Baudž. Byla Nr. 1-25-113/2013

                          Teisminio proceso Nr. 1-10-1-70263-2006-9

                          Procesinio sprendimo kategorija  1.2.14.5. 2.;1.2.18.10.;1.2.14.7.2.;1.2.29.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio  2  d.

Klaipėda

                 Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,

gynėjams advokatams Aleksandrui Jokubauskui, Vitalijui Katėnui,

               viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

               V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, neteistas, kardomoji priemonė nepaskirta, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., BK 184 str. 2 d., BK 300 str. 3 d., BK 182 str. 2d.,

              R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštesnysis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis  ūkininku (R. L. ūkininko veikla), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK  24 str. 4 d. 182 str. 2 d., BK 184 str. 2 d., BK 24 str. 4 d. 300 str. 3 d.

              Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas

  n u s t a t ė : 

V. G. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą:

V. G., laikotarpiu nuo 2005-07-18 iki 2006-03-15, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-07-12, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalimi „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio Įvykio metu arba jiems pasibaigus“, 12 straipsnio 4 dalį –„apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 4 dalį – „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 punktą „Įmonių vadovai atsako, kad jų Įmonėse būtų laikomasi šių taisyklių“, laikotarpiu nuo 2005-07-18 iki 2006-03-15 tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

V. G. veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal paslaugų sutartį tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, įgaliotą asmenį K. R., nepateikė jai apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 726803,97 Lt lėšų panaudojimą, dėl to ši būdama suklaidinta ir nesuvokusi jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose ūkinių operacijų 726803,97 Lt. Dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

         Be to,  V. G. ir R. L. iššvaistė didelės vertės svetimą turtą.  V. G. laikotarpiu nuo        2005-07-18 iki 2006-03-15, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini), registruotos „(duomenys neskelbtini),  direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalį, būdamas atsakingas už  bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, disponuodamas bendrovės kasoje esančiais grynaisiais pinigais, veikdamas grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu R. L., laikotarpiu nuo 2005-07-18 iki 2006-03-15 Klaipėdoje,  tiksli data ir vieta  ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo R. L. nurodymus, atlikdamas mokėjimus, grynųjų pinigų perdavimus neišrašant buhalterinės apskaitos dokumentų, iššvaistė grupe su R. L. jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“  kasoje buvusius grynuosius pinigus 726 803, 97 Lt, padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“  726 803, 97 Lt  turtinę žalą.

              Be to, V. G. suklastojo tikrą dokumentą, dėl to buvo padaryta didelė žala:

V. G. nuo 2006-03-15 būdamas nušalintas nuo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-07-12, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigų, neturėdamas teisės pasirašinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose ir naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, 2006-04-14 tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, vykdydamas R. L. žodinius nurodymus, suklastojo tikrą dokumentą – 2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktą – dėl statomo buto, adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2006-04-06, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), akte pasirašydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G. ir padėdamas bendrovės antspaudą. Dėl šio dokumento suklastojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko teisės į statomą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 302376 Lt, ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė žala.

Be to, V. G. apgaulės būdu įgijo didelės vertės turtinę teisę:

V. G. nuo 2006-03-15 būdamas nušalintas nuo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-07-12, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigų, neturėdamas teisės pasirašinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose ir naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu bei nuo 2006-03-30 jau dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2006-04-06, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo R. L. žodinius nurodymus, 2006-04-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutis pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), siekiant įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę į statomą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 302376 Lt, V. G. panaudojo suklastotą dokumentą: 2006-04-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutis administracijai pateikė suklastotą tikrą dokumentą – 2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktą“, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako visų teisių ir pareigų į minėtą butą ir jas perleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, V. G., vykdydamas R. L. nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su AB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutis sudarė naują sutartį – „Preliminarią daugiabučio namo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 -54“, pagal kurią visas teises ir pareigas į minėtą butą visiškai perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios 100 proc. akcininkas buvo R. L.). Tokiu būdu V. G., vykdydamas R. L. žodinius nurodymus, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią didelės vertės turtinę teisę – teisę į statomą 302376 Lt vertės butą (duomenys neskelbtini).

R. L. organizavo tikro dokumento suklastojimą, dėl to buvo padaryta didelė žala:

R. L., būdamas faktiniu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-07-12, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vadovu ir veikdamas per V. G., kuris nuo         2006-03-15 buvo nušalintas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir neturėjo teisės pasirašinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose ir naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, nurodė V. G. suklastoti tikrą dokumentą. V. G., vykdydamas R. L. žodinius nurodymus, 2006-04-14 tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, suklastojo tikrą dokumentą – 2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktą“, dėl statomo buto, adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotai 2006-04-06, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), šiame akte pasirašydamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G. ir patvirtindamas šį dokumentą bendrovės spaudu. Tokiu būdu R. L. organizavo tikro dokumento suklastojimą, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko teisės į statomą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 302376 Lt, ir dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė žala.

Be to, R. L. organizavo didelės vertės turtinės teisės įgijimą apgaule:

R. L., būdamas faktiniu uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2005-07-12, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vadovu ir veikdamas per V. G., kuris nuo         2006-03-15 buvo nušalintas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, neturėjo teisės pasirašinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose ir naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu, bei nuo 2006-03-30 jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota 2006-04-06, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nurodė V. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą turtinę teisę perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tikslu V. G., vykdydamas R. L. žodinius nurodymus, 2006-04-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę teisę į statomą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 302376 Lt, panaudojo suklastotą dokumentą. Tai yra 2006-04-14 AB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutis administracijai pateikė suklastotą 2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktą“, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako visų teisių ir pareigų į minėtą butą ir jas perleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, V. G., vykdydamas R. L. žodinius nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su AB „(duomenys neskelbtini)“ viešbutis sudarė naują sutartį – „Preliminarią daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-54“, pagal kurią visas teises ir pareigas į minėtą butą visiškai perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kurios 100 proc. akcininkas buvo R. L.). Tokiu būdu R. L. organizavo, kad vykdytojas V. G. apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią didelės vertės turtinę teisę – teisę į statomą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 302376 Lt.

Kaltinamasis V. G. apklaustas teisme parodė, kad į šią veiklą pateko R. L. ir M. Č. dėka. Prieš tai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) dirbo barmenu, po to tapo vadybininku, prižiūrėjo personalą, dirbo su užsakymais, jų kontrole. Finansinių reikalų „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 4 metus. R. L. su M. Č. nutarė atidaryti Klaipėdoje viešojo maitinimo įstaigą, po to veiklą plėsti visoje Lietuvoje.  M. Č. ir R. L. pažadėjo nuolatinį darbą, gerą atlyginimą. Tokiu būdu suviliojo jį tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Jam sutikus, buvo įkurta įmonė. Važiavo su M. Č. į Vilnių, susitiko su akcininku R. P. B.. Akcininkais turėjo tapti M. Č. ir R. P. B.. Dokumentai buvo sutvarkyti labai greitai. Darbo sutartį pasirašė Palangoje „(duomenys neskelbtini)“, kita sutarties šalis buvo M. Č.. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota Vilniuje, o buveinė R. L. nurodymu buvo Palangoje – „(duomenys neskelbtini)“. Direktoriumi dirbo apie vienerius metus –  2006 m. balandžio mėnesį akcininkų nurodymu įgaliojimus perdavė V. J.. Tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo pasamdyta įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Ji tvarkė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jos filialas buvo Palangoje.  Pinigų nebuvo, todėl teko važiuoti į Vilnių susitikti su R. P. B. ir  M. Č.. Iš banko buvo gautas  apie 1 mln. kreditas. Buvo pateikti verslo planai, buvo surastos ir išnuomotos didelės patalpos „Arenoje“ ir „Akropolyje“. „Arenoje“ buvo atidarytas klubas „(duomenys neskelbtini)“, „Akropolyje“ restoranas-picerija. Žinojo, kad akcininkai yra M. Č., R. P. B.. Jam buvo nurodyta visus klausimus derinti su R. L.. Pasirašydavo visus R. L. ir M. Č. pateikus finansinius dokumentus. Nors R. L. oficialiai nebuvo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, neklausė M. Č., kodėl turi vykdyti  R. L. nurodymus, nes tuo metu jam atrodė, kad taip turi būti. M. Č. sakė, kad R. L. bus pagrindinis akcininkas ir kad visus klausimus turįs spręsti su R. L.. Iš pradžių viskas klostėsi gerai. Statybos, įrengimų montavimo darbus organizavo, prižiūrėjo R. L. ir M. Č.. Darbuotojų priėmimo į darbą klausimus taip pat sprendė R. L.. Sąskaitas faktūras už atliktus darbus, darbų priėmimo aktus pasirašyti jam pateikdavo R. L.. Nesuprato ir nežinojo dokumentų tvarkymo reikalavimų, tačiau akcininkai tuo nesidomėjo ir jam nepadėjo spręsti šių klausimų. Visi rangovai, tiekėjai, darbuotojai, bendraudavo su R. L. ir vykdė jo nurodymus. Manęs, kad jo pareiga buvo pasirašyti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, vykdyti R. L. nurodymus ir už tai gauti atlyginimą. Kiti akcininkai pasirodydavo gana retai,  jis jų pokalbiuose nedalyvaudavo, nes nebuvo kviečiamas. M. Č. pasirodydavo tik tada, kai norėdavo išgerti alkoholinių gėrimų, pasilinksminti klube. Jis nesidomėjo bendrovės reikalais. Bendrovėje, įskaitant administraciją, buvo virš 100 darbuotojų. Atrodė, kad verslas vystosi palankiai, buvo didelė pinigų apyvarta. „(duomenys neskelbtini)“ abiejuose baruose turėjo po du kasos aparatus. Barų darbo laikas buvo nuo 8 iki 6 val. ryto. Seifas buvo (duomenys neskelbtini) esančiame bare ir visus piniginius reikalus tvarkė (duomenys neskelbtini). Jis buvo R. L. ir M. Č. geras draugas. Visus pinigus atveždavo (duomenys neskelbtini), paimti pinigus važiuodavo administratorė arba pati buhalterė. Paimti pinigai buvo pagrindžiami kasos pajamų orderiais. Visi pinigai buvo paimami pagal kasos aparatų „Z“ ataskaitas.  Kasos aparatų duomenų jis netikrindavo, tik pasirašydavo kasos pajamų orderius, mano, kad galėjo būti neatitikimų.  Gautus pinigus suskaičiuodavo.  Jei dienos metu atsiskaitymams pritrūkdavo pinigų, administratorė atlikdavo pinigų išėmimą iš kasos ir sumokėdavo  kreditoriams pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Grynųjų pinigų patekimą į kasą tvarkė jis ir buhalterė. Atsiradus skoloms, kilo įtampa, nes rangovai reikalavo pinigų už atliktus darbus. Tik tada akcininkai pradėjo domėtis „(duomenys neskelbtini)“ finansine padėtimi. Vidinę „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė priimta į darbą (duomenys neskelbtini). Ji pateikdavo finansinius dokumentus „(duomenys neskelbtini)“, kartais suruoštus dokumentus veždavo jis.

