus ir gautas prisijungimo sąlygas bei kitų asmenų sutikimus, kad iš Gręžinio (jo paskirtis - eksploatacinė (gavybos), požeminis vanduo) būtų nutiestas vamzdynas iki UAB „Pajūrio mėsinė“ ir būtų galima išgauti vandenį bei jį naudoti Bendrovės reikmėms. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (34.14)L1-469 „Dėl statybą leidžiančio akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ dokumento neišdavimo“ atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą vadovaudamasi Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalimi ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.07.01:2010) 16 punktu, motyvuodama tuo, kad Techniniam projektui nepritarė akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir AB“Klaipėdos vanduo).
Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas Nr. (34.14)L1-469 nemotyvuotas ir neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas)20 straipsnio reikalavimų. Šiuo sprendimu buvo pažeista UAB „Pajūrio mėsinė“ teisė statyti. Statybą leidžiantį dokumentą atsisakyta išduoti dėl AB „Klaipėdos vanduo“ neigiamos išvados, kuri tokį sprendimą priėmė dėl to, jog UAB „Pajūrio mėsinė“ nebuvo išduotos prisijungimo sąlygos. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalį, prisijungimo sąlygas išduoda atitinkamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas ar naudotojas. UAB „Pajūrio mėsinė“ planuoja naujai statomus inžinerinius tinklus prijungti prie UAB „Agrovet“ priklausančių inžinerinių tinklų. Atsižvelgiant į tai, prisijungimo sąlygas turėjo išduoti UAB „Agrovet“, kuri 2011 m. gruodžio 20 d. sutiko dėl projektuojamų inžinerinių tinklų prijungimo. Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neturėjo pareigos kreiptis į AB „Klaipėdos vanduo“, o ši įmonė “ neturėjo dalyvauti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese, nes Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nenurodyta, kad projektus privalomai turi tikrinti vandens tiekėjas. Priešingai, Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 17 punkte nustatyta, kad statybos ar rekonstrukcijos projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai (šiuo atveju – UAB „Agrovet“).
Pareiškėjas taip pat teigė, kad yra vilkinama parengti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-781 patvirtino Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano pakeitimas, kuriame būtų pažymėtas UAB „Pajūrio mėsinė“ priklausantis Gręžinys, iš kurio, prisijungusi prie UAB „Agrovet“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, UAB „Pajūrio mėsinė“ galėtų išgauti geriamą vandenį. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi ir 30 dalimi bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-636 patvirtintų Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių (toliau – ir IPPR taisyklės) 8 punktu yra priskirtas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiųjų planų rengimas, kuriuos tvirtina savivaldybės taryba (IPPR taisyklių 23 punktas). Naujų inžinerinių tinklų projektavimo darbai buvo pradėti 2012 metais, tačiau tam, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ galėtų naudoti Gręžinį ir iš jo išgauti geriamą vandenį, Gręžinys turi būti pažymėtas Specialiajame plane. Nuo 2012 metų nebuvo atlikti jokie veiksmai, kad būtų parengti Specialiojo plano pakeitimai, nors Gręžinys egzistavo iki Specialiojo plano patvirtinimo ir turėjo būti jame pažymėtas pagal IPPR taisyklių 14.1.1, 14.3.4 ir 33.1 punktus. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNT įstatymas) 15 straipsnio 7 dalį, individualaus vandens išgavimas yra ribojamas, jeigu tai nėra numatyta atitinkamame infrastruktūros plėtros specialiajame plane. Specialiojo plano pakeitimui parengti ir patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracija turi atlikti IPPR taisyklėse nustatytas procedūras ir veiksmus. Remdamasis šiais argumentais, pareiškėjas teigė, kad yra tikslinga įpareigoti atsakovą išduoti UAB „Pajūrio mėsinė“ leidimą Gręžinio eksploatavimui ir vandens gavybai iki Specialiojo plano pakeitimų įsigaliojimo.
Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimuose paaiškino, kad statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjui nebuvo išduotas, nes tokio dokumento išdavimui nepritarė AB „Klaipėdos vanduo“. Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalis reglamentuoja procedūras bei informacijos, kurią būtina pateikti atsisakant išduoti statybą leidžiantį dokumentą, turinį, todėl pareiškėjo teiginiai dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo yra nepagrįsti. Vadovaujantis GVTNT įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi, viešojo vandens tiekimo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas galimas, jeigu individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas yra numatytas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir jeigu jis buvo taikomas iki viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir šis individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo reikalavimus. Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-781 patvirtino Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, kurio sprendiniuose Kretingalės miestelis ir gretimos teritorijos patenka į viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zoną. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje teikia viešąsias vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, pareiškėjas turėjo kreiptis į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl prisijungimo sąlygų gavimo ir AB „Klaipėdos vanduo“ turėjo dalyvauti statinio projekto derinimo procedūroje. UAB „Pajūrio mėsinė“ 2011 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl prisijungimo sąlygų gavimo. Šios sąlygos buvo išduotos 2011 m. rugsėjo 18 d. vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 17 punktu. 2012 m. kovo 14 d. buvo kreiptasi pakartotinai, tačiau planuojamai vandentiekio linijai iki artezinio gręžinio prisijungimo sąlygos nebuvo išduotos. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, atsakovai teigė, kad statinio projektas negalėjo būti nepateiktas AB „Klaipėdos vanduo“ derinimui.
Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti pakeisti Specialųjį planą atsakovai paaiškino, kad 2014 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (5.1.39)-A5-2033 UAB „Pajūrio mėsinė“ buvo informuota, jog Gręžinio žymėjimo Specialiajame plane klausimas bus sprendžiamas atliekant jo tikslinimą, kurį Savivaldybė numato organizuoti. Atsakovai nesutiko su pareiškėjo teiginiais, esą nurodytų veiksmų atlikimas vilkinamas, ir pažymėjo, jog sprendimą dėl nurodyto veiksmo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima savivaldybės taryba, tačiau pareiškėjas į ją nesikreipė. Apie tai, kad Specialiajame plane nepažymėtas pareiškėjo Gręžinys, atsakovai sužinojo 2014 m. balandžio 8 d., kai UAB „Pajūrio mėsinė“ pateikė prašymą dėl Specialiojo plano pakeitimo. Įrodymų, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija vilkina atlikti minėtus veiksmus nuo 2012 metų, pareiškėjas nepateikė. Atsakovai taip pat nesutiko su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti išduoti leidimą (sutikimą) pareiškėjui vykdyti vandens išgavimą iš Gręžinio iki įsigalios Specialiojo plano pakeitimai, pažymėdami, jog atlikti tokius veiksmus neturi kompetencijos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą remiantis atsakovų atsiliepimuose išdėstytais argumentais.
Atsiliepimuose (b. l. 20–22, 83–87) papildomai paaiškino, kad AB „Klaipėdos vanduo“ turėjo tikrinti projektą ir privalėjo nepritarti statybą leidžiančio dokumento išdavimui pagal jame pateiktus sprendinius, nes jie prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms, pagal kurias statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Specialusis planas teritorijoje, kurioje yra UAB „Pajūrio mėsinė“ gamybinės bazės pastatai, numatomi prijungti prie UAB „Pajūrio mėsinė“ gręžinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (identifikavimo numeris žemės gelmių registre (duomenys neskelbtini)), nenumato galimybės vandens tiekimo paslauga apsirūpinti individualiai, kadangi teritorija priskiriama centralizuotai vandentiekio nuotakynės išvystymo zonai. Be to, šioje teritorijoje jau yra įrengti komunaliniai vandentiekio tinklai, kiti toje teritorijoje esantys pastatai jau yra prijungti prie Kretingalės centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, o AB „Klaipėdos vanduo“ šioje vietovėje turi 23 vartotojus / abonentus, gaunančius vandens tiekimo ir / ar nuotekų tvarkymo paslaugas. Pareiškėjo parengto Techninio projekto sprendiniai neatitinka Specialiojo plano sprendinių, projektas parengtas negavus prisijungimo sąlygų. Klaipėdos rajono savivaldybė Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartimi Nr. 2011/SUT.05-107 suteikė teisę AB „Klaipėdos vanduo“ suinteresuotų asmenų prašymu rengti ir išduoti prisijungimo prie infrastruktūros sąlygas naujiems vartotojams / abonentams bei tikrinti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros objektų statytojų pateiktų techninių projektų sprendinių atitikimą teritorijų planavimo dokumentams. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo reikalavimu dėl Specialiojo plano pakeitimo, jame pažymint pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Gręžinį, bei teigė, jog sprendinys individualiai aprūpinti geriamuoju vandeniu UAB „Pajūrio mėsinė“ gamybinės bazės pastatus tiesiant vietinius vandentiekio tinklus prieštarautų GVTNT įstatymo 15 straipsnio 7 daliai, nes ginčui aktualus Gręžinys nebuvo naudojamas iki viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo Specialiajame plane. Be to, būtų pažeista ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis, nes teritorijų planavimo dokumente (Specialiajame plane) šioje teritorijoje galimybė statytojui pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, nenumatyta ir čia jau įrengti komunaliniai inžineriniai vandentiekio tinklai. AB „Klaipėdos vanduo“ atkreipė dėmesį į tai, kad rengiant Specialųjį planą, pareiškėjas nepasinaudojo teise teikti pasiūlymus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „BAU Solutions“ dėl bylos baigties pozicijos nepareiškė. Atsiliepime (b. l. 31–32) UAB „BAU Solutions“ paaiškino, kad AB „Klaipėdos vanduo“ 2011 m. rugsėjo 18 d. buvo išdavusi prisijungimo sąlygas, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai patvirtinus Specialųjį planą, prisijungimo sąlygos tapo nebeaktualios, nes Kretingalės gyvenvietė ir gretimos teritorijos pateko į viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zoną, todėl 2012 m. kovo 14 d. dėl prisijungimo sąlygų išdavimo buvo kreiptasi pakartotinai.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Pajūrio mėsinė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. (34.14)L1-469 „Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo“, kuriuo UAB „Pajūrio mėsinė“ buvo informuota apie AB „Klaipėdos vanduo“ nepritarimą statinio projektui. Be to, pareiškėjas teigia, kad yra vilkinama Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-781 patvirtinto Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo procedūra.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Pajūrio mėsinė“ yra žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir inžinerinių tinklų – vandentiekio gręžinio (identifikavimo numeris žemės gelmių registre (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, savininkas. Pareiškėjas siekia įgyvendinti statytojo teises pagal 2012 metais UAB „BAU Solutions“ parengtą Techninį projektą bei statyti naujus vandentiekio tinklus, juos įrengti, prisijungti nuo UAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybės teise priklausančio Gręžinio iki UAB „Agrovet“ nuosavybės teise valdomų inžinerinių tinklų, nes turi tikslą savo veikloje naudoti iš UAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybės teise priklausančio Gręžinio išgaunamą vandenį. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-781 buvo patvirtintas Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas. Pagal šio Specialiojo plano sprendinius Kretingos gyvenvietė ir gretimos teritorijos priskirtos viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zonai. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-591 buvo pritarta viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties projektui ir Klaipėdos rajono savivaldybė bei AB „Klaipėdos vanduo“ 2011 m. lapkričio 8 d. sudarė minėtų paslaugų teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartį Nr. 2011/sut. 05-107/AS-942, pagal kurią AB „Klaipėdos vanduo“ nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėjo vykdyti vandens tiekėjo funkcijas (b. l. 109–115). Minėtos sutarties 2.2.1 punktu savivaldybė suteikė teisę AB „Klaipėdos vanduo“ pagal savivaldybės ir / ar suinteresuotų asmenų prašymus rengti ir išduoti prisijungimo prie infrastruktūros sąlygas naujiems vartotojams, o 2.2.2 punktu – rengti ir išduoti technines sąlygas teritorijų planavimo dokumentams. 2013 m. spalio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl statybą leidžiančio dokumento pagal UAB „BOU Solutions“ 2012 metais parengtą naujų vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingalės miestelyje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, projektą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (34.14)L1-469 „Dėl statybos leidimo neišdavimo“ pareiškėjas buvo informuotas, kad pateiktam statinio projektui nepritarė AB „Klaipėdos vanduo“, bei pridėti įrodymai, kuriuose nurodytos nepritarimo priežastys.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 88 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto subjekto skundą dėl jo teisių pažeidimo, gali tenkinti jo skundą tik tokiu atveju, jeigu nustatys, kad skundžiamu administraciniu aktu, veiksmais (neveikimu) ar vilkinimu buvo pažeistos to subjekto teisės. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 89 str.).
Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis statybą leidžiantį dokumentą apibrėžia kaip: leidimą statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimą rekonstruoti statinį (statinius); leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektą, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinį (rašytinius) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimą (sutikimus) dėl statybos; leidimą tęsti sustabdytą statybą. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras reglamentuoja Statybos įstatymo 23 straipsnis, be to, šio straipsnio nuostatas detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (1 punktas). Reglamento STR 1.07.01:2010 8.4 punktas (2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-906 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) numato, kad įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas per 3 darbo dienas patikrina, ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Nustačius, jog tokios teisės prašyme nurodytas statytojas neturi, jo prašymas dėl šios priežasties nepriimamas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį pritarimą išduoda įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas, jeigu statinio projektui pagal kompetenciją pritarė šio straipsnio 17 dalyje nurodytos institucijos. To paties įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų (jų padalinių) nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pateikti dokumentai grąžinami statytojui (užsakovui), informuojant jį apie neišdavimo priežastis ir pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalies 5 punktu, Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytų statinių projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją tikrina prisijungimo sąlygas išdavusių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai ar naudotojai.
Iš pareiškėjo ginčijamo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. (34.14)L1-469 „Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo“ turinio teismas nustatė, kad informacija dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo pateikta vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 punktu ir Reglamento STR 1.07.01:2010 16 punktu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sprendimas, įformintas 2013 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. (34.14)L1-46, pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes, todėl jis laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuris gali būti ginčijamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas sutiko su skundo argumentais, jog šis individualus administracinis aktas nevisiškai atitinka VAĮ nurodytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, tačiau padarytų pažeidimų nevertino kaip esminių, pažeidžiančių iš esmės statytojo teisę.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Gręžinys Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-781 patvirtintame Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane, pagal kurio sprendinius Kretingos gyvenvietė ir gretimos teritorijos priskirtos viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zonai, nėra pažymėtas. Teismas nustatė, kad nurodytas administracinis aktas nėra nuginčytas. Privalomi dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo parengta ginčo statinio projekto lauko vandentiekio tinklų dalis, numatė vandentiekio tinklų suprojektavimą ir pajungimą iš Kretingalės miestelio įrengtų centralizuoto vandentiekio tinklų, o galiojančiuose detaliųjų planų sprendiniuose ir minėtame Specialiajame plane ginčo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas nėra numatytas. Atsižvelgęs į tai, kad statinio projekto sprendiniuose numatyta prie planuojamų tinklų prijungti inžinerinius tinklus, kurie yra pastatų komplekso, jau prijungto prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, dalis, teismas konstatavo, jog statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal kompetenciją pagrįstai tikrino viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjas trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad po šios administracinės bylos iškėlimo pareiškėjas 2014 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 2014-05-16/01 pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti jam statybą leidžiantį dokumentą vandentiekio tinklų statybai nuo privataus Gręžinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savo reikmėms pagal UAB „BAU Solutions“ 2012 metais parengtą Techninį projektą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (5.1.39)-A5-2806 atsakyta, jog ginčo statinio statybai nuo 2014 m. sausio 1 d. statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas.
Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. balandžio 7 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-781 patvirtinto Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patikslinimo, jame pažymint pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį vandentiekio gręžinį, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (5.139)-25-2033 pareiškėjas buvo informuotas, jog Klaipėdos rajono savivaldybė numato organizuoti vandens gręžinio žymėjimo Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano tikslinimą. Be to, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (5.1.39)-A5-2806 „Dėl informacijos pateikimo“ į pareiškėjo 2014 m. gegužės 16 d. prašymą nurodyta, jog preliminariai 2015 metų pabaigoje – 2016 metų pradžioje, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai pritarus atlikti 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-781 patvirtinto vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros specialiojo plano keitimą (tikslinimą), bus pažymėtas UAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas – vandens gręžinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas teigia, jog jo prašomi atlikti veiksmai yra vilkinami nuo 2012 metų, tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsakymai į pareiškėjo prašymus pateikti laikantis Viešojo administravimo įstatymo nustatytų terminų. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos neveikimą ir pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėjui nepriimtinas atsakovo nurodytas Specialiojo plano tikslinimo terminas, negali būti pagrindu pripažinti vilkinimo atlikti veiksmus faktą. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas peržiūrimas ir tikslinamas GVTNT įstatymo nustatyta tvarka (GVTNT įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Specialiojo plano pakeitimo procedūra vyksta tokia pačia tvarka kaip ir plano tvirtinimas, todėl nusprendė, kad įpareigoti atsakovą atlikti teritorijų planavimo dokumento pakeitimo procedūras per 5 mėnesius nėra pagrindo, o pareiškėjo argumentus, kad apie specialiojo planavimo procedūrą jis nežinojo, pripažino šioje byloje teisiškai nereikšmingais. Be to, teismą pažymėjo, kad Specialusis planas nėra panaikintas ir yra galiojantis, o jo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti savivaldybės administraciją išduoti leidimą (sutikimą) UAB „Pajūrio mėsinė“ vykdyti vandens išgavimą iš Gręžinio iki naujo (pakeisto) Specialiojo plano įsigaliojimo teismas pripažino nepagrįstu, kadangi nei GVTNT įstatymo 11 straipsnyje, nei Vietos savivaldos įstatymo 6, 7 straipsniuose tokia savivaldybės funkcija nenumatyta.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pareiškėjo UAB „Pajūrio mėsinė“ patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.). Nepatenkinęs skundo, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų šioje byloje priteisimo (ABTĮ 44 str. 1, 6 d.).
III.
Pareiškėjas UAB „Pajūrio mėsinė“ (toliau – ir apeliantas) elektroninių ryšių priemonėmis paduotame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti bei priteisti teismo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. (34.14)L1-469 neatitikimai teisės aktų reikalavimams yra neesminiai ir neturi įtakos šio sprendimo teisėtumui. Apelianto teigimu, Sprendimas Nr. (34.14)L1-469 iš esmės prieštarauja Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimams, todėl naikintinas. Sprendimą priėmė nekompetentingas (neturintis įgaliojimų) administravimo subjektas. Buvo pažeistas reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (VAĮ 8 str. 3 d.). Be to, Sprendime Nr. (34.14)L1-469 nenurodyta jo apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalies pažeidimas).
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą teisiniu pagrindu Sprendime Nr. (34.14)L1-469 nurodė Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 punktą ir Reglamento STR 1.07.01:2010 16 punktą. Iš pridėtų prie Sprendimo Nr. (34.14)L1-469 dokumentų matyti, kad vienintelę neigiamą Techninio projekto vertinimo išvadą pateikė AB „Klaipėdos vanduo“, veikdamas kaip centralizuoto vandens tiekimo paslaugų teikėjas, tačiau Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje, kurioje įtvirtintas baigtinis sąrašas subjektų, tikrinančių projektų sprendinių atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams, tokios kategorijos subjektas nėra numatytas. Priešingai, Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 17 punktas nustato, kad projektą turi tikrinti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai. AB „Klaipėdos vanduo“ nėra nei vienas iš nurodytų asmenų, todėl neturėjo jokio teisino pagrindo ar kompetencijos vertinti Techninio projekto sprendinių atitikimą teisės aktų nustatytiems reikalavimas, o AB „Klaipėdos vanduo“ išreikštas nepritarimas negalėjo turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendime Nr. (34.14)L1-469 minimas 2011 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytos Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutarties Nr. 2011/SUT.05-107 2.2.1 punktas, pagal kurį Klaipėdos rajono savivaldybė suteikė AB „Klaipėdos vanduo“ teisę pagal savivaldybės ir / ar suinteresuotų asmenų prašymus rengti ir išduoti prisijungimo prie infrastruktūros sąlygas naujiems vartotojams, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, kadangi apeliantas projektuojamus tinklus planuoja jungti ne prie Klaipėdos rajono savivaldybei ar AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, o prie privačiam asmeniui UAB „Agrovet“ priklausančių tinklų. Apelianto teigimu, kadangi per nustatytus terminus statinio projektą turėjusių patikrinti tinkamų subjektų (jų padalinių) nepritarimų statinio projektui nebuvo gauta, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija privalėjo išduoti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalies 1–4 punktai). Aplinkybė, kad AB „Klaipėdos vanduo“, viršydama įgaliojimus, pareiškė nepritarianti, neturi teisinės reikšmės, nes šis subjektas neturėjo pareigos patikrinti statinio projektą, todėl atsakovui nebuvo pagrindo vadovautis šio netinkamo subjekto pareikšta nuomone. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai konstatavo, esą AB „Klaipėdos vanduo“ turėjo kompetenciją tikrinti Techninį projektą. Be to, atsakovas, manydamas, kad AB „Klaipėdos vanduo“ turėjo teisę teikti pritarimą / nepritarimą Techniniam projektui, Sprendime Nr. (34.14)L1-469 privalėjo išsamiai pagrįsti tokią savo nuomonę, t. y. detaliai motyvuoti, dėl kokių faktinių priežasčių AB „Klaipėdos vanduo“ buvo pateiktas tikrinti Techninis projektas ir kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis AB „Klaipėdos vanduo“ pateikta nuomonė turi teisinę įtaką UAB „Pajūrio mėsinė“ teisėms. Sprendime Nr. (34.14)L1-469 bei jį lydinčiuose dokumentuose apie tai nėra užsimenama. Tai patvirtina, kad Sprendimas Nr. (34.14)L1-469 neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimo sprendime nurodyti objektyvius duomenis ar faktus, kuriais remiantis šiuo atveju buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti statymą leidžiantį dokumentą.
- Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 8 dalį, prisijungimo sąlygas išduoda atitinkamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas ar naudotojas (nagrinėjamu atveju UAB „Agrovet“). Nė vienas teisės aktas nenustato reikalavimo, kad rengiant statinio (inžinerinių tinklų) projektą prisijungimo sąlygas išduotų atitinkamų viešųjų paslaugų teikėjas (šiuo atveju AB „Klaipėdos vanduo), nebent jis būtų tų inžinerinių tinklų, prie kurių turėtų būti prijungiamas projektuojamas statinys, savininkas, valdytojas ar naudotojas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad AB „Klaipėdos vanduo“ 2011 m. spalio 18 d. išduotos prisijungimo sąlygos ir 2012 m. kovo 14 d. raštas dėl prisijungimo sąlygų išdavimo Nr. 2012/S.6/3-205, kuriuo AB „Klaipėdos vanduo“ neva atsisakė išduoti prisijungimo sąlygas, projektinėje dokumentacijoje atsirado tik dėl akivaizdžios klaidos, nesant jokio įstatyminio pagrindo, todėl abu šie AB „Klaipėdos vanduo“ raštai nėra ir negali būti vertinami kaip privalomieji dokumentai, kuriais būtina vadovautis rengiant Techninį projektą. Be to, AB „Klaipėdos vanduo“ 2011 m. spalio 18 d. išduotos prisijungimo sąlygos Nr. 2011/S.6/3-838 privalomu dokumentu, turinčiu kokią nors reikšmę Techninio projekto rengimui ar statybą leidžiančio dokumento išdavimui / neišdavimui, negali būti laikomos dar ir todėl, kad tuo metu, t. y. 2011 m. spalio 18 d., AB „Klaipėdos vanduo“ nebuvo viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikėju Klaipėdos rajone, nes Viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartis Nr. 2011/SUT.05-107, sudaryta tarp Klaipėdos rajono savivaldybės ir AB „Klaipėdos vanduo“, buvo pasirašyta 2011 m. lapkričio 8 d., o įsigaliojo tik 2012 m. sausio 1 d.
Todėl AB „Klaipėdos vanduo“ 2011 m. spalio 18 d. išduotos prisijungimo sąlygos Nr. 2011/S.6/3-838 yra iš esmės niekinės ir neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, nors Specialiuoju planu yra patvirtinta viešojo vandens tiekimo teritorija, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nėra teisės aktų nustatytas tvarka paskyrusi viešojo vandens tiekėjo, todėl AB „Klaipėdos vanduo“ neturi viešojo vandens tiekėjo statuso ir teisių.
- Inžinerinių tinklų (vandentiekio) statyba yra savarankiška ir atskira sritis, kurią reglamentuoja specialūs teisės aktai (Statybos įstatymas, atitinkami statybos techniniai reglamentai ir pan.), todėl jos nereikia tapatinti su teisiniu reguliavimu, skirtu išimtinai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešųjų paslaugų tiekimo užtikrinimui gyventojams. Minėtos dvi ūkinės veiklos (vandens tiekimas ir inžinerinių statinių statyba) yra atskiros ir negali būti tapatinamos, t. y. Specialiojo plano sprendiniai, skirti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkinės veiklos vykdymui, neturi ir negali turėti teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl tam tikro statinio (šiuo atveju inžinerinių tinklų) projektavimo ir statybos. Specialiojo plano sprendiniai apeliantui taps aktualūs tik tada, kai pastačius tinklus bus sprendžiamas klausimas dėl individualaus vandens išgavimo ir jo tiekimo per nutiestus tinklus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl AB „Klaipėdos vanduo“ teisės vertinti Techninio projekto sprendinius bei pasisakydamas dėl AB „Klaipėdos vandens“ nepritarimo Techniniam projektui pagrįstumo, klaidingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą.
- Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktą, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybės teise priklausantis Gręžinys tvirtinant Specialųjį planą nebuvo pažymėtas išimtinai dėl viešojo administravimo subjekto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos klaidos. Ši klaida apeliantui sudaro kliūtis visaverčiam Gręžinio eksploatavimui ir nutiestų vandentiekio tinklų naudojimui pagal tiesioginę funkcinę paskirtį bei sudaro galimybę atsakovams ir AB „Klaipėdos vanduo“, kuri yra tiesiogiai suinteresuota, kad kuo mažiau subjektų turėtų galimybę individualiai išgauti vandenį. Atsakovai žinojo, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ tinklų projektavimo darbus pradėjo 2012 metais, nes Bendrovė pateikė atsakovui prašymą projektavimo sąlygų sąvado išdavimui bei su tuo susijusią projektinę dokumentaciją, o vėliau ir parengtą projektą, iš kurio buvo aiškiai matyti, kokius darbus planuoja atlikti Bendrovė, t. y. kokiu tikslu ir kur bus įrengiami tinklai. Atsakovas žinojo, kad Specialusis planas nenumato vandentiekio gręžinio, ir tam, kad šis gręžinys būtų naudojamas geriamojo vandens išgavimui, jis turi būti numatytas Specialiajame plane. Nepaisant to, atsakovas nuo 2012 metų neatliko jokių veiksmų, kad būtų rengiamasi Specialiojo plano pakeitimui ir atsakovo padarytos klaidos ištaisymui, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą atsakingo valdymo (gero administravimo) principą. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimo argumentais, kad atsakovai nevilkina Specialiojo plano pakeitimo darbų, teigia, kad siekiant kuo greičiau ištaisyti viešojo administravimo subjektų padarytą klaidą, pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus, atsakovai turi būti įpareigoti per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Specialųjį planą, jame pažymint UAB „Pajūrio mėsinė“ nuosavybės teise priklausantį Vandentiekio gręžinį.
Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybė su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsakovai palaiko savo poziciją, išdėstytą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ir mano, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsiliepimuose atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Pajūrio mėsinė“ apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir 2014 m. liepos 2 d. patikslintas skundas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepimu (b. l. 125–129) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas UAB „Pajūrio mėsinė“ iškėlė siekdamas, kad Klaipėdos rajono savybės administracija būtų įpareigota išduoti statybą leidžiantį dokumentą naujo statinio - vandentiekio tinklų statybai nuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio vandens tiekimo giluminio gręžinio (Žemės gelmių registre identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio pareiškėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, tokiu būdu aprūpinant vandeniu pareiškėjo gamybinės bazės pastatus Kretingalės miestelyje pagal 2012 metais parengtą techninį projektą P.M. VT-2012-TP.
Be to, pareiškėjas prašė įpareigotą atsakovus atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus per pareiškėjo nurodytus terminus: pakeisti per 5 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, jame pažymint UAB „Pajūrio mėsinė“ priklausantį nekilnojamąjį daiktą – inžinerinius tinklus (vandentiekio gręžinį); išduoti UAB „Pajūrio mėsinė“ per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leidimą (sutikimą) vykdyti vandens išgavimą iš vandentiekio gręžinio iki Specialiojo plano pakeitimo parengimo, patvirtinimo ir įsigaliojimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo skundas buvo atmestas visiškai, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas.
Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija iki 2014 m. sausio 1 d. ir po 2014 m. sausio 1 d.) reglamentuojas, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti. Pagal minėtą įstatymo normą statytojo teisė pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius nėra absoliuti. Ši teisė pagal įstatymą yra saistoma teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.
Statybos įstatymo prasme inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (Statybos įstatymo 1 straipsnio 10 dalis).
Iš byloje esančių pareiškėjo pretenduojamo statyti statinio projektinių dokumentų (Vandentiekio tinklų projekto Nr. P.M. VT-2012-TP ir Techninio projekto Nr. P.M. VT-2012-TP) matyti, kad pareiškėjas šio suprojektuoto naujo statinio statyba planuoja apsirūpinti geriamuoju vandeniu iš jam nuosavybės teise priklausančio artezinio gręžinio Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, įrengdamas naujus vandentiekio tinklus (prisijungimas numatytas prie UAB „Agrovet“ vandentiekio tinklų; planuojamos trasos ilgis – 1,153 km), jungiančius gręžinį su UAB „Pajūrio mėsinė“ gamybinės bazės Kretingalėje vidaus vandentiekio tinklais.
Pagal minėtus projektinius dokumentus UAB „Pajūrio mėsinė“ ūkio – buitines nuotekų ir lietaus nuotekų tvarkymo sprendinių keitimas nebuvo numatytas. Atsižvelgdama į tai, taip pat į ginčo šioje byloje dalyką, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose apeliacinės instancijos teismui, papildomai išdėstytų argumentų, susijusių su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veikla sprendžiant nuotekų tvarkymo klausimus.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą paprastajai savivaldybės tarybų kompetencijai, be kita ko, priskirtas savivaldybės lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų tvirtinimas (pagal nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančią įstatymo redakciją - savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus).
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnį vandentvarkos schemos ir planai (projektai) (TPĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat infrastruktūros plėtros (komunikacinių koridorių, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, mažmeninės prekybos ir kiti infrastruktūros objektai) schemos ir planai (projektai) (TPĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Šio įstatymo 16 straipsnis nustato kokiais atvejais yra rengiami specialieji planai, tarp jų – kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus (TPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Specialiajame Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, kuris reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus, nurodytos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo institucijos (GVNTĮ 5 straipsnis), apibrėžta jų kompetencija vandens tiekimo ir nuoseklų tvarkymo reguliavimo srityje. Pagal šį įstatymą viena iš vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka reguliuojančių institucijų yra savivaldybės institucijos (GVNTĮ 5 straipsnio 6 punktas, 11 straipsnis). Įstatymų leidėjas šiuo įstatymu savivaldybių institucijoms vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, be kita ko, suteikė kompetenciją organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje (GVNTĮ 11 str. 1 p.); teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūrėti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų apsauginės zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus (GVNTĮ 11 str. 6 p.); tvirtinti viešojo vandens tiekėjo veiklos savivaldybės teritorijoje sutartis (GVNTĮ 11 str. 6 p.). Ta pačia įstatymo norma įstatymų leidėjas nustatė kokią būtent kompetenciją šioje srityje turi savivaldybių tarybos, t.y. vykdyti viešajam vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas (GVNTĮ 11 str. 2 p.); tvirtinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės teritorijoje plėtros planus (GVNTĮ 11 str. 5 p.); bendruosiuose arba specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose tvirtinti viešojo vandens tiekimo teritorijų ribas, nepažeidžiant savivaldybės teritorijos ribų (GVNTĮ 11 str. 7 p.).
Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad šiame specialiajame įstatyme įtvirtinta, jog savivaldybės teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtra vykdoma vadovaujantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planu (GVNTĮ 14 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus rengia savivaldybės, vadovaudamosi Teritorijų planavimo įstatymu ir aplinkos ministro nustatytomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis (GVNTĮ 14 straipsnio 1 dalis). Šis GVNTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme reiškia, kad savivaldybės teritorijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai yra specialiuoju įstatymu (GVNTĮ) numatyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta, kad patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai (TPĮ 16 straipsnio 2 dalis).
Pagal GVNTĮ 14 straipsnio 2 dalį vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys, užtikrinančios gyventojų ir kitų asmenų aprūpinimą saugiu visuomenės sveikatai geriamuoju vandeniu ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančiomis vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugomis (GVNTĮ 14 straipsnio 1 dalis). Be to GVNTĮ reglamentuoja kaip turi būti nustatytos viešojo vandens tiekimo teritorijos. GVNTĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatomos šio įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka rengiamuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose.
Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas – visai savivaldybės teritorijai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas (specialusis planas), kuriame nustatomos viešojo vandens tiekimo teritorijos ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys (GVNTĮ 2 straipsnio 16 dalis). GVNTĮ 14 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas peržiūrimas ir tikslinamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal GVNTĮ 15 ir 16 straipsnių nuostatas savivaldybės teritorijoje viešąjį vandens tiekimą vykdo viešieji vandens tiekėjai, kurie parenkami konkursų viešųjų vandens tiekėjų parinkimui organizavimo tvarka. Šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose, išskyrus tas teritorijas ar jų dalis, kuriose vanduo tiekiamas ir nuotekų tvarkymas galimi pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis. GVNTĮ 15 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais viešojo vandens tiekimo teritorijose kitas (ne viešasis) vandens tiekėjas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Pagal GVNTĮ 15 straipsnio 7 dalį viešojo vandens tiekimo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas galimas, jeigu individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas yra numatytas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir jeigu jis buvo taikomas iki viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir šis individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo reikalavimus. GVNTĮ prasme individualus vandens išgavimas – vandens paėmimas iš gamtinių šaltinių nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais įrenginiais ir naudojamas ne pardavimui, bet savo poreikiams tenkinti (GVNTĮ 2 straipsnio 3 dalis).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčui aktualioje teritorijoje galioja Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-781 patvirtintas Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas ir pagal šio Specialiojo plano sprendinius ginčui aktuali teritorija, kurioje pareiškėjas pretenduoja statyti individualius vandentiekio tinklus, jungiančius jam priklausantį artezinį gręžinį su gamybinės bazės pastatų vidaus tinklais, patenka į viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zoną. Pirmiau aptartų GVNTĮ nuostatų prasme tai reiškia, kad pagal vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą ginčo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas nėra numatytas. Atsižvelgdama į minėtą aukščiausios teisinės galios lygmens teisės aktų nustatytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad galiojant minėtiems Specialiojo plano sprendiniams atsakovas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (34.14)L1-469 pagrįstai ir teisėtai neišdavė pareiškėjui statybą leidžiančio dokumento.
Sprendimo Nr. (34.14)L1-469 priėmimo metu galiojęs Statybos įstatymo 23 straipsnio, kuris nustatė statybą leidžiančio dokumento išdavimo sąlygas ir procedūrą, 15 dalyje nustatyta kokios institucijos pagal kompetenciją tikrina statybos ar rekonstravimo projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Viena iš tikrinančių institucijų – savivaldybės administracija (SĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, priešingai nė teigia apeliantas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pagal kompetenciją turėjo patikrinti, ar pareiškėjo pretenduojamo statyti statinio (vandentiekio tinklų) projekto sprendiniai atitinka Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinius. Tai, kad pareiškėjas planuojamus vandentiekio tinklus numatė prisijungti prie UAB „Agrovet“ priklausančių inžinerinių tinklų ir buvo gavęs šių tinklų savininko sutikimą, nereiškia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, spręsdama dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, neturėjo kompetencijos ir neprivalėjo patikrinti parengto projekto sprendinių atitiktį galiojančio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendiniams. Pabrėžtina, kad Specialiojo plano sprendinių prasme UAB „Agrovet“, kaip ir UAB „Pajūrio mėsinė“, ginčui aktualūs objektai yra toje pačioje viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo zonoje, kurioje įrengti Kretingalės centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, ir kurioje pareiškėjas pretenduoja statyti naujus (individualius) vandentiekio tinklus. Pagal bylos duomenis UAB „Agrovet“ ginčui aktualiu laikotarpiu naudojosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Nepriklausomai nuo to, kad gali keistis ūkio subjektai, kurie konkrečiu laikotarpiu atlieka viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teritorijoje, kurioje pagal vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinius (šiuo atveju pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-781 patvirtintą Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą) yra numatytas tik viešasis vandens tiekimas (GVNTĮ 15 straipsnio 14 straipsnis, 15 straipsnio 2 ir 7 