Civilinė byla Nr. e2A-121-524/2017

                                          (Proceso Nr. 2-25-3-00876-2016-2)

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.8.; 3.3.1.18

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės BUAB „Pagrindinis ėjimas“ bankroto administratorės S. G. ieškinį atsakovui antstoliui J. P. dėl žalos atlyginimo, ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-13 sprendimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, juo prašė priteisti iš atsakovo 632,63 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-31 nutartimi UAB „Pagrindinis ėjimas“ iškelta bankroto byla. Ieškovė nustatė, kad pas atsakovą antstolį J. P. liko 11 542,68 Eur ieškovei priklausančių pinigų. Atsakovas savo iniciatyva grąžino 10 910,05 Eur į bankroto administratorės nurodytą sąskaitą, likusią 632,63 Eur sumą atsakovas pasiliko sau kaip vykdymo išlaidas. Šiais veiksmais atsakovas padarė ieškovei 632,63 Eur žalą, nes teisė į vykdymo išlaidas atsakovui atsirastų tuo atveju,jei pinigai būtų įskaitomi į kreditoriaus sąskaitą. Nagrinėjamu atveju pinigai  neįvykdžius vykdomojo dokumento buvo grąžinti ieškovei, nes iškelta bankroto byla.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/00157 vykdė išieškojimą iš skolininkės UAB „Pagrindinis ėjimas“. Iš viso buvo išieškota           11 542,68 Eur suma, ji atitinkamai paskirstyta antstolio 2014-03-18 ir 2014-04-02 patvarkymais dėl išieškotų lėšų paskirstymo (10 910,05 Eur suma skirta trečiosios eilės išieškotojai AB SEB bankui, o 623,63 Eur vykdymo išlaidų – antstoliui) ir lėšos paliktos saugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei buvo iškelta bankroto byla, atsakovas 2015-06-11 priėmė patvarkymus dėl lėšų ir turto arešto panaikinimo, dėl privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo ir užbaigimo bei vykdomojo dokumento persiuntimo, o 2015-06-26 mokėjimo nurodymu Nr. 3703                    10 910,05 Eur sumą pervedė į ieškovės sąskaitą. Pažymėjo, kad dalį išieškotos sumos – 623,63 Eur – pasiliko kaip vykdymo išlaidas. Taip pat nurodė, jog bankroto administratorė pateikdama visiškai nepagrįstą ieškinį galbūt piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

II.              Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-09-13 priėmė sprendimą, juo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovas vykdė jam pateiktą vykdomąjį dokumentą, išieškojo dalį skolos, todėl jam atsirado teisė gauti atlygį už atliktus vykdymo veiksmus, nepriklausomai nuo to, jog vykdomoji byla nebuvo užbaigta, visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atskaitė vykdymo išlaidas iš jo depozitinėje sąskaitoje esančių išieškotų lėšų, atsakovas elgėsi teisėtai, savo veiksmais negalėjo padaryti ir nepadarė žalos ieškovei.

III.              Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo                        2016-09-13 sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Teigia, kad atsakovui atlygis vykdomojoje byloje priklausė tik įvykdžius vykdomąjį dokumentą, jis jo neįvykdė: piniginės lėšos nebuvo įskaitytos į kreditorės – AB SEB banko sąskaitą, vykdomasis dokumentas persiųstas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui neįvykdžius vykdomojo dokumento. Atsakovo priimti patvarkymai dėl piniginių lėšų paskirstymo priimti ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, t. y. tuo metu, kai išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti.
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo su minėtu skundu nesutinka, prašo atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad turėjo teisinį pagrindą priskaičiuoti ir sau atitinkamu patvarkymu paskirstyti vykdymo išlaidas, nes įvykdė dalį vykdomojo dokumento. Pažymi, kad minėto patvarkymo ieškovė neskundė. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė apeliaciniame skunde cituoja neegzistuojančius įstatymų normų tekstus, prašo panaikinti ne šioje byloje priimto teismo sprendimą.