Nesupranta, kodėl akcininkai jį kaltina dėl pinigų pasisavinimo ar iššvaistymo, nes jis tokių pinigų nėra matęs. Niekas neaiškino jo atleidimo priežasčių.  Kitą darbą parūpino R. L.. Buvo sukurta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, jam buvo pasiūlyta direktoriauti.  Būdamas  UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pasirašė buto perdavimo sutartį kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Dokumentus į ligoninę atvežė R. L.. Sutartį  dėl „(duomenys neskelbtini)“ buto pasirašė su ja nesusipažinęs. Už butą „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjusi 30000 litų avansą. Sudarius sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 30000 litų buvo grąžinta  „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu sirgo depresija, vartojo stiprius vaistus. Depresija atsirado po nušalinimo nuo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. Jį pakeitė kita direktorė, jis nežinojo, kad tas butas buvo įformintas R. L. draugės vardu. Tuo metu nesuvokė, kad pasirašyti ant sutarties nebeturėjo įgaliojimų.

Jam vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. L. vardu buvo pirktas „Audi“ markės automobilis. Buvo sudaryta „Hansa lizingo“ sutartis, sutartį pasirašė kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Automobiliu naudojosi R. L.. Dėl automobilio pirkimo akcininkų neinformavo. Įmonė tuo metu turėjo pakankamai pinigų. Klausė  R. L., ar be akcininkų sutikimo gali pirkti automobilį. Jis paaiškino, kad tokiems pirkiniams akcininkų sutikimas nereikalingas. Akcininkai matydavo R. L. važinėjantį tuo automobiliu, tačiau jokių klausimų dėl automobilio jam nebuvo užduota. Užsakymus įrengimams ir medžiagoms darydavo R. L.. Matė tik išankstines R. L. atvežtas  sąskaitas arba jas gaudavo faksu. Sąskaitos buvo apmokamos iš kredito gautais pinigais. Pasirašydavo ir prekes atvežusių vadybininkų sąskaitas. R. L. pasikviesdavo, kada reikėdavo pasirašyti dokumentus, nes R. L. vadovavo klubo statybai ir įrengimų montavimui. Jis pinigų nepasisavino ir jokio turto neįgijo. Kasos išlaidų orderius didelėms sumoms išrašė ne jis. Dalis šios sumos grindžiama suklastotais dokumentais. Pinigus iš kasos galėdavo paimti jis, administratorė ir buhalterė. Toks buvo žodinis nurodymas. Gavęs iš administratorių grynuosius pinigus, perduodavo juos buhalterei. Jos išrašytus kasos pajamų orderius pasirašydavo. Visus nurodymus buhalterijai pateikdavo R. L.. Įgaliojimą paimti pinigus iš banko turėjo tik jis. Priėjimą prie internetinės bankininkystės turėjo ir buhalterė. Pinigus iš bankinės sąskaitos imdavo pagal čekių knygelę. Tie pinigai buvo naudojami atlyginimų mokėjimui, atsiskaitymams už gautas prekes. Paimtus iš sąskaitos pinigus atiduodavo buhalterei ir R. L.. Buhalterės išrašytą kasos išlaidų orderį pasirašydavo. R. L. už gautus pinigus niekur nepasirašinėdavo, pateikdavo neaiškias sąskaitas faktūras, jas  atiduodavo buhalterei. R. L. yra perdavęs apie 50000 litų. Visus kasos išlaidų, pajamų orderius, sąskaitas faktūras įformindavo buhalterė, nes ji buvo R. L. žmogus. Ji vienu metu buhaltere dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Visas ataskaitas dėl piniginių įplaukų atiduodavo R. L., apie tai informuodavo buhalterę, žodžiu pranešdavo, kokią pinigų sumą atidavė R. L.. Pinigus iš kitų darbuotojų R. L. galėdavo paimti bet kada. Nebuvo nurodyta, kiek galima laikyti grynųjų pinigų. Prireikus tiekėjams daryti pavedimą pinigus įnešdavau į sąskaitą ir buhalterė sumokėdavo už prekes, padarydavo pavedimus. Balanso nekontroliavo. Seifo raktą turėjo jis, buhalterė ir R. L.. Iš viso buvo trys raktai, vienas raktas būdavo paliekamas kabinete stalčiuje. Atsakingas už seife esančius pinigus buvo jis ir buhalterė. Naktinės programos vykdavo tik „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre. „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo jis. Meninėse programose dirbo samdomi darbuotojai pagal autorines teises. Sutartis pasirašydavo VšĮ (duomenys neskelbtini) su „(duomenys neskelbtini)“. Už menines programas buvo mokami pinigai. „(duomenys neskelbtini)“ prekiaudavo bilietais, o bilietai priklausė (duomenys neskelbtini). Dalis pinigų tekdavo „(duomenys neskelbtini)“, dalis (duomenys neskelbtini). Visus pinigus užpajamuodavo ant lapelio, jokių apskaitos dokumentų nebuvo. Per savaitgalį būdavo surenkama iki 15000 litų. Tai buvo pinigai už apsilankymą, įplaukos  iš su šiuo renginiu susijusių aukcionų. Renginiai vykdavo kiekvieną dieną. Per mėnesį buvo gaunama 60 000–70 000 litų pajamų. Jis užsirašydavo gautų pinigų už bilietus sumą, pinigus atiduodavo R. L.. Jis jokių dokumentų nepasirašinėjo. Pinigai iš meninės veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialioje apskaitoje nebuvo rodomi, tai buvo „juodi“ pinigai. „Juodi“ pinigai su kitais pinigais maišomi nebuvo, jie buvo laikomi tame pačiame seife, tačiau atskirose lentynėlėse. Pagal darbo sutartį gaudavo „popierinį“ 1200 Lt atlyginimą, papildomai gaudavo 100 litų už darbo dieną. Dirbdavo 24 dienas per mėnesį. Papildomi pinigai buvo  mokami iš programų lentynėlės. Taip pat atlyginimas buvo mokamas ir kitiems darbuotojams. Tokią mokėjimo tvarką sugalvojo ne jis, o R. L..  Atlyginimą mokėjo buhalterė ir ji žinojo šių seifo lentynėlių paskirtį.

Perduodamas įgaliojimus naujai paskirtai direktorei, perdavė antspaudą, čekių knygelę, priėjimo prie banko duomenis, buhalterinius dokumentus. Perdavimo aktas buvo atspausdintas kompiuteriu. Perdavimo aktą pasirašė. Perdavimo metu nebuvo fiksuojamas įmonės turtas,  grynieji pinigai tuo metu nebuvo skaičiuojami. Nežinojo, kad kasoje yra didelis pinigų trūkumas. Kasos knygos nematė ir nežino, ar ji buvo ir ar ji  buvo kaip nors vedama ir tvarkoma.

Akcininkas R. P. B. apie pinigų kasoje trūkumą taip pat nieko jam nesakė. Paaiškino, kad šiame darbe jam trūksta patirties, todėl bus paskirtas kitas direktorius – mergina ir kad jai reikės perduoti visus įgaliojimus. Naujoji direktorė buvo akcininko R. P. B. patikėtinė, ji reikalavo pateikti „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Juos perdavė pasirašydamas dokumentų perdavimo aktą, dalis dokumentų buvo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau akte tai nebuvo fiksuojama. Perduoti inventoriaus nespėjo, nes susirgo, buvo gydomas ligoninėje apie mėnesį laiko. Apie blogą „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį nieko nežinojo, pretenzijų dėl to jam nereiškė ir bendrovės akcininkai.