dalys, Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis), tokie subjektai Statybos įstatymo prasme yra minėtų inžinerinių tinklų naudotojai, nes vartotojams nuosavybė teise priklastantys ar kitaip teisėtai valdomi tinklai yra prijungiami prie centralizuotos viešųjų paslaugų teikėjo valdomos atitinkamos teritorijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Todėl negalima sutikti su apeliantu dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalies 17 punkto aiškinimo, esą AB „Klaipėdos vanduo“ (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo viešųjų paslaugų teikėjas pagal Specialųjį planą ginčui aktualioje teritorijoje) neturėjo pagrindo tikrinti techninio projekto atitiktį nustatytiems reikalavimams. Ši įstatymo norma yra skirta ne tik inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami kiti inžineriniai tinklai, savininkui, bet ir valdytojui ar naudotojui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė 2011 m. lapkričio 8 d. viešųjų paslaugų – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų – teikimo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutartimi Nr. 2011/sut. 05-107/AS-942 (įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d.), be kita ko, suteikė (delegavo) šių viešųjų paslaugų tiekėjui teisę pagal savivaldybės ir / ar suinteresuotų asmenų prašymus rengti ir išduoti prisijungimo prie infrastruktūros sąlygas naujiems vartotojams (Sutarties 2.2.1 punktas), rengti ir išduoti technines sąlygas teritorijų planavimo dokumentams (2.2.2 punktas), tikrinti statytojų pateiktų techninių projektų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams (Sutarties 2.3.1 punktas). Ši sutartis galiojanti. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (34.14)L1-469 atsisakydama išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo prasme iš esmės pagrįstai atsižvelgė į tai, kad viešųjų paslaugų tiekėjas AB „Klaipėdos vanduo“ pagal šio plano sprendinius nepritarė pareiškėjo parengtam vandentiekio tinklų projektui, nes pagal vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą ginčo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas nėra numatytas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Sprendimas Nr. (34.14)L1-469 atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams turi trūkumų, tačiau jie nėra tokio pobūdžio, kurie iš esmės pažeistų statytojo (pareiškėjo) teises. Pagal administracinių teismų praktiką teismas panaikina individualų administracinį aktą ne dėl kiekvieno formalaus nukrypimo nuo teisės aktų reikalavimų, o tik tais atvejais, kai nustato, kad pažeidimai buvo esminiai ir galėjo turėti įtakos individualaus administracinio akto pagrįstumui bei teisėtumui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jei individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akte (įžanginėje dalyje) pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto. Administracinių teismų praktikoje paprastai traktuojama, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis. Nagrinėjamu atveju Sprendime Nr. (34.14)L1-469 nėra konkrečiai išvardyta kokiais būtent AB „Klaipėdos vanduo“ procedūriniais dokumentais rėmėsi atsakovas, priimdamas šį individualų administracinį aktą, tačiau iš šio akto turinio matyti, kad atsakovas, priimdamas šį sprendimą, atsižvelgė į AB „Klaipėdos vanduo“ nepritarimus pareiškėjo pateiktam techniniam projektui, kuriuos pridėjo prie šio sprendimo bei išsiuntė pareiškėjui. Taigi byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovas pridėjo prie Sprendimo Nr. (34.14)L1-469 AB „Klaipėdos vanduo“ nepritarimus, į kuriuos atsižvelgė atsisakydamas išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą, yra pakankamas pagrindas išvadoms, kad atsakovas pritarė minėtiems motyvams ir nenurodė naujų, taigi pareiškėjo teisė žinoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą priežastis bei motyvus, nebuvo pažeista. Pagrindinis dokumentas, kuriame AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus nesutikimo individualių vandentiekio tinklų statyba motyvus, išdėstyti 2012 m. kovo 14 d. rašte Nr.2012/S.6/3-205 ir yra pagrįsti Specialiojo plano sprendiniais bei GVNTĮ 15 straipsnio nuostatomis. Taigi, vien dėl to, kad Sprendime Nr. (34.14)L1-469 neišvardyti AB „Klaipėdos vanduo“ parengti procedūriniai dokumentai, nors jie pridėti prie šio akto, šiuo konkrečiu atveju, yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad esminių pažeidimų priimant Sprendimą Nr. (34.14)L1-469 nenustatyta. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija apelianto motyvus dėl Sprendimo Nr. (34.14)L1-469 panaikinimo, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, vertina kaip nepagrįstus.
Atsakovas neneigia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-781 patvirtintame Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane yra klaida – jame nepažymėtas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis vandentiekio gręžinys. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo vilkinimą ištaisyti minėtą klaidą, nes pagal pateiktus į bylą įrodymus (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 15 d. raštas Nr. (5.1.39)-A5-2033 ir 2014 m. gegužės 22 d. raštas Nr. Nr. (5.1.39)-A5-2806) ši klaida, priešingai nė teigia apeliantas, paaiškėjo ne 2012 metais, o 2014 m. balandžio mėnesį. Minėta, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas peržiūrimas ir tikslinamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (GVNTĮ 14 straipsnio 3 dalis). Minėtos klaidos ištaisymas galimas atliekant Specialiojo plano peržiūrėjimo ir patikslinimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neatsisako ištaisyti minėtą klaidą, patikslindamas Specialiojo plano sprendinius, ir šias procedūras yra numatęs užbaigti 2015 m. pabaigoje, 2016 metų pradžioje ir apie tai in formavo pareiškėją (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 22 d. raštas Nr. (5.1.39)-A5-2806). Esant minėtoms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kuriuos atlikti atsakovas neatsisako (duomenų apie vilkinimą byloje nėra), ir nustatyti pareiškėjo nurodytą šių veiksmų atlikimo terminą, taip pat neturėjo pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui jo nurodytą dokumentą - leidimą vykdyti vandens išgavimą iš Gręžinio iki Specialiojo plano pakeitimo parengimo, patvirtinimo ir įsigaliojimo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Laimė Baltrūnaitė
Irmantas Jarukaitis