IV.              Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
8. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pareiga įrodyti patirtos žalos dydį tenka jos atlyginimą priteisti prašančiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas ir jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes (plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kiekvienoje byloje, atsižvelgiant jos aplinkybes, gali būti taikomas skirtingas patirtą žalą ir jos dydį įrodantis kriterijus.
10. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.
11. Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Šioje byloje neįrodytos atsakovo veikloje paminėtos civilinės atsakomybės sąlygos.
12. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tai bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos.
13. Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.).
14. Šioje byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/00157  atsakovas vykdė išieškojimą iš skolininkės UAB „Pagrindinis ėjimas“. Iš viso buvo išieškota 11 542,68 Eur suma, ji atitinkamai paskirstyta antstolio 2014-03-18 ir 2014-04-02 patvarkymais dėl išieškotų lėšų paskirstymo (10 910,05 Eur suma skirta trečiosios eilės išieškotojai AB SEB bankui, o 623,63 Eur vykdymo išlaidų – antstoliui) ir lėšos paliktos saugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei buvo iškelta bankroto byla, atsakovas 2015-06-11 priėmė patvarkymus dėl lėšų ir turto arešto panaikinimo, dėl privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo ir užbaigimo bei vykdomojo dokumento persiuntimo, o 2015-06-26 mokėjimo nurodymu Nr. 3703                       10 910,05 Eur sumą pervedė į ieškovės sąskaitą. Vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos 2014-03-17  antstolio patvarkymu ir šis patvarkymas ieškovės iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo apskųstas.
15. Šios bylos nagrinėjimo dalykas ne vykdymo išlaidų dydis, o antstolio veiksmas – nepervesti vykdymo išlaidų sumos iš antstolio depozitinės sąskaitos bankrutuojančiai įmonei.
16. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktą, 67.3 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka.  Paminėti įstatymai nesudaro pagrindo aiškinti įstatymą kitaip, negu juose nurodyta, taigi remiantis minėtais įstatymais antstolio prašymu teismas priteisia iš skolininko vykdymo išlaidas antstoliui, o ne išieškotojui. Šioje byloje nustatyta, jog ieškovė atliekant vykdymo veiksmus buvo skolininkė ir jai tenka pareiga mokėti vykdymo išlaidas, todėl nepagrįstas ieškovės motyvas, jog ieškovei, nors ir bankrutuojančiai įmonei, buvo padaryta žala pagal šios nutarties 10 p. nurodytą žalos sampratą.
17. CPK 753 str. 1 d. numatyta, kad jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomoms išlaidoms, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) kitoms su vykdymu susijusioms išlaidoms; 4) išieškotojams šio Kodekso 754 ir 755 straipsniuose nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą. Todėl nepagrįsta ieškovės pozicija, jog antstolio veiksmai pasilikti sau vykdymo išlaidas yra neteisėti, nes pagal paminėtą teisės normą  antstolis turi teisę skirstydamas išieškotojui lėšas ir, jei jų neužtenka, paskirstyti jas taip, kad  būtų padengtos vykdymo išlaidos.
18. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016-04-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-469/2016 yra išaiškinęs, kad fizinio asmens bankroto byloje antstolis, teismo leidimu baigęs vykdymo veiksmus, pervesdamas lėšas į depozitinę sąskaitą, turi teisę atskaityti turėtas vykdymo išlaidas. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad Įmonių bankroto įstatymo ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslų panašumas ir jų reglamentuojamų procesų esmė neteikia pagrindo išvadai, kad įstatymų leidėjas turėjo ketinimą fizinio asmens bankroto procedūrą nagrinėjamu aspektu (dėl antstolio teisės į antstolio vykdymo išlaidas) sureglamentuoti specialiai (skirtingai) negu įmonių bankroto atveju, todėl įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką  tenkinti apeliacinį skundą jo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
19. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
20. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodo, jog patyrė 300 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau šios bylos kontekste šių išlaidų priteisti nėra pagrindo, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atsakovo bei jo advokato giminystės ryšį (CPK 98 str.). Šioje byloje atsakovui, kaip teisininkui profesionalui, antstoliui ieškovės iškeltas klausimas nebuvo sudėtingas,  ieškinio suma buvo nedidelė, nebuvo ginčijami atsakovo sudėtingi vykdymo veiksmai, priverstinio turto realizavimas ir pan., todėl akivaizdu, jog dėl bylos sudėtingumo jam visiškai nebuvo būtina kreiptis į advokatą apeliacinės instancijos teisme. Išimtinai šioje byloje paminėtų išlaidų priteisimas iš administravimo lėšų pažeistų ieškovės kreditorių teises ir tai prieštarautų CPK 3 str. 7 p. nustatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

             Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-09-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos teisėjai                                                                                                                    Kristina Domarkienė

                                                                                                                                        Erika Misiūnienė

Almantas Padvelskis