              Kaltinamasis R. L. apklaustas teisme dėl pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino. Jis parodė  prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo jis niekuo neprisidėjo. Iš M. Č. pasakojimo žinojo, kad tokia bendrovė buvo įkurta Vilniuje ir tai buvo M. Č. bei R. B. sprendimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės akcininkai išsigalvoja, kad jis priėmė į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. G. ir buhalterę L. T.. Neneigia, kad seniai pažįsta V. G., bet tai nereiškia, jog skyrė jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkurta 2005 m. rugpjūčio mėnesį, o (duomenys neskelbtini) parodė, jog ji pati kreipėsi pagal skelbimą dėl darbo bendrovėje buhaltere ir  dirbti pradėjo tik 2006 m. sausio mėnesio pabaigoje, o jo iki to laiko nepažinojo. Ilgai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Šios bendrovės  savininkas O. K. yra ir Palangoje veikiančio naktinio baro „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Šiame bare lankydavosi ir jis. V. G. yra dirbęs „(duomenys neskelbtini)“. M. Č. ten  taip pat labai dažnai lankydavosi. Mano, kad čia jie susipažino ir vienas  kitą gerai pažinojo ir be jo tarpininkavimo. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijęs tik tiek, kad patarinėjo akcininkams visuomeninio maitinimo verslo plėtojimo klausimais – kaip planuoti ir įrengti patalpas, kokią įrangą įgyti, kaip organizuoti visuomeninio maitinimo ir pramogų veiklą. Dažniau bendravo su M. Č.. Su juo buvo sutarę, kad  išplėtojus šį verslą ir barams pradėjus normaliai funkcionuoti,  M. Č. jam perrašys 10 procentų akcijų, o tapus  jų verslo dalininku, jam nuo gauto pelno bus mokami dividendai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ barai „(duomenys neskelbtini)“ buvo įrenginėjami Klaipėdos „Arenoje“ ir „Akropolyje“. Nuo 2002 iki 2008 metų dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, ši bendrovė turėjo savo statybininkų brigadą. 2005 m. rudenį, spalio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius O. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G. sudarė statybos darbų rangos sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti konkrečius statybos darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti darbus ir už juos sumokėti. Kadangi dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“  vadybininku, tai apie  šią sutartį ir darbus žinojo bei pats  kontroliavo darbų eigą  – ne kartą lankėsi objektuose. Sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų atlikimo kaina buvo apie 50–60 tūkstančių litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 m. pabaigoje matė  tarp O. K. ir V. G. pasirašytą atliktų darbų priėmimo– perdavimo aktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 000 ar 60 000 litų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo už atliktus darbus. Jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkui, V. G. pinigus perdavė  pristatymui į šią bendrovę. Nuo 2006 metų įvykių  praėjo jau daug laiko, todėl V. G., teigdamas, kad R. L. iš jo gavo apie 50 tūkstančių litų bendrovės pinigų, savaip traktuoja  šias aplinkybes. Jokio susitarimo su V. G. ar kitu asmeniu  dėl  pinigų pasisavinimo nebuvo. Jokių reikalavimų V. G. dėl pinigų perdavimo jam taip pat nebuvo. Jam pateiktas kaltinimas  surašytas neįsigilinus į bylos medžiagą, o kaltinime surašytos aplinkybės iš viso neegzistuoja, nes naktinis klubas „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo tik 2005 m. gruodžio 30 d., o kaltinime nurodyta, kad pinigai buvo užvaldyti naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pradedant 2005 m. liepos 18 d. Nesupranta, kaip galima nurodyti nusikaltimo padarymo vietą,  kurios dar net nebuvo. Be to, virš 700 tūkstančių litų  pinigų pasisavinimu kartu su V. G. yra kaltinamas pagal suklastotus kasos pajamų orderius. Ekspertizė patvirtino, jog  jie suklastoti ne jo ir ne V. G.. Pasisavintų pinigų suma inkriminuojama pagal įrašus dėl grynųjų pinigų  kiekio UAB „(duomenys neskelbtini)“  kasos suvestinėse už laikotarpį nuo bendrovės įkūrimo iki 2006 m. kovo 16 d. Kasos suvestinės, kurios yra net nepasirašytos, neįrodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje tokie pinigai buvo ir jie buvo pasisavinti. V. G. ir jo žmona parodė, jog jis iš jų buvo pasiskolinęs 15 tūkstančių litų. Tiksliai nepamena sumos, bet tikrai iš V. G., o ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasiskolinęs pinigus, bet tai neturi nieko bendro su jam reiškiamu kaltinimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pasisavinimo. Savo kaltės nepripažįsta.

             Dėl kaltinimo, kad organizavo ir kartu su V. G. suklastojo tikrą dokumentą        2006-04-14 „Sutarties nutraukimo aktą“ dėl statomo buto, adresu (duomenys neskelbtini), tuo padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę žalą; bei organizavo ir kartu su V. G. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią didelės vertės turtinę teisę – teisę į statomą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė   302 376 Lt, kaltu taip pat neprisipažįsta, nes jokia didelė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo „Sutarties nutraukimo aktu“  nebuvo padaryta. Nurodytas butas 2006 m. balandžio 14 d. dar nebuvo pastatytas, nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, t. y. daikto, kurio vertė   302 376 Lt, realiai nebuvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių pinigų už statomą butą nebuvo sumokėjusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įnešusi  30 000 Lt avansą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukdama sutartį atgavo pagal preliminarią nepastatyto daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartį įmokėtą avansą –30 000 Lt. V. J. tuoj pat šiuos pinigus iš kasos paėmė bei panaudojo atlyginimams išmokėti. Tai konstatuota vyriausiosios specialistės   J. D. 2007 m. lapkričio 26 d. išvadoje Nr. 5-3/106 bei prie šios išvados pateiktuose dokumentuose (žr. tomas 8, b. l. 16–17, 31–32, 142–152). Preliminarios sutarties nutraukimo metu nepastatytas butas (duomenys neskelbtini), nebuvo kažkoks vienetinis  daiktas, kurį  bet kam būtų sunku įsigyti. Į bylą yra pateikęs  AB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. lapkričio 11 d. raštą, kuriuo konstatuota, jog bendrovė, adresu (duomenys neskelbtini),  pardavinėjo 75 butus, iki 2006 m. balandžio 14 d. buvo sudarytos  56 preliminarios daugiabučio  namo butų pirkimo–pardavimo  sutartys ir 2006 m. balandžio 14 dieną 19 butų dar buvo pardavinėjami. Taigi nurodytu metu, sumokėjus AB „(duomenys neskelbtini)“ 30 000 Lt avansą, teisę į naujai statomą butą galėjo įgyti bet kas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokio reikalingumo perimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į butą, nes dar net 19 butų buvo laisvai pardavinėjami. Iniciatyva dėl 2006 m. balandžio 14 d. sutarties sudarymo buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų, konkrečiai iš M. Č., pusės. 2011 m. birželio 1 d. kaltinamajame akte cituojami M. Č., V. J., R. B. parodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedęs 30 000 litų avanso už perkamą butą. Specialistės (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2006 m. balandžio 14 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino  UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30000 Lt avansą ir jau kitą dieną V. J. šiuos pinigus panaudojo išmokėdama  bendrovės darbuotojams  atlyginimus (t. 8, b. l. 16–17, 149–152). 2006 m. pavasarį UAB (duomenys neskelbtini) susidūrus su finansinėmis problemomis būtent M. Č. ieškojo,  kas galėtų perimt bendrovės įsipareigojimus dėl nepastatyto buto pirkimo ir tokiu  būdu atsiimti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokėtus 30 000 Lt. M. Č. teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buto pirkimui neturi pinigų, todėl turės savo iniciatyva nutraukti sutartį, tačiau taip  nutraukus sutartį  nėra grąžinamas įmokėtas avansas.  Todėl M. Č. kreipėsi į jį prašydamas surasti, kas galėtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti įsipareigojimus dėl buto pirkimo. 2006 m. balandžio 14 d. „Sutarties nutraukimo akte“ konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ perima iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas teises ir pareigas  pagal sudarytą daugiabučio  namo buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. I-54. Tai leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgauti sumokėtą avansą. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakius pirkti butą bei  atgavus avansą, sutartį dėl šio buto pirkimo pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir sumokėjo pinigus. M. Č. pageidavo kuo skubiau  atgauti  UAB (duomenys neskelbtini) avansu sumokėtus 30 tūkstančių litų ir pats organizavo, kad 2006 m. balandžio 14 d. dokumentus pasirašytų V. G.. Minėjo, kad V. J. sutarties pasirašyti negali, nes Nekilnojamojo turto registre dar nepatvirtinti duomenys ir jos parašo pavyzdys  dėl teisės V. J. sudaryti sandorius. Kad tokia aplinkybė egzistavo, patvirtinama tuo, jog tik 2006 m. balandžio 26 d.  Registrų centrui pateiktas V. J., kaip asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, parašo pavyzdys (notariškai patvirtintas) (t. 2, b. l. 128–131). 2006 m. balandžio 14 d. sutarties nutraukimo akto jis neklastojo bei šio dokumento klastojimo neorganizavo. Nurodytu dokumentu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia žala nepadaryta, atvirkščiai, šio dokumento pagrindu bendrovė atgavo  įmokėtą avansą – 30 000 Lt. Kaltinime nurodyta nepastatyto ir neapmokėto buto kaina – 302 376 Lt – neparemta faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl yra nepagrįstai kaltinamas, jog organizavo, kad V. G. apgaule, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią didelės vertės turtinę teisę, teisę į statomą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 302 376 litų. Prašo pagal pateiktus kaltinimus išteisinti, nes kaltinimai yra nepagrįsti.

Liudytojas R. P. B. apklaustas teisme parodė, kad su M. Č. susipažino prieš keletą metų iki įkuriant „(duomenys neskelbtini)“ bendrovę, o investuoti į verslą prikalbino (duomenys neskelbtini). Supažindino su projektu ir jo esme, įtikino, kad naktinis klubas bus geroje vietoje, kad tai gera investicija ir geros pajamos. Jis buvo kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, o M. Č. kaip fizinis asmuo. 50 procentų „(duomenys neskelbtini)“ akcijų priklausė M. Č. ir 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. L. jam buvo pristatytas kaip paslėptas akcininkas, turintis dalį M. Č. akcijų ir kad jis yra viso šito projekto vadovas, turintis šiame versle didelę patirtį. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti kaip „(duomenys neskelbtini)“ tęsinys. R. L. sutiko viską tvarkyti ir vadovauti šiam verslui. R. L. pristatė V. G. kaip savo žmogų, kuris savarankiškai nespręs jokių klausimų. Jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, su juo  buvo pasirašyta darbo sutartis. 

Jo, kaip akcininko, užduotis šiame verslo projekte buvo sutvarkyti bankinius dokumentus, gauti paskolas, užtikrinti garantijas. R. L. turėjo rūpintis viskuo, kas reikalinga šiam verslui. Bankas sutiko ir davė paskolą. Verslo santykių UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, tik finansavo kai kuriuos „(duomenys neskelbtini)“ projektus. Kol vyko statybos, jokių problemų nekilo. Visus klausimus derino ir tarėsi su R. L.. Žinojo, kad R. L. tvarko visas sutartis su rangovais ir tiekėjais bei viskam vadovauja. Vėliau buvo pareikšta, kad reikia pinigų dar vieno taško įrengimui. Atvykęs į Klaipėdą, įsitikino, kad yra gaunamos geros pajamos, nes buvo pateikta informacija, kad darbo dienomis gaunama          5 000  Lt, o savaitgaliais 15 000 litų pajamų. Buvo nutarta paimti ir antrą kredito dalį. Baldų įsigijimui panaudojo dalį savo įmonės pinigų. Po dviejų mėnesių nutarė patikrinti buhalterinius dokumentus, bet jam R. L. pasakė, kad viskas gerai. Finansinių dokumentų niekas neparodė. Vėliau pasakė, kad visi finansiniai dokumentai vežami į „(duomenys neskelbtini)“. Atvykęs pas auditorius, pakankamos informacijos negavo, tačiau suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra bloga. Jam skambino tiekėjai, aiškino, kad su jais neatsiskaitoma, nors jo žiniomis  pinigai turėjo būti sumokėti. Jis bendravo tik su R. L.. V. G. matė  tik vieną kartą, kai buvo atvažiavęs sudaryti sutarties. Paskambinus R. L. jis nieko konkretaus nepasakė. Nutarė atleisti V. G. ir direktore skirti  jo surastą V. J.. Ji buvo pristatyta R. L. ir visiems darbuotojams kaip naujoji direktorė. Buvo nurodyta suteikti jai visą informaciją.  Atvažiavusi V. J. paaiškino, kad susidūrė su keista padėtimi, nes kasoje nėra pinigų ir niekada nebuvo vykdoma inkasacija. Pradėjus domėtis kasa ir kur dingo pinigai, įsitikino, kad pinigų nėra, darbuotojai nenorėjo išeiti į darbą, nes nebuvo pinigų atlyginimams išmokėti. Klausimas dėl buto pirkimo su juo derintas nebuvo ir nieko apie tai nežinojo. Jis taip pat nežinojo, kad R. L. iš bendrovės lėšų įsigijo automobilį. Jo apie tai niekas neinformavo. Išsiaiškinus tikrąją padėtį, R. L. pradėjo vengti susitikimų ir susigrąžinti buto nepavyko. Tikėdamiesi išgelbėti verslą, padidino įstatyminį kapitalą, paėmė paskolą, tačiau tai nepadėjo, buvo iškelta bankroto byla.

Liudytojas M. Č. apklaustas teisme parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turėjo 50 procentų akcijų, kitą akcijų dalį turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamuosius pažįsta. Nuo 2004 m. dirbo Klaipėdoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbas buvo susijęs su viešojo maitinimo įstaigomis. R. L. pažinojo apie 5 metus. Jis prisistatydavo kaip „(duomenys neskelbtini)“ savininkas.  Ar tai buvo tiesa, jis nesidomėjo. 2005 m. R. L. pasiūlė atidaryti viešojo maitinimo įstaigas tuo metu Klaipėdoje jau pradėjusiuose veikti prekybos centruose „Arena“ ir „Akropolis“. Jis pasiūlė atidaryti kavinę ir naktinį klubą bei verslo įgyvendinimui įsteigti įmonę, pasakė, kad tai įmonei turi direktorių ir buhalterę. Tada buvo ekonominis pakilimas ir R. L. tvirtino, kad žmonės išleis daug pinigų baruose. Įmonė buvo įkurta 2005 m. vasarą. (duomenys neskelbtini) pasiūlė įmonės pavadinimą, tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ pirmųjų raidžių darinys - „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė buvo pavadinta „(duomenys neskelbtini)“. Vilniuje, pasirašydamas bendrovės įstatus, sužinojo, kad direktorius bus V. G.. Kitas akcininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės vardas buvo žinomas bankuose ir buvo gautos paskolos. Pagal pirmą paskolą buvo paimta apie milijonas litų. Paskola buvo imta tikslinė ir paskolą valdė bankas, o visa organizacinė veikla buvo patikėta R. L.. Su R. L. nebuvo jokių susitarimų, nieko jam nežadėjo, taip pat ir akcijų.     R. L. nepasirašė nei laidavimo, nei kredito sutarties, bet jis dalyvavo visuose susitikimuose,  reiškė savo nuomonę. R. L. vadovavo visiems darbams. Jis bendravo su statybininkais, patalpų valdytojais, baldininkais, teikėjais. Pasitikėjo R. L. ir jo nekontroliavo. Baras „Arenoje“ pradėjo veiklą 2005 m. gruodžio mėnesį, „Akropolyje“ vasario mėnesio viduryje, pajamos buvo didelės. Su direktoriumi V. G. bendravo mažai, daugiausia bendravo su (duomenys neskelbtini). Įtarimas, kad bendrovėje netinkamai tvarkomi finansai, kilo po to, kai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pranešė, kad įmonė neatsiskaito už gautas prekes, kad yra labai didelė skola. Direktorius V. G. apie skolas nieko neaiškino, teigdamas, kad apie tai nieko nežino, ir siūlė tai aiškintis su R. L.. Jis paaiškino, kad viskas  yra tvarkoje. Buvo išsiaiškinta, kad R. L. ir V. G. slėpė informaciją apie tikrąją UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį. Pamatę tikrąją padėtį, akcininkų susirinkime sustabdė V. G. įgaliojimus ir direktore paskyrė  P. B. pasiūlytą V. J.. V. G. buvo įpareigotas perduoti visą turtą ir dokumentus. Kitą dieną direktorė    V. J. pareiškė, kad pagal buhalterinius apskaitos duomenis yra didžiulis kasos trūkumas, kad nei banko sąskaitose, nei grynųjų pinigų nėra, buvo nustatytas virš 700 000 litų trūkumas. Tikrinant finansinius bendrovės dokumentus pamatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ be akcininkų žinios buvo įsigijęs butą nepastatytame name. Sutartyje buvo nurodytas 30 000 litų avansinis mokėjimas.  Išaiškėjo, kad butas buvo perrašytas kitai įmonei – R. L. įkurtai įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Sutartį už „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė V. G., nors jis iš direktoriaus pareigų jau buvo atleistas. Buvo rasta ir lizingo sutartis automobiliui „Audi A6“. Juo naudojosi R. L.. Lizingo išlaidas apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie automobilio pirkimą akcininkai  nebuvo informuoti. V. G. negalėjo paaiškinti ir atsakyti, kur dingo pinigai. Mano, kad R. L., turėdamas didelę įtaką V. G., naudojosi bendrovės finansais savo nuožiūra, o V. G., būdamas   R. L. statytiniu, dengė jo veiksmus, sąmoningai neinformavo bendrovės akcininkų apie R. L. neteisėtą naudojimąsi bendrovės pinigais. Mano, kad R. L. įgyvendino sumanytą planą pasisavinti bendrovės pinigus pasinaudodamas V. G., kuris visiškai neišmanė finansinių reikalų tvarkymo.  R. L., vengdamas paaiškinimų apie faktinę bendrovės finansinę padėtį, siūlė skelbti įmonės bankrotą, įsteigti kitą įmonę  ir su nauja įmone  tęsti biznį. Akcininkai bandė įmonę gelbėti, bet tai padaryti nepavyko, buvo paskelbtas bankrotas. Pareiškimą policijai parašė, kai naujoji direktorė paaiškino, kad kasoje yra didelis pinigų trūkumas.  Tai buvo 2006 metų pavasarį.

Liudytoja L. T., apklausta teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti pasikalbėjusi su R. L., jis paaiškino darbo pobūdį, paaiškino darbo „(duomenys neskelbtini)“ specifiką. R. L. jai buvo žinomas, nes dirbo pas jį „(duomenys neskelbtini)“.  R. L. pasakė, kad jai  mokės 1800 Lt atlyginimą. Toks atlyginimas ir buvo mokomas už atliekamą darbą. Darbo sutartyje  buvo nurodytas  800 litų atlyginimas, o su priedu gaudavo kas mėnesį 1800 Lt. Paskirtu laiku atėjusi pas direktorių V. G. į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad dėl darbo su ja kalbėjosi R. L., pasirašė darbo sutartį. Jai buvo suteiktas apskaitininkės darbas, finansiniai dokumentai nebuvo pateikti. Buvo pasakyta, kad reikės dirbti su pirminiais dokumentais, surinkti ir nuvežti juos į „(duomenys neskelbtini)“, tvarkyti personalo įdarbinimo ir atleidimo dokumentus, mokėti atlyginimą. Buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal aktą jokie dokumentai jai nebuvo perduoti.

Bendrovė veiklą pradėjo rudenį. Dirbo su pirminiais apskaitos dokumentais, darbo metu daugiausia bendravo su V. G.. Jos pareigybė nebuvo apibrėžta. Pinigus iš kasos aparatų ir pagal „Zet“ ataskaitą surinkdavo ir atnešdavo administratorės, pinigus perduodavo direktoriui. Kartais būdavo, kad iš kasos aparatų pinigų negaudavo, buvo pateikiamas pateisinamas dokumentas, kad tais pinigais buvo apmokėtos pateiktos sąskaitos. Grynieji pinigai būdavo išmokami ir R. L.. Kam ir kiek sumokėti, nurodydavo direktorius. Kokį išlaidas pateisinantį dokumentą surašydavo, pasakyti negali. Jai būdavo pateikiamas paprastas lapas su nurodymais, kam ir kiek duoti pinigų. Būdavo, kad pinigus paduodavo direktoriui, o jis pateikdavo dokumentus, patvirtinančius mokėjimus pagal pateiktas sąskaitas. R. L. pinigus išmokėdavo direktoriaus nurodymu. Apie menines programas nieko nežinojo ir už jas gautų pajamų apskaitos nevedė. Buvo priimta dar viena buhalterė, užtekdavo direktoriaus nurodymo ir buvo atliekamos finansinės operacijos be dokumentų. Pinigai būdavo užpajamuojami pagal administratorių pateiktus pajamų orderius. Registracijos žurnalai buvo. Kasos pajamų ir išlaidų orderiai buvo patvirtinami direktoriaus parašu. Kasos knygos su „Zet“ ataskaitomis ilgą laiką nebuvo pildomos. Administratorių atnešti pinigai buvo laikomi administracijos kabinete, užrakinamame stalčiuje. Raktus turėjo direktorius ir ji. Nemano, kad R. L. taip pat turėjo raktą. Vėliau buvo nupirktas seifas, jo raktą turėjo direktorius. Seife buvo laikomi pinigai. Didelių sumų nelaikydavo, seife būdavo 5–6 tūkstančiai. Negali pasakyti, ar tie pinigai buvo įtraukti į apskaitą. Priedai buvo mokami vokeliais, dalis jų buvo mokama „juodais“ pinigais. Atlyginimą mokėjo iš kasoje buvusių pinigų. Buvo mokami priedai, jie įtraukti į apskaitą nebuvo. Tokia buvo nustatyta tvarka. Mokėjimo žiniaraštį pateikdavo direktorius. Žiniaraštyje buvo nurodyti „juodi“ pinigai. „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą priskaitydavo atskirai. Į „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dažniausiai veždavo ji. Kartais juos nuveždavo Ž. N. ar V. G.. Buhalterinę apskaitą tvarkė „(duomenys neskelbtini)“. Ataskaitas Mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ pateikdavo „(duomenys neskelbtini)“, apie susidariusį trūkumą jos niekas neinformavo ir jai tai nebuvo žinoma.

Kad pasikeitė direktoriai, sužinojo tik tada, kai buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini). Dalyvavo ilgalaikio turto patikrinime kartu su V. G. ir (duomenys neskelbtini).  Patikrinimas vyko kelias dienas, buvo surašyti patikrinimo dokumentai. Apie trūkumus nebuvo jokio pokalbio. Apie trūkumus sužinojo tyrėjo apklausiama kaip liudytoja.

            Apklausta teisme kaip liudytoja K. R. parodė, kad dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. 2006 m. buvo pavesta tvarkyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Buvo sudaryta sutartis, ją pasirašė įmonės direktorius V. G., daugiau jo niekada nematė. Finansinius dokumentus pateikdavo buhalterė L. T.. Būdavo pavėluotai pateikiamas didelis kiekis dokumentų. PVM sąskaitos faktūros būdavo pateikiamos kas savaitę. Kasą suvesdavo, kai bendrovė pateikdavo visus kasos dokumentus. Registrai buvo suvedami pagal pateiktus dokumentus – kasos pajamų ir išlaidų orderius. Registrai buvo spausdinami ir perduodami bendrovei. Registrą pasirašydavo ji. Ant registrų galėjo pasirašyti ir direktorė. To, kuris veda registrą, parašai būtini. Registras buvo sudaromas pagal „(duomenys neskelbtini)“ naudojamą programą. Tokios programos gali būti naudojamos ir kitose įmonėse. Registrą spausdino pagal programą. Jei dokumentai nebuvo pateikti laiku, registras nebūdavo spausdinamas. Kasos dokumentus išrašo pati įmonė. Vėliau pristatyti dokumentai buvo įtraukiami į registrus. Dokumentai į registrą patenka pagal datas, vėliau pristatyti dokumentai į tą pačią seką patekti negali. Dėl kasos knygos vedimo negali nieko pasakyti, nes  už tai nebuvo atsakinga. Kasos operacijų žurnalą, suvedus registrus, turėjo pildyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos  darbuotojai. Suvesti grynųjų pinigų kiekius ir  jų judėjimą kiekvieną dieną negalėjo. Duomenis apie grynųjų pinigų likučius galėjo pateikti tik pasibaigus mėnesiui. Jei nebuvo pateikti kasos operacijų žurnalai, kasos pajamų orderiai, tai nebuvo jokios galimybės pateikti duomenų apie kasos likutį. Koks buvo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinis kasos likutis, nepamena. Keičiantis direktoriams buvo prašymas nustatyti kasos likutį. Kasos likutis buvo nustatytas tik pagal turimus pateiktus duomenis. Kasos dokumentus pateikdavo buhalterė L. T.. Sudaryti    2006 m. kovo mėnesio registrą  galėjo pasibaigus mėnesiui, kada buvo pateikti kasos žurnalai. Akcininkai dėl nesklandumų įmonės buhalterijoje į ją nesikreipė. Su nauja direktore buvo atvykęs vienas iš akcininkų. Apie trūkumus nieko nežinojo, jiems pateikė atspausdintus duomenis iš didžiosios kasos knygos. Koks buvo kasos likutis, neprisimena.

Liudytoja K. B. apklausta teisme parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 3 mėn. Dirbo klubo „(duomenys neskelbtini)“ administratore „Arenos“ prekybos centre. Jos pareiga buvo prižiūrėti padavėjų-barmenų pamainą, tvarkyti kasos dokumentus ir atsiskaityti buhalterijai. R. L. pažįsta. Jį kaip pagrindinį „(duomenys neskelbtini)“ akcininką pristatė kolega. R. L. lankydavosi klube kiekvieną savaitę. V. G. buvo generalinis direktorius, su juo nekontaktavo, tiesioginių nurodymų iš jo negaudavo. Buvo tiesiogiai pavaldi klubo vadovui. Žinojo, kad R. L. bendrovėje buvo svarbesnis asmuo už V. G.. Apyvartos pinigus pamainos pabaigoje įtraukdavo į apskaitą pagal kasos aparato ataskaitą. Surinktus pinigus dėdavo į seifą be apskaitos dokumentų arba pristatydavo buhalterei. Už pateiktus pinigus buhalterei pasirašydavo kasos knygoje. Tuo metu buhaltere dirbo L. T., vėliau buvo priimta ir antra buhalterė. Kas rūpinosi bendra apskaita, nežino. Tuo metu administracijos patalpų nebuvo, direktorius savo patalpos taip pat neturėjo. R. L. atvykęs bendraudavo su V. G., klubo vadovu (duomenys neskelbtini). Su atlikėjais atsiskaitydavo iš apyvartinių lėšų grynaisiais pinigais be kasos dokumentų. Paimtų pinigų sumas atlikėjams užrašydavo ant lapelio. Išlaidų orderiai atlikėjams nebuvo išrašomi. Pasikeitus direktorei, reikalavimai buvo griežtesni. V. J. tiesiogiai kontroliavo klubo darbą, nurodė tinkamai tvarkyti apskaitą. Iki balandžio mėnesio klubo pajamos buvo solidžios, tačiau paskutinį mėnesį atlyginimo negavo, nes buvo pasakyta, kad įmonė bankrutavo ir pinigų nėra. Ji atlyginimą gaudavo grynaisiais pinigais, jį išmokėdavo buhalterė. R. L. siūlė kitą darbą Palangoje.

Liudytoja V. G. ((duomenys neskelbtini)) apklausta teisme parodė, kad dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo 2006 m. kovo 15 d. Dirbti pakvietė akcininkas M. Č.. Prieš tai dirbo „(duomenys neskelbtini)“ tinkle. V. G. tuo metu dirbo ir buvo pristatytas kaip direktorius. Buvo užduotis pakeisti šį direktorių ir nurodyta, kada perduoti pareigas, atlikti inventorizaciją.  Pareigų perdavimas turėjo būti vykdomas iš karto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo du barai  – „Arenoje“ ir „Akropolyje“. Abu barai funkcionavo normaliai. Pradėjusi dirbą pamatė, kad apskaitoje yra netvarka. „(duomenys neskelbtini)“ pajamuodavo sąskaitas, išlaidų orderius. Sutartis buvo sudaryta su jais ir ten buvo vežami buhalterijos dokumentai. Ji gavo pastabų dėl nepateiktų dokumentų, stengėsi pašalinti trūkumus. Kad bendrovėje yra didelės skolos, ir jai, ir M. Č. buvo didelė naujiena. Auditas atskleidė, kad yra daug skolų, tiekėjai neteikė prekių. Skolos buvo didžiulės, todėl buvo reiškiamos pretenzijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykusi į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ bendravo su direktore, vardu (duomenys neskelbtini). Jai buvo pateikti atspausdinti buhalterinės apskaitos registro  duomenys. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis kasoje turėjo būti apie 700000 litų. Kreipėsi į akcininkus. Jie sprendė  klausimą dėl tolimesnių bendrovės veiksmų. Pokalbyje su akcininkais dėl pinigų trūkumo, kaip ir visur prieš tai, dalyvavo R. L.. V. G. įgaliojimai buvo sustabdyti. Jis atleistas nebuvo, nes nebuvo atlikta  inventorizacija. Kada jis buvo atleistas, nepamena. Direktorės pareigas pradėjo eiti kovo 15 d. Jai buvo suteikti įgaliojimai, perduoti visi registracijos dokumentai. Bendrovės antspaudas tą pačią dieną dėl jai nežinomų priežasčių perduotas nebuvo. Be jos žinios rekvizitais niekas negalėjo naudotis. Jai susidarė nuomonė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo  R. L.. Ji, kaip ir visi kiti, manė, kad R. L. yra svarbiausias akcininkas. R. L. buvo M. Č. pažįstamas. R. L. nurodymai buvo vykdomi besąlygiškai. Jai pradėjus dirbti, R. L. reikalavo pinigų, tačiau ji pinigų nedavė ir pasiuntė R. L. pas akcininkus. Akcininkas P. B. suteikė jam paskolą. Girdėjo iš kitų darbuotojų, kad R. L. imdavo pinigus iš kasos, bet jai direktoriaujant to nebuvo. Neprisimena, kuo, jai išeinant iš darbo, dirbo V. G.. Akcininkai aiškinosi ir dėl „(duomenys neskelbtini)“ buto perdavimo kitai bendrovei aplinkybių, tačiau ji į jas nesigilino.  Ji direktore dirbo 3 mėnesius iki birželio 15 d. Išėjo iš darbo pati, nes laukėsi.

Liudytojas  A. P. (t. 1, b. l. 23) apklaustas teisme parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis, teikiama statybos paslauga. Tuo metu turėjo įmones „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip jo subrangovas atliko darbus prekybos centruose „Arena“ ir „Akropolis“. Visus klausimus derino tik su R. L.. Neprisimena, ar su V. G. teko spręsti kokius nors klausimus. R. L. prisistatydavo kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir tik jis priimdavo sprendimus, tačiau ant dokumentų nepasirašydavo. Jis paimdavo darbų priėmimo aktus ir sąskaitas  faktūras už atliktus darbus, jas ir pasirašytas, grąžindavo. Visus dokumentus atiduodavo R. L., o pasirašydavo juos  V. G.. Atsiskaityta buvo tik vieną kartą pagal kasos pajamų orderius. Vėliau buvo tik patikinimai, kad pinigai bus sumokėti, bet jų negavo. Nemokumo problemos atsirado 2006 m. pradžioje. Kai jo įmonė nutraukė darbus, tai  UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar dirbo tiesiogiai su „(duomenys neskelbtini)“. Dėl įsiskolinimų kalbėjo su R. L., bet jis siūlė kreiptis į akcininkus ir su jais spręsti iškilusias problemas. Aiškinosi ir su bendrovės akcininkais Vilniuje. Jie planavo paimti kreditą ir atsiskaityti. Turėjo tik informacinio pobūdžio dokumentą iš banko, kad bus išduotas kreditas. Tiek R. L., tiek akcininkai savo pažadų nevykdė. Vėliau suprato, kad įmonė buvo įkurta tam, kad bankrutuotų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo bankrutavusioms bendrovėms  „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga apie 850000 Lt.

Liudytoja V. G. apklausta teisme parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2006 m. lapkričio 20 d. iki 2007 m. lapkričio 20 d. Vyras taip pat tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kaip pramoginių renginių organizatorius. Nors (duomenys neskelbtini) buvo „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, visus klausimus sprendė R. L.. Į darbą ją priėmė taip pat R. L.. (duomenys neskelbtini) padavė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) parašu. (duomenys neskelbtini) niekada nematė ir su juo dėl darbo nekalbėjo. Jokio atlyginimo už darbą negaudavo. Ji iš esmės buvo popierinė direktorė, nes nevykdė jokių direktorės funkcijų.  Vasarą „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo bilietus. „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo R. L. ir (duomenys neskelbtini). Dėl vyro darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, nes vyras apie darbą „(duomenys neskelbtini)“ jai nieko nesakė. Jis minėjo, kad turi finansinių problemų, kad R. L. yra jam skolingas.  Vyras su R. L. dirbo seniai ir juo pasitikėjo.

Liudytojas R. A.. Apklaustas teisme parodė, kad anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo rudenį. Iš pradžių kaip subrangovas dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrenginėjo barus “Arenoje“ ir „Akropolyje“. Tiesioginę sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ sudarė vėliau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo statybomis, bet neatlikinėjo specializuotų darbų. Darbus „Arenoje“ ir „Akropolyje“ atlikinėjo ir kitos įmonės. Ar be statybos darbų siejo ir kitos sutartys, neprisimena. Buvo mokama už reklamą, nes buvo sudaryta ir reklamos sutartis. Visas sutartis pasirašinėjo direktorius V. G.. Už reklamą buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Sutartį dėl grynųjų pinigų mokėjimo pasirašė su V. G.. Buvo ne vienkartinis mokėjimas. Tikslios sumos nepamena, bet iš viso buvo sumokėta apie 100000 Lt. Kai gaudavo pinigus, atgal atiduodavo direktoriui. Už reklamą mokėdavau direktoriui V. G.. Jų įmonė tuo laikotarpiu už reklamą buvo pajėgi mokėti. Buvo pateikiama sąskaita faktūra už atliktus darbus, o „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo sąskaitą faktūrą už reklamą. Buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Grynuosius pinigus grąžindavo pagal kvitą. Gavimą taip pat įformindavo pagal kvitą. Tai buvo daroma siekiant išvengti grynųjų pinigų įnešimo į banką, t. y. gautus grynuosius pinigus iš „(duomenys neskelbtini)“ jai ir grąžindavo. Neprisimena, kas sugalvojo tokį atsiskaitymo būdą.  

Finansinius dokumentus pasirašydavo pats kaip direktorius. Pinigus atveždavo ir atsiskaitydavo direktorius V. G.. Bare buvo įrengta rūbinė ir ten buvo atsiskaitoma. Kiti asmenys pinigų neatveždavo. R. L. matė arenoje. Kas jis, V. G. nesakė, o jis nesidomėjo. Jis nedirbo, tik vadovavo. Suprato, kad šis asmuo vadovavo statybai, nes su juo derindavo visus statybos darbus. Paruoštus dokumentus pateikdavo direktoriui V. G., jis juos pasirašydavo. Jis tik pasakydavo, kokie darbai atlikti.  Nežino, ar direktorius tikrindavo, ar tie darbai buvo atlikti. Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nebuvo. Vėliau atsiskaitymai už atliktus darbus nebebuvo vykdomi. Buvo bandymai spręsti atsiskaitymo klausimus su naująja direktore, tačiau tai padaryti nepavyko, todėl bendrovė buvo priversta kreiptis į teismą. Visi dokumentai, susiję su „(duomenys neskelbtini)“, buvo pateikti bankroto administratoriui.

Liudytoja J. A. apklausta teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere. Kaltinamųjų nepažįsta. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jai žinomos pagal dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį su „(duomenys neskelbtini)“  atliko apdailos darbus „Arenoje“ ir „Akropolyje“. Objektuose būti neteko. Į objektus važiuodavo direktorius ir parveždavo pinigus už atliktus darbus. Pinigus užpajamuodavo kasos pajamų orderiu. Išlaidoms išrašydavo kasos išlaidų orderius ir direktorius su pinigais juos nuveždavo. Atsiskaitoma su „(duomenys neskelbtini)“ buvo grynaisiais pinigais. Tada buvo leidžiama atsiskaityti grynaisiais. Taip buvo atsiskaitoma ir sumokant mokesčius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita buvo vedama tvarkingai. Buhalterinės apskaitos pažeidimų 2005–2006 metais nustatyta nebuvo. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta reklamos sutartis, konkrečių sąlygų nepamena. 2006 m. sausio 13 d. ant kasos pajamų orderio yra jos vyro parašas. Pinigai pagal šį dokumentą buvo perduoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ skolinga nebuvo. Bandydami atgauti skolas kreipėsi į teismą. Nebuvo atsiskaityta už atliktus darbus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui.

Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų susirinkime 2005 07 04 V. G. paskirtas bendrovės direktoriumi (b. l. 56, t. 10), o 2005 07 15 su juo buvo sudaryta darbo sutartis (b. l. 60–61, t. 10). 2006 03 15 visuotino akcininkų susirinkimo nutarimu V. G. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų.

2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. Nutarime Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 punktas nustatyta, kad už šių taisyklių laikymąsi atsako įmonių vadovai.

FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities specialistė, atlikusi ūkinės finansinės veiklos tyrimą,  2007 11 26 Nr. 5-3/106 išvadoje (b. l. 8–41, t. 8) konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G. apskaitos dokumentais nepagrindė piniginių lėšų – 726 803,97 Lt panaudojimo per laikotarpį nuo           2005 07 18 iki 2006 03 15. Tas pačias aplinkybes specialistė konstatavo ir savo 2008-04-30,     2008-10-24, 2008-12-18, 2009-05-06, 2009-06-25 paaiškinimuose dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo (b. l. 17–39, t.10).

                   V. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą  būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo      2005 07 18 iki 2006 03 15 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“  buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir  UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vyko ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, įstatymo reikalavimų nevykdė ir šių finansinių operacijų į buhalterinę apskaitą neįtraukė. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius      V. G. pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000-02-17  Nutarimo 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 p., būdamas atsakingas už kasos pajamų ir išlaidų orderių įforminimą bei priimtų pinigų saugumą, laikotarpiu nuo        2005-07-18 iki 2006-03-15 nepagrindė apskaitos dokumentais 726 803,97 Lt piniginių lėšų panaudojimo.  Tiriamuoju laikotarpiu nebuvo pildomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bei sąnaudų apskaitos registrai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ barus „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neorganizavo ir  neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto inventorizacijos 2005–2006 metais, todėl nebuvo galima įvertinti, kiek lėšų iš 2005-12-19 kreditavimo sutartimi Nr. 6117-05IV gauto 952982,30 Lt kredito buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ barų „(duomenys neskelbtini)“ įrengimui. Apklausta teisme kaip liudytoja specialistė J. D. paaiškino, kad ji atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą už laikotarpį nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2007-01-30 Tuo laikotarpiu (2005-07-18–2006-03-15) už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, ūkinių dokumentų tikrumą, operacijų teisėtumą, kasos pajamų išlaidų orderių įforminimą bei priimtų  pinigų saugumą buvo atsakingas V. G.. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą 2006 m. kovo 15 dieną buvo užregistruotas dokumentinis pinigų likutis 726 803,97 litai. Bendrovėje buvo atliktas ir įformintas aktu pinigų patikrinimas. Jame buvo nurodyta, kad kasoje pinigų – 726 803,97 litų nebuvo. Tiriamojo laikotarpio dokumentinis likutis buvo išvestas remiantis kasos knygoje užregistruotais visais tiriamojo laikotarpio kasos pajamų ir išlaidų orderiais. Nebuvo galima nustatyti, kam buvo panaudotos piniginės lėšos. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. G. laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 18 d. iki 2006 m. kovo 15 d. apskaitos dokumentais nepagrindė 726 803,97 litų piniginių lėšų panaudojimo, Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“  2005-07-18–2006-03-15 veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

              BK 222 straipsnio 1 dalyje, be kitų atvejų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Byloje nustatyta, kad nuosprendyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu kaltinamasis  dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. ūkio subjekto vadovu. Kaltinamasis V. G. suvokė, kad pažeidžia Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Pažeidimai padaryti sąmoningai, sukėlė 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus padarinius,  padariniai byloje yra nustatyti specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“  2005 07 18–2003 03 15 veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kaltinamasis V. G. yra šio nusikaltimo subjektas. Jo  nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

Teismų praktikoje (Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-47/ 2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009), laikoma, kad sąžiningas ir protingas įmonės vadovo pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas tam įgaliotas administracijos darbuotojas bendrovės pinigus panaudoja nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių reikalavimų ir nepateikdamas išlaidas pagrindžiančių finansinių dokumentų, tai jo veiksmai vertinami kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas ar jo iššvaistymas.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo kaltinamojo, kaip bendrovės direktoriaus, žinioje. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai asmuo, dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Taigi labai svarbus turto iššvaistymo požymis yra atliktų veiksmų neteisėtumas, kuris reiškiasi tuo, kad kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais. Nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo V. G. teiginiais, kad veikos padarymo metu, neišmanydamas buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ turėtas išlaidas pateisinančių dokumentų, tačiau bendrovės turto nepasisavino ir jo neiššvaistė, nes bendrovės pinigai buvo panaudoti barų „(duomenys neskelbtini)“ įrengimui. Byloje esantys duomenys paneigia šiuos kaltinamojo V. G. teiginius. Atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, nustatyta, kad UAB  „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo          2005 11 29 iki 2006 02 13  nesumokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 109421,79 Lt pagal 44 –ias sąskaitas faktūras už gautas prekes, 42 sąskaitas pasirašė V. G.,  2 sąskaitas pasirašė direktoriaus pavaduotojas Ž. N. (b. l. 36–37, t. 8). Ūkinės finansinės veiklos patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal apskaitos dokumentus 2006 05 31 turėjo 699824,94 Lt įsiskolinimą  UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas ir prekes pagal 2005 11 24–2006 02 10 laikotarpio PVM sąskaitas faktūras. Specialisto išvadoje konstatuota, kad šios bendrovės pateiktų atliktų darbų priėmimo aktus  ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G.. Aplinkybes, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus ir pateiktas prekes buvo skolinga šioms bendrovėms, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai – bendrovių  „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ savininkas A. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbusios kaip „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“  bendrovių subrangovas, direktorius R. A.. Jis taip pat patvirtino, kad su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, vengiant bankinių pavedimų. V. G. pateikdavo sąskaitas faktūras už reklamą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktas paslaugas. Už reklamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. G. perdavė apie 100 000 Lt grynųjų pinigų. Grynieji pinigai V. G. buvo perduodami pagal kvitą. Taigi šie nustatyti duomenys paneigia kaltinamojo V. G. teiginius, kad visi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo panaudoti apmokėjimui už atliktus darbus „(duomenys neskelbtini)“ baruose.

Visi be išimties byloje apklausti liudytojai parodė, kad faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo ne V. G., o R. L.. Jis buvo pristatomas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jis priimdavo svarbiausius sprendimus, derino visus statybos darbus su bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ vadovais. Kaltinamasis V. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad besąlygiškai vykdė visus R. L. nurodymus. Apklausti teisme kaip liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai M. Č. ir R. P. B. parodė, kad visus steigiamos ir pradėjusios veiklą  UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalus tvarkė R. L., kad jis surado bendrovei tinkamus direktorių ir buhalterį. Jis taip pat dalyvavo visuose pasitarimuose sprendžiant bendrovės veiklos klausimus. Liudytojas R. P. B. parodė, kad direktorių V. G. matė tik vieną kartą – pasirašant darbo sutartį Vilniuje. Visus klausimus derino tik su R. L. kaip šio projekto vadovu ir didelę patirtį šioje verslo srityje turinčiu asmeniu. Atvykęs į Klaipėdą, įsitikino, kad, pradėjus veikti „(duomenys neskelbtini)“ barams, yra gaunamos geros pajamos, nes buvo pateikta informacija, kad darbo dienomis gaunama      5000  Lt, o savaitgaliais 15000 litų pelno, todėl buvo nutarta paimti ir antrą kredito dalį. Liudytojas M. Č. parodė, kad su direktoriumi V. G. bendravo mažai, daugiausia bendravo su    R. L., juo pasitikėjo. Įtarimas, kad bendrovėje netinkamai tvarkomi finansai, atsirado „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pranešus, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaito už gautas prekes, kad yra labai didelė skola. Direktorius V. G. apie skolas nieko neaiškino, teigdamas, kad apie tai nieko nežino, ir siūlė tai aiškintis su R. L.. Tas pačias aplinkybes šie liudytojai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovavo ir bendrovės piniginėmis  lėšomis disponavo kaltinamasis R. L., patvirtino ir liudytoja V. G. ((duomenys neskelbtini)). Ji apklausta teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“  direktorės pareigas pradėjo eiti 2006 m. kovo 15 d. Jai susidarė įspūdis, kad šioje bendrovėje viskam vadovauja R. L., ją nustebino R. L. elgesys, kai jis atvykęs pareikalavo visų kasoje esančių pinigų. Liudytoja L. T., apklausta teisme, parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti pasikalbėjusi su R. L., anksčiau dirbo pas jį „(duomenys neskelbtini)“.  Jai buvo mokamas R. L. pažadėtas 1800 Lt atlyginimas. Darbo sutartyje buvo nurodytas 800 litų atlyginimas, o  su priedu gaudavo kas mėnesį 1800 Lt. Darbo sutartį su V. G. pasirašė po pokalbio su R. L.. Dirbo su pirminiais apskaitos dokumentais. Darbo metu daugiausia bendravo su V. G.. Iš kasos aparatų ir pagal „Zet“ ataskaitą administratorių surinktus  pinigus perduodavo direktoriui. Kam ir kiek išduoti  grynųjų pinigų, nurodydavo direktorius. Jai būdavo pateikiamas paprastas lapas su nurodymais, kam ir kiek duoti pinigų, jame būdavo ir R. L. pavardė. Grynuosius pinigai išduodavo ir tiesiogiai R. L., juos R. L. perduodavo ir pats V. G.. V. G. neaiškindavo, kokiam tikslui pinigai turėdavo būti perduodami R. L.. Tokias aplinkybes liudytoja nurodė ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.16, b. l. 178–180).

Anksčiau nuosprendyje nurodyti kaltinamojo ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. L., nebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ar šios bendrovės administracijos darbuotoju, disponavo bendrovės lėšomis ir tai paneigia jo teiginius, kad jis niekada nesinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigais, o V. G. ir liudytojai jį apkalba.   R. L. teiginys, kad jis tik vieną kartą 2005 metų pabaigoje iš V. G. yra gavęs 50 000 ar             60 000 Lt kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose pagal šių bendrovių sutartį ir kad jis šiuos pinigus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkui, nepatvirtina jokie bylos duomenys ir teismas neturi pagrindo juo tikėti. Neigdamas bet kokį dalyvavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigime ir vadovavimą jos veiklai, kaltinamasis R. L. prieštarauja pats sau, nes duodamas parodymus teisme, R. L. paaiškino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijęs tik tiek, kad patarinėjo akcininkams visuomeninio maitinimo verslo plėtojimo klausimais – kaip planuoti ir įrengti patalpas, kokią įrangą įgyti, kaip organizuoti visuomeninio maitinimo ir pramogų veiklą, o  M. Č. pagal susitarimą už tai jam  turėjo  perrašyti 10 procentų savo akcijų ir nuo gauto pelno mokėti dividendus. Nei M. Č., nei akcininkas R. P. B. tokių R. L. teiginių nepatvirtino, todėl akivaizdu, kad R. L. pateikia tokią versiją, siekdamas kažkaip pateisinti savo faktinį vadovavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį, kaip jau nuosprendyje minėta, patvirtina visi byloje apklausti liudytojai ir kaltinamasis V. G..  Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas neturi pagrindo sutikti su kaltinamojo R. L. teiginiu, kad jis neatliko jokių neteisėtų svetimo turto iššvaistymo veiksmų.

BK 184 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi pripažįstama, kad būtinasis jos požymis yra turtinės žalos padarymas. Atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos patikrinimą specialistė konstatavo, kad V. G., būdamas atsakingas už  kasos pajamų ir išlaidų orderių įforminimą, priimtų pinigų saugumą nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 6 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 02 17 Nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 30 p. reikalavimų, nepagrindė piniginių lėšų – 726 803,97 Lt – panaudojimo už 2005 07 18–2006 03 15 laikotarpį, t. y. padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtinę žalą. Savo išvadas specialistė patvirtino ir apklausta teisme. Nors byloje nustatyta, kad 2006 m. sausio 14, 15, 16, 22, 23, 28, 29, 30 dienos, vasario 4, 5, 6, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 25, 26, 27 dienos, kovo 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14 dienos kasos pajamų orderius pasirašė ne V. G., tačiau jie patvirtina pačių ūkinių  operacijų buvimą ir jos užfiksuotos kasos pajamų orderiuose. Tuo metu abu barai  savo veiklą sėkmingai vykdė, buvo gaunamos pajamos. Jos buvo fiksuojamos kasos registruose. Nors jie nebuvo pasirašyti, tačiau ji jais vadovavosi atlikdama patikrinimą. Specialistė konstatavo, kad  piniginių įplaukų buvimą patvirtina pirminiai apskaitos dokumentai-pirkimo kvitai, dienos ataskaitos, piniginių lėšų kontrolės juostos. Šie duomenys patvirtina kasos įplaukų buvimą kaltinime nurodytos 726 803,97 Lt sumos. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad bendrovės pinigai buvo panaudoti nesilaikant buhalterinės apskaitos taisyklių reikalavimų ir nepateikiant išlaidas pagrindžiančių finansinių dokumentų, tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo iššvaistytas. Turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamieji svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą iššvaistė tiesiogine tyčia. Bylos duomenys ir paties V. G. pripažinimas, kad bendrovės direktoriaus pareigas atliko neturėdamas patirties turto valdymo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo srityse, nekontroliavo jam pavaldžių darbuotojų veiklos, vykdė veiklą veikiamas R. L.. Tačiau, nepateikdamas išlaidas pagrindžiančių finansinių dokumentų, aiškiai suvokė, kad veikė nesilaikydamas Buhalterinės apskaitos įstatymo bei kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, ir priešingai bendrovės interesams, nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido žalai atsirasti.

BK 184 straipsnyje nustatyti specialaus subjekto požymiai: už svetimo turto iššvaistymą atsako tik toks asmuo, kuriam svetimas turtas yra patikėtas arba yra jo žinioje. V. G. žinioje buvo svetimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir jis buvo atsakingas už tinkamą bendrovės turto tvarkymą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad R. L., skirtingai negu V. G., nėra specialus subjektas, nes oficialiai jam nebuvo suteikti įgaliojimai, tačiau iš jau minėtų kaltinamojo V. G., liudytojų parodymų matyti, kad V. G. ir R. L. bendrininkavo naudodami UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas savo nuožiūra kaip bendravykdžiai, nes abu kaltinamieji atliko veiksmus, vykdydami objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę. V. G. ir R. L. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 184 str. 2 d., nes buvo iššvaistytas didelės vertės svetimas turtas.

Dėl dokumento suklastojimo

            Kaltinamasis V. G. apklausiamas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ dėl buto įsigijimo statomame pastate (duomenys neskelbtini).  Po nušalinimo nuo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kitą darbą jam pasiūlė R. L.. Jam buvo pasiūlyta direktoriauti R. L. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.  Būdamas  UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pasirašė buto perdavimo sutartį kaip (duomenys neskelbtini) direktorius. Dokumentus į ligoninę atvežė R. L.. Sutartį pasirašė su ja nesusipažinęs. Už butą „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjusi 30 000 litų avansą. Sudarius sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 30000 litų buvo grąžinta  „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu sirgo depresija, vartojo stiprius vaistus. Depresija atsirado po nušalinimo nuo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų. Jį pakeitė kita direktorė, jis nežinojo, kad tas butas buvo įformintas R. L. draugės vardu. Tuo metu nesuvokė, kad pasirašyti ant sutarties nebeturėjo įgaliojimų.

Byloje nustatyta, kad 2006 04 14 buvo pasirašytas sutarties nutraukimo aktas. Šiuo aktu buvo nutraukta 2005 09 13 preliminari daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-54 tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsisakyta visų „(duomenys neskelbtini)“ teisių į perkamą butą ir perleidžia sutartyje numatytas teises bei pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25, t. 12). Iš šio akto matyti, kad ir už AB „(duomenys neskelbtini)“, ir už UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip direktorius pasirašė V. G., uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą.  Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimo 2006 03 15 protokolas Nr. 04 patvirtina, kad V. G. nuo   2006 03 15 atleistas iš direktoriaus pareigų ir nuo šios datos direktore paskirta V. J.. Šiame susirinkime V. G. įpareigotas visus dokumentus ir turtą perduoti iki 2006 04 01(b. l. 16, t. 2). Taigi akivaizdu, kad V. G. 2006 04 14 neturėjo jokių įgaliojimų valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, pasirašyti su jo valdymu susijusius dokumentus. Iš VĮ Klaipėdos apskrities ligoninės Psichiatrijos filialo pažymos (b. l. 126, t. 13) matyti, kad V. G. šioje gydymo įstaigoje gydėsi nuo 2006 04 07 iki 2006 05 12 ir nuo 2006 04 12 naudojosi laisvu režimu, lankytojai nebuvo registruojami. 

Nustatytos aplinkybės paneigia kaltinamojo R. L. teiginius, kad jis neorganizavo dokumento suklastojimo, nes  M. Č. prašė surasti asmenį, galintį perimti įsipareigojimus dėl buto pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pats organizavo, kad 2006 m. balandžio 14 d. dokumentus pasirašytų V. G., teigdamas, jog V. J. sutarties pasirašyti negali, nes dar nepatvirtintas jos parašo pavyzdys dėl teisės sudaryti sandorius. Tokių R. L. teiginių M. Č. nepatvirtino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teise. Priešingai R. L. aiškinimui,   M. Č., apklausiamas dėl šių aplinkybių, nurodė, kad apie  tai, jog buvo nutraukta 2005 09 13 preliminari daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr.1-54 tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsisakyta visų „(duomenys neskelbtini)“ teisių į perkamą butą ir jos perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo iš direktorės V. J.. Faktinės bylos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinimas R. L. dėl dokumento suklastojimo organizavimo yra pagrįstas. Bylos duomenys leidžia teigti, kad R. L. buvo žinoma, jog V. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų buvo atleistas 2006 03 15, todėl aiškiai suvokė, jog jis neturi jokių įgaliojimų pasirašyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.  Akivaizdu ir tai, kad V. G. 2006 04 14 sutarties nutraukimo aktą pasirašė jau būdamas paskirtas R. L. įsteigtos UAB  „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Taigi R. L. suprato ir žinojo, jog V. G. šio dokumento kaip abiejų šalių direktorius pasirašyti neturėjo teisės. R. L. atneštas sutarties nutraukimo aktas pasirašytas 2006 04 14, t. y. tuo metu, kai V. G. buvo gydomas gydymo įstaigoje ir jo lankymas nebuvo ribojamas. Pats V. G. parodė, kad šį dokumentą pasirašė R. L. prašomas, į jo turinį nesigilino.

Baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu numatyta BK 300 str. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Baudžiamoji atsakomybė už šiuos veiksmus nustatyta  siekiant apsaugoti dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje numatytų veikų.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad R. L., siekdamas savo tikslų, žinodamas, kad V. G. nebeturi jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimų atstovauti bendrovei teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis, atnešdamas V. G. dokumentą (sutarties nutraukimo aktą) į gydymo įstaigą, organizavo šio dokumento suklastojimą, o V. G. jį suklastojo – pasirašė jį ir uždėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą neturėdamas tam įgaliojimų. BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai toks dokumentas patenka trečiojo asmens žinion. Taigi akivaizdu, kad kaltinamieji R. L. ir V. G. siekdami teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, realizavo suklastotą dokumentą ir norėjo taip veikti, t. y. jų kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. G. veika kvalifikuotina pagal BK 300 str. 3 d., kaltinamojo R. L. pagal BK 24 str,. 4 d. 300 str. 3 d., nes realizavus suklastotą dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelė žala.

Dėl didelės vertės turtinės teisės įgijimo apgaule

Byloje esantys duomenys (b. l. 56–59, t.12) patvirtina, kad 2006 04 14 buvo sudaryta preliminari daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr.1-54 dėl 2-jų kambarių buto, esančio statomame name (duomenys neskelbtini). Šią sutartį  kaip pardavėjas pasirašė AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. G.. Iš 2006 m. kovo 30 d. (b. l. 37, t.12) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio steigėjo sprendimo matyti, kad R. L. kaip šios bendrovės steigėjas direktoriumi paskyrė V. G..  Iš Juridinių asmenų registro pažymėjimo (b. l. 42, t.12) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2006 m. balandžio 6 d. Sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teises ir pareigas į butą (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės registrų centro Klaipėdos filialo pateiktų duomenų (b. l. 80, t.12) matyti, kad šio buto vidutinė rinkos vertė 2006 m balandžio 14 d. buvo 160 385 Lt.  Preliminarioje buto pirkimo– pardavimo sutartyje Nr.1-54 nurodyta buto kaina yra 301 279 Lt.

Apklausta teisme liudytoja I. V. parodė, kad už šį butą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo apie  300 000 Lt. Kas buvo  bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neprisimena, buto kainą derino su R. L., jis jos buvo pažįstamas, nes anksčiau dirbo Palangoje „(duomenys neskelbtini)“. Su R. L. santykiai buvo draugiški,  kartu poilsiavo Egipte,  tačiau kartu negyveno, dabar su juo nebendrauja ir ką jis veikia, nesidomėjo.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad R. L., atnešdamas į gydymo įstaigą pasirašyti sutarties nutraukimo aktą dėl 2005 09 13 preliminarios daugiabučio namo buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr.1-54 tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsisakymo visų „(duomenys neskelbtini)“ teisių į perkamą butą ir sutartyje numatytų teisių perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o V. G., žinodamas, kad neturi tam teisės, pasirašydamas dokumentus,  apgaulę naudojo kaip teisės į turtą įgijimo būdą. Apgaulės būdu buvo įgyta teisė į didelės vertės turtą. Ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo grąžintas 30 000 Lt avansas, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Kaltinamojo R. L. veika kaip organizatoriaus kvalifikuotina pagal BK 24 str. 4 d 182 str. 2 d., V. G. veika kvalifikuotina pagal BK 182 str. 2 d.

                 Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Kaltinamasis V. G. padarė 4 nusikaltimus - du sunkius ir du apysunkius nusikaltimus. R. L. padarė tris nusikaltimus - vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus.

                  Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas padariusį R. L.. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad nusikalstami veiksmai šioje byloje padaryti esant akivaizdžiai kaltinamojo R. L. įtakai, kai jis, suvokdamas V. G. nepatyrimą buhalterinės apskaitos tvarkyme ir bendrovės turto valdyme, neturėdamas tam įgaliojimų, naudojo svetimą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turtą savo nuožiūra taip iššvaistydamas turtą, bei klastodamas dokumentus įgijo teisę į didelės vertės turtą. Iš bylos duomenų matyti, jog V. G. nusikalstamas veikas padarė daugiau nei prieš septynerius metus, po jų padarymo nebuvo baustas administracine ar baudžiamąja tvarka. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (b.l. 145-146 t. 19) matyti, kad kaltinamasis V. G. susirgo, jam buvo diagnozuota sunki depresija, kuri pasireiškia visišku savęs nuvertinimu, nereikalingumu ir kaltės jausmu. Nors ekspertizės akte konstatuota, kad gydymosi laikotarpiu neužfiksuoti mastymo, emocijų ir valios sutrikimai  trukdę suprasti savo veiksmų esmę ir trukdę  juos valdyti, V. G. konstatuota adaptacijos sutrikimo diagnozė, o tai leidžia teigti, kad padarytos nusikalstamos veikos dėl kurių V. G. nuoširdžiai gailisi turėjo įtakos jo sveikatos pablogėjimui. Teismas, siekdamas ne tik nubausti nuteistąjį V. G. už padarytas nusikalstamas veikas, bet ir vertindamas kitus bausmės paskirties aspektus,  mano, kad sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali paskirti švelnesnę bausmę. Ši baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas taip pat numatytas kaip vienas bausmės tikslų.

                  Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau nėra padaręs nusikaltimų, teisiamas pirmą kartą. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai kad  padaryti  ir sunkūs nusikaltimai, kaltinamajam R. L. skirtina terminuota laivės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta kaltinamojo R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtinos bausmės mažesnės negu sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti bausmės vidurkiai.      

                 Byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagristas ir tenkintinas. Jis priteistinas iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str.., 303 str., 304 str., 308 str.,

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a  :

V. G. pripažinti kaltu ir taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. 1 metus ir 6 mėnesius laisvės apribojimo,

pagal BK 184 str. 2 d. 1 metus ir 6 mėnesius laisvės apribojimo,

pagal BK 222 str. 1 d. 1 metus laisvės apribojimo,

pagal BK 300 str. 3 d. 1 metus laisvės apribojimo. 

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Įpareigoti V. G. per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. 

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. L. pripažinti kaltu ir nubausti laisvės atėmimu;

pagal BK 24 str. 4 d. 182 str. 2 d. 2 metams,

pagal BK 184 str. 2 d. 2 metams ir 6 mėnesiams,

pagal BK 24 str. 4 d. 300 str. 3 d. 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

            Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registraciją policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

            Iš R. L. ir V. G. priteisti solidariai 726803,97 Lt BUAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                                                              Valentinas Janonis